Byla AS-520-593-12

Dėl įsakymų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – AB „Litgrid“)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui dėl įsakymų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – AB „Litgrid“).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas) vedėjo pavaduotojos priimtų administracinių aktų – 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-880, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-881, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ- (14.12.2)-887, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-889 – dalis dėl vienkartinės kompensacijos mokėjimo ir įpareigoti atsakovą nustatyti AB „Litgrid“ mokėti periodines kompensacijas už 22,4188 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ir 36,4305 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), naudojimą servituto teise, kompensaciją apskaičiuojant pagal sklypų rinkos vertę.

6Kreipdamasis skundu į teismą pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: sustabdyti atsakovo priimtų administracinių aktų – 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ- (14.12.2)-880, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ (14.12.2)-881, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-887, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-889 (toliau – ir Įsakymai) – galiojimą iki byloje įsiteisės teismo sprendimas ir uždrausti AB „Litgrid“, remiantis įregistruotais servitutais, vykdyti komunikacijų tiesimo bei bet kokius kitus statybos ar žemės kasimo darbus.

7Pareiškėjas nurodė, jog jam nuosavybės teise priklausantiems sklypams yra nustatyti servitutai. Servitutai, nustatyti įsakymais Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-880 ir Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-881 įsigaliojo nuo 2012 m. gegužės 28 d., o nustatyti įsakymais Nr. 12 VĮ- (14.12.2)-887 ir Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-889 – nuo 2012 m. gegužės 29 d. Pažymėjo, kad nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos formaliai AB „Litgrid“ gali pradėti vykdyti komunikacijų tiesimo darbus net nesibaigus servituto įregistravimo apskundimo terminui. Pareiškėjas teigė, jog šiuo metu jo sklype be jo sutikimo jau yra pradėti vykdyti archeologiniai tyrinėjimai, neturint jokių leidimų atliekami žemės kasinėjimo darbai, yra savavališkai sunaikinti augantys pasėliai (avižos ir kviečiai) jam priklausančioje apie 2 ha žemės sklypo dalyje (iškasinėta ir išvažinėta). Nurodė, jog dėl šio fakto 2012 m. birželio 22 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono policijos komisariatą su prašymu atlikti ikiteisminį tyrimą, nes pareiškėjui šiais veiksmais buvo padaryta žymi turtinė žala. Manė, jog, siekiant išvengti galimų nuostolių ir užtikrinant būsimo teismo sprendimo įvykdymą yra tikslinga sustabdyti Įsakymų galiojimą ir statybos darbų atlikimą iki byloje įsiteisės teismo sprendimas. Pažymėjo, kad netaikius tokių reikalavimo užtikrinimo priemonių yra preziumuojama grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

8II.

9Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo T. G. skundą priėmė, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

10Teismas, įvertinęs ginčijamų Įsakymų turinį ir pareiškėjo prašymo turinį, konstatavo, kad ginčijami Įsakymai patys savaime nesuteikia teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui vykdyti statybos darbus, kadangi neatlikus papildomų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas) ir kituose teisės aktuose, ir negavus statybos leidimo, pareiškėjo žemės sklype jokie statybos darbai nėra galimi. Atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog Įsakymų galiojimas turi būti sustabdytas, nes priešingu atveju gali būti pradėti statybos darbai. Teismo vertinimu, negalima teigti, kad, tenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus ginčijamus Įsakymus, teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas ar pasunkėtų, kadangi būtų faktiškai neįmanomas padėties iki Įsakymų priėmimo atkūrimas. Pabrėžė, jog pareiškėjas neginčija paties servituto nustatymo jo žemės sklypuose, o ginčija tik nustatytą kompensavimo būdą, todėl paties ginčo nagrinėjimo ribos apsprendžia, kad nėra realios grėsmės dėl galimumo įvykdyti teismo sprendimą ar atkurti padėtį, buvusią iki ginčijamų aktų priėmimo. Pažymėjo, jog tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi iš esmės analogiškose administracinėse bylose Nr. AS858-792/2010, Nr. AS525-793/2010.

11Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato galimybę uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus tik atsakovui, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti draudimus trečiajam suinteresuotam asmeniui. Netenkino pareiškėjo prašymo uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Litgrid“ vykdyti komunikacijų tiesimo bei bet kokius kitus statybos ar žemės kasimo darbus.

12Konstatavo, kad byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių jo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

13III.

14Pareiškėjas T. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį ir taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones byloje: sustabdyti atsakovo priimtų įsakymų Nr. 12 VĮ(14.12.2)-880, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-881, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-887, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-889 galiojimą iki byloje įsiteisės teismo sprendimas bei, remiantis įregistruotais servitutais, uždrausti AB „Litgrid“ vykdyti komunikacijų tiesimo bei bet kokius kitus statybos ar žemės kasinėjimo darbus.

15Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos išdėstė skunde prašydamas taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones. Papildomai nurodo, jog ginčijamoje nutartyje atsisakymą tenkinti jo prašymą teismas motyvavo tuo, kad ginčijami Įsakymai patys savaime nesuteikia trečiajam asmeniui teisės vykdyti statybos darbus, kadangi neatlikus papildomų veiksmų, numatytų Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir negavus statybos leidimo pareiškėjo žemės sklype jokie statybos darbai nėra galimi. Teigia, jog darbai jau yra pradėti vykdyti ir vykdomi, nors pareiškėjas nėra davęs jokių leidimų žemės kasimo darbams atlikti. Mano, jog vien tas faktas, kad darbai yra vykdomi, įrodo, kad yra pažeidžiami įstatymai ir yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Nurodo, jog siekiant išvengti galimų nuostolių ir užtikrinant būsimo teismo sprendimo įvykdymą tikslinga sustabdyti statybos darbų atlikimą iki byloje įsiteisės teismo sprendimas. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog teismas konstatavo, kad neginčijamas servitutų nustatymas, o ginčijama kompensavimo tvarka, nors akivaizdu, kad, nesusitarus dėl periodinės kompensacijos, natūraliai kyla ginčas dėl paties servituto įregistravimo teisėtumo ir kompensacijų dydžio apskaičiavimo.

16Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

17Atsiliepime pažymi, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo pavaduotojos, atliekančios vedėjo funkcijas, priimti 2012 m. gegužės 24 d. įsakymai Nr. 12VĮ- (14.12.2.)-887, Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-889 patys savaime nesuteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisės vykdyti statybos darbus, kadangi tokiems darbams vykdyti reikalingas statybos leidimas, todėl reikalavimas sustabdyti Įsakymų galiojimą yra nepagrįstas. Teigia, jog pareiškėjas byloje nepateikė duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid” tokį leidimą gavo. Pažymi, jog skundžiamų Įsakymų pagrindu, neatlikus papildomų veiksmų, pareiškėjo žemės sklype negali būti vykdomi statybos darbai, todėl pareiškėjo argumentas, jog Įsakymų galiojimas turi būti sustabdytas, nes, priešingu atveju, bus sunaikinti jo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) augantys pasėliai (avižos, kviečiai), atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, nurodo, jog pareiškėjas T. G. iš esmės nepateikė jokių kitų įrodymų ar motyvų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog, nesustabdžius skundžiamų Įsakymų galiojimo, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, negalėtų būti atkurta šalių padėtis, buvusi iki ginčijamų Įsakymų priėmimo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti šie pagrindiniai argumentai:

1. Pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – Įsakymų, kuriais nustatyti servitutai, galiojimo sustabdymas visa apimtimi – yra nesusijusios su pareiškėjo byloje pareikštu reikalavimu. Teigia, jog pareiškėjas skundžia tik Įsakymų dalį dėl kompensacijos nustatymo. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas sustabdyti Įsakymų galiojimą visa apimtimi neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonėmis siekiamų tikslų, yra neproporcingas ir nepagrįstas. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog, nesusitarus dėl periodinės kompensacijos, natūraliai kyla ginčas dėl paties servituto įregistravimo teisėtumo ir kompensacijų dydžio apskaičiavimo.
2. Reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma trečiajam asmeniui AB „Litgrid“. Pažymi, kad ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis numato, jog reikalavimo užtikrinimo priemone gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Tuo tarpu pareiškėjas prašo uždrausti trečiajam asmeniui AB „Litgrid“, remiantis įregistruotais servitutais, vykdyti komunikacijų tiesimo bei bet kokius kitus statybos ar žemės kasimo darbus.
3. Atsakovo priimti Įsakymai savaime nesukuria teisių pareiškėjo sklypuose atlikti statybos darbų, todėl nėra pagrindo stabdyti Įsakymų galiojimą. Pažymi, jog atsakovo priimtais Įsakymais pareiškėjo žemės sklypuose servitutai yra nustatyti tuo tikslu, kad AB „Litgrid“ įgytų teisę projektuoti „Nordbalt” elektros jungties liniją bei 110 kV elektros perdavimo oro liniją „Klaipėda – Marios 3” bei gautų šių elektros linijų statybą leidžiančius dokumentus. Nurodo, jog Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad statytojas gali projektuoti ir vykdyti statybą tik su sąlyga, kad jis žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, įskaitant servituto pagrindu. Daro išvadą, kad Įsakymas pats savaime nesuteikia teisės statyti elektros liniją. Mano, jog nėra realios grėsmės, jog, nesustabdžius Įsakymų galiojimo, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, pažymi, kad, pareiškėjui manant, jog jo teisės buvo pažeistos atliekant archeologinius kasinėjimus, jis savo interesus gali ginti įstatymų nustatyta tvarka, o šioje byloje yra nagrinėjamas kitas konkretus klausimas, t. y. Įsakymų dalies, kuria nustatyta kompensacija už servitutus, teisėtumas.
4. Pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pažeistų proporcingumo principą bei viešąjį interesą, nes sustabdytų strateginę reikšmę valstybei turinčių projektų vystymą. Pažymi, jog pareiškėjo ginčijamais Įsakymais nustatytais servitutais yra įgyvendinama Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija, kuria yra numatytas „Nordbalt” elektros jungties tiesimas. Tuo tarpu 110 kV elektros perdavimo oro linija „Klaipėda – Marios 3” tiesiama siekiant padidinti elektros perdavimo į „Marių” transformatorių pastotę pajėgumą, taip pagerinant tiekimo į skirstomąjį tinklą patikimumą pietinėje Klaipėdos dalyje. Teigia, kad jeigu bus sustabdomas Įsakymų galiojimas, AB „Litgrid“ visą bylos nagrinėjimo laiką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo negalės atlikti reikalingų procedūrų, derinti „Nordbalt” elektros jungties bei „Klaipėda – Marios 3” elektros linijos statybos projektų ir kreiptis dėl statybą leidžiančių dokumentų. Pabrėžia, kad toks nepagrįstas darbų sustabdymas sukels didelių nuostolių tiek AB „Litgrid“, tiek Lietuvos valstybei ir gyventojams, gali lemti Europos Sąjungos finansavimo praradimą. Pažymi, jog energetikos įmonių veikla, kaip yra nurodęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1996 m. sausio 24 d. nutarime, tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Atskirasis skundas atmestinas.

22ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

23Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, Nr. AS5-230/2005).

24Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: sustabdyti atsakovo priimtų administracinių aktų – 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ- (14.12.2)-880, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ (14.12.2)-881, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-887, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-889 – galiojimą iki byloje įsiteisės teismo sprendimas ir uždrausti AB „Litgrid“, remiantis įregistruotais servitutais, vykdyti komunikacijų tiesimo bei bet kokius kitus statybos ar žemės kasimo darbus.

25Dėl reikalavimo sustabdyti atsakovo priimtų administracinių aktų – 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ- (14.12.2)-880, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ (14.12.2)-881, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-887, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-889 – galiojimą iki byloje įsiteisės teismo sprendimas.

26Pareiškėjas kreipdamasis į teismą su skundu išdėstė tokį reikalavimą – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo pavaduotojos priimtų administracinių aktų – 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-880, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-881, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ- (14.12.2)-887, 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-889 – dalis dėl vienkartinės kompensacijos mokėjimo. Pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik dėl jo nurodyto skundo reikalavimo, todėl teisėjų kolegija nagrinėja pareiškėjo atskirąjį skundą tik šia apimtimi.

27Pažymėtina, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

28Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė, jog jų nepritaikius, kils grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ gali vykdyti statybos (kartu ir žemės kasimo) darbus.

29Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų Įsakymų (b. l. 20, 24, 28, 31) turinį, pažymi, jog juose nustatyta teisė AB „Litgrid“ tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei teisė jas aptarnauti. Atsižvelgusi į tai, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įsakymai per se nesuteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisės vykdyti statybos darbus, kadangi, neatlikus papildomų veiksmų, numatytų Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose, ir negavus statybos leidimo, pareiškėjo žemės sklype jokie statybos darbai nėra galimi. Byloje nėra duomenų, kad AB „Litgrid“ tokį leidimą gavo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įsakymai nagrinėjamoje byloje sudaro prielaidas AB „Litgrid“ pradėti veiksmus, susijusius su statybos, žemės kasimo darbais. Vis dėlto Įsakymai nėra individualūs administraciniai aktai, kurie tiesiogiai leidžia AB „Litgrid“ vykdyti statybos, žemės kasimo darbus pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, t. y. Įsakymai nesukelia tokių teisinių pasekmių, kokiomis remiasi pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl negalima teigti, kad, byloje, sprendžiamoje iš esmės, tenkinus pareiškėjo skundą, teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas, kadangi būtų faktiškai neįmanomas padėties iki Įsakymų priėmimo atkūrimas – statybos, žemės kasimo darbai negali būti pradėti vykdyti pareiškėjo žemės sklype vien Įsakymų pagrindu.

30Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. AS858–792/2010, Nr. AS525-793/2010, kuriose buvo sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, esant nustatytam servitutui, suteikiančiam teisę tiesti bei aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pačios pozicijos, kaip ir nurodytose bylose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir vėlesnėje savo praktikoje (pvz., administracinėse bylose Nr. AS63-12/2011, Nr. AS146-196/2011).

31Pabrėžtina, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių kitų įrodymų ar motyvų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog, nesustabdžius skundžiamų Įsakymų galiojimo, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, negalėtų būti atkurta šalių padėtis, buvusi iki ginčijamų Įsakymų priėmimo.

32Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas pateikė prašymą dėl Įsakymų sustabdymo visa apimtimi, tačiau, atsižvelgus į pareiškėjo skundo dalyką, matyti, kad pareiškėjas skunde kėlė reikalavimą panaikinti tik Įsakymų dalis dėl vienkartinės kompensacijos mokėjimo ir įpareigoti atsakovą nustatyti AB „Litgrid“ mokėti periodines kompensacijas už 22,4188 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ir 36,4305 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), naudojimą servituto teise, kompensaciją apskaičiuojant pagal sklypų rinkos vertę. Taigi pareiškėjas skundžia tik tas Įsakymų dalis, kurios susijusios su kompensacijos mokėjimu. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neginčija paties servituto nustatymo jo žemės sklypuose, o ginčija tik nustatytą kompensavimo būdą, todėl paties ginčo nagrinėjimo ribos apsprendžia, kad nėra realios grėsmės dėl galimumo įvykdyti teismo sprendimą ar atkurti padėtį, buvusią iki ginčijamų aktų priėmimo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas prašo taikyti neproporcingą reikalavimo užtikrinimo priemonę lyginant su nurodomomis priežastimis, išdėstytais argumentais dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo negalimu įvykdyti. Pažymėtina, kad taikant ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę neturi būti nustatoma daugiau suvaržymų, negu yra būtina šio straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti. Priešingu atveju būtų pažeisti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo principai (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-452/2012).

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad statybos darbai jau yra pradėti, ir kad dėl kasimo darbų atlikimo jis 2012 m. birželio 22 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono policijos komisariatą su prašymu atlikti ikiteisminį tyrimą, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymų galiojimą. Be to, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes.

34Taikant reikalavimo užtikrinimo priemones svarbu užtikrinti proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais argumentais, susijusiais su viešuoju interesu, kurie pagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo būtinybę nagrinėjamoje byloje. „Nordbalt“ elektros jungties (remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1-79 „Dėl „Nordbalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiojo plano patvirtinimo“) bei 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ (remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1-267 „Dėl 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ statybos Klaipėdos apskrityje specialiojo plano patvirtinimo“) tiesimas numatytas siekiant įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442, 2.1 priemonę – sujungti Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemas povandeniniu aukštos įtampos kabeliu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimu, pripažino, jog elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2007).

35Teisėjų kolegijos vertinimu reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikino Įsakymų galiojimo sustabdymo – taikymo pagrįstumas nėra patvirtintas bylos medžiaga ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl toks prašymas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai netenkintas.

36Dėl reikalavimo uždrausti AB „Litgrid“, remiantis įregistruotais servitutais, vykdyti komunikacijų tiesimo bei bet kokius kitus statybos ar žemės kasimo darbus.

37Prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas taip pat prašė uždrausti AB „Litgrid“, remiantis įregistruotais servitutais, vykdyti komunikacijų tiesimo bei bet kokius kitus statybos ar žemės kasimo darbus. Pažymėtina, kad AB „Litgrid“ šioje byloje yra trečiasis suinteresuotas asmuo, tuo tarpu ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato galimybę uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus tik atsakovui. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir uždrausti AB „Litgrid“, remiantis įregistruotais servitutais, vykdyti komunikacijų tiesimo bei bet kokius kitus statybos ar žemės kasimo darbus.

38Remiantis aptartais argumentais, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, keliamo ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

39Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.

40Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą atmesti.

43Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

44Nutartis neskundžiama.