Byla 2-106-287/2008

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja R. R., sekretoriaujant J. J., dalyvaujant pareiškėjo atstovei L. S., suinteresuotų asmenų atstovams T. B., N. J., R. B., suinteresuotiems asmenims P. V. B. ir L. N.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apskrities viršininko administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, P. V. B. ir L. N. dėl Pakruojo rajone, Lygumų seniūnijoje, Beinoraičių kaime esančių septynių statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir jų perdavimo Šiaulių apskrities viršininko administracijos nuosavybėn, ir

Nustatė

3P. Š. apskrities viršininko administracijos atstovė L. S. pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad 2006 m. balandžio 5 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracija sudarė apskaitos aktą statinių, kurie neturi savininkų L. seniūnijoje. Tame akte buvo įtraukti ir Beinoraičių fermos komplekso pastatai. 2006 m. birželio 7 d. apskaitos aktu Nr.1 komisija nustatė, kad 7 Beinoraičių komplekso pastatai, išvardinti akte, yra nerealizuotini. Aktas buvo pasirašytas visų komisijos narių ir perduotas Šiaulių apskrities viršininko administracijai. Po to buvo kreiptasi į spaudą ir įdėti skelbimai, kad atsilieptų pastatų savininkai. Spaudoje buvo skelbta tris kartus, du kartus rajoninėje ir vieną kartą respublikinėje spaudoje. Į skelbimus niekas neatsiliepė. Po skelbimų spaudoje, praėjus tam tikram laiko tarpui, neatsiradus savininkams, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl pastatų pripažinimo bešeimininkiais. Be to, ji pati kreipėsi į buvusį ( - ) pirmininką I. R., buhalterę, kad suteiktų duomenis apie pastatus, ar jie buvo išdalinti už pajus. Tiek pirmininkas, tiek buhalterė tvirtino, kad fermos kompleksas išdalintas už pajus, o kam konkrečiai nepasakė. Jeigu pastatai buvo išdalinti už pajus, tai savininkai turėjo saugoti juos ir rūpintis savo turtu. Žemė po pastatais ir apie pastatus nuosavybės teise priklauso L. N., tačiau pastatai jai nepriklauso. Pastatų kompleksas yra nesaugus, stovi be stogų, gali griūti, todėl prašo tenkinti pareiškimą ir Beinoraičių fermos kompleksą pripažinti bešeimininkiu, kadangi daiktų pripažinimo bešeimininkiu turtu procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos CK 4.58 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse. Visi į sąrašą įtraukti statiniai yra nerealizuotini, fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai, todėl juos būtina nugriauti. Šiaulių apskrities viršininko administracija pagal įsigaliojusį teismo sprendimą įgijusi nuosavybės teisę į šiuos statinius ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu organizuos šių statinių nugriovimo darbus. Institucija, įtraukusi į apskaitą ir pripažinusi atliekomis nerealizuotiną (netinkamą panaudoti) turtą, veikia kaip Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytas atliekų turėtojas.

4Suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė T. B. su pareiškimu sutiko ir paaiškino, kad Mokesčių inspekcija vadovaujasi 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintomis taisyklėmis, kurios reglamentuoja turto, kuris neturi savininko (ar savininkas yra nežinomas) apskaitymus. Bešeimininkio turto sąrašus sudaro Šiaulių apskrities viršininko administracija, o po to tie sąrašai yra pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai. Valstybinei mokesčių inspekcijai priklauso dalyvauti tik apskaitant viešo naudojimo, administracinius ir gyvenamuosius pastatus. Būtent minėtas Beinoraičių fermos kompleksas nepriskiriamas nei prie viešojo naudojimo, nei prie administracinių, nei prie gyvenamųjų pastatų. Tai yra specialios paskirties pastatai, žemės ūkio pastatai, kito naudojimo pastatai, netraukiami į VMI apskaitą, todėl mokesčių inspekcijos atstovas nedalyvavo įvertinant ir apžiūrint fermos kompleksą. Valstybinė mokesčių inspekcija savo atsiliepime į pareiškimą aiškiai išdėstė savo poziciją, kurią palaiko. Pareiškėjas nepažeidė tvarkos dėl pastatų pripažinimo bešeimininkiais, todėl prašo pareiškimą tenkinti.

5Suinteresuoto asmens Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atstovas N. J. su pareiškimu sutiko ir paaiškino, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracija palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą. Pareiškėjas vadovavosi Vyriausybės nutarimu ir LR CK normomis dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Pakruojo rajono savivaldybės administracija vykdė savo funkcijas vertinant ir apžiūrint pastatus, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atstovas L. S. dalyvavo surašant pastatų vertinimo aktą. Savivaldybė turėjo raštą, kuriuo buvo vadovaujamasi atrenkant pastatus dėl pripažinimo bešeimininkiais. Komisija vyko į rajono vietoves, kuriose buvo tie pastatai, juos apžiūrėjo ir vertino vietoje. Statinių, kurie neturi savininkų, ar kurių savininkai yra nežinomi apskaitos aktas buvo perduotas Šiaulių apskrities viršininko administracijai, todėl ji ir kreipėsi į teismą dėl pastatų pripažinimo bešeimininkiais.

6Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atstovas R. B. pareiškimui neprieštaravo ir paaiškino, kad identifikuoti tų pastatų negalima, kadangi nėra atlikti tų pastatų kadastriniai matavimai, neaišku ar jie buvo įregistruoti. Tie pastatai iš pradžių buvo kolūkio turtas, po to žemės ūkio įmonės ir žemės ūkio bendrovės turtas ir buvo apskaitomas jų balanse (buhalterinėje apskaitoje), kaip nekilnojamas turtas. Išeidami iš bendrovės pajininkai atsiėmė savo pajus bendrovės turtu. Jeigu pajininkas norėjo tuo turtu disponuoti, tada tas turtas turėjo būti registruotas teisine registracija. Privalomos teisinės registracijos nėra įstatymo nustatyta, kad pajininkas registruotų už pajų gautus pastatus, tik jeigu jis pats to pageidauja. Pastatų identifikavimui reikalinga nustatyti pastatų buvimo vietą, statinių išdėstymą vietoje ir atlikti kadastrinius matavimus, kurių atlikti neįmanoma, nes per brangu, pagal pastatų likutinę vertę kelis kartus brangiau kainuotų. Teisinei registracijai pajininkai registrų centrui turi pateikti nuosavybės dokumentus (kaip gavo iš bendrovės), turi būti atlikti kadastriniai matavimai ir iš bendrovės pateiktas dokumentas, kokiai grupei parduota, kad paskui galėtų nusistatyti dalis. Jeigu pastatas perduotas grupei asmenų, tada turi būti pateikti ir asmenų susitarimai dėl turto dalių nustatymo. Perdavimo akte turi būti išvardinti visi pajininkai kam perduodamas turtas ir jie visi turi pasirašyti. Registrų centras apie Montaičių tarybinio ūkio fermos kompleksą neturi jokių duomenų. Šiuo atveju dabar šį fermos kompleksą turėtų įregistruoti tie asmenys, kam turtas yra perduotas, o už mirusius asmenis - paveldėtojai. Kadastriniai matavimai gali būti atlikti kiekvienam komplekso pastatui atskirai. Jeigu asmuo turi teisę naudotis pastatais, turi teisę naudotis ir žeme po statiniais ir aplink statinius. Dėl naudojimosi žemės sklypu turi būti sudaryta nuomos sutartis arba panaudos sutartis. Savininkui, kuriam buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypą turėjo būti supažindintas, kad ant jo žemės yra statiniai. Žemės savininkas B. turėjo pasirašyti žemės sklypo paženklinimo aktą, sudaryti žemės nuomos sutartį su valstybe dėl tų pastatų, bet kadangi jie nebuvo įregistruoti, tai nebuvo su kuo surašyti sutarties.

7Suinteresuotas asmuo P. V. B. pareiškimui neprieštaravo ir paaiškino, kad nuo Beinoraičių fermos gyvena 1 kilometro atstumu. Jam teko dirbti Montaičių tarybiniame ūkyje, o vėliau Dvariškių žemės ūkio bendrovėje. 1992 metais jis atsiėmė pajų ir iš bendrovės išėjo ūkininkauti. Kai išėjo iš bendrovės ūkininkauti, fermos kompleksas dar buvo naudojamas, buvo laikomos karvės. Kai jam buvo atkurta nuosavybė į žemę, karvių kompleksas jau nebeveikė. Jis pats žemės nedirbo, o padovanojo dukrai. Aplink kompleksą jis turėjo dirbamos žemės tik apie 2,9 ha, o likusią žemę užėmė komplekso statiniai. Už pajų komplekso pastatų jis negavo. Kai jam buvo atkurta nuosavybė į tą žemę, tada jam sakė, kad lauką nuvalys, statinius nugriaus, o kas žadėjo nebeatsimena. Jis pats niekur nesikreipė dėl pastatų nugriovimo. Žino, kad komplekso pastatai buvo išdalinti žmonėms už pajų.

8Suinteresuotas asmuo L. N. pareiškimui neprieštaravo ir paaiškino, kad žemė buvo atmatuota tėvukui P. V. B., o vėliau, 2001 m. balandžio 4 d. tėvukas žemę padovanojo jai. Ji nežino, ar tėvukas rašėsi ant sklypo ribų nustatymo akto, tokio dokumento ji neturi ir nėra jo mačiusi. Žemės sklypas beveik visas užstatytas fermos statiniais, todėl ji negali naudotis žeme. Ji pati niekur nesikreipė dėl pastatų nugriovimo, prašymą dėl pastatų nugriovimo rašė jos vyras. Pastatai stovi nenaudojami, nyksta, ardomi, neprižiūrimi. Norėtų, kad pastatai būtų nugriauti.

9Liudytojas I. R. parodė, kad nuo 1996 m. iki 2004 m. dirbo Dvariškių ŽŪB pirmininku, o prieš tai dirbo pirmininko pavaduotoju. Teko dirbti ir Montaičių tarybiniame ūkyje, po to žemės ūkio įmonėje. Karvių kompleksas vadinosi Beinoraičių karvių kompleksu. Kompleksą pastatė Montaičių tarybinis ūkis ir turėjo jį turto registre įregistruoti. Visas karvidžių kompleksas buvo įvertintas komisijos, o vėliau išdalintas žmonėms už pajus. Beinoraičių kompleksą sudarė du šoniniai pastatai, vidurinis ir jungiamasis. Prie jungiamojo pastato dar buvo šakniavaisių sandėlis. Dar buvo ir siloso tranšėja. Vienas komplekso pastatas buvo atiduotas grupei žmonių už pajų pinigine išraiška. Pagal krovinio važtaraščius buvo atiduota už pajus ir įvardinta važtaraščiuose šakniavaisių sandėlis, arba šoninis, jungiamasis pastatas. Jis atsimena, kad vieni pajininkai savo dalį pardavė griovimui, o kiti griovėsi patys. Po 2000 metų karvių kompleksas jau nebeveikė. Jis nežino, ar kas nors iš pajininkų susitvarkė turtą savo vardu, ar įregistravo turto registre. Kai kompleksas buvo dalinamas už pajus, jis dirbo bendrovės pirmininku. Kad pastatą atiduoti už pajus buvo nuspręsta visuotiniame bendrovės narių susirinkime, o kokiems konkrečiai žmonėms atiduoti buvo sprendžiama valdybos posėdyje. Visi posėdžiai buvo protokoluojami, o protokolai turi būti archyve. Pajininkams atidavė nesugriautą kompleksą.

10Liudytoja D. K. parodė, kad nuo 1971 m. pradėjo dirbti buhaltere. Iš pradžių dirbo Montaičių tarybiniame ūkyje, o po to Montaičių kolūkyje. V. M. kolūkis tapo Dvariškių žemės ūkio įmone, dar vėliau Dvariškių žemės ūkio bendrove. Dirbo iki 2004 m. Kai bendrovė likvidavosi teko dirbti ir likvidacinėje komisijoje. Beinoraičių karvių kompleksas buvo pastatytas 1975 m. Montaičių tarybinio ūkio. Jis buvo vadinamas Beinoraičių karvių kompleksu. Beinoraičių karvių kompleksą sudarė du šoniniai, vidurinis ir jungiamasis pastatai. Prie jungiamojo pastato dar buvo šakniavaisių sandėlis. Beinoraičių karvių kompleksas buvo išdalintas už pajus. Ji atsimena, kad karvių kompleksas atiteko grupei pajininkų – P., K., S., S., V. Č. ir kitiems. Vieni dar yra gyvi, o kiti jau mirę. Komplekso stogas buvo atiduotas pajininkams J. ir M. Žmonės patys tarpusavyje tardavosi, kuris kokią pastato dalį ims. Kad pastatą atiduoti už pajus buvo nuspręsta visuotiniame bendrovės narių susirinkime, o kokiems konkrečiai žmonėms atiduoti spręsdavo valdybos posėdyje. Visa tai buvo protokoluojama. Valdybos posėdžių protokolai turi būti archyve. Pastatus pajininkai ėmė nusigriovimui arba pardavimui. Kai pastatai buvo dalinami už pajus jie buvo gero stovio. Pajus buvo atiduodamas pagal važtaraščius. Kai kurie pajininkai matė skelbimus laikraščiuose, tačiau niekur nesikreipė, nes viskas yra mokama, o žmonės pinigų neturi. Pajus buvo atiduodamas pinigine išraiška. Kai kurie pajininkai pardavė savo pajus, o kai kurie pajininkai savo pastato dalis griovėsi.

11Liudytojas Z. E. parodė, kad jis dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje vairuotoju ir jam teko būti likvidacinės komisijos nariu. Likvidacinės komisijos pirmininku dirbo S. kuris yra miręs. Dėl pajaus atidavimo spręsdavo visuotinis bendrovės narių susirinkimas, o konkrečiai kokiam žmogui ir ką atiduoti spręsdavo valdybos posėdyje. Pajininkai gavo daug ir įvairių daiktų. Beinoraičių kompleksas buvo išdalintas grupei žmonių už pajus. Su tuo turtu žmonės ką norėjo tą ir darė, nes tai buvo jų turtas. Vieni pardavė, o kiti griovėsi. Beinoraičių karvių kompleksas buvo labai didelis kompleksas ir jį sudarė du šoniniai pastatai, vidurinis ir jungiamasis pastatas. Prie jungiamojo pastato dar buvo šakniavaisių sandėlis. Dar buvo siloso tranšėja. Jis tų pastatų už pajus negavo.

12liudytoja A. I. parodė, kad Dvariškių žemės ūkio bendrovėje išdirbo 24 metus. Dirbo karvių melžėja, fermos vedėja, sandėlininke. Teko dirbti likvidacinėje komisijoje, buvo komisijos narė. Dvariškių bendrovė dar nėra likviduota, nes neturi pirmininko, kuris užbaigtų likvidaciją. Beinoraičių karvių kompleksas buvo atiduotas grupei žmonių. Vieni žmonės pastatą griovė, kiti pardavė. Ji už pajus tų pastatų negavo. Ji jokių skelbimų laikraščiuose nematė ir neskaitė. Ar matė ir skaitė kiti pajininkai nežino.

13Liudytojas G. K. parodė, kad tuo laiku dirbo valstybinės statybos ir priežiūros skyriuje, kuris buvo pavaldus Šiaulių apskrities viršininko administracijai. 2006 metais buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl bešeimininkių ir neūkiškai prižiūrimų pastatų. Vadovaujantis tuo Vyriausybės nutarimu jų skyrius turėjo išaiškinti tokius pastatus ir užregistruoti. Vykdant tą programą buvo bendrauta su Lygumų seniūnu ir jis nurodė Beinoraičių komplekso pastatus. Lygumų seniūnas apie pastatus papasakojo labai nedaug, sakė, kad pastatai priklausė kolūkiui, o vėliau lyg tai buvo išdalinti už pajus. Sudaryta komisija apžiūrėjo pastatus, įvertino jų būklę. Po to tris kartus buvo skelbta spaudoje, kad atsilieptų savininkai, tačiau niekas neatsiliepė. Komisija pastatus apžiūrėjo 2006 metais ir įvertino jų būklę, nustatė, kad pastatai yra nerealizuotini. Pastatai buvo apgriuvę, kai kurios sienos ir kolonos nugriuvę. Jis pats yra statybininkas ir matė, kad tai buvęs stambus karvidžių kompleksas, nes aiškiai matėsi kur buvo laikomos karvės, kur buvo pieno blokas, pašarų blokas, siloso tranšėja. Komisija surašė aktą, kad būtų galima atlikti procedūrą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Komisija neturėjo duomenų, kad po esančiais pastatais kažkam priklauso žemė. Galvojo, kad žemė priklauso valstybei. Atiduodant savininkui žemę buvo pažeistos procedūros, kai tie statiniai net nebuvo įregistruoti turto registre, kadangi be Registrų centro specialisto konsultacijos niekas nepriimdavo jokių sprendimų dėl žemės grąžinimo savininkui, kai žemė užstatyta statiniais.

14Liudytoja S. M. parodė, kad ji dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje, fermoje. Išeinant iš bendrovės jiems su vyru L. M. atidavė pajų, gavo gyvulių, traktorių ir beico sandėliuką nusigriovimui. Beinoraičių karvių komplekso gal ir davė kokią dalį, nebeatsimena, tačiau jis jiems nebuvo reikalingas. Jie jo negriovė, nesinaudojo ir su juo nieko nedarė. Beinoraičių karvių komplekso dalis nereikalinga nei jai su vyru, nei jų vaikams. Dėl komplekso nugriovimo niekam pretenzijų neturi ir neturės.

15Liudytojas L. M. neapklaustas, nes dėl senatvės nesugebėjo atsakyti į užduotus klausimus.

16Liudytojas A. S. parodė, kad jis dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje elektriku. Išeinant iš bendrovės gavo pajų. Beinoraičių siloso tranšėjos jam neskyrė. Jis gavo Įsonių siloso tranšėją.

17Liudytoja G. S. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojas A. S. .

18Liudytojas R. K. parodė, kad K. A. yra jo mama, tačiau ji serga, su ja neįmanoma susikalbėti, nebesiorientuoja laike, vietoje, nebevaikšto. Jo mama ir tėtis V. K. , kuris yra miręs, dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje. Tėvukui ir mamai bendrovė už pajų davė dalį Beinoraičių karvių komplekso, kurią jie pardavė E. N. . Jis atsimena, kaip E. N. į namus atvežė ir atidavė mamai pinigus. Ta komplekso dalis tėvukams nebepriklauso, kadangi buvo parduota N. dėl jos jokių pretenzijų niekam nereikš.

19Liudytoja B. G. parodė, kad ji dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje veršelių šėrike. Ji priėmė palikimą po savo vyro A. G. mirties. Ji su vyru iš Dvariškių žemės ūkio bendrovės už pajus gavo arkinį sandėlį, atsarginių dalių ir dalį Beinoraičių karvių komplekso, tačiau jokių dokumentų nesusitvarkė. Savo komplekso dalį pardavė E. N., nes jis jį supirkinėjo. N. už tą komplekso dalį jiems sumokėjo pinigus. Ta dalis pastatų jai nebepriklauso, jokių pretenzijų į tuos pastatus neturi ir nereikš.

20Liudytoja V. Č. parodė, kad Dvariškių bendrovėje dirbo jos vyras J. Č., kuris iš Dvariškių žemės ūkio bendrovės už pajų gavo Beinoraičių karvių komplekso dalį. Vyras jau buvo miręs kai ji tą komplekso dalį pardavė E. N. . N. jai sumokėjo pinigus ir dabar ta dalis komplekso jai nebepriklauso, kadangi yra parduota.

21Liudytojas F. V. J. parodė, kad jis dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje agronomu. Išeidamas iš bendrovės už pajų gavo Beinoraičių karvių komplekso dalį. Žmona taip pat už pajų gavo to paties komplekso dalį. Abu su žmona karvių komplekso dalį pardavė E. N. . Beveik visi, kurie už pajus buvo gavę Beinoraičių kompleksą, pardavė N. D. B. komplekso jokių pretenzijų neturi, nes jis yra E. N.

22Liudytoja E. J. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojas F. V. J.

23Liudytoja V. A. parodė, kad ji dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje, fermoje. Toje pačioje bendrovėje dirbo jos vyras ir sūnus. Išeinant iš bendrovės ji, jos vyras ir sūnus gavo pajų, tai yra, Beinoraičių karvių komplekso dalį. Visą savo komplekso dalį jie pardavė E. N. . Kompleksas jiems nebepriklauso, pretenzijų dėl jo neturi ir neturės. Jos vyras Z. A. jau yra miręs. Po vyro mirties ji priėmė palikimą.

24Liudytojas A. A. davė analogiškus parodymus, kaip liudytoja V. A.

25Liudytojas A. A. . parodė, kad jis dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje vairuotoju ir traktorininku. Išeinant iš bendrovės gavo pajų, tame tarpe ir Beinoraičių komplekso dalį, kurią pardavė E. N. . Komplekso dalis jam nebepriklauso, pretenzijų į jį neturi. Jo žmona J. K. serga, amputuota koja, nevaikšto, todėl ir į posėdį negalėjo atvykti. Žmona už pajų kartu su juo gavo Beinoraičių komplekso dalį. Komplekso dalis nei jam, nei jo žmonai nebepriklauso.

26Liudytoja V. N. parodė, kad ji dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje agronome. Išeinant iš bendrovės už pajų gavo Beinoraičių karvių komplekso siloso tranšėją. Siloso tranšėja buvo atiduota keliems pajininkams. Siloso tranšėja nesinaudojo, niekam nepardavė, jokių dokumentų netvarkė. Siloso tranšėja jai yra nereikalinga, tegul ją griauna.

27Liudytojas R. N. davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytoja V. N.

28Liudytojas G. L. parodė, kad jis apie 20 metų dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje buhalterijoje ir agronomu. Už pajų iš bendrovės jis gavo Beinoraičių karvių komplekso šakniavaisių sandėlio dalį. Jis sandėliu nesinaudojo, jo negriovė ir niekam nepardavė. Taip pat jo ir neįregistravo, nes nežinojo, ką su juo daryti. Jam jis yra nereikalingas ir tegul būna nugriautas. Jis net nežinojo, kuri šakniavaisių pastato dalis jam priklauso.

29Liudytoja A. E. R. G. parodė, kad Dvariškių žemės ūkio bendrovėje dirbo jos mama E. B., kuri mirė 1998 metais. Pajų mama gavo dar būdama gyva, o ką konkrečiai gavo, ji nežino. Atsimena, kad visą mamos pajų nupirko M. K., kuris pinigus už pajų atvežė mamai į namus ir atidavė.

30Liudytoja A. S. parodė, kad ji yra E. A. dukra ir mamos turto paveldėtoja. Motinos palikimą gavo pagal testamentą. Jos mama gyveno ir dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje. Už pajų mama gavo Beinoraičių komplekso dalį. Beinoraičių komplekso dalį ji pardavė N. E., kuris jai sumokėjo, pardavimo dokumentaliai neapiformino. Beinoraičių komplekso dalis jai nebepriklauso ir dėl komplekso nugriovimo niekam pretenzijų neturi ir neturės.

31Liudytoja I. Š. parodė, kad ji yra F. S. įpėdinė, kurios turtą paveldėjo kartu su broliu S. A. Jos mama dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje. Už pajų mamai davė Beinoraičių komplekso dalį (davė keliems pajininkams), kurią jie pardavė pirkėjams iš Šiaulių. Tie pirkėjai pirko grynai nusigriovimui. Žodžiu su jais sutarė, kad tvarkingai nugriautų, nepaliktų jokių griuvėsių, šiukšlių. Po to dar važiavo pasižiūrėti, ar tvarkingai nugriovė, ar sutvarkė teritoriją. Jokių pirkimo-pardavimo dokumentų netvarkė. Jos brolis S. A. dėl Beinoraičių komplekso dalies jokių pretenzijų taip pat neturi ir jie su broliu pripažįsta, kad pastatai yra parduoti ir jiems nebepriklauso.

32Liudytoja S. Š. parodė, kad A. Ž. buvo jos sugyventinis, kartu jie pragyveno apie tris metus. A. Ž. labai sunkiai sirgo ir ji jį prižiūrėjo. A. Ž. testamentu jai paliko savo turtą. A. Ž. dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje, bet apie komplekso pastatą ji nieko nežino, palikimo į jį nepriėmė. Ji nežino, kam A. Ž. atidavė savo pajų.

33Liudytojas A. S. J. parodė, kad jis dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje statybininku. Bendrovė už pajų jam davė dalį Beinoraičių karvių komplekso pagalbinių patalpų stogo. Jis nusiardė šiferį ir medieną (gegnes), o pagalbinio pastato sienos buvo atiduotos kitiems pajininkams. Nusiardytą šiferį užsidėjo ant savo namo stogo. Jokių pretenzijų dėl Beinoraičių komplekso pagalbinių patalpų stogo neturi ir neturės.

34Liudytojas P. M. parodė, kad jis dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje traktorininku. L. D. žemės ūkio bendrovei už pajų gavo dalį Beinoraičių karvių komplekso pagalbinių patalpų stogo. Stogo dalį gavo kartu su J. A. . Jis nuo stogo nusiėmė šiferį ir gegnes. Komplekso pagalbinių patalpų stogo dalis jam nebepriklauso, jokių pretenzijų į tuos pastatus neturi ir nereikš.

35Liudytoja Z. N. parodė, kad Dvariškių bendrovėje dirbo kasininke, buhaltere. L. D. žemės ūkio bendrovei už pajų gavo dalį Beinoraičių karvių komplekso. Jai ta komplekso dalis buvo nereikalinga, todėl pardavė N. E., nes jis supirkinėjo tą kompleksą. Su Norkumi sutarė žodiškai, jis jai sumokėjo pinigus. Komplekso dalis jai nebepriklauso.

36Liudytojas S. J. parodė, kad Dvariškių žemės ūkio bendrovėje dirbo jo mama J. V. , kuri mirė 1995 metais. Dalinant pajus, jis atstovavo mamą ir grupei pajininkų buvo skirtas Beinoraičių komplekso šakniavaisių sandėlis. Lygumų seniūnijoje visa pajininkų grupė surašė sutikimus, kad perleidžia savo pajų M. K. M. sumokėjo pinigus. D. B. komplekso šakniavaisių sandėlio jokių pretenzijų neturi, nes jis yra nebe jo, o Miežio.

37Liudytojas V. G. parodė, kad jis dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje traktorininku. Likviduojantis bendrovei jis gavo pajų - grupei pajininkų buvo skirta Beinoraičių komplekso šakniavaisių sandėlio dalis. Už tą šakniavaisių sandėlio dalį kažkas jam davė pinigų, bet kaip ir kas ten tvarkė dokumentus, ar kam perleido nebeatsimena. Jokių dokumentų negavo ir pretenzijų į sandėlį neturi.

38Liudytojas E. N. parodė, kad jis yra L. N. vyras ir P. V. B. žentas. Jis supirkinėjo Beinoraičių komplekso dešinį kraštinį pastatą, o kitų dalių nesupirkinėjo. Žmonėms sumokėjo pinigus. Jis labai norėjo išsaugoti nors vieną komplekso dalį, tačiau nepavyko, nes viskas buvo vagiama, draskoma, niokojama, nebuvo įmanoma išsaugoti. Kai tie pastatai buvo išdalinti už pajus, buvo visai normalūs pastatai, tačiau vėliau jie buvo tiesiog suniokoti. Šakniavaisių sandėlį nupirko K. M. Komplekso dalis jam nebepriklauso, pretenzijų dėl jos neturi ir neturės.

39Liudytoja A. D. parodė, kad ji yra S. Č. dukra ir turto paveldėtoja. Jos tėvas S. Č. dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje prie statybų. Už pajų jis gavo Beinoraičių komplekso dalį. Kokią dalį buvo gavęs ji neatsimena, nes pajus buvo dalinamas dar tėvui esant gyvam. Tėvas mirė 2003 metais. Jai atrodo, kad tėvas Beinoraičių komplekso dalį pardavė kažkam iš Šiaulių. Po tėvo mirties Beinoraičių komplekso dalies ji nepaveldėjo. Jos brolis A. Č. po tėvo mirties dėl palikimo nesikreipė. Beinoraičių komplekso dalis jai nereikalinga ir nepriklauso. Dėl komplekso nugriovimo niekam pretenzijų neturi ir neturės.

40Liudytoja J. B. parodė, kad ji yra I. S. dukra ir turto paveldėtoja. Jos tėvas I. S. dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje vairuotoju ir už pajų gavo iš bendrovės Beinoraičių komplekso dalį su grupe žmonių. Po tėvo mirties ji su broliu A. S. paveldėjo tėvo turtą, tačiau Beinoraičių komplekso dalies nepaveldėjo. Komplekso dalis nei jai, nei jos broliui nepriklauso ir dėl komplekso nugriovimo nei ji, nei jos brolis niekam pretenzijų nereikš.

41Liudytoja G. N. parodė, kad ji yra A. S. dukra ir turto paveldėtoja. Jos tėvas A. S. dirbo Montaičių tarybiniame ūkyje. Už pajų iš Dvariškių žemės ūkio bendrovės tėvas gavo Beinoraičių komplekso dalį, tačiau ne vienas, o grupė žmonių. Tėvas savo dalį pajaus pardavė nusigriovimui. Pardavimą tvarkė ji su seserimi. Komplekso pardavimas dokumentaliai nebuvo forminamas. Po tėvo mirties pagal testamentą ji paveldėjo tėvo turtą, tačiau Beinoraičių komplekso dalies nepaveldėjo, kadangi buvo parduota. Beinoraičių komplekso dalis jai nepriklauso. Dėl komplekso nugriovimo niekam pretenzijų neturi ir neturės.

42Liudytojas K. M. parodė, kad jis iš J. Ž., V. G. ir S. J. nupirko pajaus dalis, tai yra, Beinoraičių karvių komplekso šakniavaisių sandėlio dalį. Apie du metus tame sandėlyje laikė grūdus, kadangi ūkininkavo, tačiau kai pavogė metalines sandėlio duris, tada grūdų nebelaikė, o be to dar pradėjo per lubas ir sienas bėgti vanduo, todėl nebegalėjo nieko laikyti. Šakniavaisių sandėlio dalies pirkimas dokumentaliai nebuvo forminamas. Šakniavaisių sandėlio dalis jam nebereikalinga, nes nieko nebėra likę, tik betoninės grindys ir dėl jos nugriovimo niekam jokių pretenzijų neturės.

43Liudytojas K. P. parodė, kad jis yra J. P. ir S. P. sūnus. Jo tėvai gyveno ir dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje (Montaičių tarybiniame ūkyje). Mama mirė 2000 metais. Už pajų iš Dvariškių žemės ūkio bendrovės tėvai gavo Beinoraičių komplekso dalį. Tėvas savo komplekso dalies niekam nepardavė ir pats ja nesinaudojo. Tėvas dar yra gyvas, tačiau serga tromboze ir šiuo metu gydosi Vilniuje, beveik nebevaikšto. Beinoraičių komplekso dalis nei tėvukui, nei jam, nei jų šeimos nariams nereikalinga. Dėl komplekso nugriovimo niekam pretenzijų neturi ir neturės.

44Iš statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), 2006-06-07 apskaitos akto (b.l. 39,40, I t.) matyti, kad komisija apžiūrėjo, įvertino ir apskaitė 7 (septynis) statinius, esančius Beinoraičių kaime, Lygumų seniūnijoje, Pakruojo rajone, ir nustatė, kad jie nerealizuotini.

45Iš skelbimų spaudoje (b.l. 41,42,43, I t.) matyti, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija apie šiuos 7 (septynis) nerealizuotinus statinius pranešė du kartus Pakruojo rajoniniame ir vieną kartą respublikiniame laikraščiuose, prašydama atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius.

46Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atsakymo į paklausimą dėl šių 7 (septynių) statinių (b.l. 45, I t.) matyti, kad identifikuoti šių pastatų Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nėra galimybės.

47Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus rašto (b.l. 59, I t.) matyti, kad 7 (septyni) nerealizuotini pastatai priklausė Dvariškių žemės ūkio bendrovei, kuri šiuo metu turi likviduojamos statusą.

48Iš statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) 2006-04-05 apskaitos akto (b.l.41-44, II t.) matyti, kad sudaryta komisija apžiūrėjo, įvertino ir apskaitė Pakruojo rajone, Lygumų seniūnijoje esančius statinius, neturinčius savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), kurių tarpe buvo ir aukščiau paminėti 7 (septyni) pastatai, esantys Beinoraičių kaime.

49Iš Dvariškių žemės ūkio bendrovės išrašytų krovinio važtaraščių (b.l. 46-63, II t.) matyti, kad tie 7 (septyni) statiniai Beinoraičių kaime, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), ir kurie pripažinti nerealizuotinais, priklausė Dvariškių žemės ūkio bendrovei, kaip Beinoraičių karvių komplekso pastatas su šakniavaisių sandėliu ir siloso tranšėja, bei buvo išdalinti žemės ūkio bendrovės pajininkams už pajų.

50Iš Dvariškių žemės ūkio bendrovės inventorizacijos apyrašo bei ilgalaikio turto įvertinimo (perkainojimo) aprašo (b.l. 64-72, II t.) matyti, kad tie 7 (septyni) statiniai, esantys Beinoraičių kaime, buvo įtraukti į Dvariškių žemės ūkio bendrovės buhalterinę apskaitą, kaip ilgalaikis turtas.

51Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjo pareiškimas pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

52Kaip reglamentuoja LR CK 4.58 str. 1 d., bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

53Vadovaujantis LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr.634 patvirtintų „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“ (toliau tekste – Taisyklės) 3.2, 34-1 ir 35 punktų nuostatomis, nerealizuotinų statinių apskaitą, kurių priežiūra priskirta kitų institucijų (savivaldybių, apskričių viršininkų ir Susisiekimo ministerijos įgaliotų organizacijų) kompetencijai, tvarko tokių statinių apskaitą, surašydamos nustatytos formos aktą, dėl jų pripažinimo bešeimininkiais ir perdavimo valstybės nuosavybėn kreipiasi į teismą, pateikdamos jam prašymą (pareiškimą), statinio apskaitos aktą, skelbimus apie statinio savininko paiešką ir kitus dokumentus apie statinį, jeigu jų turi. Pareiškėjas, Šiaulių apskrities viršininko administracija, būtent visus šiuos veiksmus dėl nerealizuotinų pastatų apskaitymo ir pripažinimo bešeimininkiu turtu ir įvykdė pagal Taisyklių nuostatas.

54Kaip matyti iš byloje pateikto Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2006 m. ( - ) apskaitos akto Nr.1, jame apskaityti 7 (septyni) statiniai, esantys Beinoraičių kaime, Lygumų seniūnijoje, Pakruojo rajone, komisijos pripažinti nerealizuotinais, nustatytas didelis jų nusidėvėjimo koeficientas, nustatyta maža išlikusių konstrukcijų dalis ir nustatyta bendra jų vertė 54816 litų. Pareiškėjas savo pareiškime teismui taip pat nurodė, kad į apskaitos aktą įtraukti statiniai yra nerealizuotini, fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai, todėl juos būtina nugriauti ir kad jų nugriovimo darbus, būtent, pareiškėjas ir įsipareigoja organizuoti.

55Iš pareiškėjo prie pareiškimo pateiktos Pakruojo rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus pažymos buvo nustatyta, kad pareiškėjo prašomi pripažinti bešeimininkiais daiktais - 7 (septyni) statiniai, esantys ( - ), priklausė Dvariškių žemės ūkio bendrovei, kuri šiuo metu turi likviduojamos statusą. Bylos nagrinėjimo eigoje, turint šiuos duomenis, iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos archyvo buvo gauti šių pastatų atidavimo už pajų Dvariškių žemės ūkio bendrovės krovinio važtaraščiai. Šių važtaraščių pagalba bei liudytojų – buvusių Dvariškių žemės ūkio bendrovės pirmininko I. R. ir buhalterės D. K. parodymais, buvo nustatyti visi pajininkai, kuriems šie statiniai, kuriuos prašoma pripažinti bešeimininkiais daiktais, buvo išdalinti už pajų. Visi šie asmenys arba jų (mirusių) turto paveldėtojai, arba tuos pastatus nupirkę asmenys buvo apklausti teismo posėdžiuose liudytojais ir nė vienas iš jų nepareiškė jokių nuosavybės pretenzijų į šiuos pastatus, kadangi tų pastatų dokumentaliai nė vienas iš pajininkų ar jų turto paveldėtojų, ar pirkėjų nuosavybės teise neįregistravo, jais nesinaudoja, jų neprižiūri ir jų neišsaugojo, kadangi daugelis juos iš karto kažkam pardavė nusigriovimui, kiti ardė ir griovė patys.

56Visi į bylą įtraukti suinteresuotieji asmenys pareiškėjo pareiškimui neprieštaravo, nurodė, kad pareiškėjas yra atlikęs visas būtinas procedūras, numatytas LR CK 4.58 str. 1 d. bei LR Vyriausybės nutarimu patvirtintose Taisyklėse, ir prašė pareiškimą tenkinti.

57Esant išdėstytoms aplinkybėms bei vadovaujantis LR CK 4.57 – 4.58 str. str., pareiškėjo Šiaulių apskrities viršininko administracijos pareiškime nurodyti 7 (septyni) statiniai, esantys ( - ) pripažintini bešeimininkiais daiktais, kadangi jie neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo (arba kurie nėra žinomi), visiškai pareiškimą tenkinant.

