Byla 2S-475-440/2017

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-414-1022/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ patikslintą ieškinį atsakovams L. N. ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Renginių centras“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
  2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ? UAB) „Tiketa“ pareiškė ieškinį prašydama pripažinti, kad ieškovė nėra atsakinga už pinigų grąžinimą už bilietus į neįvykusį renginį ir panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m. sausio 5 d. nutarimą Nr. 10-14. Nurodė, kad ieškovė platino bilietus į 2016 m. rugpjūčio 12-15 dienomis turėjusį vykti festivalį „Karklė Live Music Beach 2016“, tačiau renginio organizatorė UAB „Renginių centras“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. pranešė, kad festivalis neįvyks. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi vartotojos L. N. skundą dėl pinigų grąžinimo už neįvykusį renginį, 2017 m. sausio 5 d. priėmė nutarimą Nr. 10-14, kuriuo įpareigojo ieškovę už nesuteiktą paslaugą grąžinti L. N. 173,22 Eur sumą, kurią vartotoja sumokėjo už bilietą į neįvykusį festivalį. Ieškovė nesutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kad ji yra atsakinga už neįvykusį renginį, nes ieškovė yra tik tarpininkė, pirkimo ? pardavimo santykiai iš tiesų susiklostė tarp L. N. ir renginio organizatorės UAB „Renginių centras“, todėl pastaroji ir turėtų būti laikoma atsakinga už neįvykusį renginį (b. l. 2–6, 136–140).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Tiketa“ patikslintą ieškinį bei išaiškino, kad UAB „Tiketa“ turi teisę kreiptis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ? ABTĮ) nustatyta tvarka į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 142–143).
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė nesutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 10-14, nes ji įpareigojo ieškovę (bilietų platintoją), o ne renginio organizatorę UAB „Renginių centras“, grąžinti pinigus už bilietus į neįvykusį renginį ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą bei teisiškai ydingą nutarimą. Todėl konstatavo, kad šiuo atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo, kuriuo ieškovei nustatyta pareiga grąžinti atsakovei pinigus už nesuteiktą paslaugą, teisėtumo.
  3. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau ? Įstatymas) 29 straipsnio 2 dalį, pagal kurią kreipimasis į teismą po vartojimo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu, 49 straipsnį, kuriame numatyta pardavėjo, paslaugų teikėjo, pareiškėjo teisė per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos apskųsti jį ABTĮ nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 dalį pripažino, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m. sausio 5 d. nutarimas sukels ieškovei tam tikras teisines pasekmes, todėl minėto nutarimo teisėtumo įvertinimą laikė prioritetiniu ir vyraujančiu. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys, kuriame vyrauja administracinis teisinis santykis, susijęs su viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo (nutarimo) teisėtumu.
  4. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškinio reikalavimas dėl ginčo esmės suformuluotas kaip fakto pripažinimas ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų.
  5. Teismas konstatavo, kad ieškinys paduotas pažeidžiant rūšinį teismingumą, todėl atsisakė ieškinį priimti kaip neteismingą Akmenės rajono apylinkės teismui, išaiškino teisę kreiptis ABTĮ nustatyta tvarka į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Tiketa“ prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti (b. l. 146–147). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nepagrįstai teismas nurodė, kad vyrauja administracinis teisinis santykis. Ginčas šiuo atveju yra kilęs tarp UAB „Tiketa“ ir vartotojos, t. y. iš civilinio teisinio santykio, o Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m sausio 5 d. nutarimas yra svarbus tik dėl kreipimosi į teismą termino skaičiavimo.
    2. Pačiame nutarime Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išaiškino ginčo šalims jų teisę, nesutinkant su sprendimu, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, pareiškiant ieškinį CPK nustatyta tvarka. Todėl ieškovė kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą pagal atsakovės L. N. (vartotojos) gyvenamąją vietą.
    3. Pareikšdama ieškinį, ieškovė nesiekė apskųsti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo, o siekė Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka užkirsti kelią teisiškai nepagrįsto nutarimo įsigaliojimui.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, taigi ši konstitucinė norma įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, šios teisės negalima paneigti, kadangi šios teisės įgyvendinimas yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Pavyzdžiui, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.
