Byla Iv-4035-208/2011
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, sekretoriaujant Eglei Kurtinaitytei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui - kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5), kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 10122, 61 Lt negauto darbo užmokesčio bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, jog 2007 m. ir 2008 m. jam dėl priedų ir priemokų ribojimo nebuvo išmokėta dalis darbo pajamų. Pareiškėjas remiasi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 16 str. 1 d. 2 punktu, pagal kurį valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį. VTĮ 23 str. 1 ir 2 dalyse (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, jog „Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos". Pagal VTĮ 23 str. 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, į valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos stažą. Tačiau priedų ir priemokų ribojimas išliko, t.y. abi VTĮ redakcijos nustatė analogišką reglamentavimą. Paaiškina, jog nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas, vadovautasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyti ribojimai valstybės tarnautojų priedams prie darbo užmokesčio. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Skundo argumentus grindžia tuo, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2009 gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažinus, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, atsirado teisinė galimybė gauti neišmokėtą užmokesčio dalį. Pažymėjo, jog dėl aptariamų aplinkybių yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, kuri 2010 m. birželio 7 d. nutartyje Nr. A662-1735/2010 konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, dirbę poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytą ribą ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo išmokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo.

5Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepime į skundą (b.l. 11) pažymėjo, jog įstaiga, neišmokėdama minimos darbo užmokesčio dalies, vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 12-15) nurodė, jog kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata prieštarauja Konstitucijai, minėta Valstybės tarnybos įstatymo nuostata buvo teisėta ir institucija privalėjo ją vykdyti. Todėl pažymėjo, jog Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas, skaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį pareiškėjui, veikė taip, kaip reikalauja įstatymas.

7Pareiškėjas, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

8Skundas tenkintinas iš dalies.

9Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

10Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo redakcija Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. Pagal šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos. 2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas (2008-12-09 įstatymas Nr. XI-53). Šio įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas VTĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

11Konstitucinis Teismas 2009 gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

12Konstitucinio teismo nutarime taip pat konstatuota, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą maksimalią mokėtiną ribą, pažeistos Konstitucijos nuostatos. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

13Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) taip pat konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, dirbę poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytą ribą ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo išmokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Kolegija pabrėžė, kad pažeista teisė teismo turi būti ginama, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t.y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

14Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

15Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (2010 birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) konstatavo, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio (teisingo atlyginimo už darbą) priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir priešingai – ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokėjimai už atliktą darbą yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Todėl dėl šios priežasties Konstitucijai prieštaravęs aktas negali būti taikomas tik į ateitį (Konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 d.), o taip pat nėra pagrindo išvadai, kad įstatymo nuostatos yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog pareiškėjo išreikštas reikalavimas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra pagrįstas.

16Iš teismui pateiktos darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės už 2007-2008 metus (b. l. 8) matyti, kad pareiškėjui už 2007 metus ir 2008 metus ribojant priedus ir priemokas 60 proc. neišmokėta 1712,61 Lt, ribojant priedus ir priemokas 70 proc. neišmokėta 8410,00 Lt, viso neišmokėta 10122,61 Lt.

17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį neišmokėtos sumos yra priteistinos, nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 sausio 23d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009, 2009 rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009). Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteistinos ne daugiau kaip už trejus metus.

18Pareiškėjas prašo priteisti susidariusią nepriemoką už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Darbo kodekso 27 str. 2 d. nuostatos ieškiniui dėl darbo santykių pareikšti numato trijų metų senaties terminą. Trijų metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos. Pareiškėjas į teismą su prašymu dėl nepriemokos priteisimo kreipėsi 2010 m. liepos 13 d. Atsižvelgus į tai, kad darbo užmokestis mokamas mėnesio pabaigoje, tai pareiškėjui priteisiama už visą 2007 m. liepos mėnesį. Vadinasi, šiuo atveju, pareiškėjo reikalavimas gali būti tenkinamas darbo užmokesčio dalį priteisiant tik už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2010-07-13 (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad šios kategorijos bylose privalo būti taikomas trijų metų senaties terminas, todėl pareiškėjo prašoma priteisti neišmokėta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-06-30, vien todėl, kad pareiškėjo atžvilgiu darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms, nelaikytina aplinkybe, dėl ko senaties terminas (už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-06-30) galėtų būti atnaujintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011). Tuo remiantis pareiškėjui nepriteistina suma už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-06-30, t.y. 1522,05 Lt (333,31 Lt + 297,15 Lt + 349,25 Lt + 192,18 Lt + 288,21 Lt + 61,95 Lt). Pareiškėjui priteistina 8600,56 Lt (10122,61 Lt – 1522,05 Lt) suma.

