Byla eI-3443-535/2017
Dėl sprendimo dalies panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Inos Kirkutienės, dalyvaujant pareiškėjui J. B., pareiškėjų D. K., M. R., R. R., R. B., A. B., J. K., J. K., E. B., A. N., V. N., D. J., J. J., A. S., V. B. (V. B.), O. B. ir J. M. atstovams advokatui Sauliui Dambrauskui ir advokato padėjėjui Eimantui Dambrauskui, atsakovės atstovei Neringai Pėtnyčytei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovui Pauliui Snukiškiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K., M. R., R. R., R. B., A. B., J. K., J. K., E. B., A. N., V. N., D. J., J. J., A. S., V. B. (V. B.), O. B., J. M. ir J. B. skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, UAB ,,Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymas“, VĮ Registrų centrui, R. A., M. R. ir L. R. dėl sprendimo dalies panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėjai D. K., M. R., R. R., R. B., A. B., J. K., J. K., E. B., A. N., V. N., D. J., J. J., A. S., V. B., O. B., J. M. ir J. B. kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2017-03-24 įsakymą Nr. 1P-176-(1.17 E.) (toliau – Įsakymas) dalyje, kuria pradėta jiems priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir šie žemės sklypai įtraukti į žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąrašą.

3Pareiškėjas J. B. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar galima rezervuoti neribotam laikotarpiui savininkų žemę visuomenės poreikiams, įvedant žemės sklypui apribojimus nuo tada, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996-10-22 patvirtino Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – Kauno LEZ) ribas ir plotą ir pagal Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą įvedė neterminuotus apribojimus be garantijų, įsipareigojimų ir nuostolių kompensavimo savininkams, kad galėtų bet kada paimti visuomenės poreikiams žemės ūkio produktų gamybai skirtą žemę.

4Pareiškėjai paaiškina, kad jie yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - Žemės sklypas) bendraturčiai, ir pareiškėjas J. B. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. NŽT direktorius Įsakymu patvirtino žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje), sąrašą (toliau - Sąrašas), į kurį įtraukti ir ginčo Žemės sklypai ir pradėjo žemės sklypų, nurodytų Sąraše (tame tarpe ir ginčo Žemės sklypų), visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą.

5Pareiškėjų teigimu Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta nepagrįstai ir neteisėtai.

6Pareiškėjai skunde dėsto ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir teigia, kad viena iš būtinų sąlygų, siekiant paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, yra detaliojo arba specialiojo plano, į kurį šis konkretus žemės sklypas patektų, parengimas. Tačiau pagal regionų geoinformacinės aplinkos sistemos (REGIA) duomenis Žemės sklypai, dėl kurių nutarta pradėti visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą, akivaizdžiai nepatenka į Detaliojo plano teritoriją. Taip pat nėra duomenų, kad Žemės sklypai apskritai patektų į Kauno LEZ teritoriją. Žemės sklypai pagal Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinius priskirti gyvenamųjų teritorijų plėtrai, juose nėra ir nenumatoma įrengti susisiekimo infrastruktūra. Tokiu būdu, neįrodžius, kad Žemės sklypai patenka tiek į Kauno LEZ teritoriją, tiek į Detaliojo plano teritoriją Įsakymas naikintinas vien šiuo pagrindu.

7Pažymi, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija Ūkio ministerija nėra atlikusi sąnaudų ir naudos analizės, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei šį įstatymą lydinčio teisės akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 ir 3 punktai, o tikėtina jog remiasi visiškai kito subjekto - Kauno rajono savivaldybės - galimai atlikta sąnaudų ir naudos analize. Tokiu būdu viena iš privalomų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo sąlygų nėra realizuota.

8Esama faktinė Žemės sklypų padėtis, taip pat kiti aktualūs aspektai - ekonominė, socialinė bei faktinė situacija - esmingai skiriasi nuo tos, kuri buvo daugiau nei prieš 17 metų Detaliojo plano rengimo bei tvirtinimo ir sąnaudų ir naudos analizės atlikimo metu.

9Žemės sklypai ribojasi su jų turimomis namų valdomis ir buvo įsigyti tikslu faktiškai išplėsti jų šeimų gyvenamąsias zonas, buvo nustatyta atitinkama naudojimosi Žemės sklypais tvarka. Šiuo metu yra susitvarkytas Žemės sklypo gerbūvis (kiekvienas jam tenkančią naudotis dalį), faktiškai praplėstos namų valdos ribas, įrengtos poilsio zonas, vaikų žaidimų aikšteles, sodai, tvoros. Šios aplinkybės objektyviai turi sąlygoti, be kita ko, sąnaudų ir naudos analizės rezultatus.

10Nurodo, kad po Detaliojo plano patvirtinimo Kauno LEZ teritorijos plotas ir ribos buvo ne kartą keičiamos: Kauno LEZ plotas ir ribos buvo nustatytos 1996-10-22 Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu, keičiamos šio įstatymo 1999-12-02 ir 2005-06-21 redakcija; 2005-06-21 Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo redakcijos 4 str. įtvirtinus nuostatą, kad Zonos teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kauno LEZ ribos buvo keičiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo pakeitimo“ pakeitė minėtą Vyriausybės nutarimą Nr. 580, nustatė naujas Kauno LEZ ribas pagal iš dalies (75,3001 ha) sumažinamą tuo metu buvusios Kauno LEZ teritorijos (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje Kauno rajone plotą (sumažinus - 458,6999 ha). Šios aplinkybės taip pat lemia kitokius sąnaudų ir naudos analizės rezultatus.

11Pareiškėjų teigimu, Taisyklių 3 punkte nustatyti reikalavimai negali būti laikomi formaliais, o atliekama sąnaudų ir naudos analize turi būti realizuojami jai keliami tikslai. Todėl Žemės sklypų paėmimas pagal daugiau nei prieš 17 metų parengtą Detalųjį planą ir galimai atliktą sąnaudų ir naudos analizę (jeigu tokia buvo atlikta) niekaip nepatvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams proporcingumo, racionalumo bei efektyvumo, o minima sąnaudų ir naudos analizė negali būti laikoma tinkamu Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos išpildymu.

12Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir teigia, kad daugiau nei prieš 17 metų atliktų analizių ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento pagrindu pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pažeidžia objektyvumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus taikant nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams institutą, taip pat pažeidžia gero viešojo administravimo principą.

13Šiuo metu Detaliojo plano plotas, teritorija ir aktualija akivaizdžiai neatitinka Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu ir Vyriausybės nutarimu ,,Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“, patvirtintų Kauno LEZ ploto, ribų ir aktualijos. Todėl Detalusis planas dėl Detaliojo plano neatitikimo pasikeitusiems Kauno LEZ teritorijos duomenims, nėra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas, siekiant paimti Žemės sklypus visuomenės poreikiams.

14Pareiškėjų teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytas konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti). Be to, Žemės sklypas yra itin siauras, priklauso 18 bendraturčių, yra prie pat gyvenamųjų namų ir naudojamas kaip priklausančių namų valdų dalis. Todėl akivaizdu, kad paėmus Žemės sklypą visuomenės poreikiams didelis asmenų kiekis dėl tokio paėmimo patirtų reikšmingą žalą. Nepaisant to, nėra duomenų, dėl kokių konkrečių tikslų šis siauras Žemės sklypas būtų neišvengiamai būtinas Kauno LEZ tikslų įgyvendinimui ir nepaėmus jo visuomenės poreikiams LEZ tikslai nebūtų realizuoti. Detalusis planas nenumato, kurie konkretūs sklypai numatomi paimti visuomenės poreikiams, taip pat nenumato konkrečių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams sprendinių. Nei atsakovė, nei Ūkio ministerija tokių duomenų nepateikė.

15Ūkio ministerijos 2017-02-23 rašte nurodyti abstraktaus pobūdžio motyvai, t. y. žemės paėmimas yra išimtinis, nes nepaėmus Žemės sklypų visuomenės poreikiams, trukdytųsi Kauno LEZ kūrimasis, tolimesnė šios zonos veikla, nebūtų įgyvendinami zonos tikslai, neturėtų būti pripažinti tinkamu visuomenės poreikio dėl šio konkretaus siauro Žemės sklypo paėmimo pagrindimu. Kaip matyti iš Bendrojo plano sprendinių Žemės sklypui nėra priskirti reikšmingo pobūdžio sprendiniai, kurie būtų susiję su Kauno LEZ tikslų įgyvendinimu.

16Atkreipia dėmesį, jog jie kvestionuoja ne Kauno LEZ visuomeninę svarbą, bet šių konkrečių Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą ir vykdomos procedūros teisėtumą. Daro išvadą, kad nebuvo įvykdytos sąlygos, kurios yra būtina prielaida priimti sprendimą. Aplinkybė, kad atitinkami žemės sklypai patenka į Kauno LEZ, savaime nereiškia, kad žemė turi būti paimta visuomenės poreikiams, kadangi LEZ tikslai gali būti įgyvendinami ir kitais būdais, neribojant savininkų konstitucinės teisės į nuosavybę

17Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siūlyme įsteigti LEZ turi būti subjekto, kuriam valstybinė žemė yra perduota patikėjimo teise ar kuriam žemė priklauso nuosavybės teise, pritarimas išnuomoti zonai skiriamą teritoriją. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Žemės sklypų savininkai būtų išreiškę nepritarimą išnuomoti Žemės sklypą. Šis klausimas dėl žemės savininkų pritarimų turi būti sprendžiamas savalaikiai ir savarankiškai, o žemės paėmimas visuomenės poreikiams negali būti pateisinamas šios įstatyminės pareigos nevykdymu. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas kaip tai nustatyta Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatose.

18Atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno LEZ poreikis yra laikinas, nes Kauno LEZ steigiamas terminuotam laikui - 49 metams (Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 2 straipsnis), todėl gali būti patenkintas ir kitais alternatyviais būdais.

19Pareiškėjų nuomone Detalusis planas nėra pakankamas teritorijų planavimo dokumentas, siekiant paimti žemę visuomenės poreikiams. Detalųjį planą rengė ir atitinkamai dėl visuomenės poreikio tinkamo patenkinimo bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principų įgyvendinimo sprendė ne Kauno LEZ iniciatorius ir ne žemės paėmimu suinteresuota institucija, bet kitas subjektas - Kauno rajono savivaldybė. Tai patvirtina, kad visame teisinio reguliavimo kontekste (tame tarpe ir tai, kad LEZ klausimai sprendžiami Valstybės institucijų, o ne savivaldybės institucijų lygiu) šis Detalusis planas nėra pakankamas dokumentas Ūkio ministerijai, kaip suinteresuotai institucijai, siekiant paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams.

20Be to, žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslu buvo rengiamas būtent Specialusis planas, kuris yra panaikintas. Specialiajame plane nurodyta, jog Kauno rajono savivaldybės 2000-08-31 spendimu Nr. 44 buvo patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas. Šiuo detaliuoju planu išplanuota Kauno LEZ išsidėsčiusi Kauno rajono (duomenys neskelbtini) ir Neveronių seniūnijų teritorijoje. Tuo tarpu vienas iš Specialiojo plano planavimo tikslų ir uždavinių buvo įtvirtintas: numatyti privačių žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams. Dar daugiau Specialiajame plane buvo įtvirtinta nuostata, kad Kauno LEZ teritorijos specialusis planas yra Kauno LEZ detaliojo plano, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės 2000-08-31 sprendimu Nr. 44, tęsinys.

21Atsakovė NŽT su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad LEZ detaliojo plano sprendinių brėžinys patvirtina, kad pareiškėjų Žemės sklypai, patenka į Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000-08-31 sprendimu Nr. 44 patvirtintą Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Pareiškėjų Žemės sklypai suformuoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-06-22 įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1552. Kadangi pareiškėjų žemės sklypai suformuoti po Detaliojo plano patvirtinimo, todėl Detaliojo plano sprendinių brėžinyje pareiškėjų žemės sklypų ribos nepažymėtos, tačiau tai nepaneigia fakto, kad žemės plotas įtrauktas į Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Kauno LEZ detalusis planas įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje. Šią aplinkybę patvirtina išrašas apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą. Tai, kad anot pareiškėjų, pagal teikiamus regionų geoinformacinės aplinkos sistemos (toliau - REGIA) duomenis pareiškėjų žemės sklypai nepatenka į detaliojo plano teritoriją nėra teisiškai reikšminga, kadangi teisės akte nėra imperatyvaus nurodymo, kad teritorijų planavimo dokumento nepažymėjimas REGIA, daro dokumentą negaliojančiu ar paneigia dokumento buvimą.

22Kauno LEZ yra valstybei svarbus ekonominis projektas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-10-04 nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-05-09 nutarimu Nr. 464 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“ pakeitimo“ Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kuris turi valstybinę svarbą ir yra svarbus visuomenės poreikiams. Tokią Kauno LEZ svarbą visuomenei lemia nustatyti zonos tikslai – nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti. Kauno LEZ teritorija nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-06-14 nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“. Pareiškėjų žemės sklypai patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kauno LEZ teritoriją. Taigi, esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad Kauno LEZ yra svarbus ekonominis projektas, kurio vystymas yra laikytinas visuomenės poreikiu. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno LEZ veikimas negalimas be teritorijos, kuri reikalinga laisvosios ekonominės zonos veiklai, šis visuomenės poreikis negalėtų būti patenkinta, jeigu nebūtų paimti į Kauno LEZ teritoriją patenkantys pareiškėjų žemės sklypai. Toks žemės paėmimas yra išimtinis, nes nepaėmus žemės sklypų visuomenės poreikiams, trukdytųsi Kauno LEZ kūrimasis, tolimesnė LEZ veikla, nebūtų įgyvendinami zonos tikslai, pažeisti visuomenės, kartu ir valstybės ekonominiai interesai.

23Nors iš paminėto nustatyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad pareiškėjų žemę visuomenės poreikiams paimti reikia tam, kad būtų tiesiogiai įgyvendinamas Kauno LEZ įstatymas, Pareiškėjų sklypų paėmimo tikslas yra tinkamas Kauno LEZ įstatymo įgyvendinimas, t. y. tinkamų prielaidų įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį projektą sudarymas. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodo pareiškėjai, ginčijamas Įsakymas nepažeidžia Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 2 punkto reikalavimų.

24Pareiškėjų Žemės sklypų, naudojimo paskirtis žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų skundo argumentai, kad ginčo Žemės sklypais yra faktiškai išplėstos pareiškėjų šeimų gyvenamosios zonos, ir tai turi sąlygoti sąnaudų ir naudos analizės rezultatus nėra teisiškai pagrįsti, ir negali būti pagrindas panaikinti Įsakymą. Jei pareiškėjai ginčo žemės sklypus naudoja ne pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, pareiškėjai nesilaiko Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

25Tiek pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, tiek detalaus plano tvirtinimo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 10 dalį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų argumentai, kad ginčijamo įsakymo metu Kauno LEZ detalusis planas nėra aktualus yra teisiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti Įsakymą, kadangi Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000-08-31 sprendimu Nr. 44 patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas yra galiojantis.

26Atsakovė remiasi LVAT praktika ir nurodo, kad atsižvelgiant į faktą, kad Žemės sklypai patenka į Kauno LEZ detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, pareiškėjų teiginiai, kad detalusis planas dėl detaliojo plano neatitikimo pasikeitusiems Kauno LEZ teritorijos duomenims, nėra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas, siekiant paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, yra nepagrįsti.

27Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį Lietuvos valstybė įsipareigojo visą Kauno LEZ teritoriją ne aukciono būdu išnuomoti Kauno LEZ bendrovei, visa Kauno LEZ teritorija turi priklausyti valstybei nuosavybės teise, todėl skundo argumentai, kad ta aplinkybė, kad atitinkami žemės sklypai patenka į Kauno LEZ savaime nereiškia, kad žemė turi būti paimta visuomenės poreikiams, ir kad suinteresuota institucija privalėjo pagrįsti atskirai konkretaus, t. y. pareiškėjų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, visuomenės poreikį, yra nepagrįsti.

28Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį pareiškėjai įgyja teisę į teisingą atlyginimą už paimtą žemės sklypą visuomenės poreikiams, todėl pareiškėjų teisės nepažeidžiamos, o teiginiai dėl patiriamos žalos yra nepagrįsti.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad iš pareiškėjų visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai patenka į Kauno LEZ zonos teritoriją, taip pat į Kauno LEZ detaliojo plano teritoriją.

30Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta tinkamai atlikus žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę. Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta laikantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 2 ir 3 punktuose nurodytos sąlygos atlikti sąnaudų ir naudos analizę ir tokia analizė NŽT buvo pateikta su Ūkio ministerijos 2017-02-15 raštu.

31Analizė yra tinkamas dokumentas vykdyti Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Analizėje pateiktų išvadų teisingumui įtakos neturi aplinkybė, jog nuo 1996 m. Kauno LEZ teritorijos ribos ir plotas keletą kartų keitėsi, kadangi analizė parengta 2016 m. lapkričio mėn., atsižvelgiant į šiuo metu aktualias Kauno LEZ teritorijos ribas ir plotą. Be to, nors pareiškėjai skunde išvardina Taisyklių 3 punkte nustatytus reikalavimus sąnaudų ir naudos analizei, tačiau nenurodo aplinkybių dėl galimo analizės neatitikimo Taisyklių 3 punkte nustatytiems reikalavimams. Priešingai nei teigia pareiškėjai, analizė patvirtina Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinybę, taip pat proporcingumą, racionalumą bei efektyvumą, todėl laikytina tinkamu Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 2 ir 3 punktuose įtvirtintų sąlygų išpildymu.

32Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog detalusis planas yra pakeistas ar panaikintas, tokia informacija nedisponuoja ir Ūkio ministerija. Vadinasi, faktas, jog detalusis planas buvo patvirtintas prieš septyniolika metų, neturi visiškai jokios neigiamos įtakos tiek detaliojo plano, tiek Įsakymo teisėtumui. Detalusis planas yra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas vykdyti Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

33Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms aplinkybėms, akivaizdu, kad Kauno LEZ yra valstybei svarbus ekonominis projektas, jos vystymas yra laikytinas visuomenės poreikiu, o atsižvelgiant į tai, jog Kauno LEZ veikimas yra negalimas be tam tikros teritorijos, kuri reikalinga zonos veiklai, šis visuomenės poreikis negalės būti patenkintas, jei nebus paimti pareiškėjams priklausantys Žemės sklypai, kadangi jie patenka į Vyriausybės nutarimu Nr. 580 nustatytą Kauno LEZ teritoriją. Toks žemės paėmimas yra išimtinis, nes, nepaėmus Žemės sklypų visuomenės poreikiams, trukdytųsi Kauno LEZ kūrimasis, tolimesnė šios zonos veikla, nebūtų įgyvendinami zonos tikslai, pažeisti visuomenės, kartu ir valstybės ekonominiai interesai. Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Žemės įstatyme nustatytais žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindais. Egzistuoja objektyvus poreikis Žemės sklypus paimti visuomenės poreikiams, tuo tarpu dėl atsiliepime aptarto teisinio reglamentavimo ir suformuotos teismų praktikos, Žemės sklypai negali būti valstybės išnuomojami iš pareiškėjų.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Kauno LEZ valdymas“ su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime išdėsto argumentus, kuriais savo poziciją grindė atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras prašo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad Žemės sklypų registro įrašuose NŽT direktoriaus Įsakymo pagrindu yra įregistruota žyma „Pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra“. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis abu ginčo sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus, t. y. nenustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje. Sklypų vieta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėta pagal preliminarius matavimus.

36Lietuvos Respublikos adresų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-10 nutarimu Nr. 715 (toliau - Nuostatai), aktualios redakcijos 3 punktas numato, kad Adresų registro duomenų bazę sudaro Registro objektų (kaip nurodo Nuostatų 14 punktas - apskričių, savivaldybių, seniūnijų, gyvenamųjų vietovių, gatvių, adresų, pavadinimų, suteiktų pastatui, statiniui ar kitam objektui) tekstiniai ir grafiniai duomenys bei jų pagrindu funkcionuojantis Registro objektų interaktyvusis žemėlapis - REGIA. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, detalieji planai nėra Adresų registro, kurio tvarkytojas yra VĮ Registrų centras, objektai.

37Atkreipia dėmesį, kad VĮ Registrų centras nėra atsakingas už visus geografiškai susietus duomenis viešinamus REGIA interaktyviajame žemėlapyje. Nors REGIA pagrindas yra VĮ Registrų centro tvarkomi Adresų, Juridinių asmenų, Nekilnojamojo turto registrai ir Lietuvos kadastro žemėlapis, tačiau šiam interaktyviam žemėlapiui duomenis teikia ir kiti juridiniai asmenys (savivaldybės, Valstybinė miškų tarnyba, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir kt.). VĮ Registrų centras, turėdamas įstatymų leidėjo griežtai nustatytas kompetencijos ribas, neturi teisių ir pareigų tikrinti kitų institucijų REGIA žemėlapiui teikiamų duomenų teisingumo.

38Pažymi, kad VĮ Registrų centras nėra niekaip atsakingas už detaliųjų planų ribų pažymėjimą REGIA žemėlapyje, kadangi detalieji planai yra savivaldybių viešinama informacija. Tarp VĮ Registrų centro ir konkrečios savivaldybės yra sudaroma paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu savivaldybė gauna teisę talpinti ir skelbti informaciją REGIA žemėlapyje (tame tarpe - duomenis apie detaliuosius planus ir jų ribas). Šiuo konkrečiu atveju Kauno LEZ detalųjį planą ir duomenis apie jį paviešino Kauno rajono savivaldybė.

39Tretieji suinteresuoti asmenys M. R. ir L. R. atsiliepime nurodė, kad papildomos informacijos ir/ar argumentų nei išvardinta skunde neturi.

40Teismo posėdyje pareiškėjas ir pareiškėjų atstovai prašė skundą tenkinti. Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens Ūkio ministerijos atstovai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

41Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas advokatas Saulius Dambrauskas prašė kreiptis į LVAT dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, t. y. ar Taisyklių 2 dalies (2012 m. redakcija) nuostatos neprieštarauja Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalims. Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašymo nepalaikė, teigė, kad prašymas ištirti norminio akto teisėtumą yra nepagrįstas.

42Skundas netenkintinas.

43Byloje ginčas kilo dėl NŽT Įsakymo dalies, kuria pradėta pareiškėjams priklausančių Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir šie Žemės sklypai įtraukti į Sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.

44Byloje nustatyta, kad Ūkio ministerija 2017-02-15 raštu Nr. (23.10-71)-3-712 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ kreipėsi į NŽT, prašydama pradėti žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Kartu su prašymu pateikė Kauno LEZ teritorijos detalųjį planą, prašomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, sąrašą, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukas su privačių žemės sklypų ribomis (žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planą) bei Aiškinamąjį raštą ir jo priedą (Sąnaudų ir naudos analizę).

45NŽT direktorius 2017-03-24 įsakymu Nr. 1P-176-(1.17E) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ pradėjo žemės sklypų, nurodytų šiuo įsakymu patvirtintame Žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje), sąraše, visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą.

46Iš skundo turinio bei pateiktų argumentų matyti, kad pareiškėjai reikalingumą panaikinti Įsakymo dalį grindžia argumentais, kad Įsakymu nepagrįsta, jog visuomenės poreikiams tenkinti reikalinga paimti būtent šiuos konkrečius pareiškėjų sklypus – (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); kad procedūros pradžia nepagrįstai pradėta Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu.

47Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama (1 dalis); nuosavybės teises saugo įstatymai (2 dalis); nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama (3 dalis).

48Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ribojant nuosavybės teises, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama įstatymo pagrindu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir/arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo (2002-09-19 nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (2002-09-19, 2003-03-04 nutarimai).

49Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Konstitucinis Teismas pabrėžia, jog sprendžiant, ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, atsižvelgtina ir į tai, kad visuomenės poreikiai nėra statiškas reiškinys. Reikšmės, kurios viename visuomenės ir valstybės raidos etape galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitame visuomenės ir valstybės raidos etape gali būti vertinamos kaip neatitinkančios konstitucinės visuomenės poreikių sampratos, ir atvirkščiai. Ar poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, yra visuomenės poreikiai, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu paimant būtent tą nuosavybę buvo siekiama (2003-03-04, 2008-05-20 nutarimai).

50Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT), aiškindamas Europos žmogaus teisių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad žinodamos visuomenės poreikius nacionalinės institucijos turi geresnį suvokimą, kas tai yra viešasis interesas, kurio labui gali būti ribojamos nuosavybės teisės, pati sąvoka „viešasis interesas“ yra neišvengiamai plati, o įgyvendindamas socialinę ar ekonominę politiką įstatymų leidėjas neišvengiamai turi plačią vertinimo laisvę. Vis dėlto tokiais atvejais svarbu užtikrinti sąžiningą individo ir visuomenės interesų pusiausvyrą, kad asmuo nepatirtų neproporcingos ir perdėtos naštos (žr., pvz., 2004-06-22 EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimą B. prieš Lenkiją ir jame nurodytą teismo praktiką).

51Atsakovė ginčijamą Įsakymą priėmė remdamasi tuo, kad žemės sklypai yra Kauno LEZ teritorijoje ir jų paėmimas būtinas Kauno LEZ veiklai.

52Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (toliau – LEZ pagrindų įstatymas, akto red., galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01) 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti laisvojoje ekonominėje zonoje palankias mokesčių, muitų, valiutines ir finansines, teisines ir kitas lengvatines ūkinės-komercinės veiklos sąlygas užsienio ir šalies ūkio subjektams steigti zonose tarptautinės prekybos, gamybos ir eksporto, finansų, mokslinę-techninę pažangą kuriančias ir diegiančias įmones bei organizacijas, skatinti užsienio investicijas, steigti naujas darbo vietas, o 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvoji ekonominė zona – tai ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra šio įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. LEZ pagrindų įstatymo 5 straipsnio „Zonos valdymas“ 1 dalis įtvirtina bendrą taisyklę, kad zonos valdymo bendrovė įstatymų nustatyta tvarka išsinuomoja zonos teritorijoje esančius žemės sklypus ar jų dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais zonos teritorijos įsisavinimo etapais, išskyrus žemės sklypus, skirtus infrastruktūrai. Zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei jos prašymu.

53LEZ pagrindų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad zona steigiama Lietuvos Respublikos įstatymu. Įstatyme turi būti nustatytos zonos teritorijos ribos (jeigu įstatyme nenustatyta kitaip), zonos veiklos rūšis (rūšys), zonos veiklos terminas, konkurso sąlygos ir kriterijai zonos steigimo konkurso laimėtojams parinkti, zonos valdymo bendrovės struktūra, jos valdymo organų funkcijos, įgaliojimai, atsakomybė, zonos valdymo bendrovės likvidavimo nelikviduojant zonos ir naujos bendrovės suformavimo tvarka, svarbių valstybės (savivaldybių) objektų santykių su zonos valdymo bendrove dėl šių objektų naudojimo zonai aptarnauti pagrindai, įmokų iš zonos įmonių bendriems zonos reikalams nustatymo tvarka.

54Vadovaujantis LEZ pagrindų įstatymu priimtu 1996-10-22 Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu Nr. I-1591 (2014-06-12 redakcija) (toliau – Kauno LEZ įstatymas) buvo įsteigta Kauno LEZ. Kauno LEZ įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad zonos įsteigimo tikslas – nustatytoje teritorijoje efektyviai panaudoti gretimą Kauno oro uostą, šalia esančius geležinkelius ir automagistrales, efektyviai panaudoti Lietuvos geopolitinę padėtį, Kauno regiono potencialą ir Kauno miesto infrastruktūrą, sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investavimui, naujoms technologijoms bei naujoms darbo vietoms kurti. Kauno LEZ įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad zonos teritorija užima 534 ha, o 4 straipsnyje nustatyta, kad zonos teritorijos ribas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to, Kauno LEZ įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad zonos teritorija ne aukciono būdu Civilinio kodekso, Žemės įstatymo bei šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka išnuomojama zonos valdymo bendrovei (pasibaigus zonos veiklos laikotarpiui - jos teisių ir pareigų perėmėjai) 99 metams.

55Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“, vadovaudamasi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, Kauno LEZ pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, turinčiu valstybinę svarbą ir esantį svarbiu visuomenės poreikiams. 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Kauno LEZ įstatymo 4 straipsnio nuostatas, patvirtino Kauno LEZ teritorijos ribas, be kita ko, (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės (Kauno rajonas) 458,6999 hektaro teritorijos ir Kauno LEZ teritorijai priskiriamą Kruonio kadastrinėje vietovėje Kaišiadorių rajone 75,3001 hektaro plotą, (1 priedas) su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje.

56Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Kauno LEZ – tai įstatymų leidėjo nustatyto ploto ir apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijos dalis, kurioje nustatytas specialus teisinis reguliavimas, ši faktinė aplinkybė leidžia lengvai identifikuoti visos aptariamos teritorijos ir joje esančių sklypų bei vykdomos veiklos konkretų bendrumą (žr., pvz., LVAT 2011-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2007/2011; 2013-09-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-500/2013), laisvosios ekonominės zonos poreikiams paimamas privatus žemės sklypas yra orientuotas į ateitį, nustatant paimtam sklypui mokestines, teisines ir kitas lengvatas bei tam tikrus valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo apribojimus (žr., pvz., 2013-04-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013).

57Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas laisvųjų ekonominių zonų kūrimą ir veikimą traktuoja kaip tam tikrą visai visuomenei reikšmingų socialinių ir ekonominių tikslų (konkrečiai, investicijų pritraukimo, mokslinės-techninės pažangos skatinimo, naujų darbų vietų kūrimo) siekimo priemonę, pati laisvoji ekonominė zona (taip pat ir Kauno LEZ) kaip vientisas projektas, kaip visuma traktuojama kaip valstybei reikšmingas ekonominis projektas. Būtent dėl šios priežasties zonos teritorija nustatoma Vyriausybės nutarimu, joje taikomos specifinės organizacinės / valdymo priemonės, nustatomas specifinis teisinis režimas.

58LEZ pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuosavybės bei nuomos santykius zonoje reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.

59Kiek tai susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, reikšmingos Žemės įstatymo VIII skirsnio nuostatos. Šios Žemės įstatymo nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LEZ pagrindų įstatymo ir Kauno LEZ įstatymo nuostatomis. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti. Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu.

60Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

61Taisyklių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad visuomenės poreikio objektyvus egzistavimas ir jam tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumas laikomas pagrįstu ir atskiras jo pagrindimas, pagrįstas sąnaudų ir naudos analize, visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, neatliekamas, kai žemę visuomenės poreikiams paimti reikia tam, kad būtų tiesiogiai įgyvendinamas įstatymas, nustatantis konkretų visuomenės poreikį, kuriam tenkinti paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas (žemės sklypo dalis), ir nurodantis suinteresuotą instituciją.

62Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjų nuosavybė ribojama Kauno LEZ įstatyme nustatytu pagrindu. Pažymėtina, kad šis įstatymas ne tik apibrėžia žemės paėmimo visuomenės poreikiams konkrečius tikslus, bet ir nustato, kokio dydžio teritorija reikalinga numatomiems tikslams įgyvendinti bei įtvirtina, kad zonos ribas nustato Vyriausybė. Taigi, esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad Kauno LEZ yra svarbus ekonominis projektas, kurio vystymasis yra laikytinas visuomenės poreikiu, todėl pareiškėjų argumentai, kad nėra pagrįsta, jog visuomenės poreikiams tenkinti reikalinga paimti būtent šiuos konkrečius pareiškėjų sklypus, atmestini. Pažymėtina, kad Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas yra pagrįstas 2016 m. atlikta žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analize. Iš sąnaudų ir naudos analizės turinio matyti, kad joje pateiktas vertinimas apima ir pareiškėjams priklausančius Žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), analizėje daroma išvada, kad joje įvardinti sklypai yra tinkami projektui įgyvendinti, todėl turi būti paimti visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos negalimos. Pažymėtina, kad pareiškėjai iš esmės neteikė argumentų dėl tokios analizėje padarytos išvados pagrįstumo.

63Pareiškėjai teigia, kad Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia nepagrįstai pradėta Kauno LEZ detaliojo plano pagrindu, nes kai šis planas buvo patvirtintas, Kauno LEZ apėmė 1 000 ha teritoriją, o šiuo metu Kauno LEZ teritorija apima beveik perpus mažesnę – tik 534 ha teritoriją.

64Remiantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostata, konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti tiek sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis, tiek parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu. Taigi, nagrinėjamu atveju ne vien detalieji planai, bet ir specialus įstatymas ir su juo susiję teisės aktai nulemia visuomenės poreikių konkretiems žemės sklypams vertinimą. Detaliojo plano paskirtis yra sudaryti būtinas prielaidas, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra vyktų sklandžiai, todėl aplinkybė, kad Detaliuoju planu Kauno LEZ teritorijai buvo numatyti didesni žemės sklypų plotai, negu vėliau buvo nustatytos ribos Vyriausybės 2011-12-21 nutarimu Nr. 1515, nėra kliūtimi paimti tik tuos žemės sklypus (jų dalis), kurie patenka į nustatytas ribas. Ginčo atveju, kad Įsakymu būtų pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, pakankama sąlyga laikytina tai, jog paimami žemės sklypai patenka į Detaliuoju planu suplanuotos teritorijos ribas.

