Byla A-1614-502/2018
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. sausio 18 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos kariuomenės (toliau – ir Kariuomenė) 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. KVS-514 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo“, kuriame nuspręsta pareiškėjui neskirti motinystės (tėvystės) pašalpos dalies iki vaikui sueis dveji metai (už pareiškėjo tarnybos profesinėje karo tarnyboje laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 8 d.) bei įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir Ministerija) ir Kariuomenę paskaičiuoti motinystės (tėvystės) pašalpą pareiškėjo vaikui M. R., gimusiam 2015 m. ( - ), iki jam sueis dveji metai, skiriant 40 proc. pašalpos pareiškėjo kompensuojamo darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 7 d. bei 5 proc. palūkanas nuo dienos, kai motinystės (tėvystės) pašalpa turėjo būti mokama, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

72.

8Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas sprendimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, teismų praktikai ir pažeidžia teisėtus jo interesus. Pareiškėjas paaiškino, kad, gimus sūnui, jam Kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado įsakymu Nr. P-297 buvo suteiktos tėvystės atostogos nuo 2015 m. ( - ) iki 2016 m. sausio 21 d. įsikaitytinai. Kariuomenės vado 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. PK-2036 pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 7 d. buvo išleistas į atsargą (paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės). 2016 m. birželio 8 d. pareiškėjas pradėjo dirbti pagal darbo sutartį akcinėje bendrovėje „Lietuvos paštas“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrius 2016 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-20411 „Dėl V. R. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuris priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo turėtas draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. spalio 31 d., bet ne laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 7 d. Taigi laikotarpiui, kai pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos karys, yra pritaikytas nulinis draudžiamųjų pajamų tarifas, nors faktiškai už šį laikotarpį jis gavo pajamas, buvo atskaitomi mokėtini mokesčiai iš Kariuomenės. Pareiškėjas, vykdydamas profesinės karo tarnybos kario pareigas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 7 d., Kariuomenės nebuvo draudžiamas motinystės (tėvystės) išmokoms gauti iš VSDF lėšų, nes Kariuomenė tėvystės (motinystės) pašalpą moka profesinės karo tarnybos kariams iš Ministerijai skirtų biudžeto asignavimų. Pareiškėjo nuomone, ginčijamame 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime ir 2016 m. spalio 28 d. rašte Nr. 12-01-1878 Kariuomenės išreikšta pozicija, kad tėvystės (motinystės) pašalpos mokėjimas yra susietas su pareiškėjo statusu (buvimu profesinės karo tarnybos kariu), prieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 68 straipsnio 7 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsniui. Pareiškėjas tvirtino, kad teisės aktai nenumatė galimybės tarnybos kariuomenėje laikotarpiu jam savarankiškai mokėti įmokas, kad būtų socialiai draustas ir gautų motinystės (tėvystės) pašalpą iš VSDF lėšų. Šiuo atveju pareiškėjas turi nepertraukiamą darbo stažą. Kariuomenės argumentas, kad pareiškėjas šiuo metu nėra profesinės karo tarnybos karys ir todėl jam negali būti skirta dalis motinystės (tėvystės) pašalpos, yra formalus prisidengimas teisės aktų sukelta kolizine situacija. Laikantis bendrojo teisės analogijos principo, jei Kariuomenė nemokėjo socialinių įmokų, kad pareiškėjas, praradus profesinės karo tarnybos kario statusą, įgytų teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą iš VSDF lėšų, tai Kariuomenė privalo priimti atsakomybę ir skirti pareiškėjui priklausančią motinystės (tėvystės) pašalpos dalį už laikotarpį, kai jis buvo profesinės karo tarnybos karys, iš Kariuomenei skirtų biudžeto asignavimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymas (2016 m. birželio 29 d. Nr. XII-2508), kuriame užtikrinta jo teisė į motinystės (tėvystės) pašalpos gavimą, nepaisant jo statuso pasikeitimo. Tokiu būdu įstatymų leidėjas nuo 2017 m. sausio 1 d. ištaisė esamą teisės spragą, tačiau pareiškėjui tai nėra taikoma, todėl ir situacija reikalauja atitinkamo įvertinimo bei reglamentavimo. Pareiškėjo teisės yra pažeistos dėl to, kad nenustatytas atitinkamas teisinis reguliavimas, todėl turėtų būti vertinami įstatymai plačiąja prasme, o ne formaliai žiūrima į Kariuomenės argumentus, pateiktus vadovaujantis teisės aktais, kurie iš principo susiaurina motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo institutą. Pareiškėjo atleidimas iš profesinės karo tarnybos (KASOKTĮ 37 str. 2 d. 5 p. pagrindu) Kariuomenės negali atleisti nuo pareigos jam mokėti tėvystės (motinystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 7 d., nes tokia pareiga atsirado gimus pareiškėjo vaikui ir ši pareiga negali būti susiaurinta, aiškinant, jog pasikeitė pareiškėjo statusas.

93.

10Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

114.

12Ministerija akcentavo, kad ne ji pareiškėjui mokėjo tarnybinį atlyginimą, ne ji priėmė ir sprendimą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos jam. Pareiškėjas su skundu yra pateikęs savo 2016 m. rugsėjo 27 d. prašymą Ministerijai bei Ministerijos 2016 m. spalio 28 d. atsakymą Nr. 12-01-1878, tačiau šis atsakymas nėra ginčijamas nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas Ministerijos neprašė priimti jokio sprendimo, kuris liečia jo teises ir pareigas, o kreipėsi su prašymu paaiškinti tam tikras aplinkybes ir kokių veiksmų jis turėtų imtis, siekiant gauti tėvystės pašalpos dalį. Pareiškėjas skunde prašė teismo įpareigoti Ministeriją paskaičiuoti motinystės (tėvystės) pašalpą pareiškėjo vaikui, tačiau jokie teisės aktai neįpareigoja Ministerijos tai padaryti. Todėl, Ministerijos nuomone, ji turėtų būti pašalinta iš nagrinėjamo ginčo šalių. Ministerija taip pat tvirtino, jog pareiškėjo tarnybos Kariuomenėje metu jam buvo tinkamai taikomi visi jo statusą reglamentuojantys teisės aktai. Koks konkretus teisės aktas ir kokios jo nuostatos buvo pažeistos, pareiškėjas savo skunde nenurodė. Teisės aktų pasikeitimas savaime nereiškia, jog prieš tai galioję teisės aktai buvo neteisėti ir / ar pažeidė asmenų teises ir teisėtus interesus.

135.

14Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

156.

16Kariuomenės teigimu, nagrinėjamam ginčui taikytinos KASOKTĮ 68 straipsnio 1 ir 7 dalys. Pareiškėjas ginčijamo sprendimo priėmimo metu – 2016 m. gruodžio 23 d. – turėjo du vaikus: pirmasis gimė 2013 m. ( - ) ir antraisiais šio vaiko auginimo metais pareiškėjui pašalpa buvo mokama iki 2015 m. kovo 15 d.; antrasis – 2015 m. ( - ), todėl nuo jo gimimo iki pareiškėjo išleidimo į atsargą dienos pareiškėjas galėjo pretenduoti į pašalpą, kuri mokama pirmaisiais šio vaiko auginimo metais, jeigu tik pareiškėjas tarnybos metu būtų pateikęs su tokiu mokėjimu sietiną prašymą (išleisti vaiko priežiūros atostogų). Tačiau pareiškėjas iki profesinės karo tarnybos santykių pabaigos tokio prašymo Kariuomenei nepateikė. Pareiškėjui teisė į tėvystės (motinystės) pašalpą yra garantuota įstatymo tol, kol jis atlieka profesinę karo tarnybą, tačiau ši teisė gali būti realizuota tik tokiu atveju, jei asmuo išreiškia savo valią. Pareiškėjas visą laikotarpį, kuomet turėjo įgijęs šią subjektinę teisę, jos nerealizavo, t. y. nepateikė su aptariamomis išmokomis sietino prašymo. Priešingai, jis prašė, kad jam būtų suteikiamos nepanaudotos kasmetinės atostogos. Kariuomenė realizavo jo valią ir garantavo nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimą. Be to, pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 27 d. prašyme Ministerijai nurodė, kad, gimus antrajam vaikui, jis su žmona nedvejodami apsisprendė, jog būtent ji, o ne pareiškėjas, naudosis teisės aktuose įtvirtinta teise į motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks vieneri metai. Pareiškėjas, jau nebebūdamas profesinės karo tarnybos kariu, pateikė prašymą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dalies skyrimo už karo tarnybos periodą, kai vaikas dar nebuvo sukakęs vienerių gyvenimo metų, todėl jam pagrįstai nebuvo skirta motinystės (tėvystės) pašalpa. Kariuomenė taip pat paaiškino, kad pareiškėją išleidžiant į atsargą kariuomenės vado 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. PK-2036, jo atleidimo diena pagal paties pareiškėjo 2015 m. lapkričio 12 d. prašymą buvo nukelta į kitą dieną po paskutinės nepanaudotų kasmetinių atostogų dienos, t. y. iš 2015 m. gruodžio 1 d. į 2016 m. balandžio 6 d. 2015 m. ( - ) gimus pareiškėjo vaikui ir pareiškėją išleidus vieno mėnesio tėvystės atostogų, jo nepanaudotų kasmetinių atostogų periodas atitinkamai prasitęsė ir jo atleidimo diena tapo 2016 m. birželio 7 d. Kariuomenė pabrėžė, jog pareiškėjo teisė į vaiko priežiūros atostogas negali būti realizuota atgaline (regreso) tvarka. Pareiškėjas į Kariuomenę kreipėsi tik dėl atitinkamos pašalpos (išmokos) gavimo, tačiau ir toliau nesiekia pasinaudoti teise į vaiko priežiūros atostogas. Nerealizavus teisės į vaiko priežiūrą, negalima ir reikalauti suteikti su tuo sietinų garantijų dėl išmokų. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kokį teisės aktą ar kokias jo nuostatas Kariuomenė pažeidė, o skundą grindžia 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusia nauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcija. Teisės aktų pasikeitimas savaime nereiškia, kad prieš tai galioję teisės aktai buvo neteisėti ir / ar pažeidė asmenų teises ar teisėtus interesus, nes naujai įsigalioję teisės aktai gali kitaip sureglamentuoti patį teisinį santykį.

177.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

198.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas iki 2016 m. birželio 7 d. buvo profesinės karo tarnybos karys ir nebuvo draudžiamas ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Nuo 2016 m. birželio 8 d. pareiškėjas dirba pagal darbo sutartį ir yra draudžiamas visomis socialinio draudimo rūšimis. VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 6-24-20411 pareiškėjui iš VSDF biudžeto lėšų buvo skirta motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. Šis sprendimas ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo apskųstas VSDFV ir įsiteisėjo, ir būtent šis sprendimas sukėlė pareiškėjui atitinkamas teisines pasekmes, todėl trečiuoju suinteresuotu asmeniu laikytinas VSDFV Vilniaus skyrius.

21II.

229.

23Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą atmetė.

2410.

25Teismas nustatė, kad Kariuomenė 2016 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. KVS-514 informavo pareiškėją apie tai, kad jo 2016 m. rugsėjo 27 d. prašymas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dalies iki vaikui sueis 2 metai už laikotarpį nuo vaiko gimimo (2015 m. ( - )) iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos (2016 m. birželio 7 d.) skyrimo negali būti tenkinamas. Gimus pastarajam vaikui, pareiškėjui vaiko priežiūros atostogos nebuvo suteiktos ar nutrauktos. Jis buvo išleistas tėvystės atostogų nuo 2015 m. ( - ) iki 2016 m. sausio 21 d. įskaitytinai. 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. A-196 pareiškėjas, atsižvelgiant į jo prašymą, buvo išleistas nepanaudotų kasmetinių atostogų nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. 2016 m. sausio 15 d. įsakymu minėtas 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymas buvo pakeistas, pareiškėją išleidžiant nepanaudotų kasmetinių atostogų nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 20 d. ir nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. gegužės 7 d. Gavus pareiškėjo prašymą, jis buvo išleistas nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nuo 2016 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. birželio 6 d. Pareiškėjas savo valią išreiškė, pateikdamas prašymus dėl nepanaudotų atostogų jam suteikimo. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 27 d. Ministerijai pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad, gimus antrajam vaikui, jis su žmona apsisprendė, kad būtent ji, o ne pareiškėjas, naudosis teisės aktuose įtvirtinta teise į motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai. Pareiškėjas nuo 2015 m. ( - ) iki 2016 m. birželio 7 d., kol buvo išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą, įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į Kariuomenę dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo vaiko auginimo pirmaisiais metais, o pateikė prašymą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dalies skyrimo už karo tarnybos periodą, kai vaikas dar nebuvo sukakęs vienerių metų, jau nebūdamas profesinės karo tarnybos kariu, todėl, teismo vertinimu, jam pagrįstai nebuvo skirta motinystės (tėvystės) pašalpa.

2611.

27Teismas pažymėjo, kad nuo vaiko gimimo 2015 m. ( - ) iki pareiškėjo išleidimo į atsargą, išskyrus suteiktas 1 mėnesio tėvystės atostogas, pareiškėjui buvo suteiktos nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurių metu jam buvo mokamas vidutinis tarnybinis atlyginimas, todėl tuo pat metu pasinaudoti ir teise į vaiko priežiūros atostogas, kai vaikas auginamas pirmaisiais gyvenimo metais, bei gauti su tuo susijusias išmokas pareiškėjas negali. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad motinystės (tėvystės) pašalpa mokama apdraustajam, kuriam yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki jo išleidimo į atsargą nesiekė atsisakyti su tarnybos santykiais susijusių pajamų ir tiesiogiai prižiūrėti vaiko. Pareiškėjas savo skundu prašo tik atitinkamos išmokos (pašalpos) priteisimo iš atsakovų, tačiau nesiekia pasinaudoti teise į vaiko priežiūros atostogas. Teismas, įvertinęs KASOKTĮ 68 straipsnio 7 dalies (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatas, nusprendė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Teismas papildomai akcentavo, jog tai, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcija, nėra pagrindas panaikinti ginčijamą 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą, nes teisės aktų pasikeitimas savaime nereiškia, kad prieš tai galioję teisės aktai buvo neteisėti ir / ar pažeidė asmenų teises ir teisėtus interesus, o naujai įsigalioję teisės aktai gali kitaip sureglamentuoti patį teisinį santykį.

2812.

29Teismas, netenkinęs pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, netenkino ir reikalavimo įpareigoti atsakovus jam paskaičiuoti motinystės (tėvystės) pašalpą, iki jo sūnui M. R. sueis 2 metai, skiriant 40 proc. pašalpos pareiškėjo kompensuojamo darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 7 d. bei išvestinio reikalavimo dėl 5 proc. dydžio palūkanų priteisimo. Atmetus pareiškėjo skundą, atitinkamai netenkintas ir jo prašymas iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

30III.

3113.

32Pareiškėjas V. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3314.

34Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas ir, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, pažeidė proceso teisės normas. Iš teismo motyvų matyti, kad jis laikosi pozicijos, jog kariai nėra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, todėl jie tarnybos krašto apsaugos sistemoje metu neįgyja ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, o, palikę karo tarnybą, neturi teisės reikalauti paskaičiuoti motinystės (tėvystės) pašalpą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad laikotarpis, kai asmuo atliko tarnybą vidaus tarnybos sistemoje ir per kurį buvo gautos arba galėjo būti gautos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nustatytos ligos išmokos, suprantamos kaip asmens privalomųjų išmokų gavimo laiko tarpas, patenka į „ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo“ sąvoką; nutrūkus vidaus tarnybos teisiniams santykiams ir susiformavus ne statutinio pobūdžio darbo santykiams, teisė į ligos išmokas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą išlieka, todėl ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas nepradedamas skaičiuoti iš naujo (2007 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-1082/2007, 2011 m. vasario 10 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-325/2011). Todėl, pareiškėjo nuomone, jo darbo užmokestis, gautas profesinėje karo tarnyboje, turėtų būti vertinamas kaip draudžiamosios pajamos, pagal kurias skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa, nepaisant to, jog tuo metu dėl buvusio specifinio socialinio statuso pareiškėjas nebuvo draudžiamas Valstybės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytu ligos ir motinystės (tėvystės) socialiniu draudimu. Nors nei pareiškėjui, nei Kariuomenei nebuvo numatyta pareiga mokėti įmokas ligos socialiniam draudimui gauti, KASOKTĮ 68 straipsnio 6 dalyje profesinės kario tarnybos kariams yra garantuojamas teisė, be kita ko, antraisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nesuteiktos arba nutrauktos, gauti vidutinio jo atlyginimo arba jo dalies dydžio išmokas, kurių dydžiai ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (be kita ko, 2017 m. kovo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-142-822/2017) ir pažymi, jog analogiškoje byloje buvo išaiškinta, kad asmuo, tarnaudamas krašto apsaugos sistemoje, galėjo gauti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytas ligos ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo išmokas. Teismas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką neatsižvelgė. Vadovaujantis teismų praktika, akivaizdu, kad teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas turi teisę gauti ligos ar motinystės (tėvystės) socialinio draudimo išmokas, atsižvelgiant į jo gautą darbo užmokestį dirbant krašto apsaugos sistemoje, nepriklausomai nuo to, ar jis pateikė prašymą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dalies skyrimo, kai vaikas dar nebuvo sukakęs vienerių metų, ar jis pateikė prašymą dar būdamas profesinės karo tarnybos kariu. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, įtraukiant į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti pareiškėjo gautas pajamas krašto apsaugos sistemoje, pareiga jas apskaičiuoti tenka VSDFV Vilniaus skyriui. Tačiau teismas neįvertino, ar pareiškėjo skunde nurodyti atsakovai turi pareigą atsakyti pagal jiems pareikštą skundą, ir nenustatė tinkamo atsakovo byloje. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad skundas buvo paduotas ne tam atsakovui, ir nesiaiškino pareiškėjo valios dėl atsakovų pakeitimo tinkama šalimi – tai yra esminis proceso teisės normų pažeidimas.

3515.

36Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

3716.

38Kariuomenė pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir pabrėžia, kad pareiškėjas negalėjo gauti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos trukmės ir dydžio išmokų, nes jis nepateikė prašymo išeiti vaiko priežiūros atostogų pirmaisiais vaiko auginimo metais. Kariuomenė pastebi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog ginčas iš esmės kilo dėl to, ar jo profesinėje karo tarnyboje gautos pajamos yra laikytinos draudžiamosiomis pajamomis ir įtrauktinos į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai gauti. Iš to akivaizdu, jog pareiškėjas skunde klaidingai suformulavo savo reikalavimus, reikalaudamas, kad būtent Kariuomenė jam mokėtų išmokas. Todėl pareiškėjas nagrinėjamame ginče nurodė netinkamą atsakovą – Kariuomenę.

3917.

40Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

4118.

42Ministerija sutinka su teismo sprendimu, laiko jį teisėtu ir pagrįstu. Ministerija pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, susijusius su tuo, kad ji nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad teismas teismo posėdžio metu pareiškėjui nurodė, jog Ministerija nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, tačiau pareiškėjas su tuo nesutiko ir toliau laikėsi pozicijos, kad Ministerija turi būti atsakovu šioje byloje. Todėl nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas nenustatinėjo, ar skundas paduotas tinkamam atsakovui, ir nesiėmė veiksmų siekiant nustatyti pareiškėjo valią dėl atsakovo pakeitimo tinkama šalimi.

4319.

44Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

4520.

46Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Jo nuomone, apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-142-822/2017, kadangi pastarosios bylos ir nagrinėjamos bylos teisinių santykių subjektai, ginčo dalykas ir faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad teismas išnagrinėjo tokį ginčą, kokį savo pasirinktiems atsakovams iškėlė pareiškėjas, ir proceso teisės normų nepažeidė.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV.

4921.

50Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos kariuomenės 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. KVS-514 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo“, kuriame nuspręsta pareiškėjui neskirti motinystės (tėvystės) pašalpos dalies iki vaikui sueis dveji metai (už pareiškėjo tarnybos profesinėje karo tarnyboje laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 8 d.), teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Kariuomenės įpareigojimo atlikti veiksmus – paskaičiuoti motinystės (tėvystės) pašalpą pareiškėjo vaikui M. R., gimusiam 2015 m. ( - ), iki jam sueis dveji metai, skiriant 40 proc. pašalpos pareiškėjo kompensuojamo darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. birželio 7 d. bei 5 proc. palūkanas.

5122.

52Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

5323.

54Ginčijamu Lietuvos kariuomenės 2016-12-23 raštu Nr.KVS-514 „Dėl motinystės(tėvystės) pašalpos skyrimo“ atsakovas informavo pareiškėją apie tai, kad jo prašymas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dalies iki vaikui sueis 2 metai už laikotarpį nuo vaiko gimimo (2015-( - )) iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos (2016-06-07) skyrimo negali būti tenkinamas.

5524.

56Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016-09-27 atsakovui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpos dalį iki vaikui sueis 2 (dveji) metai už laikotarpį, kuomet jis buvo profesinėje karo tarnyboje.

5725.

58Ginčo teisinius santykius reguliuojančiame Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnyje numatyta, kad iš LR krašto apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų kariams taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos su karo tarnyba susijusios socialinės ir kitokios garantijos bei jų suteikimo tvarka, kad šiuo atveju netaikomi įstatymai, nustatantys socialines garantijas valstybės tarnautojams ir kitiems civiliams darbuotojams, o garantijos kariui taikomos pagal kitus įstatymus, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip (1 dalis). Šio įstatymo 59 straipsnyje numatytų nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais, taip pat pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nesuteiktos arba nutrauktos, profesinės karo tarnybos kariams mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo arba jo dalies dydžio išmokos, neviršijančios maksimalus kompensuojamo uždarbio, šių išmokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis (7 dalis).

5926.

60Kadangi pareiškėjas Lietuvos kariuomenės vado 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. PK-2036 nuo 2016 m. birželio 7 d. buvo išleistas į atsargą, t, y. neteko kario statuso, atsakovams dėl aukščiau aptarto reguliavimo nekilo pareiga pareiškėjo prašymu skirti jam motinystės (tėvystės) pašalpą ar jos dalį.

6127.

62Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad administracinė byla buvo nagrinėjama ribose, nustatytose teismui pateikto pareiškėjo skundo, kuriame nebuvo keliami reikalavimai dėl ginčo teisinių santykių kitiems subjektams.

6328.

64Dėl paminėto apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

65Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

66Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

67Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

68Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. sausio 18 d. teismui... 7. 2.... 8. Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas sprendimas prieštarauja teisės aktų... 9. 3.... 10. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į... 11. 4.... 12. Ministerija akcentavo, kad ne ji pareiškėjui mokėjo tarnybinį atlyginimą,... 13. 5.... 14. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį... 15. 6.... 16. Kariuomenės teigimu, nagrinėjamam ginčui taikytinos KASOKTĮ 68 straipsnio 1... 17. 7.... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 19. 8.... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas iki 2016 m.... 21. II.... 22. 9.... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu... 24. 10.... 25. Teismas nustatė, kad Kariuomenė 2016 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. KVS-514... 26. 11.... 27. Teismas pažymėjo, kad nuo vaiko gimimo 2015 m. ( - ) iki pareiškėjo... 28. 12.... 29. Teismas, netenkinęs pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą... 30. III.... 31. 13.... 32. Pareiškėjas V. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos... 33. 14.... 34. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės... 35. 15.... 36. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą... 37. 16.... 38. Kariuomenė pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir... 39. 17.... 40. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į... 41. 18.... 42. Ministerija sutinka su teismo sprendimu, laiko jį teisėtu ir pagrįstu.... 43. 19.... 44. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 45. 20.... 46. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių... 47. Teisėjų kolegija... 48. IV.... 49. 21.... 50. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos kariuomenės 2016 m. gruodžio 23 d.... 51. 22.... 52. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 53. 23.... 54. Ginčijamu Lietuvos kariuomenės 2016-12-23 raštu Nr.KVS-514 „Dėl... 55. 24.... 56. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016-09-27 atsakovui pateikė prašymą... 57. 25.... 58. Ginčo teisinius santykius reguliuojančiame Krašto apsaugos sistemos... 59. 26.... 60. Kadangi pareiškėjas Lietuvos kariuomenės vado 2015 m. lapkričio 26 d.... 61. 27.... 62. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios... 63. 28.... 64. Dėl paminėto apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo... 65. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 66. Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.... 67. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimą palikti... 68. Nutartis neskundžiama....