19Atsakovas prašė, jei skundas būtų patenkintas, dėl lėšų stygiaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo skundo tenkinimas, priteisiant nurodytą darbo užmokesčio dalies dydį, reikšmingai paveiks atsakovo turtinę padėtį, nepateikė konkrečių įrodymų apie Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sunkią finansinę padėtį. Be to, teismas įvertina nepriemokos bei reikalavimo senumą (pareiškėjas nepriemoką patyrė 2007-2008 metais, skundas teismui pateiktas 2010 m. liepos mėnesį, byla išnagrinėta praėjus 1,5 metų), todėl sprendimo vykdymo atidėjimas dar metams neadekvačiai pažeistų pareiškėjo teisę ginti savo konstitucinę teisę į teisingą atlyginimą už darbą. Esant šioms aplinkybėms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai analogiškose administracinėse bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1856/2011; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-236/2011), teismas atsakovo prašymo teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams netenkina.

20Pareiškėjas prašo teismo priteisti jam iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, viso 79,00 Lt (b. l. 27). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustato, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, kurį remiantis to paties straipsnio 2 d. sudaro išlaidos dėl skundo surašymo ir padavimo. Byloje yra pateikta sutartis dėl teisinės pagalbos (b. l. 6), prašymas dėl išlaidų (b. l. 27), mokėjimo nurodymas (b. l. 28). Matyti, kad advokatas E. R. teisinę pagalbą teikė 41 asmeniui, kurių kiekvienas lygiomis dalimis mokėjo 79 Lt, iš viso 3240,00 Lt (b. l. 27, 28). Pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Bylai aktualiu laikotarpiu galiojančiu Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 nuo 2008-01-01 patvirtinta 800 Lt minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 3. Vadinasi, už skundą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 2400 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad už skundo dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo surašymą I. K., kaip vienam iš asmenų, kuriems teikta teisinė pagalba, iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteistini 59 Lt teismo išlaidų.

21Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.

Nutarė

22I. K. skundą patenkinti iš dalies.

23Priteisti I. K. iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo 8600,56 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus litų, penkiasdešimt šešis centus) neišmokėto darbo užmokesčio dalį.

24Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

25I. K. prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo patenkinti iš dalies.

26Priteisti I. K. iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 59,00 Lt (penkiasdešimt devynis litus) teismo išlaidų.

27Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,... 3. pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5), kuriuo prašo iš... 4. Nurodė, jog 2007 m. ir 2008 m. jam dėl priedų ir priemokų ribojimo nebuvo... 5. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepime į skundą... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos... 7. Pareiškėjas, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo... 8. Skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m.... 10. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos... 11. Konstitucinis Teismas 2009 gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos... 12. Konstitucinio teismo nutarime taip pat konstatuota, kad pagal Konstituciją,... 13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 14. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos... 15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 16. Iš teismui pateiktos darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės už 2007-2008... 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad... 18. Pareiškėjas prašo priteisti susidariusią nepriemoką už laikotarpį nuo... 19. Atsakovas prašė, jei skundas būtų patenkintas, dėl lėšų stygiaus... 20. Pareiškėjas prašo teismo priteisti jam iš atsakovo jo patirtas... 21. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 22. I. K. skundą patenkinti iš dalies.... 23. Priteisti I. K. iš atsakovo Lukiškių tardymo... 24. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.... 25. I. K. prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo patenkinti... 26. Priteisti I. K. iš atsakovo Lukiškių tardymo... 27. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...