Byla Iv-1110-171/2012
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui–kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

2Pareiškėja D. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydama priteisti iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo 2007–2008 m. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 2 375,36 Lt ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Skunde paaiškino, kad pagal atsakovo pateiktas pažymas apie darbo užmokestį pareiškėjai per 2007–2008 metus neišmokėta 2 375,36 Lt priemokų ir priedų. Ši nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai. Pareiškėjai buvo mokama tik priemokų ir priedų dalis, neviršijanti 70 procentų pareiginės algos.

4Pareiškėja skundą grindžia tuo, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad minėtas ribojimas prieštarauja Konstitucijai. Skundą paduoda per Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, todėl jos teisės turi būti ginamos, nepaisant to, kad į teismą kreipėsi po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo.

5Į teismo posėdį nei pareiškėja, nei jos atstovas advokatas Edmundas Rusinas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 30, 32). 2012-01-16 gautas pareiškėjos atstovo prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjai ir advokatui (b. l. 25).

6Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas atsiliepime į skundą (b. l. 12) nurodė, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad neišmokėdamas pareiškėjos nurodomos darbo užmokesčio dalies, vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumą ar tinkamumą. Teisės akto nustatytas ribojimas buvo vykdomas pagrįstai, todėl jis nėra atsakingas dėl to, kad pareiškėjai nebuvo išmokėta jos nurodoma suma. Mano, kad elgėsi pagrįstai ir teisėtai, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atstovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 29). Teisme 2011-12-14 gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo atstovui. Taip pat prašoma atidėti sprendimo vykdymą metams, jeigu teismas nuspręstų pareiškėjos skundą tenkinti (b. l. 20).

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 13–16) nurodo, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad ginčas byloje kilo dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto priedų ir priemokų ribojimo pareiškėjai taikymo. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad toks ribojimas prieštarauja Konstitucijai, tačiau prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento. Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5-264/2003.

9Nurodo, kad išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikta tik Konstituciniam Teismui, todėl tol, kol Konstitucinis Teismas nenustatė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigūnams mokami priedai ir priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, prieštarauja Konstitucijai, darbdavys privalėjo vykdyti šio įstatymo reikalavimus. Mano, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjai darbo užmokestį, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Prašo skundą atmesti, o tuo atveju, jei teismas nuspręstų pareiškėjos reikalavimą tenkinti, prašo taikyti ieškinio senatį. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

10Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 31).

11Skundas tenkintinas.

12Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos stažą) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimus, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomas šis priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

13Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja dirba Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo 2 pamainos prižiūrėtoja (b. l. 7–9).

14Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo išduotų darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių (b. l. 8–9) matyti, kad 2008 m. kovo mėn. pareiškėjai neišmokėta 256,07 Lt, gegužės mėn. – 117,05 Lt, birželio mėn. 276,41 Lt, rugpjūčio mėn. – 348,94 Lt, rugsėjo mėn. – 162,62 Lt, spalio mėn. – 3,17 Lt, lapkričio mėn. – 226,68 Lt, gruodžio mėn. – 984,42 Lt. Taigi iš viso nuo 2008 m. kovo mėn.pareiškėjai neišmokėta 2 375,36 Lt priedų ir priemokų, kurie pagal LR DK 186 straipsnio 2 dalį yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis.

15Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Todėl, pagal Konstituciją, Valstybės tarnybos įstatymo skyriuje „Darbo užmokestis“, kuris vidaus tarnybos sistemos pareigūnams buvo taikomas be išlygų, turėjo būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą ribą.

16Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275), kuri analogiška nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, dirbę poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo išmokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto ribojimo taikymo. Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, teisingu atlyginimu už darbą nagrinėjamu atveju gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl taikyto ribojimo nebuvo išmokėta, sumokėjimas.

17Byloje yra ginčas, ar pareiškėja turi teisę į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą, kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiškėjos kreipimosi į teismą.

18Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

19Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m. yra suformuluota nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikšminga taisyklė, kad sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Šioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismui priimant sprendimą Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo būti taikomos. Ta pati teismo pozicija išdėstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimų įvykdymu reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Dėl šios priežasties teismas nurodė, kad negalima remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį.

20Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartį byloje Nr. A662-1735/2010 ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas ir jos teisės prisiteisti darbo užmokesčio nepriemoką nepaneigia tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjai metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011. Pastaroji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį.

21Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjant šį ginčą, turi būti taikomi sprendimo priėmimo metu (70 procentų apribojimo taikymo metu) galioję įstatymai, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais. Priėmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimą, kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinėmis, atsakovas neteko teisės jomis remtis. Taigi, atsakovo argumentai, kad neišmokėtas darbo užmokestis negali būti priteisiamas todėl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti, o pareiškėjos reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas.

22Pagal LR DK 16, 93 straipsnius, įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo užmokestis priteisiamas tiesiogiai iš pareiškėjos darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo. Tuo remiantis, konstatuotina, kad už darbo organizavimą ir darbo neatitinkantį apmokėjimą yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį.

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Pažymėtina, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga. Už darbo organizavimą ir darbo neatitinkantį apmokėjimą yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Taigi bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Pareiškėja tarnybos santykiais yra tiesiogiai susijusi su Lukiškių tardymo izoliatoriumi–kalėjimu, todėl neišmokėtas darbo užmokestis priteisiamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo.

24Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

25Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

26Pažymėtina, kad nors pareiškėja skunde ir prašo priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio sumas už 2007–2008 m., tačiau kaip nustatyta iš darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės (b. l. 8–9), darbo užmokesčio nepriemoka pareiškėjai susidarė nuo 2008 m. kovo mėn. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido.

27Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą. Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Pareiškėjos skundas teisme gautas 2010-07-13 (b. l. 1), pareiškėja prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį, neviršijantį 3 metų, t. y. už 2007–2008 m.

28Pareiškėjos pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bus sprendžiamas rašytinio proceso tvarka nutartimi ABTĮ 45 str. 2 d.

29Teismas tenkina atsakovo prašymą atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalį ir CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Teismas, vadovaudamasis aplinkybe dėl valstybės sunkios finansinės padėties, konstatuotos Seimo 2008-12-09 nutarimu Nr. XI-52 bei Vyriausybės 2009-10-14 nutarimu Nr. 1295 ,,Dėl ekonomikos sunkmečio“, teismų praktika analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis Nr. A-575-1831/2011), atideda sprendimo vykdymą vieneriems metams.

30Teismas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 4 p., 127 str.,

Nutarė

31Pareiškėjos D. M. skundą tenkinti.

32Pareiškėjai D. M. iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo priteisti 2 375,36 Lt (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis litus, trisdešimt šešis centus) neišmokėto darbo užmokesčio.

33Sprendimo įvykdymą atidėti vieneriems metams.

34Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,... 2. Pareiškėja D. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydama... 3. Skunde paaiškino, kad pagal atsakovo pateiktas pažymas apie darbo užmokestį... 4. Pareiškėja skundą grindžia tuo, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11... 5. Į teismo posėdį nei pareiškėja, nei jos atstovas advokatas Edmundas... 6. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas atsiliepime į skundą... 7. Atstovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos... 9. Nurodo, kad išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai... 10. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie... 11. Skundas tenkintinas.... 12. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo... 13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja dirba Lukiškių tardymo... 14. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo išduotų darbuotojo... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad... 16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 17. Byloje yra ginčas, ar pareiškėja turi teisę į neišmokėto darbo... 18. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos... 19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje, priimtoje... 20. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, Lietuvos... 21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjant šį... 22. Pagal LR DK 16, 93 straipsnius, įvertinus tai, kad darbo užmokesčio... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2... 25. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras trejų metų ieškinio... 26. Pažymėtina, kad nors pareiškėja skunde ir prašo priteisti neišmokėtas... 27. Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo... 28. Pareiškėjos pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bus... 29. Teismas tenkina atsakovo prašymą atidėti sprendimo vykdymą vieneriems... 30. Teismas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.,... 31. Pareiškėjos D. M. skundą tenkinti.... 32. Pareiškėjai D. M. iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo... 33. Sprendimo įvykdymą atidėti vieneriems metams.... 34. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...