58Vadovaudamasis LR ( - ) str., 260 str., 263-270 str. str., 537 str., teismas

Nutarė

59Pareiškimą tenkinti.

60Pripažinti bešeimininkiais daiktais, neturinčiais savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo (arba kurie nėra žinomi), 7 (septynis) statinius, ( - ) ir perduoti juos Šiaulių apskrities viršininko administracijos nuosavybėn. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja R. R., sekretoriaujant J. J.,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. P. Š. apskrities viršininko administracijos atstovė L. S. pareiškimą... 4. Suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos... 5. Suinteresuoto asmens Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atstovas N.... 6. Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atstovas R. B.... 7. Suinteresuotas asmuo P. V. B. pareiškimui neprieštaravo ir paaiškino, kad... 8. Suinteresuotas asmuo L. N. pareiškimui neprieštaravo ir paaiškino, kad... 9. Liudytojas I. R. parodė, kad nuo 1996 m. iki 2004 m. dirbo Dvariškių ŽŪB... 10. Liudytoja D. K. parodė, kad nuo 1971 m. pradėjo dirbti buhaltere. Iš... 11. Liudytojas Z. E. parodė, kad jis dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje... 12. liudytoja A. I. parodė, kad Dvariškių žemės ūkio bendrovėje išdirbo 24... 13. Liudytojas G. K. parodė, kad tuo laiku dirbo valstybinės statybos ir... 14. Liudytoja S. M. parodė, kad ji dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje,... 15. Liudytojas L. M. neapklaustas, nes dėl senatvės nesugebėjo atsakyti į... 16. Liudytojas A. S. parodė, kad jis dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje... 17. Liudytoja G. S. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojas A. S. .... 18. Liudytojas R. K. parodė, kad K. A. yra jo mama, tačiau ji serga, su ja... 19. Liudytoja B. G. parodė, kad ji dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje... 20. Liudytoja V. Č. parodė, kad Dvariškių bendrovėje dirbo jos vyras J. Č.,... 21. Liudytojas F. V. J. parodė, kad jis dirbo Dvariškių žemės ūkio... 22. Liudytoja E. J. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojas F. V. J.... 23. Liudytoja V. A. parodė, kad ji dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje,... 24. Liudytojas A. A. davė analogiškus parodymus, kaip liudytoja V. A.... 25. Liudytojas A. A. . parodė, kad jis dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje... 26. Liudytoja V. N. parodė, kad ji dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje... 27. Liudytojas R. N. davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytoja V. N.... 28. Liudytojas G. L. parodė, kad jis apie 20 metų dirbo Dvariškių žemės ūkio... 29. Liudytoja A. E. R. G. parodė, kad Dvariškių žemės ūkio bendrovėje dirbo... 30. Liudytoja A. S. parodė, kad ji yra E. A. dukra ir mamos turto paveldėtoja.... 31. Liudytoja I. Š. parodė, kad ji yra F. S. įpėdinė, kurios turtą paveldėjo... 32. Liudytoja S. Š. parodė, kad A. Ž. buvo jos sugyventinis, kartu jie pragyveno... 33. Liudytojas A. S. J. parodė, kad jis dirbo Dvariškių žemės ūkio... 34. Liudytojas P. M. parodė, kad jis dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje... 35. Liudytoja Z. N. parodė, kad Dvariškių bendrovėje dirbo kasininke,... 36. Liudytojas S. J. parodė, kad Dvariškių žemės ūkio bendrovėje dirbo jo... 37. Liudytojas V. G. parodė, kad jis dirbo Dvariškių žemės ūkio bendrovėje... 38. Liudytojas E. N. parodė, kad jis yra L. N. vyras ir P. V. B. žentas. Jis... 39. Liudytoja A. D. parodė, kad ji yra S. Č. dukra ir turto paveldėtoja. Jos... 40. Liudytoja J. B. parodė, kad ji yra I. S. dukra ir turto paveldėtoja. Jos... 41. Liudytoja G. N. parodė, kad ji yra A. S. dukra ir turto paveldėtoja. Jos... 42. Liudytojas K. M. parodė, kad jis iš J. Ž., V. G. ir S. J. nupirko pajaus... 43. Liudytojas K. P. parodė, kad jis yra J. P. ir S. P. sūnus. Jo tėvai gyveno... 44. Iš statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi),... 45. Iš skelbimų spaudoje (b.l. 41,42,43, I t.) matyti, kad Šiaulių apskrities... 46. Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo atsakymo į paklausimą dėl šių 7... 47. Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus rašto... 48. Iš statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi)... 49. Iš Dvariškių žemės ūkio bendrovės išrašytų krovinio važtaraščių... 50. Iš Dvariškių žemės ūkio bendrovės inventorizacijos apyrašo bei... 51. Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus,... 52. Kaip reglamentuoja LR CK 4.58 str. 1 d., bešeimininkis daiktas nuosavybėn... 53. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr.634... 54. Kaip matyti iš byloje pateikto Šiaulių apskrities viršininko... 55. Iš pareiškėjo prie pareiškimo pateiktos Pakruojo rajono savivaldybės... 56. Visi į bylą įtraukti suinteresuotieji asmenys pareiškėjo pareiškimui... 57. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei vadovaujantis LR CK 4.57 – 4.58 str.... 58. Vadovaudamasis LR ( - ) str., 260 str., 263-270 str. str., 537 str., teismas... 59. Pareiškimą tenkinti.... 60. Pripažinti bešeimininkiais daiktais, neturinčiais savininko, sąžiningo...