Byla e2A-333-267/2017
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dviguba investicija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-112-1031/2017 pagal ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Dviguba investicija“ dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė UAB „Elektrum Lietuva“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Dviguba investicija“ 923,46 Eur sutarties nutraukimo mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 28 d. ieškovė UAB „Elektrum Lietuva“ ir atsakovė UAB „Dviguba investicija“ sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3729010000, pagal kurią ieškovė UAB „Elektrum Lietuva“ įsipareigojo parduoti, o atsakovė UAB „Dviguba investicija“ pirkti elektros energiją ta apimtimi, kuri reikalinga ją vartojančių objektų visiškam aprūpinimui, ir įsipareigojo už ją sumokėti sutartyje nustatytais terminais. Šalys susitarė, jog sutartis galioja nuo 2015-01-01 iki 2015-05-31. Sutarties 6.2 p. šalys susitarė dėl sutarties termino pratęsimo tvarkos, o sutarties 6.3 punkte – dėl sutarties pakeitimo tvarkos. 2015 m. vasario 23 d. ieškovė išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu sutarties pratęsimo sąlygas. Kaip numatyta sutarties 6.3 p., pasiūlymas dėl sutarties pakeitimų ar papildymų įsigalioja ir tampa neatskiriama sutarties dalimi praėjus keturiolikai dienų nuo pasiūlymo dėl sutarties pakeitimų ir papildymų gavimo, jeigu klientas (atsakovė) per šį numatytą laikotarpį neatmeta jų raštu. Per nurodytą laikotarpį atsakovė sutarties sąlygų neatmetė, todėl ieškovė mano, jog sutartis buvo pratęsta nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. 2015 m. gruodžio 16 d. atsakovė ieškovei atsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog nuo 2016 m. vasario 1 d. nutraukia tarp šalių sudarytą sutartį. 2016 m. vasario 12 dieną ieškovė UAB „Elektrum Lietuva“ išrašė ir atsakovei išsiuntė sąskaitą Nr. 372900362430 Sutarties nutraukimo mokesčiui – 923,46 Eur. Sutarties nutraukimo mokestis šalių yra iš anksto aptartas sutartyje, ieškovė juos laiko iš anksto sutartais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, ir jie sumokami už tai, kad atsakovė nutraukė sutartį anksčiau laiko. Atsakovė išreiškė norą anksčiau nutraukti sutartį, todėl jai kilo sutartinė atsakomybė atlyginti nuostolius.

62. Atsakovė UAB „Dviguba investicija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutartį nutraukė pagal pasirašytos sutarties sąlygas, sutarties nepažeidė, todėl negali būti taikomos netesybos, o tik tiesioginių nuostolių atlyginimas, kurių ieškovė neįrodė. Sutarties nutraukimo mokestis yra baudinės netesybos, kurios yra draudžiamos įstatymo. Sutarties nutraukimo mokestis prieštarauja sutarties 4.2 punktui, nes CK įtvirtintos tik įskaitinės netesybos, o ne baudinės.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu priteisė ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“ iš atsakovės UAB „Dviguba investicija“ 923,46 Eur sutarties nutraukimo mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 923,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. birželio 29 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 347,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

94. Teismas nurodė, kad sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir šalys be jokių išlygų privalo jos laikytis. Ne išimtis ir ginčo šalių sudaryta sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo. Teismas pastebėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė buvo laisvos pasirinkdamos sudaryti sutartį ar ne. Teismas atsakovės nevertino kaip silpnesniosios nagrinėjamų teisinių santykių šalies, kuri nesuprato esamos situacijos ar negalėjo suvokti prisiimamų įsipareigojimų esmės bei masto, todėl sprendė, kad atsakovei turi tekti visos su išankstiniu sutarties nutraukimu susijusios neigiamos teisinės pasekmės.

105. Teismas pažymėjo, kad sutarties nutraukimo mokesčiu buvo užtikrintos atsakovės prievolės – pirkti elektros energiją iš ieškovės per visą sutarties laikotarpį – laikymasis, todėl šį mokestį teismas pripažino netesybomis, kurios yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl teismas sprendė, kad tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo.

116. Teismas sutarties nutraukimo mokesčio nevertino kaip baudinių netesybų, tačiau jį pripažino pagrįstu, proporcingu ir adekvačiu instrumentu dviejų verslo subjektų rizikai subalansuoti. Teismas konstatavo, jog sutartyje nustatytos netesybos (sutarties nutraukimo mokestis) atlieka ne baudinę, bet kompensuojamąją funkciją. Teismas sprendė, kad sutarties 4.2 punktu šalys susitarė atlyginti viena kitai tiesioginius nuostolius ir ši sutarties dalis neapriboja ir nevaržo šalims susitarti ir dėl kitų ar kitokių netesybų. Teismas vertino, kad sutarties nutraukimo mokestis yra sutarties laisvės principo išraiška, kad abu sutarties dalyviai yra komercinių santykių subjektai ir nenustačius esminės šalių nelygybės, teismas ieškovei priteisė 923,46 Eur sutarties nutraukimo mokestį. Teismas iš atsakovės ieškovei taip pat priteisė 6 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

137. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Dviguba investicija“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

147. 1. Apeliantės teigimu, teismas nenustatinėjo ir nekonstatavo fakto, kad ieškovė yra patyrusi tiesioginių nuostolių dėl to, kad atsakovė pirma laiko nutraukė šalių sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Nenustačius, kad ieškovė patyrė tiesioginių nuostolių ir nenustačius jų dydžio, apeliantė mano, kad ieškovė tiesioginių nuostolių dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo nepatyrė. Nesant ieškovės nuostolių, teismo sprendimu buvo priteistos baudinės netesybos, tai neatitinka nei civiliniame kodekse įvirtintos netesybų kompensacinės paskirties, nei šalių susitarimo dėl atsakomybės ribojimo.

157.2. Teismas sprendė, kad pagal sutarties 6.6. punktą apskaičiuota sutarties nutraukimo mokesčio suma laikytina minimaliais ieškovo nuostoliais, kurių dydžio įrodinėti nereikia, tačiau ši išvada prieštarauja ribotą atsakomybę nustatančiai sutarties 4.2. punkto sąlygai, Todėl teismas ne tik formaliai nukrypo nuo sprendimo motyvavimo ir sutarčių aiškinimo, taip iškreipdamas šalių sudarytos sutarties esmę. Tokie teismo padaryti sutarties aiškinimo ir įstatymo taikymo pažeidimai tiesiogiai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

168. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Elektrum Lietuva“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

178.1. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys susitarė dėl terminuotos sutarties nutraukimo prieš terminą mokesčio. Sutartyje šalys taip pat susitarė dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, todėl pripažintina, kad tai – įskaitinės netesybos. Kadangi šalys pasinaudojo teise iš karto susitarti dėl būsimų minimalių kreditoriaus nuostolių nutraukus sutartį anksčiau numatyto termino, tai patirtų nuostolių ieškovė byloje neįrodinėjo. Ieškovei teismas priteisė sutarties nutraukimo mokesčio sumą – 923,46 Eur, t. y. netesybas, į kurias yra įskaičiuoti šalių iš anksto aptarti nuostoliai (įskaitinės netesybos).

188.2. Ieškovė neneigia aplinkybės, kad sutartyje šalys susitarė dėl ribotos civilinės atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Šiuo atveju šalių atsakomybė ribojama netesybų suma bei tiesioginių nuostolių suma, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Ši didesnė suma apima mažesniąją (įskaitinės netesybos). Atsakovė ieškovės pateiktų sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimų neneigė, netesybų mažinimo klausimo nekėlė, todėl ieškinys tenkintas pagrįstai.

19Teismas

konstatuoja:

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

219. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti sutarties nutraukimo mokestį ieškovei.

2210. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad, nenustačius ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių ir nenustačius jų dydžio, akivaizdu, jog ieškovė tiesioginių nuostolių dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo nepatyrė. Nesant ieškovės nuostolių, apeliantės nuomone, teismo sprendimu buvo priteistos baudinės netesybos, tai neatitinka nei civiliniame kodekse įvirtintos netesybų kompensacinės paskirties, nei šalių susitarimo dėl atsakomybės ribojimo.

2311. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka, šiuo atveju apeliantė netinkamai interpretuoja tiesioginių nuostolių ir netesybų institutus.

2412. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr.3K-7-304/2007). Išskiriami tokie netesybų instituto tikslai: 1) sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius ir su tuo susijusias išlaidas; 2) sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes tais atvejais, kai šalis nepatyrė daugiau nuostolių nei sutartimi nurodytose netesybose, netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra iš anksto žinoma pinigų suma; 3) skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248-/2016).

2513. Siekiant įvertinti, ar šiuo atveju šalys išreiškė valią susitarti dėl tiesioginių nuostolių ar netesybų instituto taikymo, pirmiausia vertintinos sutartyje šalių nustatytos tarpusavio teisės ir pareigos (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 6.4, 6.6. punktuose numatyta, kad atsakovė (klientas) turi teisę nutraukti sutartį bet kuriuo metu, įspėjusi apie tai ieškovę (tiekėją) ne vėliau kaip prieš 35 kalendorines dienas; nutraukusi sutartį atsakovė (klientas) įsipareigoja mokėti sutarties nutraukimo mokestį. Šalių sudarytos sutarties 4.2 punkte numatyta pareiga atlyginti viena kitai tiesioginius nuostolius, tačiau ši sutarties sąlyga nepaneigia galimybės sutartyje numatyti netesybas – sutarties nutraukimo mokestį. Šiuo atveju atsakovė vienašališkai anksčiau šalių sutarto termino nutraukė terminuotą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kartu atsisakydama mokėti sutartyje šalių numatytą išankstinį sutarties nutraukimo mokestį. Sutarties nutraukimo mokesčiu buvo užtikrintas atsakovės prievolės – pirkti elektros energiją iš ieškovės per visą sutarties laikotarpį – laikymasis, todėl šis mokestis laikytinas netesybomis, kurios yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir įvertindamas tai, kad savo esme sutartyje nustatytas mokėjimas už sutarties nutraukimą prieš terminą atitinka netesybų tikslus ir paskirtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 923,46 Eur mokėtina suma laikytina netesybomis, nustatytomis konkrečia pinigų suma (bauda) (CK 6.71 straipsnio1, 2 dalys).

2614. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjas įtvirtino teisę teismui mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-409/2010, Nr. 3K-3-100-686/2016).

2715. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6. 189 straipsnio 1 dalis). Prievolės ir sutartys turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Tinkamas sutarties vykdymas reiškia, kad iš sutarties atsirandanti prievolė turi būti įvykdyta laiku, laikantis sutarties ir civilinės teisės principų reikalavimų. Atsakovė pasinaudojo šalių sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį prieš terminą, todėl turi mokėti iš sutartyje nustatytą terminuotos sutarties nutraukimo prieš terminą mokestį (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pasirašydama ginčo sutartį sutartu laikotarpiu pirkti elektros energiją nustatyta kaina, atsakovė apsaugojo save nuo elektros energijos kainos svyravimų, taip pasidalydama su ieškove verslo rizika. Ieškovės klientui nutraukus terminuotą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį prieš terminą, ieškovė patiria nuostolių, negalėdama vykdyti savo įsipareigojimų – nupirkti elektros energijos kiekį (visu su klientu sudarytos terminuotos sutarties galiojimo laikotarpiu), kurį planavo parduoti savo klientui ir dėl kurio buvo sudariusi kainos fiksavimo priemonę užtikrinančią sutartį (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog sutartyje nustatytos netesybos (sutarties nutraukimo mokestis) atlieka ne baudinę, bet kompensuojamąją funkciją, o atsakovei nutraukus elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, jai atsirado sutartyje numatyta pareiga sumokėti sutarties nutraukimo mokestį.

2816. Teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė neginčijo šalių sutarties sąlygų, taigi sutartis turi būti vykdoma. Aplinkybių, dėl kurių sutartis yra niekinė, nenustatyta. Tai reiškia, kad visos sutarties sąlygos, įskaitant visus pakeitimus, yra privalomos ir turi būti vykdomos. Ieškovės prašomu priteisti sutarties nutraukimo mokesčiu yra siekiama tik kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius dėl sutarties nutraukimo nesibaigus sutarties terminui. Ginčo dėl ieškovės nurodyto mokesčio apskaičiavimo teisingumo byloje nėra. Atsižvelgiant į visus nurodytus motyvus, ieškovės reikalavimas priteisti 923,46 Eur sutarties nutraukimo mokestį yra pagrįstas, todėl tenkintas pagrįstai (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pripažino, kad 2017-03-14 gavo iš atsakovės 923,46 Eur sumos mokėjimą.

2917. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

3018. Iš apeliantės ieškovė prašo priteisti 544,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 544,50 Eur suma yra pagrįsta, todėl, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantės ieškovės naudai (CPK 98 str. 1 d.).

31Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti iš atsakovės UAB „Dviguba investicija“, įmonės kodas 303235234, ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“, įmonės kodas 301506046, 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 euro ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė UAB „Elektrum Lietuva“ ieškiniu kreipėsi į teismą... 6. 2. Atsakovė UAB „Dviguba investicija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. sprendimu priteisė... 9. 4. Teismas nurodė, kad sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir... 10. 5. Teismas pažymėjo, kad sutarties nutraukimo mokesčiu buvo užtikrintos... 11. 6. Teismas sutarties nutraukimo mokesčio nevertino kaip baudinių netesybų,... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. 7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Dviguba investicija“ prašo panaikinti... 14. 7. 1. Apeliantės teigimu, teismas nenustatinėjo ir nekonstatavo fakto, kad... 15. 7.2. Teismas sprendė, kad pagal sutarties 6.6. punktą apskaičiuota sutarties... 16. 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Elektrum Lietuva“... 17. 8.1. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys susitarė dėl terminuotos sutarties... 18. 8.2. Ieškovė neneigia aplinkybės, kad sutartyje šalys susitarė dėl... 19. Teismas... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. 9. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti sutarties nutraukimo... 22. 10. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad, nenustačius ieškovės... 23. 11. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas... 24. 12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad šalių teisė iš anksto... 25. 13. Siekiant įvertinti, ar šiuo atveju šalys išreiškė valią susitarti... 26. 14. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad... 27. 15. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią... 28. 16. Teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė neginčijo šalių sutarties... 29. 17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 30. 18. Iš apeliantės ieškovė prašo priteisti 544,50 Eur už atsiliepimo į... 31. Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 32. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 33. Priteisti iš atsakovės UAB „Dviguba investicija“, įmonės kodas...