65Išvada, kad Detalusis planas, visiškai apimantis visą dabartinę Kauno LEZ teritoriją (534 ha), kurios ribos, kaip minėta nustatytos Vyriausybės nutarimu, yra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, buvo padaryta ir LVAT 2015-03-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1732-858/2015.

66Atkreiptinas dėmesys, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad detaliojo planavimo tikslas – apibrėžti žemės plotus, paimamus visuomenės poreikiams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to pateis lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Byloje nėra duomenų, kad minėtas detalusis planas būtų panaikintas ar pakeistas.

67Skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su specialiuoju planu, yra neaktualios, kadangi Įsakymas yra priimtas vadovaujantis ne specialiuoju planu, bet detaliuoju planu, kuris yra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas vykdyti Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

68Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo, jog LEZ teritorijai priklausanti žemė turi būti išperkama vienu metu, taip pat nėra nustatytas terminas, kuriam pasibaigus nebūtų galima pradėti žemės, esančios LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

69Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad NŽT Įsakymo dalis, kuria pradėta pareiškėjams priklausančių Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir šie Žemės sklypai įtraukti į Sąrašą, yra priimta tinkamai taikant teisės aktų nuostatas, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

70Dėl norminio akto teisėtumo

71Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 113 straipsnyje įtvirtinta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai (asmenys, manantys, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti) kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisės pažeidimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Kai nėra pagrindo atmesti prašymą arba kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimą ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimą. Kitais atvejais taikomas šio įstatymo 114 straipsnis (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis). ABTĮ 114 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

72Kaip buvo minėta, pareiškėjų atstovas teismo posėdyje kėlė abejonę dėl Taisyklių 2 punkto, kuriame įtvirtinta nuostata, kad visuomenės poreikio objektyvus egzistavimas ir jam tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo būtinumas laikomas pagrįstu ir atskiras jo pagrindimas, pagrįstas sąnaudų ir naudos analize, visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, neatliekamas, kai žemę visuomenės poreikiams paimti reikia tam, kad būtų tiesiogiai įgyvendinamas įstatymas, nustatantis konkretų visuomenės poreikį, kuriam tenkinti paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas (žemės sklypo dalis), ir nurodantis suinteresuotą instituciją. Pareiškėjų atstovo vertinimu nurodyta Taisyklių nuostata pažeidžia Žemės įstatymo 46 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad žemės visuomenės poreikiams paėmimas privalo būti pagrįstas, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat turi būti nurodyti konkretūs tikslai, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.

73Nagrinėjamu atveju teismui abejonių dėl Taisyklių 2 punkto teisėtumo nekilo. Kaip nustatyta byloje Ūkio ministerija 2016-02-15 raštu Nr. (23.10-71)-3-712 kreipdamasi į NŽT Kauno rajono skyrių dėl žemės, įskaitant ir pareiškėjų ginčo žemės sklypus, paėmimo visuomenės poreikiams pateikė, be kita ko, Kauno LEZ teritorijos detalųjį planą ir Aiškinamąjį raštą bei jo priedą Sąnaudų ir naudos analizę, kurioje pateiktas vertinimas apima ir pareiškėjams priklausančius Žemės sklypus. Analizėje daroma išvada, kad joje įvardinti sklypai yra tinkami projektui įgyvendinti, todėl turi būti paimti visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos negalimos.

74Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta ir vadovaudamasis ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, teismas atmeta pareiškėjų prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

75Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

76Pareiškėjas J. B. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar galima rezervuoti neribotam laikotarpiui savininkų žemę visuomenės poreikiams, įvedant žemės sklypui apribojimus nuo tada, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996-10-22 patvirtino Kauno LEZ ribas ir plotą ir pagal Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą įvedė neterminuotus apribojimus be garantijų, įsipareigojimų ir nuostolių kompensavimo savininkams, kad galėtų bet kada paimti visuomenės poreikiams žemės ūkio produktų gamybai skirtą žemę.

77Iš prašymo turinio spręstina, kad pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Vyriausybės 2011-12-21 nutarimu Nr. 1515 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo“ pakeitimo“ patvirtintas planas su nustatytais teritorijos ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

78Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis). Analogiškas kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas įtvirtintas ir ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje. Proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik vada spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau jame išdėstyti argumentai teismo nesaisto ir prašymo pagrįstumą teismas vertina savarankiškai. Klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, todėl pagrindu kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (LVAT 2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009; 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009; 2013-09-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-500/2013, publikuotas „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 26, 2014).

79Nagrinėjamoje byloje abejonės dėl Vyriausybės 2011-12-21 nutarimo Nr. 1515 konstitucingumo nekyla, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas.

80Pažymėtina, kad ABTĮ taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti netaikytina ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad teismo sprendime būtina atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus (LVAT nutartys administracinėse bylose: Nr. A261-997/2009; Nr. A756-152/2009; Nr. A63-3204/2011; Nr. A602-2287/2012).

81Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

82Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Kauno LEZ valdymas“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nurodytų duomenų trečiajam suinteresuotam asmeniui nepateikus, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje byloje nesprendžiamas.

83Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

Nutarė

84Pareiškėjų D. K., M. R., R. R., R. B., A. B., J. K., J. K., E. B., A. N., V. N., D. J., J. J., A. S., V. B., O. B., J. M. ir J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

85Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjai D. K., M. R., R. R., R. B., A. B., J. K., J. K., E. B., A. N., V.... 3. Pareiškėjas J. B. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį... 4. Pareiškėjai paaiškina, kad jie yra žemės sklypo, esančio (duomenys... 5. Pareiškėjų teigimu Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams... 6. Pareiškėjai skunde dėsto ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų... 7. Pažymi, kad žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija... 8. Esama faktinė Žemės sklypų padėtis, taip pat kiti aktualūs aspektai -... 9. Žemės sklypai ribojasi su jų turimomis namų valdomis ir buvo įsigyti... 10. Nurodo, kad po Detaliojo plano patvirtinimo Kauno LEZ teritorijos plotas ir... 11. Pareiškėjų teigimu, Taisyklių 3 punkte nustatyti reikalavimai negali būti... 12. Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau –... 13. Šiuo metu Detaliojo plano plotas, teritorija ir aktualija akivaizdžiai... 14. Pareiškėjų teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas Žemės įstatymo 45... 15. Ūkio ministerijos 2017-02-23 rašte nurodyti abstraktaus pobūdžio motyvai,... 16. Atkreipia dėmesį, jog jie kvestionuoja ne Kauno LEZ visuomeninę svarbą, bet... 17. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje... 18. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno LEZ poreikis yra laikinas, nes Kauno LEZ... 19. Pareiškėjų nuomone Detalusis planas nėra pakankamas teritorijų planavimo... 20. Be to, žemės paėmimo visuomenės poreikiams tikslu buvo rengiamas būtent... 21. Atsakovė NŽT su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip... 22. Kauno LEZ yra valstybei svarbus ekonominis projektas. Vadovaujantis Lietuvos... 23. Nors iš paminėto nustatyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad... 24. Pareiškėjų Žemės sklypų, naudojimo paskirtis žemės ūkio, žemės... 25. Tiek pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo... 26. Atsakovė remiasi LVAT praktika ir nurodo, kad atsižvelgiant į faktą, kad... 27. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį Lietuvos valstybė... 28. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį pareiškėjai įgyja teisę į... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ūkio ministerija su pareiškėjų skundu... 30. Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta... 31. Analizė yra tinkamas dokumentas vykdyti Žemės sklypų paėmimo visuomenės... 32. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog detalusis planas... 33. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir faktinėms aplinkybėms,... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Kauno LEZ valdymas“ su pareiškėjų... 35. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras prašo bylą nagrinėti... 36. Lietuvos Respublikos adresų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos... 37. Atkreipia dėmesį, kad VĮ Registrų centras nėra atsakingas už visus... 38. Pažymi, kad VĮ Registrų centras nėra niekaip atsakingas už detaliųjų... 39. Tretieji suinteresuoti asmenys M. R. ir L. R. atsiliepime nurodė, kad... 40. Teismo posėdyje pareiškėjas ir pareiškėjų atstovai prašė skundą... 41. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas advokatas Saulius Dambrauskas prašė... 42. Skundas netenkintinas.... 43. Byloje ginčas kilo dėl NŽT Įsakymo dalies, kuria pradėta pareiškėjams... 44. Byloje nustatyta, kad Ūkio ministerija 2017-02-15 raštu Nr. (23.10-71)-3-712... 45. NŽT direktorius 2017-03-24 įsakymu Nr. 1P-176-(1.17E) „Dėl žemės sklypų... 46. Iš skundo turinio bei pateiktų argumentų matyti, kad pareiškėjai... 47. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė... 48. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad... 49. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Konstitucinis Teismas pabrėžia, jog... 50. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT), aiškindamas Europos... 51. Atsakovė ginčijamą Įsakymą priėmė remdamasi tuo, kad žemės sklypai yra... 52. Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (toliau... 53. LEZ pagrindų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad zona steigiama... 54. Vadovaujantis LEZ pagrindų įstatymu priimtu 1996-10-22 Lietuvos Respublikos... 55. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m.... 56. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Kauno LEZ – tai įstatymų... 57. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas laisvųjų... 58. LEZ pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės... 59. Kiek tai susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, reikšmingos... 60. Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės institucija... 61. Taisyklių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad visuomenės poreikio objektyvus... 62. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjų nuosavybė ribojama Kauno... 63. Pareiškėjai teigia, kad Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams... 64. Remiantis Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalies nuostata, konkrečios vietos... 65. Išvada, kad Detalusis planas, visiškai apimantis visą dabartinę Kauno LEZ... 66. Atkreiptinas dėmesys, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad... 67. Skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su specialiuoju planu, yra... 68. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo, jog LEZ... 69. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad NŽT Įsakymo... 70. Dėl norminio akto teisėtumo... 71. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 113 straipsnyje... 72. Kaip buvo minėta, pareiškėjų atstovas teismo posėdyje kėlė abejonę dėl... 73. Nagrinėjamu atveju teismui abejonių dėl Taisyklių 2 punkto teisėtumo... 74. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta ir vadovaudamasis ABTĮ 113 straipsnio 2... 75. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą... 76. Pareiškėjas J. B. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį... 77. Iš prašymo turinio spręstina, kad pareiškėjas prašo kreiptis į... 78. Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas negali taikyti... 79. Nagrinėjamoje byloje abejonės dėl Vyriausybės 2011-12-21 nutarimo Nr. 1515... 80. Pažymėtina, kad ABTĮ taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas... 81. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmestinas kaip... 82. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Kauno LEZ valdymas“ prašė priteisti... 83. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 84. Pareiškėjų D. K., M. R., R. R., R. B., A. B., J. K., J. K., E. B., A. N., V.... 85. Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...