  3. Viena ir tinkamo asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygų yra teismingumo taisyklių laikymasis. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui, kuriam jis paduotas, t. y. įvertinamas civilinės bylos teismingumas. Jei byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismingumo taisyklių nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės, numatytos CPK IV skyriuje „Teismingumas“ (CPK 25?36 straipsniai).
  4. Pirmiausia sprendžiamas rūšinio teismingumo klausimas, siekiant atsakyti į klausimą bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis turinti teisę nagrinėti kilusį ginčą. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama specializuoti (administracinio) teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (CPK 36 straipsnio 3 dalis).
  5. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovu yra įtraukta Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Ši valstybės institucijos paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinti vartotojų teisių apsaugą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartotojų teisių apsaugos srityje atlieka įvairias funkcijas, priskirtas jos kompetencijai, pavyzdžiui, užtikrina vartotojų teisių apsaugą (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas), priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
  6. Vartotojų teisių gynimas ne teisme reglamentuojamas Įstatymo VI skirsnyje, kuriame nustatyti vartotojų teisių gynimo būdai, ginčus nagrinėjančios institucijos ir jų kompetencija, ginčų nagrinėjimo tvarka ir priimami sprendimai. Viena iš vartotojų ginčus nagrinėjančių institucijų, minėta, yra Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kuri, išnagrinėjusi individualų ginčą tarp vartotojo ir pardavėjo, paslaugos teikėjo priima vieną iš Įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų dėl ginčo esmės, t. y. patenkinti visiškai ar iš dalies vartotojo reikalavimus arba atmesti vartotojo reikalavimus. Vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės (Įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas (Įstatymo 28 straipsnio 2 dalis).
  7. Nagrinėjamu atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba veikė kaip vartotojo ir paslaugos teikėjo ginčą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, nes analizavo pareiškėjos (vartotojos) L. N. prašymą dėl įpareigojimo grąžinti pinigus, sumokėtus už bilietus į neįvykusį renginį. Skundžiamu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m. sausio 5 d. nutarimu buvo išspręstas ginčas tarp vartotojos L. N. ir paslaugos teikėjos ir vartotojos prašymas tenkintas (b. l. 64–68). 2017 m. vasario 3 d. paslaugos tiekėja UAB „Tiketa“ pareiškė ieškinį Akmenės rajono apylinkės teismui pagal atsakovės (vartotojos) L. N. gyvenamąją vietą, kuriuo prašoma išnagrinėti tarp L. N. ir UAB „Tiketa“ kilusį ginčą iš esmės (b. l. 2–6). 2017 m. vasario 13 d. nutartimi nustatyta, kad ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, nes toks civilinių teisių gynimo būdas, kokį ieškinyje suformulavo ieškovė, nenumatytas CK 1.138 straipsnyje (b. l. 131–132). Per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti UAB „Tiketa“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma ne tik išspręsti ginčą iš esmės, bet ir panaikinti Tarnybos 2017 m. sausio 5 d. nutarimą, taip pat papildomai į bylą įtraukti ir kiti asmenys, t. y. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kaip bendraatsakovė ir UAB „Renginių centras“ kaip trečiasis asmuo (b. l. 136–140).
  8. Nors nagrinėjamoje byloje vienas iš reikalavimų yra susijęs su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 10-14 panaikinimu, tačiau nepagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuose santykiuose dominuoja administracinis teisinis santykis. Pažymėtina, kad klausimas dėl tokio pobūdžio bylos rūšinio teismingumo jau buvo nagrinėtas Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 13 d. nutartyje Nr. T-34/2017 (CPK 36 straipsnio 3 ir 5 dalys), kurioje konstatuota, kad šiuo atveju kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. Minėtoje nutartyje išaiškinta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas, kuriuo UAB „Tiketa“ įpareigota grąžinti pinigus už bilietus į neįvykusį renginį, buvo priimtas ne teismo tvarka išsprendus vartotojo (nagrinėjamu atveju atsakovės L. N.) ir paslaugų teikėjos (UAB „Tiketa“) ginčą, t. y. civilinį teisinį ginčą (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 27 straipsnis), todėl tokio nutarimo teisėtumo kontrolė taip pat reiškia civilinio ginčo nagrinėjimą (Įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
  9. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad tarp šalių kilęs ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, padarė procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis naikintina ir pirmosios instancijos teismui grąžintina iš naujo spręsti UAB „Tiketa“ patikslinto ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  10. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

6Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

7Panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo UAB „Tiketa“ patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.

8Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

9Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai