Byla 2A-86-555/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Ramūno Mitkaus sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Vladai Banevičienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Silvijai Tendzegolskienei, UAB „Neilas“ atstovui Vytautui Kaziui Pratkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno miesto savivaldybės, UAB „Neilas“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. F. ieškinį atsakovėms Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, UAB „Neilas“, trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ dėl administracinių aktų ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiais ir

Nustatė

2ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2003-01-28 Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. V-73 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“; 2) pripažinti negaliojančiu 2007-07-05 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-7852 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - ) (Kauno m.) nuomos"; 3) pripažinti negaliojančia 2007-07-10 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N19/2007-140, kurios pagrindu KAVA išnuomojo UAB „Neilas“ į.k. 300568657, 0,6557 ha žemės sklypą, esantį ( - ) , Kaune. Nurodė, jog K. M. iki 1940 metų nuosavybės teisėmis valdė 3,42 ha žemės sklypą, esantį Pažaislio valsčiuje, Eigulių kaime. Jo žmona, M. M., padavė prašymą į vyro - buvusio savininko - valdytos žemės grąžinimą. 1997-11-04 M. M. mirė. Visą savo turtą testamentu ji paliko ieškovei, kuriai 1998-09-04 buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. 1998-07-16 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 01-4316, M. M. buvo atkurtos nuosavybė teisės į jos vyro turėtą 3,42 ha žemės sklypą, jį suteikiant neatlygintinai jos turtinių teisių perėmėjams ( - ) , Kaune, ir suformuojant 1995 kv.m. naują žemės sklypą. Šio Įsakymo 2 p. nurodyta, kad 3,2205 ha išpirks valstybė, pretendentams pasirinkus kompensavimo būdą. 2003-01-28 Kauno miesto savivaldybės Valdybos sprendimu „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas prie pastatų ( - ) , esančio apie 6550 kv. m žemės sklypo detalusis planas. Ši žemė įeina į K. M. valdytos žemės ribas, kurios dalis priskirta pastatų eksploatacijai, tačiau minimu detaliuoju planu prie šio sklypo buvo prijungta ir laisva valstybinio žemės fondo žemė. 2007-07-05 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-7852 „Dėl kitos paskirties - žemės sklypo ( - ) (Kauno m.) nuomos“ buvo nuspręsta išnuomoti iki 2012-06-03 UAB „Neilas" prie nuomojamų pastatų ir kiemo statinių, esančių ( - ) , Kaune, 0,6557 kv.m. naudojamą žemės sklypą, kuris 2007-07-10 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N19/2007-140 pagrindu buvo išnuomotas atsakovui UAB „Neilas“. Ieškovės nuomone, KAVA sudarydama nuomos sutartį, pažeidė jos teises, kadangi kol iki galo nėra išspręstas asmens nuosavybės teisės atkūrimo klausimas į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kuris yra ginčo objektas, negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims. Taip pat teigia, kad rengiant detalųjį planą prie statinių ( - ) , Kaune, buvo pažeista 1996-11-15 LR Statybos ir Urbanistikos ministro įsakymu Nr. 159 patvirtintų „Detaliųjų planų taisyklių“ reikalavimai, detalusis planas patvirtintas, neparengus raidos programos, pažeista detalaus plano rengimo procedūra, derinimo, viešo svarstymo tvarka, Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai. Dalis teritorijų planavimo procedūros dokumentų yra be datos ir registracijos numerio. Skelbimas „Kauno dienoje“ neatitiko Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 1 d. reikalavimų. Taip pat nebuvo nurodyta, jog viešas svarstymas vyks supaprastinta tvarka, tuo buvo pažeisti 1996-09-18 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1079 34.1.p reikalavimai.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad M. M. 1991-10-28 pateikė prašymą (1 t., b.l. 164) nuosavybės teisėms atkurti, todėl ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu laikotarpyje nuo 2003-01-28 iki 2007-07-10 institucijoms apie šį faktą buvo žinoma, 1998-09-04 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu M. M. paliktą turtą ir teises, susijusias su turto pagal LR Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinimu paveldėjo ieškovė A. F.. Kauno miesto DŽDT VK 1969 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 313 Vyriausiajai materialinio-techninio tiekimo valdybai, specializuotos parduotuvės statybai skyrė 4000 kv.m. žemės sklypą, esantį ( - ) , Kaune, 1994-08-04 buvo inventorizuotas 6466 kv.m. žemės plotas (namų valdos techninės apskaitos bylos 1t. b.l.37-38, 47) tačiau inventorinėje byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo suformuotas ir 2007 m. atsakovei UAB „Neilas“ išnuomotas 0,6557 ha žemės sklypas (1 t., b.l. 68, 72, 76), todėl kaip faktiškai naudojamas ir paskirtas teisės aktų nustatyta tvarka galėjo būti inventorizuotas tik 4000 kv.m. ploto žemės sklypas, o likusią žemės dalį juridinis asmuo, kurio teisių perėmėja UAB „Neilas“, naudojo neteisėtai. Teismas nurodė, kad atsakovės KAVA ir Kauno miesto savivaldybė, neatsižvelgdamos į tai, jog 1991 metais buvo paduotas prašymas dėl nuosavybės atkūrimo į ginčo žemės sklypą, priėmė administracinius aktus ir sudarė žemės nuomos sutartį su atsakove UAB „Neilas“, tuo pažeisdamos eilę įstatymų. 2003-01-28 Kauno miesto savivaldybė sprendimu Nr. V-73 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino Detalųjį planą (1 t., b.l. 84, 85, 91), kuris teismo vertinimu, priimtas ir patvirtintas pažeidžiant LR Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatytą procedūrą, šio straipsnio 2-ąją dalį, nustatančią, jog detalųjį planą sudaro planuojamos teritorijos raidos programa ir sprendiniai, kurie patvirtinti įgauna juridinę galią, nes nebuvo parengta Raidos programa, detalusis planas buvo parengtas nevertinant įmonių numatomos veiklos pobūdžio, jos ekonominio pagrindimo, užstatymo rodiklių, poveikio gyventojams ir aplinkai rodiklių, planuojamos veiklos pasekmių, ir kitų reikšmingų klausimų, be to, detalusis planas patvirtintas nebegaliojant išvadai dėl planavimo proceso ir procedūros, o nepaskelbus apie supaprastintą detaliojo plano svarstymą, buvo pažeisti 1996-09-18 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1079 (galiojusio iki 2004-07-21) 34.1 punkto reikalavimai. Kadangi byloje nėra duomenų, kad su ieškove būtų derintas detalusis planas, grąžinant jai žemę planuojamame sklype, todėl teismas darė išvadą, kad tokio derinimo ir nebuvo, o tai pažeidžia Detaliųjų planų taisyklių 6 ir 10 punktus - rengiant detalų planą neįvertintos gretimybės, darančios įtaką detaliojo plano sprendiniams, ir toks patvirtintas detalusis planas pažeidžia grąžintinos žemės savininkų interesus, nes rengiant detalųjį planą jų sklypas neparodytas, nepažymėtas ir plane nenagrinėtas. Kadangi Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 8 p. (ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija), nustatyta, kad detalusis planas netvirtinamas, jei jis prieštarauja bendrajam planui arba pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų, todėl teismas 2003-01-28 Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. V-73 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo” pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, kad sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai yra būtini nustatant teisę teritorijų planavimo dokumento pagrindu formuoti vienokio ar kitokio dydžio žemės sklypą, tačiau tokių dokumentų atsakovas UAB „Neilas“ nepateikė, todėl teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo dalis negali būti laikoma žemės sklypu, kuris pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. reikalingas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti ar yra skirtas panaudoti visuomenės poreikiams, nes žemės sklypas nebuvo skirtas tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad M. M. 1991-10-28 pateikus prašymą nuosavybės teisėms atkurti, o A. F. 1998-09-04 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu priėmus M. M. paliktą turtą ir teises, susijusias su turto pagal LR Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinimu, ginčo sklypas negalėjo būti išnuomotas, kol iki galo nėra išspręstas asmens nuosavybės teisės atkūrimo klausimas į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą; ginčo žemė negalėjo būti įtraukta į detalųjį planą kaip laisva valstybinio žemės fondo žemė, kadangi nenustatytas valstybės poreikis ginčo žemės sklypui, o pats žemės sklypas suformuotas neteisėtai, detalusis planas priimtas ir patvirtintas pažeidžiant jo rengimo procedūrą, planas nebuvo tinkamai apsvarstytas viešai, o atsakovėms KAVA ir Kauno miesto savivaldybei neatsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, buvo priimti neteisėti administraciniai aktai ir neteisėtai sudaryta žemės nuomos sutartis su atsakove UAB „Neilas“. Teismo nuomone, ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir įrodyti, todėl ieškinį patenkino pilnai. Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad Žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta 2007-07-10, ieškovė į teismą ieškiniu kreipėsi 2007-11-19, todėl nepraleido ieškinio senaties termino. Kadangi administracinėje teisenoje galiojantys kreipimosi į teismą terminai yra procesinio, o ne materialinio pobūdžio, įstatymas su šių terminų pasibaigimu nesieja asmens subjektinių teisių pabaigos ir tai nėra ieškinio senaties terminai, juos taikant negali būti taikomos ieškinio senaties instituto taisyklės, todėl teismas prašymo dėl ieškinio senaties taikymo netenkino.

4Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Mano, kad teismo išvada, jog ginčo sklypas negalėjo būti išnuomotas, kol iki galo nėra išspręstas asmens nuosavybės teisės atkūrimo klausimas į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą, nepagrįsta. Nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 redakcijos 5 straipsnio 2 d. 2 p. nustatytais reikalavimais buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. M. ir ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu bei valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu šis Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 01- 4316 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune" buvo nenuginčytas, nepakeistas ir galiojantis. Teigia, kad ginčo žemės sklypo dalis, į kurią pretenduoja ieškovė, yra valstybės išperkama žemė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, kuriame numatyta, kad žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams priskirtoje teritorijoje ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų yra valstybės išperkama žemė. Nesutinkame su teismo vertinimu, jog detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo dydis nepagrįstas jokiais objektyviais kriterijais. Tiek detaliojo plano brėžinyje, tiek Kauno apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus 2002 m. liepos 4 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte yra nurodyta, jog juridinis planavimo pagrindas inventorizacijos bylos duomenys. Visas sklypas buvo inventorizuotas ir naudojamas dar iki detaliojo plano patvirtinimo. Ši aplinkybė paneigia teismo išvadą, jog detaliuoju planu buvo prijungta laisva valstybinio žemės fondo žemė. Visiškai nepagrįstas teismo teiginys, jog detalusis planas turėjo būti derinamas su ieškove, kadangi tokio reikalavimo teisės aktai nenumato. Kaip esminį detalaus planavimo pažeidimą teismas nepagrįstai nurodo raidos programos nebuvimą. Vien aplinkybė, jog byloje nėra pateikta raidos programa, manome nesudaro pagrindo pripažinti Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr. V-73 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo*' negaliojančiu, kadangi šio dokumento buvimas ar nebuvimas nepažeidžia ieškovės teisių. Teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog skelbime apie detaliojo plano viešą svarstymą nebuvo nurodyta, jog viešas svarstymas vyks supaprastinta tvarka, taip pat negali būti laikoma pakankamu pagrindu detaliajam planui panaikinti, kadangi skelbime buvo pakankamai informacijos leidžiančios ieškovei realizuoti savo teises. Teigia, kad teismas nenurodė jokių įstatymo nuostatų pagrindų, dėl kurių būtų galima pripažinti negaliojančiais 2007 m. liepos 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-7852 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo ( - ) (Kauno m. ) nuomos" ir 2007 m. liepos 10 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N19/2007-140.

5Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad Teisės aktų nustatyta tvarka statinių savininkams paskirti ir naudojami žemės sklypai žymimi pastatų techninės apskaitos bylose. Byloje esantys įrodymai (I t., b.l. 66) patvirtina, jog žemės sklypo ( - ) techninės apskaitos byloje pažymėtas ir prie ginčo teritorijoje esančių statinių buvo naudojamas ir inventorizuotas 6466 kv.m žemės sklypas. Šiame plane yra pastaba, jog plano pagrindas - būtent Kauno m. DŽDT VK 1969 m. birželio lld. sprendimas Nr. 313. Todėl galima daryti išvadą, jog visa ginčo teritorija buvo skirta statinių statybai ir eksploatavimui, visada buvo naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Minėti įrodymai byloje nebuvo nuginčyti, tačiau teismas jais nesivadovavo ir padarė klaidingą išvadą, jog galėjo būti inventorizuotas tik 4000 kv.m žemės sklypas, o likusia dalimi UAB „Neilas" naudojosi neteisėtai. Nesutinka su teismo argumentu, jog UAB „Neilas" dalies žemės nenaudoja, joje nėra jokių statinių, nes vien ta aplinkybė, jog dalis žemės sklypo yra neužstatyta statiniais, o apsodinta medžiais, negali būti pagrindu teigti, jog ši žemės sklypo dalis nėra reikalinga žemės sklype esančių statinių eksploatavimui. Pažymi, kad detaliojo plano tikslas buvo suprojektuoti žemės sklypą prie pastatų, juo nebuvo keičiamos nei naudojamo žemės sklypo ribos, nei esamas žemės sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, taigi, nebuvo nustatomi nauji žemės sklypo tvarkymo bei naudojimo reglamentai, be to, jokiuose teisės aktuose nėra reglamentuota, kokia forma raidos programa turi būti pateikta, todėl aplinkybė, jog nebuvo parengta (ar tiesiog nėra išlikusi) detaliojo plano raidos programa nėra pagrindas panaikinti ginčijamą administracinį aktą. Apelianto nuomone, teismas klaidingai vertino ir įrodymus dėl numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvados, todėl padarė neteisingą išvadą, kad detalusis planas patvirtintas nebegaliojant išvadai. Pažymėjo, kad ieškovė turėjo galimybę dalyvauti detaliojo plano svarstymo su visuomene procedūroje, reikšti savo pastabas ar pretenzijas, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Teigia, jog teismas nurodė, kad pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 8 p., detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų, tačiau kai yra pažeistas planavimo procesas ir procedūros, pažeidimai nurodomi detaliojo plano patikrinimo akte, todėl nagrinėjamu atveju esant teigiamai patikrinimo išvadai - Kauno apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus 2002 m. liepos 4 d. patikrinimo aktui Nr. 2350, dėl kurio teismas visiškai nepasisakė, Kauno miesto savivaldybės valdyba, vadovaudamasi aukščiau nurodytais teisės aktais, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti parengtą detalųjį planą. Apelianto nuomone, teismas neteisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nes ginčo žemės sklypas niekada nebuvo traktuojamas kaip laisvos valstybinės žemės fondas: dar prieš tvirtinant detalųjį planą, kaip ir šiuo metu, žemės sklypas yra užstatytas teisiškai įregistruotas pastatais bei statiniais. Teigia, kad ginčijamas teismo sprendimas, t.y. individualių administracinių aktų ir sutarties pripažinimas negaliojančiais ieškovei nesukelia teisinių pasekmių, neįtakoja jos teisių bei pareigų turinio, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atliko tik formalią procedūrą ir nesivadovavo CPK 5 str. nuostatomis. Taip pat nepagrįstais laiko teismo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, nes ieškinys yra susijęs su nuosavybės atkūrimo teisiniais santykiais, t.y. ginčai šioje srityje taip pat priskiriami administracinio teisinio pobūdžio ginčams, todėl teismas turėjo įvertinti, jog ieškovė praleido LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. numatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti.

6Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Neilas“ prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, jog byloje ieškovė savo teisinį suinteresuotumą grindžia iš esmės tuo, kad ginčijamais administraciniais aktais ir sandoriu pažeista jos teisė (interesas) atkurti nuosavybę, tačiau ieškovės teisinio suinteresuotumo teismas neįvertino, nors turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovei nuosavybė jau yra atkurta 1998-07-16 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 01-4316, kurio ieškovė neginčija, todėl jis galiojantis ir vykdytinas. Tai reiškia, kad ieškovė reiškia ieškinį neturėdama teisinio suinteresuotumo, kadangi ginčijami administraciniai aktai ir nuomos sutartis iš esmės nepažeidžia ieškovės teisių. Be to, teismas neįvertino, kad patenkinus ieškovės reikalavimus ir panaikinus administracinius teisės aktus ir nuomos sutartį, šis sprendimas ieškovei nesuteiks jokių teisių į atsakovo UAB „Neilas" nuomojamo žemės sklypo dalį, kadangi, kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus 2004-03-30 rašto Nr. F-53 „Dėl žemės sklypo ( - ) ", žemės sklypo ( - ) detaliajame plane Kauno miesto žemėtvarkos tarnyba nenustatė buvusios K. M. žemės. Teigia, kad ieškovės reikalavimo teisė ginčyti atsakovui žemės sklypo suteikimo teisėtumą atsirastų tik įrodžius jos tėvo nuosavybės teisę į žemę, šiai dienai išnuomotą UAB „Neilas“. Apelianto nuomone, teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą, pažeidė teismų praktiką, nes pirmajam ir antrajam ieškinio reikalavimui teismas turėjo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio numatytą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti, kurį ieškovė praleido. Teigia, kad teismas svarstydamas klausimą, ar ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino aktams, kurių pagrindu ginčo žemė suteikta atsakovui UAB „Neilas", ginčyti, privalėjo nustatyti momentą, kada ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. apie žemės suteikimą atsakovui, tačiau to nenustatė. Atsakovo nuomone, teismas turėjo spręsti, jog sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina 1998 m. liepos 16 d. ir nuo šios dienos prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, nes ieškovė yra M. M. teisių perėmėja, o prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Teigia, kad žemės sklypas ( - ) priskirtas valstybės išperkamai žemei pagrįstai, nes jis iki 1995 metų buvo užstatytas statiniais ir reikalingas šiems statiniams eksploatuoti (statiniai pastatyti ir įregistruoti: lE2b - 1973 metais ir 2Flb - 1994 metais) ir atsakovui UAB „Neilas" pastatams eksploatuoti ir tinkamai naudotis priskirta teisėtai. Nurodo, kad teismo nurodyti tam tikri detaliojo teritorijų planavimo procedūrų pažeidimai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog, atlikus procedūras tinkamai, detalusis planas turėjo būti atmestas. Kadangi asmens teisė nuomoti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui - turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, todėl Kauno apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi teisės aktais, pagrįstai atsakovui UAB „Neilas" prie naudojamų statinių ir pastatų, esančių ( - ) , Kaune, valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis nutarė išnuomoti 0,6557 ha naudojamą žemės sklypą. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovui UAB „Neilas" teisėtai galėjo būti suteiktas tik 4 000 kv. m. ploto žemės sklypas, kadangi net 1969 m. birželio ll d, Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendime Nr. 313 buvo nurodyta, jog suteikiamas „apie 4 000 kv. m." dydžio sklypas plius 1 000 kv. m. atsargos fondo, vietoje, atliekant matavimus jis buvo patikslintas - 6 466 kv. m., o pastačius dar vieną pastatą ir atlikus geodezinius tyrimus, jo plotas tapo lygus 6 550 kv. m. Taip pat nurodo, kad ginčo žemės sklypas yra valstybės išperkamu ir natūra ieškovei negrąžintinas ir toks turtas negali būti ginčo objektu, nes ginčo sklypą iš valstybės nuosavybės teisėtai skyrus Vyriausiajai materialinio-techninio tiekimo valdybai specializuotos parduotuvės statybai (1969-06-12 Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 313), vėliau nuosavybė kartu su skirtu žemės sklypu nuomos pagrindais perėjo 1993-06-22 įkurtai UAB „Spec. Drabužiai", dar vėliau - 2006 m. gegužės 16 d. įkurtai UAB „Neilas", t.y. dar iki prašymo atkurti nuosavybės teisę ir visų būtinų dokumentų pateikimo. Mano, kad valstybės institucijos tinkamai taikė teisės normas ir jokių reikalavimų nepažeidė, o pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, netinkamai vertino įrodymus ir priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.

7Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

8Ieškovė A. F. atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

9Apeliaciniai skundai atmestini.

10Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad K. M. iki 1940 metų nuosavybės teisėmis valdė 3,42 ha žemės sklypą Pažaislio valsčiuje, Eigulių kaime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų“ M. M. padavė prašymą į buvusio savininko valdytos žemės grąžinimą. M. M. 1997-11-04 mirė, visą savo turtą testamentu (t.1, b.l. 14) ji paliko ieškovei. 1998-09-04 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu (t.1, b.l. 12) ieškovė paveldėjo ir M. M. teises, susijusias su turto pagal LR Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinimu. 1998-07-16 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 1530 (t.1, b.l. 13) M. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į K. M. turėtą 3,42 ha žemės sklypą, suteikiant neatlygintinai jos turtinių teisių perėmėjams ( - ) , Kaune, 1995 kv.m. naują žemės sklypą. 1998 07 16 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 01-4316 2 punktu (t.1, b.l. 78) buvo nustatyta, kad 3,2205 ha išpirks valstybė pretendentams pasirinkus kompensavimo būdą.

11LR Konstituciniam Teismui nustačius, kad ne žemės priskyrimas miesto teritorijai, ne atitinkamo statinio buvimas ar nebuvimas turi lemti žemės grąžinimą ar negrąžinimą natūra, bet jį turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei bei konstatavus, kad būtent toks teisinis reguliavimas negali būti laikomas konstituciškai pagrįstu (2001 m. balandžio 2 d. nutarimas), Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudaryta galimybė atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, todėl ir detaliaisiais planais suplanuota teritorija, kuriai be teisėto pagrindo nustatomas teisinis režimas, pažeidžiantis pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teises, priskirtina prie grąžintinos žemės.

12Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad nuosavybės teisių klausimas į K. M. likusią žemės sklypo dalį yra išspręstas. M. M. išreiškus valią susigrąžinti žemę natūra, priėmus sprendimą dėl žemės sklypo suteikimo, nuosavybės teisės nėra atkurtos, kadangi už valdytą iki nacionalizacijos žemę nėra atlyginta kitais norminiuose aktuose numatytais būdais. Neišsprendus klausimo dėl nuosavybės teisės į likusią žemės sklypo dalį - 3,2205 ha, įsigaliojo Nuosavybės teisių atkūrimo 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija, pagal kurią neliko apribojimų dėl grąžinamo sklypo dydžio. Spręstina, kad valstybės įgaliotos institucijos privalėjo pirmiausia išspręsti pretendentų nuosavybės teisių atkūrimo ir turto grąžinimo natūra klausimą, o tik po to svarstyti galimybę išpirkti valstybei šį žemės sklypą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 12 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-961/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-589/2004 ir kt.).

13Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. apibrėžia, jog žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų (...). 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 (nauja nutarimo redakcija 2004 m. lapkričio 18 d. )„Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, buvo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau vadinama – Taisyklės), kurių 2.2. punkte nustatyta, kad Taisyklės taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypo planus ir nustatant privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra ir perduodamus nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ir įrenginių, taip pat naujus žemės sklypus asmenims pagal LR Žemės reformos įstatymą ir Atkūrimo Įstatymą.

14Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jei ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrengimais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Vyriausybės Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos Taisyklėse, kurių 28.1. p. numato, jog įrašyti statiniai ir įrenginiai, kurių naudojimui jų savininkams išnuomojami žemės sklypai, taip pat skiriamaisiais požymiais apibūdinti tie statiniai ir įrenginiai, kurių savininkams žemės sklypai neišnuomojami. Pagal šį punktą išnuomojami žemės sklypai, užstatyti savininkams priklausančiais statiniais ar įrenginiais, ir negali būti išnuomojami žemės sklypai, kuriuosi nutiesti tik inžinieriniai tinklai ar pastatyti tik laikini statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui. Šiuo teisiniu reguliavimu buvo siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Esant teisminiam ginčui dėl to, ar atsakovui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, vertintinas atsakovui priklausančių statinių ir įrenginių atitikimas įstatyme nurodytiems kriterijams, bei aplinkybės, kokio dydžio žemės sklypas yra formuojamas statinių eksploatavimui.

15Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Savanorių pr. 315, Kaune, nustatyta, kad 1969 m. birželio 11 d. Kauno miesto LDŽT VK sprendimu Vyriausiajai materialinio-techninio tiekimo valdybai specializuotos parduotuvės statybai buvo skirtas 4000 kv.m. žemės sklypas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šiai įmonei ar jos teisių perėmėjams administraciniais aktais būtų skirtas didesnis žemės plotas.

16Sutinkamai su tuo metu galiojusiu LTSR Žemės kodekso 13 straipsniu, žemės sklypai buvo skiriami naudotis remiantis rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu įstatymų nustatoma tvarka. Pagal Žemės kodekso 20 straipsnį nutarimuose ir sprendimuose suteikti žemės sklypą turėjo būti nurodoma tikslas, kuriam jie skiriami, pagrindinės naudojimosi žeme sąlygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos. Žemės kodekso 21 straipsnis numatė, jog žemės naudotojų teisę naudotis žeme patvirtino valstybiniai aktai, suteikiantys teisę naudotis žeme, kuriuos išduoda rajonų, miestų LDT vykdomieji komitetai. Žemės kodekso 23 straipsnis numatė, jog žemės naudotojai turi teisę ir privalo naudotis žemės sklypais tam tikslui, kuriam jie yra jiems suteikti.

17Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisiniais žemės sklypo suteikimo dokumentais juridiniam asmeniui, kurių teisių perėmėju yra UAB „Neilas“, buvo skirtas naudotis tik 4000 kv.m. metrų žemės plotas. Iš techninės apskaitos bylos duomenų nustatyta, kad iki ginčijamo detalaus plano patvirtinimo prie ( - ) , Kaune, pastatų buvo inventorizuotas 6466 kv.m. žemės plotas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kokiais aktais remiantis buvo inventorizuotas didesnis žemės sklypas nei buvo skirtas teisės aktų nustatyta tvarka.

182003 01 28 Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. V-75 „Dėl žemės sklypo Savanorių pr.315 detaliojo plano patvirtinimo“ (t.1. b.l. 7) priėmimo metu galiojusios 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 redakcijos 32 punktas numatė, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti jų naudojamus žemės sklypus be aukciono, rajono arba miesto žemėtvarkos skyriui pateikia: prašymą išnuomoti žemės sklypą, nurodydami pageidaujamą nuomos terminą; sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus; naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš techninės apskaitos bylos; pastatų, statinių ir įrenginių, esančių sklype, teisinio registravimo dokumentus. Todėl žemės sklypo ( - ) Kaune, suformavimo detaliuoju planu metu sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai, neskaitant inventorinių duomenų, buvo būtini spręsti dėl UAB „Neilas“ teisės išsinuomoti žemės sklypą. Įvertinus tai spręstina, kad vien sklypo pažymėjimas namų valdos techninės apskaitos byloje nėra pakankamas pagrindas tokį sklypą formuoti prie pastatų teritorijų planavimo dokumento pagrindu. Remiantis aukščiau paminėtų Taisyklių nuostatomis, namų valdos techninės apskaitos byloje turėjo būti pažymėti teisės aktų nustatyta tvarka statinių savininkams paskirti ir naudojami sklypai. Kaip jau minėta, byloje nėra surinkta įrodymų, kad pažymėjimas namų valdos techninės apskaitos byloje 6466 kv.m. ginčo žemės sklypo būtų susijęs su tokio dydžio sklypo suteikimu naudotis statiniams statyti ir jiems eksploatuoti.

19Sutinkamai su 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.11. p., žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį.

20Remiantis aukščiau minėtomis Taisyklėmis, parduodamų (išnuomojamų) žemės sklypų dydžius savivaldybės administracijos direktorius nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinęs detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Prireikus savivaldybės administracijos direktorius organizuoja detaliojo plano rengimą ar patikslinimą ir pagal jį atitinkamai sumažina žemės sklypo plotą. Tai reiškia, jog Taisyklių 16 punktas nustato pareigą savivaldybės administracijos direktoriui vertinti ne tik atitinkamus žemės sklypo teisinius dokumentus, bet ir įvertinti atitinkamiems statiniams ar įrenginiams skirtą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Todėl darytina išvada, kad sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai yra būtini nustatant teisę teritorijų planavimo dokumento pagrindu į atitinkamo dydžio žemės sklypą. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad toks vertinimas realiai buvo atliktas. Taip pat nepateikta duomenų dėl to, ar buvo atsižvelgta į tai, ar visa formuojama žemės sklypo dalis yra būtina statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

21Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, jog žemės dalies, suformuotos prie pastatų ( - ) , Kaune, atsakovas UAB „Neilas“ nenaudoja, žemės sklypas visa apimtimi nėra reikalingas statiniams eksploatuoti. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų (t.1, b.l. 66) matyti, jog 6466 kv.m. žemės sklype stovi du statiniai, iš žemės sklypo plano (t.1. b.l. 68) matyti, jog dalis teritorijos prie ( - ) g. yra pažymėta augalais, ją nuo atsakovo pastatų ir kiemo aikštelės atriboja tvora. Iš detalaus plano brėžinio (t.1, b.l. 67) taip pat matyti, kad ne visoje teritorijoje yra planuojamos automobilių parkavimo vietos ir projektuojama (ar žymima esama) asfalto, betono danga, žemės dalis ties ( - ) ir ( - ) gatvių susikirtimu yra žymima kaip augalų teritorija. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t.1, b.l. 167) bei fotonuotraukos (t.2, b.l. 16-21) taip pat patvirtina aplinkybę, kad ties ( - ) gatve yra žalias plotas, kuriame yra 26 medžiai.

22Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypas UAB „Neilas nebuvo skirtas ir suformuotas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, bei kad šio sklypo dydis sklypą suformuojant nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais kriterijais. Nustatant, koks sklypas leistinas išsinuomoti prieš tai jį suplanavus teritorijų planavimo dokumentu prie esamų statinių, turi būti įvertinama, kokio dydžio žemės sklypas buvo suteiktas teisės akto nustatyta tvarka, yra naudojamas ir yra būtinas statiniams eksploatuoti. Neproporcingai didelis ir nenaudojamas pagal paskirtį, didesnis nei būtinas statinių eksploatavimui žemės sklypas neturi būti laikomas valstybės išperkama žeme. Aplinkybė, kad sklypo dydis nėra pagrįstas jokiais objektyviais kriterijais, konstatuota ir žemės sklypo detalaus plano ( - ) , Kaune, parengimo ir tvirtinimo ekspertizės akte (t.1, b.l. 164).

23LR Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio (redakcija, galiojusi ginčijamo administracinio akto priėmimo metu) numato, jog detaliojo planavimo procesą sudaro planuojamos teritorijos plėtros programos (numatomos veiklos pobūdis ir jos ekonominis pagrindas; užstatymo rodikliai; inžinierinė įranga, (...) taip pat kiti duomenys, susiję su planuojamos teritorijos ypatumais) parengimas ir aprobavimas; pagrindinio brėžinio ir aiškinamo rašto, kuriuose numatomi sprendiniai, parengimas ir patvirtinimas. Tos pačios normos 19 straipsnio 2 dalis nustato, jog detalųjį planą sudaro planuojamos teritorijos raidos programa ir sprendiniai, kurie patvirtinti įgauna juridinę galią. LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 11 15 įsakymu Nr. 159 “Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Detaliųjų planų taisyklių 38 punkte, nustatyta, jog detalųjį planą sudaro planuojamos teritorijos raidos programa ir sprendiniai bei detaliojo planavimo procedūrų dokumentai. Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadoje buvo nustatyta detalųjį planą rengti 2 etapais (t. 1, b.l. 86). Iš detalaus plano rengimo medžiagos (t.1, b.l. 84-90) matyti, jog šie reikalavimai nebuvo įvykdyti - planuojamos teritorijos raidos programa nebuvo parengta ir aprobuota.

24Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad raidos programai prilygsta aiškinamasis raštas dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo, kadangi aukščiau paminėtos teritorijų planavimo normos raidos programą ir aiškinamąjį raštą apibrėžia kaip atskirus teritorijų planavimo dokumentus. Iš aiškinamojo rašto matyti, kad formuojamas apie 6550 kv.m. žemės sklypo dydis nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais skaičiavimais, o buvo siejamas išimtinai tik su sklypo inventoriniais duomenimis.

25Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog raidos programos nebuvimas yra esminis detalaus planavimo procedūros pažeidimas, kadangi 2003 01 28 Kauno miesto Savivaldybės valdybos sprendimu Nr. V-73 patvirtintas detalusis planas buvo parengtas nevertinant detalaus plano organizatoriaus UAB “Spec. drabužiai” numatomos veiklos pobūdžio, sklypo užstatymo rodiklių ir kitų reikšmingų klausimų, turinčių įtakos formuojamo sklypo dydžiui nustatyti.

26Pagrįstos ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl teritorijų planavimo procedūros pažeidimų, t.y. jog nebuvo nurodyti planavimo dokumentų rengimo terminai, pretenzijų pareiškimo tvarka; skelbime nebuvo nurodyta, jog viešas svarstymas vyks supaprastinta tvarka, tuo pažeidžiant 1996 09 18 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1079 34.1.p reikalavimus. (t.1, b.l. 87). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad detalusis planas administraciniu aktu buvo patvirtintas 2003 metų sausio mėnesį, kai numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadoje nurodyta, kad ji galioja 2002 metais (t.1, b.l. 86), t.y. detalusis planas patvirtintas jau nebegaliojant išvadai dėl planavimo proceso ir procedūros. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad parengtas teritorijų planavimo dokumentas būtų buvęs patikrintas teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioje institucijoje, kas laikytina vienu iš esminių LR Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimu.

27Todėl pirmosios instancijos teismo išvada kad žemės sklypas atsakovui UAB „Neilas“ (priminis žemės naudotojas - UAB „Spec. Drabužiai“) buvo suformuotas ir išnuomotas tokio dydžio, kuris nėra būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį, laikytina pagrįsta.

28Nepagrįstas atsakovas UAB “Neilas” apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti administracinį aktą ir sandorį. Pažymėtina, kad apelianto UAB „Neilas“ nurodomas administracinis aktas 1998 07 16 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 01-4316 nebuvo kliūtimi Kauno apskrities viršininko administracijai spręsti kitos laisvos žemės, esančios K. M. žemėje, nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimą (t.1, b.l. 76,77). Aplinkybę, jog nuginčijus Kauno miesto Savivaldybės Valdybos sprendimą ir valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB „Neilas, būtų galima spręsti ieškovei nuosavybės teisių atkūrimo klausimą natūra, patvirtinto ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė apeliacinės instancijos teisme.

29Apeliantai nurodo, jog Kauno miesto Savivaldybės Valdybos sprendimui apskųsti ieškovė yra praleidusi LR ABTĮ 33 str. numatytą vieno mėnesio terminą. Kolegija su tokiu argumentu sutikti pagrindo taip pat neturi.

30Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą ginčai dėl viešojo administracijos subjekto priimto administracinio akto nagrinėtini administraciniuose teismuose per įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą, kuris yra procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (ABTĮ 33 straipsnis). Bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (CPK 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat, vadovaujantis absorbcijos principu, ir bylas su administracinės teisės elementu (CPK 26 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju teismai, nagrinėdami šias bylas, vadovaujasi CPK normomis.

31Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors ir ieškovė žinojo apie priimtą administracinį aktą, tačiau, kolegijos vertinimu, iš susirašinėjimo su Kauno miesto Savivaldybe ir Kauno apskrities viršininko administracija ji turėjo pagrindą manyti, kad iškilęs ginčas bus išspręstas neteismine tvarka – koreguojant detalaus plano sprendinius (t.1, b.l. 15, 16, 19, 20, 23,24). Tiek Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, tiek Kauno miesto savivaldybė pripažino, kad 2003 01 28 Kauno miesto Savivaldybės Valdybos sprendimu Nr. V-73 patvirtinto žemės sklypo ( - ) , Kaune dydį galima koreguoti, atsižvelgiant į buvusio savininko turėtos žemės ribas, 2004 11 10, 2004 10 22, 2004 12 20 raštais (t.y. jau praėjus vieno mėnesio terminui administraciniam aktui ginčyti) ieškovei buvo siūloma kreiptis į detaliojo plano organizatorių, kad jis inicijuotų detaliojo plano pakeitimo rengimą. Kliūtimi pakeisti sprendimu patvirtintą detalųjį planą buvo UAB „Neilas“ nesutikimas perplanuoti teritoriją. Todėl laikytina, kad terminas pažeistoms teisėms ginti nėra praleistas.

32Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno miesto savivaldybės, UAB „Neilas“ apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-327 straipsniais,

Nutarė

34Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2003-01-28 Kauno miesto... 3. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį... 4. Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo... 5. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Neilas“ prašo panaikinti skundžiamą... 7. Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovai prašo apeliacinius skundus... 8. Ieškovė A. F. atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo juos... 9. Apeliaciniai skundai atmestini.... 10. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad K. M. iki 1940 metų nuosavybės... 11. LR Konstituciniam Teismui nustačius, kad ne žemės priskyrimas miesto... 12. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų... 13. Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. apibrėžia, jog žemė iš šio... 14. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono... 15. Iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Savanorių pr.... 16. Sutinkamai su tuo metu galiojusiu LTSR Žemės kodekso 13 straipsniu, žemės... 17. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisiniais... 18. 2003 01 28 Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. V-75 „Dėl... 19. Sutinkamai su 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų... 20. Remiantis aukščiau minėtomis Taisyklėmis, parduodamų (išnuomojamų)... 21. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, jog žemės dalies, suformuotos prie... 22. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypas... 23. LR Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio (redakcija, galiojusi... 24. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais,... 25. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog raidos... 26. Pagrįstos ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl teritorijų... 27. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada kad žemės sklypas atsakovui UAB... 28. Nepagrįstas atsakovas UAB “Neilas” apeliacinio skundo argumentas, jog... 29. Apeliantai nurodo, jog Kauno miesto Savivaldybės Valdybos sprendimui apskųsti... 30. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą ginčai dėl viešojo... 31. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors ir ieškovė... 32. Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovų Kauno apskrities viršininko... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-327... 34. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti...