Byla A-557-662/2016

Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“ dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, APVA, atsakovas) 2013 m. lapkričio 27 d. išvadą Nr. A/2005/M11 dėl projekto „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2002/LT/16/P/PE/011 sutartyje „Naujojo Marijampolės regioninio sąvartyno statyba“ (toliau – ir Išvada), Agentūros direktoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. T1-190 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/011 „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti Agentūrai iš viso 795 166,53 Lt (toliau – ir Įsakymas) ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 3R-28 (AG-409/01-2013).

5Pareiškėjas skunde nurodė, kad Europos Komisija bei Lietuvos Respublika sudarė Finansinį memorandumą (Nr. 2002/LT/16/P/PE/011), kuris buvo pakeistas Europos Komisijos 2009 m. kovo 17 d. sprendimu. Memorandume buvo susitarta dėl Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos (sąvartyno) sukūrimo finansavimo. Dėl to buvo būtina organizuoti viešąjį pirkimą. Viešąjį konkursą laimėjo AB „Požeminiai darbai“ (toliau – ir Rangovas), su kuria buvo sudaryta rangos sutartis Nr. A/2005/M11 „Naujojo Marijampolės regioninio sąvartyno statyba“ (toliau – ir Rangos sutartis). Viešąjį pirkimą ir rangos sutarties sudarymą organizavo Agentūra, ji yra perkančioji organizacija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) prasme, taip pat būtent Agentūra parengė šio viešojo pirkimo sąlygas.

6Skunde nurodoma, kad tarp pareiškėjo ir Agentūros buvo sudaryta Atsakomybės paskirstymo sutartis, kuri numatė, kad už viešųjų pirkimų organizavimą yra atsakinga Agentūra. Pareiškėjo teigimu, būtent Agentūra buvo atsakinga už viešųjų pirkimų organizavimą ir už Agentūros įsakyme minimų Finansinio memorandumo nuostatų tinkamą įgyvendinimą. Viešąjį pirkimą, kurio išdavoje buvo sudaryta rangos sutartis ir vėliau sekę pakeitimo orderiai, organizavo Agentūra, kuri rangos sutarties atžvilgiu buvo perkančioji organizacija VPĮ prasme. Dėl šio pažeidimo pareiškėjo kaltės nėra ir tai esą liudija Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012 m. gruodžio 21 d. parengta valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-70-2-64, kurioje įvardinama eilė Agentūros padarytų pažeidimų. Be to, ginčijamoje išvadoje Agentūra kalba ne tik apie viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų tariamus pažeidimus, bet nurodo ir kitas aplinkybes, kurios yra nesusijusios ir kurių pati Agentūra nesieja su jos įvardinamais viešųjų pirkimų reglamentavimo pažeidimais.

7Pareiškėjo teigimu, Įsakymas neatitinka individualaus administracinio akto reikalavimų, yra nenuoseklus, nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Įsakyme nepateikta nuorodų į teisės aktus, kurie reglamentuotų tinkamų finansuoti išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo tvarką, finansavimo reikalavimus projekto išlaidoms, kad jos būtų pripažintos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai, kitų teisės aktų, kurie nustatytų, kada ir kokia tvarka pareiškėjo atžvilgiu Agentūra turi teisę taikyti finansines korekcijas. Agentūra įsakymą motyvuoja Finansinio memorandumo sąlygų pažeidimu, tačiau pareiškėjo manymu, Finansinis memorandumas pats savaime nėra tiesiogiai taikomas pareiškėjo atžvilgiu. Finansinis memorandumas yra sudarytas tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos tuo metu, kai pareiškėjas dar neegzistavo, vadinasi, juo nustatyti reikalavimai Lietuvos Respublikai, o ne pareiškėjui. Įsakyme nesant nuorodų į konkrečius teisės aktus, pareiškėjas neturėjo galimybės suvokti Agentūros sprendimo esmės ir motyvų. Be to, Finansinis memorandumas nėra norminis teisės aktas, kuris taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuorodų į norminius teisės aktus, kurie buvo tariamai pažeisti neva nesilaikius VPĮ reikalavimų ir kurie sudaro pagrindą taikyti finansinę korekciją, nepateikta. Nėra aišku ir suprantama, kaip ir kodėl buvo apskaičiuota nurodoma grąžintina lėšų suma.

8Pareiškėjas yra pateikęs visus su pakeitimo orderiais susijusius dokumentus Agentūrai, o pastaroji visus atitinkamus dokumentus yra priėmusi, išnagrinėjusi, pripažinusi išlaidas tinkamomis finansuoti ir išmokėjusi pinigines sumas rangovui. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo manymu, įsakymas laikytinas nemotyvuotu ir (arba) motyvuotu netinkamai. Agentūros Įsakymas taip pat yra grindžiamas Europos Sąjungos Komisijos Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (COCOF 07/0037/03-LT) nuostatomis. Pareiškėjo teigimu, pastarosios pritaikytos netinkamai, neįvertinus pareiškėjo paaiškinimų ir neatsižvelgus į faktinę situaciją (visuose pakeitimo orderiuose nurodyti darbai buvo pateisinti objektyviu būtinumu ir pati Agentūra tam yra pritarusi, juos patvirtindama).

9Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pakeitimo orderiai buvo rengiami su Agentūra suderinta tvarka ir būdu, kadangi ji turėjo pritarti visiems pakeitimo orderiams ir jeigu šie nebūtų atitikę Agentūros keliamų „įforminimo“ ar bet kokių kitų reikalavimų, tai Agentūra nebūtų jų patvirtinusi bei sumokėjusi jų pagrindu patirtų išlaidų.

10Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Agentūros pozicija, esą sudarant pakeitimo orderius buvo pažeisti VPĮ reikalavimai, kadangi tuo metu galioję įstatymai numatė sutarties pakeitimo galimybę. Pareiškėjas nurodo, kad pakeitimo orderiais nebuvo įsigyjami papildomi darbai VPĮ 45 straipsnio 4 dalies (redakcija, galiojusi 2004 m. liepos 8 d. – 2006 m. sausio 30 d.) ir VPĮ 56 straipsnio 4 dalies prasmėmis. Visi pakeitimo orderiuose nurodyti darbai įėjo į rangos sutarties apimtį ir Agentūra visiems tokiems pakeitimams pritarė bei būdama perkančiąja organizacija už juos sumokėjo. Tokią poziciją pareiškėjas grindžia tuo, kad pakeitimo orderiai laikytini ne rangos sutarties, kaip viešojo pirkimo sutarties, turinio pakeitimais, bet rangos sutartyje nustatytos rangos sutarties vykdymo tvarkos realizavimu.

11Skunde pareiškėjas tvirtino, kad 2012 m. lapkričio 12 d. tarp Agentūros ir UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ (NPR) sudarytos viešojo pirkimo sutarties pagrindu parengta ataskaita negali būti laikoma eksperto išvada ir geriausiu atveju ji gali būti vertintina kaip Agentūros konsultacija, nes šią konsultaciją NPR rengė savo nuolatiniam klientui (Agentūrai), nuo kurios tiesiogiai priklauso tai, ar su bendrove bus atsiskaityta už ataskaitą, o taip pat eilę kitų paslaugų, kurias bendrovė jau suteikė ar dar suteiks pagal minėtą viešojo pirkimo sutartį.

12Skunde dėstoma, jog Agentūra yra perkančioji organizacija, kuri, vadovaudamasi VPĮ normomis, organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą, kurio eigoje buvo atrinktas rangovas bei su juo sudaryta rangos sutartis. Būtent Agentūra tvirtino ir teikė vykdyti mokėjimo prašymus, pagal kuriuos ir buvo atliekami mokėjimai rangovui pagal rangos sutartį, todėl pareiškėjui kyla klausimas, kodėl ir kokiu teisiniu ir/ar faktiniu pagrindu reikalaujama, kad jis grąžintų sumas už tariamai netinkamai išmokėtas finansavimo lėšas. Pasak pareiškėjo, jis nėra tinkamas asmuo, kuriam tokia pareiga turėtų būti nustatyta, nes tokia pareiga turėtų tekti rangovui, kuriam visi mokėjimai pagal rangos sutartį ir buvo atlikti. Be to, pareiškėjo teigimu, Agentūra jau yra priėmusi teigiamą sprendimą dėl pakeitimų orderių tinkamumo ir jų pagrindu rangovui mokėtinų sumų, todėl įsakyme įtvirtintas sprendimas prieštarauja ankstesniems Agentūros sprendimams, o tai pažeidžia teisėtų lūkesčių, gero valdymo, skaidrumo ir kitus viešojo administravimo principus.

13Pareiškėjo įsitikinimu, būtina atkreipti dėmesį į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentą Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95). Šio Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas pažeidimas. Pasak pareiškėjo, kadangi nėra kito teisės akto, kuris įtvirtintų terminą, per kurį Agentūra galėtų priimti skundžiamą įsakymą, būtina vadovautis minėtu reglamentu ir šiuo atveju taikyti 4 metų senaties terminą.

14Agentūra atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

15Nurodė, kad skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Pareiškėjui Finansinis memorandumas yra taikytinas, o Finansinio memorandumo pažeidimai konstatuoti pagrįstai. Nustatytas pažeidimas nėra susijęs su ekspertų pateikta nuomone, todėl pareiškėjo su tuo susiję argumentai yra nesusiję su ginču. Agentūra turi teisę vertinti pareiškėjo veiksmus ir jų atitikimą VPĮ nuostatoms, o priešingas vertinimas prieštarautų teisės aktų reglamentavimui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Savo tokiai pozicijai pagrįsti Agentūra atsiliepime pateikia visą sąrašą teisės aktų. Agentūrai yra priskiriamos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, kurių vykdymu siekiama užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą, todėl nustačiusi pažeidimus, Agentūra turi pareigą bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo ankstesnių savo veiksmų, pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti ir pareikalauti, kad pripažintos netinkamomis finansuoti lėšos būtų grąžintos. Pareiškėjas buvo tas subjektas, kuris gavo paramą ir kuris laikomas projekto vykdytoju. Agentūra skundžiamuose sprendimuose buvo aiškiai nurodžiusi, kad pareiškėjas nesilaikė VPĮ normų. Akcentavo, kad jeigu Agentūra pripažino rangos sutarties pakeitimo orderių reikalingumą, dėl ko byloje nėra pateikta jokių įrodymų, tai nereiškia, kad Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, yra atsakinga už rangos sutarties keitimo įgyvendinimą. Kita vertus, Agentūra atsiliepime pripažino, kad nesilaiko pozicijos, jog rangos sutarties pakeitimo orderiai yra negalimi, kadangi tokia pozicija prieštarautų rangos sutarties bendrųjų sąlygų 13 straipsniui. Nurodė, kad pakeitimų orderiais gali būti atliekami įvairaus pobūdžio pakeitimai, susiję su sutarties vykdymu, o ne vien papildomų darbų įsigijimas. Agentūra taip pat atsiliepime labai detaliai paaiškino, kaip buvo apskaičiuotos pakeitimų orderiuose nurodytos grąžintinų lėšų sumos. Pareiškėjas nepagrįstai prašo taikyti 4 metų senaties terminą ir pacituoja VAGK sprendimo dalį, kurioje VAGK nurodo, kad turėtų būti taikomas terminas, numatytas Finansiniame memorandume, t. y. 5 m.

16Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į skundą nurodė, kad Agentūra visiems be išimties Pakeitimų orderiams yra raštiškai pritarusi, t. y. tuo pripažinusi visų Pakeitimo orderių atitikimą ne tik rangos sutarties sąlygoms, bet ir tuo metu galiojusių įstatymų bei normatyvinių dokumentų reikalavimams. Dėl Pakeitimų orderio Nr. 2 nurodė, kad rangovui rengiant darbo projektą nustatytos akivaizdžios ir lengvai įrodomos klaidos bei netikslumai sąvartyno statybos techninio projekto konstrukcinėje dalyje. Dėl Pakeitimų orderio Nr. 3 nurodo, kad didžioji dalis pakeitimų padaryta darbo projekto stadijoje patikslinus darbų kiekius (techniniame projekte nurodyti netikslūs arba netgi klaidingi išmatavimai, reikalingų statybinių medžiagų kiekiai ir pan.). Tai yra normali statybų praktika, leidžiama įstatymu (statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, 31 p.). Dėl Pakeitimų orderio Nr. 4 nurodė, kad minėtas orderis pasirašytas rangovui statybos metu nustačius nenumatytas sąlygas (gruntų litologija ir gruntinio vandens lygis), neatitinkančias nustatytų priešprojektinėje stadijoje atliktais tyrinėjimais. Dėl Pakeitimų orderio Nr. 6/1 nurodė, kad didžioji dalis pakeitimų padaryta darbo projekto stadijoje patikslinus darbų kiekius, mažesnė – dėl klaidų bei praleidimų techniniame projekte. Pakeitimų orderiuose pateiktų papildomų darbų atsiradimui svarbus yra ne tik jų priežastingumo (klaidų bei netikslumų Marijampolės regioninio sąvartyno techniniame projekte bei nenumatomų fizinių aplinkybių) nustatymas, bet ir visa sąvartyno statybos eiga, kelis kartus atsidūrusi „mirties taške“, kas vertė daryti sprendimus, siekiant sėkmingai tęsti ir užbaigti statinio statybą. Dėl Pakeitimo orderio Nr. 9/1 nurodė, kad didžioji dalis pakeitimų padaryta darbo projekto stadijoje patikslinus darbų kiekius, mažesnė – dėl klaidų bei praleidimų techniniame projekte: techniniame projekte nurodomi netikslūs arba net klaidingi išmatavimai, reikalingų statybinių medžiagų kiekiai, neatitikimai tarp techninio projekto brėžiniuose nurodytų darbų kiekių ir sutarties žiniaraščiuose nurodytų darbų kiekių, klaidos techniniame projekte. Agentūra pareiškėjui perdavė techninį projektą tik 2006 m. balandžio 4 d., kai darbai turėjo būti pradėti jau 2006 m. vasario 10 d., vėliau paaiškėjo ir techninio projekto klaidos, kurių projektuotojas neištaisė. Paaiškėjo, kad dalis suprojektuotų objektų buvo visiškai nereikalingi, o dalis – visiškai netinkami. Atsižvelgiant į tai, buvo pasiūlytas bene geriausias tuo metu būdas išeiti iš kritinės situacijos ir projektas sėkmingai užbaigtas – sąvartynas pripažintas tinkamu naudoti.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes, išdėstė VAĮ 8 straipsnyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir nurodė, jog iš ginčijamo Įsakymo matyti, kad jame nėra nurodytos detalios nustatytų pažeidimų aplinkybės, neaptartas konkretus teisinis reguliavimas, nei Įsakymo įžanginėje dalyje, nei kitose Įsakymo dalyse nėra nurodyta, kad atsakovas, priimdamas šį individualų administracinį aktą, rėmėsi Išvada ir (ar) Pranešimu apie pažeidimą, tačiau pagal bylos faktines aplinkybes teismas vertino, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, rėmėsi minėtais dokumentais ir juos visus išsiuntė pareiškėjui kartu su Įsakymu. Taigi vien dėl to, kad Įsakymo įžanginėje dalyje minėti dokumentai nepaminėti, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadoms, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Iš Išvados turinio matyti, kad joje yra nurodyti išsamūs motyvai ir taikyti teisės aktai, nurodyta, kuo pasireiškė pareiškėjo veiksmų neteisėtumas ir kokios konkrečios teisės normos buvo pažeistos, Išvadoje yra nurodytos faktinės aplinkybės, priežastis susigrąžinti lėšas ir šių (grąžintinų) lėšų sumų apskaičiavimai. Atsižvelgiant į tai, kad tų pačių duomenų kartojimas keliose vietose būtų perteklinis, prieštaraujantis gero administravimo principui, Išvada ir Pranešimas apie pažeidimą laikytini Įsakymo sudedamosiomis dalimis.

20Siekiant įsigyti papildomus darbus iš tiekėjo, su kuriuo yra sudaryta sutartis, yra būtina vykdyti savarankiškas viešojo pirkimo procedūras. Teismas išdėstė VPĮ 45 straipsnio 4 dalies (redakcija, kuri taikytina pirkimui dėl Rangos sutarties sudarymo, galiojusi 2004 m. liepos 8 d. iki 2006 m. sausio 30 d.) ir pakeitimo orderių sudarymo metu galiojusios VPĮ 56 straipsnio 4 dalies nuostatas. Vertinta, kad siekiant įsigyti papildomus darbus, turėjo būti laikomasi nustatytų procedūrų. Faktiškai sudarant Pakeitimo orderius Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 6/1, Nr. 9/1 buvo keičiama rangos sutartis, o ne realizuojamas jos turinys, kaip tvirtina pareiškėjas. Darbų vertės pagal šiuos pakeitimo orderius yra didelės. Skundžiami aktai vertinti kaip teisėti. Jų naikinimo pagrindų nenustatyta.

21Projektas iš dalies buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis. Sanglaudos fondas yra įsteigtas Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1164/94. Fondas finansiškai prisideda prie projektų ir gali teikti paramą aplinkos apsaugos projektams, kurie padeda siekti Europos Sąjungos sutartyje nustatytų tikslų aplinkos apsaugos srityje. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/994 nuostatos (11 str. 4 d., 12 str. 1 d.) numato principines taisykles dėl fondo lėšų panaudojimo – mokėjimai turi būti glaudžiai ir skaidriai susiję su projekto įgyvendinimu, tai reiškia, turi būti skirti tik paramos sutartyje numatytoms išlaidoms finansuoti, o valstybės narės turi pareigą reguliariai tikrinti, ar finansuojama veikla tinkamai vykdoma, bei susigrąžinti visas lėšas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1338/2014). Minėto teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog bendrieji minėtos kontrolės principai įtvirtinti 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006), nuostatose. Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnis numato valstybės narės galimybę susigrąžinti neteisėtai sumokėtas sumas per penkerius metus nuo veiksmų užbaigimo. Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 3 punkte „veiksmai“ apibrėžiami kaip projektas ar keli projektai, kuriuos pagal stebėsenos komiteto nustatytus kriterijus atrenka atitinkamai veiksmų programai vadovaujanti institucija arba kurie atrenkami jos atsakomybe ir kuriuos įgyvendina vienas ar daugiau paramos gavėjų, sudarydami sąlygas pasiekti prioritetinės krypties, su kuria tas projektas ar keli projektai susiję, tikslus. Pagal Europos Komisijos 2009 m. kovo 17 d. sprendimo 1 straipsnio 1 dalį, Projekto pabaigos terminas buvo pratęstas iki 2010 m. gruodžio 31 d. Teisėjų kolegija konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje skundžiamas Įsakymas priimtas nepažeidžiant tiesiogiai ir visuotinai taikomo Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnyje nustatytų terminų.

22Teismas įvertino teisinį reguliavimą ir padarė išvadą, kad Agentūra, priimdama skundžiamą Įsakymą ir jo sudėtinėmis dalimis esančią Išvadą bei Pranešimą apie pažeidimą, veikė savo kompetencijos ribose. Pareiškėjui galėjo ir turėjo būti žinomas aptartas teisinis reguliavimas, susijęs su pažeidimų ir netinkamų išlaidų nustatymu bei išmokėtų lėšų susigrąžinimu, todėl nelaikyta, kad ginčijamu Įsakymu buvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas.

23Ginčijamo Įsakymo priėmimo pagrindu nurodomas Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Lėšų grąžinimo taisyklės) 5.2.2 punktas (šiuo metu – 5.2.3 punktas), kuris įtvirtina, kad lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas (šiuo atveju – pareiškėjas) nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Įsakyme taip pat nurodyta, kokių konkrečiai teisės aktų (jų nuostatų) nesilaikė pareiškėjas, t. y. nurodyta, kad pareiškėjas vykdydamas Rangos sutartį pažeidė: 1) Finansinio memorandumo III.1 priedo XI skyriaus 3 straipsnio 4 dalį (dėl procedūros, kurios reikia laikytis pasirašant sutartis); 2) Finansinio memorandumo III.2 priedo II skyriaus 5 straipsnio (dėl to, kad bet kokios Komisijai pranešamos išlaidos turi būti pagrįstos teisiškai įpareigojančiomis sutartimis ir/ar dokumentais) reikalavimus; 3) Pakeitimo orderiuose nurodytus darbus įsigijo nevykdžius savarankiškų viešojo pirkimo procedūrų. Tokios išvados yra pagrįstos.

24Finansinio koregavimo taikymo teisiniu pagrindu yra Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad nustačius pažeidimą finansinis koregavimas yra galimas, o nustatant konkrečius finansinių pataisų (finansinio koregavimo) dydžius pagal nustatyto pažeidimo tipą turi būti atsižvelgiama į Europos Komisijos 2007 m. lapkričio 29 d. Rekomendacijas dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Finansinių pataisų rekomendacijos). Kaip matyti iš paties Finansinių pataisų rekomendacijų pavadinimo, jos taikytinos tik tada, kai nustatytas pažeidimas yra susijęs su viešųjų pirkimo taisyklių nesilaikymu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, jog pareiškėjas pažeidė kokias nors VPĮ nuostatas, padaryta išvada, kad finansinis koregavimas nėra galimas ir Įsakyme nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikytas Finansinių pataisų rekomendacijų 1 priedo 3 punktas, inter alia nustatantis, kad nesilaikant viešųjų pirkimų tvarkos sudarytų papildomų darbų ir paslaugų sutarčių atveju, taikoma 100 proc. neteisėtai sudarytų sutarčių vertės finansinė korekcija, kuri, esant tam tikroms sąlygoms (dėl tokių išlaidų neviršijimo 50 proc. pagrindinės sutarties sumos), gali būti mažinama iki 25 proc.

25III.

26Pareiškėjas UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 3R-28 (AG-409/01-2013) ir Agentūros direktoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. T1-190 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/011 „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“. Taip pat prašo svarstyti klausimą dėl būtinybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą siekiant nustatyti, ar situacija, kai nacionalinėje teisėje nėra nustatytas joks terminas priimti įsakymą, kuriuo asmeniui yra taikoma neigiamo pobūdžio sankcija, yra suderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, jeigu teismas manytų, kad Reglamentas Nr. 2988/95 šio ginčo atveju nėra taikytinas. Be to, prašo svarstyti klausimą dėl būtinybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų išaiškinimo, jei nėra aišku, kuris iš dviejų Europos Tarybos reglamentų, t. y. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ar 2006 m. liepos 11 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ginčo situacijoje turėtų būti taikomas. Prašo priteisti iš atsakovo Agentūros patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27Apeliaciniame skunde išdėsto, jog Įsakymas yra neteisėtas ir dėl jo turinio esminių trūkumų, o teismas sprendime atitinkamų aplinkybių nevertino. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino esminių aplinkybių ir pagrindinių skundo argumentų dėl Įsakymo teisėtumo. Apeliantas skundo 1.2 skyriuje išsamiai pasisakė dėl pastatyto sąvartyno patvirtinimo kaip įrengto pagal techninio projekto sprendinius ir visų techninio projekto pakeitimų ir sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams, 1.3 skyriuje pasisakė dėl anksčiau priimtų Įsakymo ir Išvados prieštaringumo lyginant su skundžiamo Įsakymo pozicija, 1.4 skyriuje pasisakė dėl netinkamai atlikto APVA pažeidimo tyrimo, faktiškai nesiekiant ištirti situaciją, o teismas minėtų aplinkybių visiškai nevertino. Įsakymas yra itin prieštaringas: jis iš esmės nustato, kad Agentūra pati nesilaikė tam tikrų reikalavimų, ir tuo pačiu nustato, kad už tai turi atsakyti pareiškėjas, kurio atžvilgiu Agentūra taiko finansinę korekciją bei reikalauja grąžinti neva netinkamas finansuoti išlaidas; nei Įsakyme, nei Išvadoje nėra nurodoma, ar apeliantas ką nors pažeidė ir, jeigu pažeidė, tai kaip.

28UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ (toliau – ir NPR) 2013 m. sausio 14 d. išvada nebuvo ir negalėjo būti Įsakymo ar Išvados priėmimo pagrindu ir jų nepadaro teisėtais, tačiau teismas sprendime dėl to nepasisakė. Būtent Agentūros pavedimo pagrindu, kuris atliktas vadovaujantis tarp Agentūros ir NPR sudaryta dvišale (viešojo pirkimo) sutartimi, o ne teismo ar kito viešojo administravimo funkcijas įgyvendinančio subjekto pavedimu, buvo parengta NPR ataskaita, kuri, be kita ko, Išvadoje yra nepagrįstai traktuojama kaip eksperto išvada. Tai reiškia, jog NPR ataskaitos negalima laikyti eksperto išvada, kuri galėtų ar turėtų saistyti ar bet kaip kitaip įpareigoti VAGK priimant sprendimą nagrinėjamo ginčo atveju. Atsižvelgiant į tai, NPR ataskaita geriausiu atveju galėjo būti laikoma tik Agentūros konsultacija, joje pateikiamos išvados turėjo būti vertinamos kritiškai.

29Agentūra Išvadoje cituoja NPR išvadą, tačiau nenurodo, kaip ji pati vertina cituojamas tezes bei kokias iš to daro išvadas. NPR ataskaitoje buvo pateikta išvada dėl Pakeitimų orderių Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 12, nustatanti neva šių orderių ydingumą, tačiau visi pakeitimo orderiai jau buvo patikrinti ir patvirtinti pačios Agentūros. Agentūra jau buvo nagrinėjusi ir tikrinusi visus Rangos sutarties pakeitimus (pakeitimo orderius) bei visiems Rangos sutarties pakeitimams buvo pritarusi, tokiu būdu tiesiogiai ir nedviprasmiškai pripažindama visų pakeitimo orderių atitikimą tiek Rangos sutarties sąlygoms, tiek ir pakeitimo orderių priėmimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimams. Teismas klaidingai konstatavo, jog faktiškai sudarant minėtus Pakeitimo orderius buvo keičiama rangos sutartis, o ne realizuojamas jos turinys. Apeliantui nėra suprantami Įsakymo priėmimo motyvai, šie motyvai neatskleisti ir teismo sprendime.

30Iš VAGK sprendimo matyti, kad VAGK painioja tai, ką pasakė NPR, su tuo, ką nurodė pati Agentūra, ir todėl netinkamai įvertino apelianto argumentus dėl Išvados turinio dviprasmiškumo, motyvų stokos bei Agentūros argumentacijos nesuprantamumo. Agentūros VAGK pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose tiesiogiai ir nedviprasmiškai pripažįstama, kad NPR ataskaitos turinys, kuris yra cituojamas Išvadoje, nėra susijęs su Agentūros nustatytu pažeidimu, o tai tik patvirtina pareiškėjo poziciją dėl nenuoseklaus Išvados turinio.

31Individualus administracinis aktas privalo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti tinkamai motyvuotos, tačiau Įsakymas neatitinka šių ir kitų reikalavimų, o teismas sprendime to neįvertino. Agentūros priimti sprendimai yra prieštaringi, o tariamai nustatytas pažeidimas – menamas ir neįrodytas.

32Vadovaujasi Europos Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. prejudiciniu sprendimu byloje C-564/10 Bundesanstalt fuer Landwirtschaft und Ernaehrung vs. Pfeifer & Langen KG ir teigia, jog nagrinėjamu atveju nacionalinis teisės aktų leidėjas nepasinaudojo Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise numatyti ilgesnį terminą, todėl Agentūros teisei ir galimybei priimti Įsakymą taikytinas Reglamento Nr. 2988/95 nustatytas ketverių metų nuo pažeidimo padarymo dienos terminas, kuris skaičiuotinas nuo Išvadoje nurodomų tariamų pažeidimų tariamo padarymo dienos. Įsakyme nurodoma apelianto tariamai padarytų pažeidimų išraiška – pakeitimo orderių patvirtinimas. Vėliausias pakeitimo orderis Nr. 9/1 buvo patvirtintas 2007 m. gruodžio 5 d. Taigi terminas priimti Įsakymui dėl pastarojo vėliausiojo pakeitimo orderio baigėsi 2011 m. gruodžio 5 d. Vadinasi, Įsakymas priimtas praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo vėliausios galimos Įsakymo priėmimo datos.

33Vadovaujasi Europos Teisingumo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. prejudiciniu sprendimu byloje C-465/10 Ministre de l‘lntėrieur ir kt., kuriame teismas pažymėjo, jog Reglamentas Nr. 2988/95 apima teisinius santykius, susijusius su atsakomybe už naudojant paramą padarytus viešųjų pirkimų pažeidimus, kaip yra ir nagrinėjamu atveju. Vadinasi, minėtas reglamentas turi būti ir yra taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Tiek VAGK, tiek ir sprendimą priėmęs teismas šiuo aspektu suklydo ir nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra spręstina dėl 4 metų senaties termino taikymo. Faktą, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas Reglamento Nr. 2988/95 nustatytas ketverių metų nuo pažeidimo padarymo dienos terminas, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2011). Dėl šių priežasčių minėtas teismo sprendimo konstatavimas laikytinas neteisėtu ir atitinkamai keistinu.

34Jeigu teismas manytų, kad ankščiau minėtas Reglamentas Nr. 2988/95 nėra taikytinas, tai apeliantas mano, kad yra tikslinga svarstyti klausimą dėl būtinybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar situacija, kai nacionalinėje teisėje nėra nustatytas joks terminas priimti Įsakymą, kuriuo asmeniui yra taikoma neigiamo pobūdžio sankcija, yra suderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Susiklosčius tokiai situacijai, kai nėra aišku, kuris iš dviejų ankščiau aptartų Europos Tarybos reglamentų, t. y. Reglamentas Nr. 2988/95 ar Reglamentas Nr. 1083/2006, ginčo situacijoje turėtų būti taikomas, galėtų būti tikslinga kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

35Apelianto nuomone, APVA nėra institucija, kuri būtų kompetentinga spręsti dėl VPĮ pažeidimų egzistavimo, todėl APVA negalėjo konstatuoti, kad buvo pažeistas VPĮ. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. Dl-632 patvirtintų APVA nuostatų 8.2 punktą, APVA turi teisę kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl projektų vykdytojų (perkančiųjų organizacijų) viešųjų pirkimų atitikties VPĮ reikalavimams, tačiau nagrinėjamu atveju Agentūra į tarnybą nesikreipė. Apeliantas lieka įsitikinęs, kad APVA neatliko jokio pažeidimo tyrimo ir, net jeigu jį atliko, tai netinkamai ir neturėdama tam teisės. VAGK sprendime atitinkamu aspektu pasisakoma tik tiek, jog APVA visada turi teisę atlikti pažeidimo tyrimą. Šiai pozicijai antrinama ir teismo sprendime, tačiau visgi atitinkama pozicija neatspindi viešojo administravimo institucijų veiksmams keliamų reikalavimų laikymosi vertinimo, o taip pat konkrečiai nagrinėjamam teisiniam santykiui taikomų teisės aktų nuostatų. Teismas, pasisakydamas dėl APVA kompetencijos, konkrečiai taip ir neatskleidė, kodėl pripažintina, jog APVA šiuo atveju tinkamai ir teisėtai atliko pažeidimo tyrimą, ir kuo remiantis tampa nekvestionuojamai aišku, kad pareiškėjas tą pažeidimą įvykdė.

36Teismo sprendimas yra neteisėtas dėl to, jog sprendime nėra gilinamasi į ginčo esmę, t. y. visiškai nevertintas VAGK sprendimo pagrįstumas dalyje dėl apelianto apskųstų APVA Įsakymo ir Išvados turinyje esančių fakto klaidų, aptartų skundo 2.1. skyriuje. Teismas nepasisakė dėl didžiosios dalies pareiškėjo argumentų: dėl pastatyto sąvartyno patvirtinimo kaip įrengto pagal techninio projekto sprendinius ir visų techninio projekto pakeitimų ir sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams; dėl anksčiau priimtų APVA Įsakymo ir Išvados prieštaringumo, lyginant su skundžiamo Įsakymo pozicija; dėl netinkamai atlikto APVA pažeidimo tyrimo, faktiškai nesiekiant ištirti situacijos; dėl neva netinkamo pakeitimo orderių įforminimo; dėl APVA priimtų individualių administracinių aktų turinio nepagrįsto keitimo; dėl pagrįstų pakeitimo orderių parengimo priežasčių ir juose nurodytų darbų atlikimo realios būtinybės; dėl skundžiamo Įsakymo priėmimo netinkamo subjekto atžvilgiu ir kt. Dėl išdėstytų priežasčių mano, jog teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio keliamų reikalavimų teismo sprendimams, todėl yra naikintinas. Taip pat naikintinas ir VAGK Sprendimas, kuriame nepagrįstai nenagrinėtos ankščiau paminėtos apelianto skunde pateiktos ginčui teisingai išspręsti esminę reikšmę turinčios aplinkybės.

37Apeliantui 2015 m. balandžio 21 d. buvo atsiųsta teismo nutartis, kurioje pažymima, jog skundžiamame sprendime įsivėlė rašymo apsirikimas ir jis taisytinas, todėl 9 lapo 5 pastraipą teismas performulavo taip: „Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ nuostatas, darytina išvada, kad finansinis koregavimas yra galimas ir Įsakyme pagristai pareiškėjo atžvilgiu taikytas <...>“. Vietoje rašymo klaidų koregavimo, sprendimo originalus motyvas nutartyje yra perrašytas į visiškai priešingą motyvą, juo iš principo yra pakeista vieno iš esminių sprendimo motyvų esmė ir prasmė. Naujasis nutartyje suformuluotas motyvas yra aiškiai neapibrėžtas, nes pasisakydamas apie tai, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ normas, jokių jo pažeistų VPĮ normų neįvardija. Sprendimo originaliu motyvu teismas sutiko su vienu iš svarbiausių pareiškėjo skunde pateiktų argumentų (jog APVA Įsakymas yra neteisėtas ir dėl to, kad jis nėra pagrįstas jokiu pareiškėjo atliktu VPĮ pažeidimu), tačiau vėliau tiesiog šio motyvo atsisakė vien tam, kad pateisintų rezoliucinę teismo sprendimo dalį. Klaidų taisymo nutarties priėmimas yra ne kas kita, kaip teismo sprendimo esmės (turinio) pakeitimas.

38Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

39Atsakovas išdėsto, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, išsamiai analizavo ir vertino tiek apelianto, tiek ir atsakovo nurodytas, su ginčo objektu susijusias aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Apelianto teiginys, kad teismo skundžiamame sprendime nėra įvertintos esminės pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendime pateikta išsami faktinių aplinkybių, įrodymų analizė, todėl vien dėl to, kad teismas konkrečiai ir tiesiogiai nepasisakė dėl visų apelianto skunde nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo teigti, jog nenurodyti motyvai dėl esminių bylos aplinkybių, priešingai, teismas detaliai pasisakė būtent dėl tų aplinkybių, kurios turi esminės reikšmės tinkamam bylos išsprendimui.

40NPR išvada nebuvo APVA Įsakymo ar Išvados priėmimo pagrindas. Būtent APVA atliktas galimo pažeidimo tyrimas ir jo metu nustatyti pažeidimai, bet ne NPR išvados, buvo APVA Įsakymo bei Išvados priėmimo pagrindas. Tiek skundžiamame Įsakyme, tiek ir Išvadoje atsakovas, įvertinęs teisės normas, faktines aplinkybes bei pareiškėjo veiksmus dėl viešųjų pirkimų normų pažeidimo sudarant Pakeitimo orderius, pateikė savo objektyvų vertinimą.

41Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad skundžiami įsakymai neatitinka VAĮ 8 straipsnio. Daro išvadą, jog pakeitus sutartį ir sudarius pakeitimo orderį buvo pažeisti Finansinio memorandumo reikalavimai, įskaitant Finansinio memorandumo (priemonės numeris 2002/LT/16/P/PE/001) 111.1 priedo XI skyriaus 3 straipsnio 4 dalyje ir 111.2 priedo II skyriaus 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai, ir pakeitimo orderiuose nurodyti darbai įsigyti nevykdžius savarankiškų viešojo pirkimo procedūrų, taip pat įvertinant, kad nebuvo pagrindų pirkti darbus iš to paties tiekėjo VPĮ 45 straipsnio 4 dalies (redakcija, kuri taikytina pirkimui dėl Rangos sutarties sudarymo, galiojusi nuo 2004 m. liepos 8 d. iki 2006 m. sausio 30 d.) ir pakeitimo orderių sudarymo metu galiojusios VPĮ 56 straipsnio 4 dalies pagrindais.

42Reglamentas Nr. 2988/95, kuriuo remiasi pareiškėjas, reglamentuoja administracinių nuobaudų ir patraukimo administracinėn atsakomybėn tvarką ir terminus, o Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamų projektų pažeidimo atvejais priimti sprendimai susigrąžinti projektui skirtas paramos lėšas, ką ir buvo numatyta padaryti Įsakymu, nėra administracinė nuobauda ar priemonė, todėl Reglamentas Nr. 2988/95 nėra ir negali būti taikomas šioje administracinėje byloje. Teismas sprendime išdėstė aiškią poziciją dėl 5 metų senaties termino taikymo. Agentūra, priimdama skundžiamą įsakymą ir jo sudėtinėmis dalimis esančią Išvadą bei Pranešimą apie pažeidimą, veikė savo kompetencijas ribose.

43Analizuojant teismo sprendimo turinį, jo visumą, o ne pavienius sakinius, akivaizdu, jog sprendimo 9 puslapio 5 pastraipoje nurodytas teiginys „<...> teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjas pažeidė kokias nors VPĮ nuostatas, darytina išvada, kad finansinis koregavimas nėra galimas ir Įsakyme nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu taikytas Finansinių pataisų rekomendacijų 1 priedo 3 punktas <...>“ yra rašymo klaida. Nuosekli sprendimo analizė leidžia teigti, jog toks teiginys sprendime atsirado dėl rašymo apsirikimo.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV.

46Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013-11-27 įsakymo Nr. T1-190, kuriuo nurodyta pareiškėjui grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas (690 087,61 Lt) ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM (105 078,92 Lt), teisėtumo ir pagrįstumo.

47Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

48Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

49Visumoje iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog sprendimas iš esmės grindžiamas ginčo faktinėmis aplinkybėmis, atsakovo sprendimo turinio atitiktimi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir reglamentų Nr. 1164/94 bei Nr. 1083/2006 nuostatų atkartojimu. Pažymėtina, jog pareiškėjo skunde išsamiai išdėstyti motyvai (apimtis 55 puslapiai), kodėl ginčijamas atsakovo įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai netiria ir nevertina pareiškėjo skunde pateiktų argumentų bei nemotyvuoja, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima atsakovo dokumentuose pateiktą poziciją bei ar iš tikrųjų atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tai reiškia, jog teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko, kilusio ginčo neišnagrinėjo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog teismas priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą ir netinkamą sprendimą ...>, <... skundžiamame teismo sprendime nebuvo nuosekliai nagrinėtos tiesiogiai su ginčo esme susijusios aplinkybės: apsiribota VPĮ normų, Europos Sąjungos reglamentų pacitavimu su nuorodomis „Todėl išvados pagrįstos“, tačiau konkrečiai taip ir nepasisakant, kodėl tos išvados pagrįstos. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė sprendimo turiniui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalis), o paprasčiausiai sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstė bylos faktines aplinkybes ir atkartojo nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, t. y. nebuvo įsigilinta į ginčo esmę. Faktinių bylos aplinkybių išdėstymas ir ginčo teisinių santykių dalinė teisinio reguliavimo apžvalga, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų teisės aktų nuostatų sisteminės ir įrodymų reikiamos analizės bei nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui. Toks bylos išsprendimas nėra teisingumo vykdymas ir gali būti prilyginamas atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų.

50Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

51Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, taigi atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylai aktualių aplinkybių bei priėmė nemotyvuotą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis, 87 straipsnio 4 dalis).

52Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

53Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, jog šioje byloje keliamas 4 metų senaties termino dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos taikymo klausimas (3 straipsnis 1 dalis). Analogiškoje byloje šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1425-858/2015 kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

54Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui vėliau pateiktu prašymu pateikė naujus rašytinius įrodymus (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. liepos 27 d. raštą Nr. ((4.194-2409)-5K-1513539)-6K-1505645 su priedais), kuriuos prašė prijungti prie nagrinėjamos bylos. Kadangi byla gražinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai papildomi įrodymai gali būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškėjo prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos netenkinamas.

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

56Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

57Nutartis neskundžiama.