Byla 2S-54-544/2013
Dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Mulga“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-9269-488/2012 pagal ieškovės UAB „Aukštaitijos fortas“ prevencinį ieškinį atsakovei UAB Mulga“, esant trečiajam asmeniui UAB „Restoranų grupė FORTAS“, dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę, ir

Nustatė

2Ieškovė pateikė teismui prevencinį ieškinį, prašydama uždrausti atsakovei UAB „Mulga“ atlikti veiksmus, naudoti ir valdyti išnuomotą turtą – patalpas, Nr.A14, esančias pastate, kurio unikalus numeris 4400-0462-7990 1Eib, žemės sklype, kurio unikalus numeris 2701-0033-0050, adresu Savitiškio g. 61, Panevėžyje, ar kitaip trukdyti šiose patalpose esančio ir ieškovui priklausančio restorano veiklai. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „Mulga“ atlikti veiksmus, naudoti ir valdyti išnuomotą turtą – patalpas, Nr.A14, esančias pastate, kurio unikalus numeris 4400-0462-7990 1Eib, žemės sklype, kurio unikalus numeris 2701-0033-0050, adresu Savitiškio g. 61, Panevėžyje, ar kitaip trukdyti šiose patalpose esančio ir ieškovui priklausančio restorano veiklai kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje (b. l. 2-5).

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-11-21 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies - uždraudė atsakovei atlikti veiksmus, trukdančius ieškovei priklausančio restorano, esančio patalpose Nr.A14, esančiose pastate adresu Savitiškio g. 61, Panevėžyje, veiklai kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje. Teismas nustatė, kad 2005-05-24 UAB „Gamarenta“ ir UAB „Restoranų grupė FORTAS“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.2005/NS-62, pagal kurią atsakovė išnuomojo patalpas Nr. A14, esančias Savitiškio g. 61, Panevėžys. Ieškovė 2005-05-31 su UAB „Restoranų grupė FORTAS“ sudarė patalpų Nr.A14 subnuomos sutartį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas Nr.4400-0462-7990 yra padalintas į kelis daiktus ir šiuo metu nuomojamojo pastato unikalus numeris yra Nr. 4400-0755-2647, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso UAB „Mulga“. Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme vyksta ginčas tarp UAB „Restoranų grupė FORTAS“ ir UAB „Mulga“ dėl pripažinimo negaliojančiu vienašališko nuomos sutarties nutraukimo (civilinė byla Nr. 2-5669-631/2012). 2012-11-16 atsakovė UAB „Mulga“ savavališkai atjungė elektros energiją ir vandens tiekimą į ieškovei priklausantį restoraną, taip sukeldama didelę žalą ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau ėmėsi aktyvių veiksmų, kurie Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi buvo uždrausti (civilinė byla Nr. 2-5669-631/2012) - atjungė elektrą ir vandenį ieškovei priklausančiame restorane, bei bandė išlaužti restorano duris, savo veiksmais sukėlė žalą ieškovei UAB „Aukštaitijos fortas“, teismas padarė išvadą, kad yra realus pavojus, jog ateityje gali būti padaryta dar didesnė žala, todėl, siekiant užkirsti kelią tolimesniam ieškovo interesų pažeidimui bei galimam žalos atsiradimui, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir uždraudė atsakovei imtis veiksmų, trukdančių ieškovei priklausančio restorano veiklai (b. l. 37).

4Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-21 nutartį. Nurodo, kad ieškovė patalpas valdo ir naudoja Subnuomos sutarties pagrindu, todėl turi laikytis Nuomos sutarties sąlygų. Atsakovei teisėtai nutraukus nuomos sutartį, nutrūko ir subnuomos sutartis. Nuomos sutarties 7.5. p. suteikė teisę sutarties šaliai ją nutraukti nesikreipiant į teismą bet kokiais kitais nei nurodyta Nuomos sutartyje pagrindais, pranešant kitai sutarties šaliai ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius. 2012-04-10 pranešimu informavo trečiąjį asmenį, kad nuomos sutartį nutraukia nuo 2010-10-31. Todėl ieškovė negali remtis aplinkybe, jog nežinojo apie nuomos sutarties nutraukimą, be to, tai neįtakoja atsakovės teisių pagal Nuomos sutartį. Nuomos sutarties 6.2. p. nustato, kad, pažeidus sutartyje nustatytus įsipareigojimus, nuomotojas turi teisę atjungti elektros energiją, telefoninį ryšį, neteikti paslaugų, apie tai įspėjus nuomininką prieš 14 kalendorinių dienų ir nuomininkui šių pažeidimų nepašalinus. Nuomos sutarties 5.2.12. p. nurodyta, kad, nutraukus nuomos sutartį prieš terminą, nuomininkas privalo grąžinti patalpas nuomotojui. Šios sąlygos nevykdymas suteikė atsakovei teisę prieš 14 dienų įspėjus atjungti elektros energiją, vandenį, neteikti kitų paslaugų ir iškraustyti ieškovę iš patalpų. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė bandė išlaužti restorano duris ir tik įsikišus policijai buvo sustabdyta, neatitinka tikrovės, nes atsakovė policiją iškvietė dėl to, kad patalpose neteisėtai buvo nesaugantys patalpų kitos apsaugos firmos darbuotojai. Tą patvirtina antstolio Valdo Čegliko 2012-11-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 116-12-783. Civilinėje byloje Nr. 2-5669-631/2012 pagal trečiojo asmens ieškinį atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja, nes yra panaikintos 2012-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuri leista vykdyti skubiai. Todėl priešingas teigimas yra teismo klaidinimas. Šiuo metu atsakovė turi teisę imtis bet kokių veiksmų, nurodytų nuomos sutartyje, įskaitant ir patalpose esančio turto iškraustymą, subnuomos sutartis nutrūko, todėl ieškovei nebėra teisinio pagrindo valdyti ir naudotis patalpomis. Ieškovė neįrodė jai gresiančios žalos ir neteisingai aiškina sutartis. Atsakovė veikė teisėtai, įspėdavo apie savo veiksmus suinteresuotas šalis, todėl jokia žala ieškovei negalėjo kilti, jei ieškovė būtų apdairi ir vykdytų sutartis. Ieškovė negali iš savo neteisėto neveikimo kildinti teisėtų lūkesčių ir jais remtis teikdama šį nepagrįstą prevencinį ieškinį. Teismas neįvertino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumo ir pritaikė neproporcingas, neekonomiškas atsakovės interesus varžančias laikinąsias apsaugos priemones, nes didžiausia apimtimi apribojo atsakovės daiktines teises. Skundžiamoji nutartis prieštarauja paminėtai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-11 nutarčiai. Subnuomos sutartis yra priklausoma nuo Nuomos sutarties, todėl bet koks sprendimas toje byloje įtakos šios bylos baigtį. Nutartis leidžia atsakovei naudotis patalpomis nesant jokio teisinio pagrindo, nes Subnuomos sutartis yra nutrūkusi. Nepaisant kenkiančių atsakovei ieškovės veiksmų, negalėtų imtis veiksmų, susijusių su ieškovės veiklos apribojimu, minėtų patalpų negali perduoti kitiems asmenims naudotis ir valdyti. Yra patalpų savininkė, todėl jos valdymo teisė turi būti ginama (b. l. 54-60).

5Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo 2012-11-21 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad preliminariai vertinant ieškinio reikalavimai yra teisiškai pagrįsti ir motyvuoti, todėl galėtų būti priimamas ieškovei palankus teismo sprendimas. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimu tenkinimo tikimybės, teismas sprendė dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymo egzistavimui. Kiti atsakovės atskirojo skundo teiginiai yra tapatūs atsiliepimo į ieškinį argumentams, todėl šie argumentai turės būti įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsakovės teiginiai dėl ekonomiškumo ir proporcingumo principų pažeidimo nepagrįsti. Pateikė prevencinį ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovei ateityje imtis tam tikrų veiksmų ir taip užkirsti kelią galimai žalai ar jos padidėjimui. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kaip būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidžiamos jos teisės. Atsakovė gauna sutartyje sutartą nuomos mokestį, nepateikta įrodymų, kad nuomininkas pažeidė nuomos sutarties sąlygas. Todėl, net jei nuomos sutartis būtų nutraukta, LR CK 6.482 str. nustato, kad nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Atsakovė, žinodama, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5669-631/2012 ir yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios nutraukti nuomos sutartį, turėdama tikslą sukelti didelę žalą ir įbauginti, apie 2 valandą nakties bandė išlaužti ieškovei priklausančio restorano duris, pažeisdama Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 128 punktą savavališkai atjungė elektros energiją ir vandens tiekimą į UAB „Aukštaičių fortas" priklausantį restoraną. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priešingai nei teigia atsakovė, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, atsakovės veiksmai nesulaukiant ginčo išsprendimo teismuose yra savavaldžiavimas, neteisėti, turintys nusikaltimo požymių. Atsakovės pateikta Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012-10-11 nutartis yra apskųsta atskiruoju skundu. Remiantis LR CPK 152 str. 4 d. atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones sustabdo šių nutarčių vykdymą, įskaitant ir nutartis, kurios buvo priimtos vykdyti skubiai. Kol nėra išnagrinėtas atskirasis skundas, galioja 2012-09-21 teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuria teismas uždraudė nutraukti nuomos sutartį. Laikinosios apsaugos priemonės užkerta kelią atsakovei ignoruoti įstatymo reikalavimus, veikti savavališkai, ir tuo padaryti didelės žalos ieškovės teisėms ar teisėtiems interesams (b. l. 97-100).

6Trečiasis asmuo UAB „Restoranų grupė FORTAS“ prašo 2012-11-21 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vertinant preliminariai ieškovės ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir motyvuoti. Atsakovė savo teiginiams, kad laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja jos teises, leidžia ieškovei vykdyti patalpų rekonstrukcijas, naudoti patalpas ne pagal paskirtį, sąmoningai bloginti jų būklę, nepridėjo jokių įrodymų, apsiribojo deklaracijomis, kurių pagrindu nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų kaip laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiamos jos teisės. Atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad nuomininkai pažeidė nuomos sutartį. 2012-10-11 teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdymas sustojo, nes dėl jos yra pateiktas atskirasis skundas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Mano, kad atsakovės veiksmai yra ne tik neteisėti, bet ir turintys nusikaltimo požymių. Atsakovės nurodyti iškraustymo veiksmai buvo atliekami poilsio dieną, apie antrą valandą nakties, nutraukti įsikišus policijos pareigūnams, o ne gera atsakovės valia, atsakovė ir šiai dienai teikia grasinančias pretenzijas. Motyvas, kad iškraustymo veiksmus lėmė tai, kad atvira liepsna žvakes degino apsaugos tarnybos, yra nepagrįsti (b. l. 102-105).

7Atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio miesto apylinkės 2012-11-21 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 144-146 str. nuostatas, nustatė ir įvertino visas ginčijamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

8CPK 144 str. 1 d. numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Šios teisės normos pagrindu, teismas nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas tik į tikėtiną ieškinio reikalavimo pagrindimą, sprendžia ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės (jis neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės), o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. CPK 185 str. nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės yra taikomos ir pagrindžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą ir proporcingumą bei įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo (bylos) aplinkybės.

9Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį atsakovei, reikalaudama uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, naudoti ir valdyti išnuomotas virš minėtas patalpas ar kitaip trukdyti šiose patalpose esančio ir ieškovei priklausančio restorano veiklai. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, naudoti ir valdyti išnuomotą turtą – minėtas patalpas ar kitaip trukdyti šiose patalpose esančio ir ieškovei priklausančio restorano veiklai iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje, kurį teismas skundžiama 2012-11-21 nutartimi iš esmės patenkino. Pažymėtina, kad prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys, gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad, taikydamas tokią priemonę, teismas pasisako dėl bylos esmės. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-2011; kt.). Prevencinio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255 str.). Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).

10Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė įrodymus, kurie, ieškovės nuomone, tikėtinai pagrindžia ieškinį. Todėl vertinant preliminariai, ieškinio reikalavimai yra teisiškai pagrįsti ir motyvuoti. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas.

11Teismas skundžiamoje nutartyje laikinąją apsaugos priemonę taikė atsižvelgęs į ieškovės pateiktą reikalavimą bei į tai, kad 2012-11-16 atsakovė UAB „Mulga“, esant nesibaigusiems ginčams Vilniaus miesto teisme tiek dėl galimai neteisėto nuomos sutarties nutraukimo, tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atjungė elektros energiją ir vandens tiekimą į ieškovei priklausantį veikiantį restoraną, taip sukeldama didelę žalą ir/ar didelę grėsmę jai atsirasti. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad yra realus pavojus, jog ateityje gali būti padaryta dar didesnė žala, dėl ko ir buvo uždrausta atsakovei imtis veiksmų, trukdančių ieškovei priklausančio restorano veiklai. Iš 2012-11-16 pažymos Nr. S-55 matyti, kad dėl patalpoms atjungtos elektros ir vandens tiekimo ieškovė jau patyrė materialinių nuostolių (b. l. 26). Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria nuostolius ar kitaip tikėtinai realiai pažeidžiamos jos teisės ar teisėti interesai. Atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad didžiausia apimtimi yra apribotos jos daiktinės teisės, ieškovei suteikiama teisė vykdyti rekonstrukcijas, naudoti patalpas ne pagal paskirtį, sąmoningai bloginti jų būklę, nemokėti atlyginimo atsakovei, tačiau šių savo teiginių niekaip nepagrindžia, jais nesiremiama ir prie atskirojo skundo medžiagos pridėtuose procesiniuose dokumentuose. Klausimo sprendimo dienai nėra jokių faktinių duomenų, kad ieškovė patalpose gali pradėti vykdyti rekonstrukcijas, kad jas naudoja ne pagal paskirtį, sąmoningai blogina jų būklę. Atsakovės motyvas, kad šalių nurodyti iškraustymo veiksmai buvo atlikti poilsio dieną antrą valandą nakties, nes patalpose atvira liepsna žvakes degino apsaugos tarnybos, kurie neturi teisės saugoti patalpų, darbuotojai, nepagrįsti. Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovės teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo principų ir nevaržo apeliantės teisių labiau nei būtina teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

12Kitais atskirojo skundo motyvais apeliantė iš esmės kvestionuoja ieškovės ieškinio pagrįstumą, o ne įrodinėja teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepagrįstumą ir/ar neteisėtumą. Klausimas dėl ieškinio pagrįstumo sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, todėl apeliantės argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nevertinami.

13Pagal teismų sistemos „Liteko“ ir šios bylos duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5669-631/2012 dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiu galutinis teismo sprendimas nepriimtas. 2012-10-11 nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, apskųsta atskiruoju skundu. Pagal CPK 152 str. 2 d. nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba ją panaikinti vykdoma įsiteisėjus šiai nutarčiai; teismas nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ar ją panaikinti gali leisti vykdyti skubiai. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba jas pakeisti kitomis, sustabdo tos nutarties vykdymą (CPK 151 str. 4 d.). Kadangi nutartis panaikinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę neįsiteisėjo, ji negali būti vykdoma (CPK 152 str. 4 d.), nes tokios nutarties vykdymo sustabdymas skundo padavimo atveju imperatyviai nustatytas paties įstatymo (CPK 151 str. 4 d.). Dėl išdėstyto, apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog šioje byloje skundžiama nutartis prieštarauja minėtai kito teismo nutarčiai ir kad ji turi teisę tą nutartį vykdyti priverstinai.

14Atsakovė, atsiradus naujoms ar pasikeitus esamoms aplinkybėms, nepraranda teisės reikšti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar panaikinimo (CPK 148, 149 str.).

15Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 337 str. 1 p.,

Nutarė

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai