Byla I-824-142/2014
Dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo atsakovams Valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės saugumo departamento

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo atsakovams Valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės saugumo departamento,

Nustatė

2A. I. (A. I., toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (75)-18-1280; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį: 5487,04 Lt dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies taikymo, 8043,48 Lt dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo (b. l. 1–7, 18–19).

3Paaiškina, kad jam buvo paskirta 2653,4 Lt dydžio valstybinė pensija, tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo mokama sumažinta. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 21 d. kreipėsi į VSD su prašymu išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką. VSD atsisakė grąžinti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, motyvuodama tuo, kad vadovavosi galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas gina savo teises teisme, nes jam paskirta valstybinė pensija buvo sumažinta vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės nuostatomis.

4Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 69).

5Valstybės saugumo departamentas, atstovaudamas ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime (b. l. 27–28) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti. Paaiškina, kad VSD iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo 2012 m. rugsėjo mėnesį mokėdama pareiškėjui pagal tuo metu galiojusias Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažintą valstybinę pensiją tinkamai vykdė teisės aktų nuostatas ir panaikinti skundžiamą sprendimą bei išmokėti pareiškėjo nurodomą valstybinės pensijos nepriemoką nėra teisinio pagrindo. Patvirtino, kad pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėn. dėl Valstybinių pensijų 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto apribojimo taikymo neišmokėta 5487,04 Lt valstybinės pensijos, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo – 8043,48 Lt.

6Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

7Skundas tenkintinas.

8Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui neterminuotai paskirta valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 36) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo mokama sumažinta, t. y. perskaičiuota vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusios Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcija, Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsniais (b. l. 37–38). Remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pareiškėjas su 2013 m. gegužės 21 d. prašymu kreipėsi į VSD dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, taip pat prašė užtikrinti ateityje visos paskirtos valstybinės pensijos mokėjimą (b. l. 30–31). VSD 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (75)-18-1280 „Dėl paskirtos nustatyto dydžio valstybinės pensijos mokėjimo“ pareiškėjo prašymo netenkino, paaiškindamas, kad ginčo laikotarpiu skaičiuodamas ir mokėdamas laikinai sumažintą valstybinę pensija vadovavosi tuo metu galiojančiomis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo bei Laikinojo įstatymo nuostatomis, valstybinės pensijos dalis neišmokėta ne dėl VSD veiksmų, o dėl Seimo nustatyto teisinio reguliavimo (b. l. 33–34).

9Taigi ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. teisėtumo ir pagrįstumo ir VSD sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

10Dėl kreipimosi į teismą terminų.

11Gindamas teisę atgauti neteisėtai sumažintos valstybinės pensijos dalį, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Nagrinėjamai bylai aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotos teisės aiškinimo taisyklės. Šioje nutartyje, spręsdama klausimą dėl terminų reikalavimams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos skaičiavimo, atsižvelgdama į pakitusį teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktas išvadas, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į procesinės analogijos ribas, turinčias egzistuoti tarp valstybinių pensijų gavėjams ir valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams taikytino teisinio režimo. Remdamasi nusistovėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reziumavo, kad šio pobūdžio bylose pagal analogiją taikomas tik valstybinio socialinio draudimo teisės aktuose nustatytas 3 metų terminas (galiojęs iki 2013 m. sausio 1 d.), kuris valstybinių pensijų bylose tapo svarbiu referenciniu kriterijumi išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumui pagrįsti. Tačiau procesinė analogija nėra taikoma sprendžiant ikiteisminės ginčo dėl valstybinės pensijos nepriemokos nagrinėjimo tvarkos klausimus. Įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-124/2013; 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-562/2013; 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-757/2013; 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-787/2013).

12Iš faktinių aplinkybių matyti, kad dėl pareiškėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo. Byloje nėra ir duomenų, kad pareiškėjui buvo įteiktas koks nors pranešimas apie ginčijamus veiksmus. Taigi sumažinta valstybinė pensija buvo mokama faktiškai kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Pasisakydama dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios, išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje nutartyje padarė išvadą, kad objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia, yra pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena. Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte įtvirtinta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario 26 d. (b. l. 42, 62).

13Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad, nors valstybinė pensija yra mokama kiekvieną mėnesį, tai nereiškia, kad pareiškėjas kiekvieną mėnesį, kada jam būdavo išmokama sumažinta valstybinė pensija, iš naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimą, todėl pažeidimo pasekmių skaidymas etapais nėra pagrįstas.

14Pareiškėjas dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos į teismą kreipėsi 2013 m. liepos 24 d. (tą dieną skundą išsiuntė paštu, b. l. 14).

15Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad į teismą dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo pareiškėjas kreipėsi praleidęs 3 metų procesinį terminą.

16Remiantis nurodyta teismų praktika, 3 metų kreipimosi į teismą terminas, kuris valstybinių pensijų bylose taikomas pagal analogiją su Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, yra atnaujinamas terminas. Tai reiškia, jog paaiškėjus svarbioms aplinkybėms, teismas gali tokį terminą atnaujinti.

17Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi išaiškino pareiškėjui teisę prašyti atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, nurodyti objektyvias termino praleidimo priežastis, jas pagrįsti įrodymais (b. l. 54–56). Pareiškėjas nurodyta teise pasinaudojo ir pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (b. l. 63). Paaiškino, kad tik 2012 m. rugsėjo 21 d. įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Pareiškėjas manė, kad 3 metų procesinis terminas skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos.

18VSD nuomone, atnaujinti procesinį skundo padavimo terminą nėra pagrindo (b. l. 67–68).

19Teismas daro išvadą, kad procesinis skundo padavimo terminas atnaujintinas.

20Asmens suvokimas apie savo teisių pažeidimą, nors ir grindžiamas subjektyvia nuomone, iš esmės priklauso ir nuo teisinio reguliavimo ypatybių, keliamo ginčo sudėtingumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra nustatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies prasmę, specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte. Tai reiškia, kad pareiškėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją, nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, darytina išvada, kad asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Taip pat Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pensijų gavėjai įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jiems kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo. Galiausiai tinkamai įgyventi teisę į teisminę gynybą pareiškėjui sutrukdė objektyvios nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės – pareiškėjo ligos, nurodytos į bylą pateiktoje darbingumo lygio pažymoje Nr. 0683345, kurios duomenimis teismui nėra pagrindo abejoti, nors į bylą pateikta šio dokumento kopija (b. l. 22). Nurodytos aplinkybės sudarė objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, todėl jos yra pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014).

21Teismas, įvertinęs tai, kad ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų aiškinimas ir taikymas yra sudėtingas, o teisminė praktika ginčo klausimais buvo suformuota tik minėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimis, atsižvelgdamas į pareiškėjo elgesį ginant pažeistas teises (į VSD pareiškėjas kreipėsi 2013 m. gegužės 21 d., t. y. per protingą terminą nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties Nr. A552-519/2013, kurioje buvo išaiškinta pažeistos teisės gynimo tvarka ir terminai), pažeistos teisinės vertybės svarbą, ginčo santykių socialinį jautrumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, kad skundo padavimo teismui terminas atnaujintinas.

22Dėl ginčo esmės.

23Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo valstybinė pensija sumažinta vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsniais (b. l. 37–38).

24Iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusioje Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. galiojusioje Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcijoje pensijos maksimalus dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalus dydis sumažintas nuo užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio.

25askirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad tam tikrą darbą dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, valstybinės pensijos perskaičiuojamos taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios.

26Nurodytų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija, 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

27Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai asmens teisių pažeidimo pasekmių nepašalina. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjui išmokėta nebuvo. Šis turtinis praradimas pripažintinas pareiškėjo teisių pažeidimu ir teismas privalo jį deramai pašalinti. Minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse konstatuota, kad įstatymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio valstybinę pensiją, o šio ribojimo tiesioginė pasekmė – valstybinės pensijos nepriemoka. Veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas būtų su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiškas pašalinimas, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų nuostatų taikymo, priteisimas.

28Teismui atnaujinus skundo padavimo teismui terminą, darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti teisių pažeidimą, susijusį su visa neišmokėta valstybinės pensijos nepriemoka.

29Dėl Konstitucinio Teismo sprendimų galios nukreipimo tik į ateitį pažymėtina, kad teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. Tai būtų nesuderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Taigi nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasmę. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (žr. administracines bylas Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).

30Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., taip pat tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.

31Taigi pareiškėjo valstybinės pensijos mažinimas pagal ginčo laikotarpiu galiojusią Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nėra pateisinamas ir dėl to neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjui turi būti grąžinta. Atsakovas pateikė teismui pažymą apie valstybinės pensijos mokėjimą 2010–2012 m., kurioje nurodė, kad dėl Valstybinių pensijų 3 straipsnio 3 dalies taikymo pareiškėjui neišmokėta 5487,04 Lt, dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo – 8043,48 Lt (b. l. 37–38). Pareiškėjas neginčijo šios pažymos duomenų teisingumo, teismui taip pat nėra pagrindo abejoti pažymos teisingumu, nes duomenų teisingumą savo parašais patvirtino valstybinę pensiją apskaičiuojančios ir mokančios institucijos atsakingi darbuotojai. Taigi dėl Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto teisinio reguliavimo taikymo pareiškėjui iš viso neišmokėta 13 530,52 Lt valstybinės pensijos.

32Vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisių kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pareiškėjui neišmokėta valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, nes pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Seimas, netinkamai sureglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus.

33Dėl skundžiamo sprendimo.

34Skundžiamas VSD sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas tiek, kiek juo atsisakyta išmokėti pareiškėjui dėl Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto teisinio reguliavimo taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, nes toks atsisakymas išmokėti pareiškėjui pensijos nepriemoką prieštarauja Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatoms, todėl naikintinas, kaip nepagrįstas.

35Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu

Nutarė

36Atnaujinti A. I. skundo padavimo terminą.

37Pareiškėjo A. I. skundą tenkinti.

38Panaikinti Valstybės saugumo departamento 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (75)-18-1280.

39Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės saugumo departamento, pareiškėjo A. I. naudai 13 530,52 Lt (trylika tūkstančių penkis šimtus trisdešimt litų 52 centus) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos.

40Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. A. I. (A. I., toliau – pareiškėjas)... 3. Paaiškina, kad jam buvo paskirta 2653,4 Lt dydžio valstybinė pensija,... 4. Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b.... 5. Valstybės saugumo departamentas, atstovaudamas ir atsakovei Lietuvos... 6. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.... 7. Skundas tenkintinas.... 8. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui... 9. Taigi ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos... 10. Dėl kreipimosi į teismą terminų.... 11. Gindamas teisę atgauti neteisėtai sumažintos valstybinės pensijos dalį,... 12. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad dėl pareiškėjo sumažintos... 13. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų... 14. Pareiškėjas dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. susidariusios valstybinės pensijos... 15. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad į teismą dėl nuo... 16. Remiantis nurodyta teismų praktika, 3 metų kreipimosi į teismą terminas,... 17. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos... 18. VSD nuomone, atnaujinti procesinį skundo padavimo terminą nėra pagrindo (b.... 19. Teismas daro išvadą, kad procesinis skundo padavimo terminas atnaujintinas.... 20. Asmens suvokimas apie savo teisių pažeidimą, nors ir grindžiamas... 21. Teismas, įvertinęs tai, kad ginčo santykius reglamentuojančių teisės... 22. Dėl ginčo esmės. ... 23. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo valstybinė pensija sumažinta... 24. Iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusioje Valstybinių pensijų įstatymo 3... 25. askirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 26. Nurodytų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė... 27. Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis... 28. Teismui atnaujinus skundo padavimo teismui terminą, darytina išvada, kad... 29. Dėl Konstitucinio Teismo sprendimų galios nukreipimo tik į ateitį... 30. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iki skundo... 31. Taigi pareiškėjo valstybinės pensijos mažinimas pagal ginčo laikotarpiu... 32. Vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 33. Dėl skundžiamo sprendimo.... 34. Skundžiamas VSD sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas tiek, kiek juo... 35. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34... 36. Atnaujinti A. I. skundo padavimo terminą.... 37. Pareiškėjo A. I. skundą tenkinti.... 38. Panaikinti Valstybės saugumo departamento 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą... 39. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės saugumo... 40. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...