Byla e2-1160-464/2019

Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atsakovo E. M. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-1135-896/2019 pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ (toliau – ir asociacija „Linava“, asociacija) 2018-12-19 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo E. M. 62 217,40 Eur žalos atlyginimą už jam permokėtą darbo užmokestį, 718 Eur žalos atlyginimą už jam išmokėtus dienpinigius bei 5 610,80 Eur apgyvendinimo išlaidas, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

72.

8Ieškinyje nurodo, kad atsakovas nuo 2014-05-12 buvo ieškovės kolegialaus valdymo organo – prezidiumo – narys (prezidiumo narys), o nuo 2015-06-11 – prezidentas. 2014-05-12 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 322, nustatant mėnesinį atlyginimą 2 500 Lt (724,05 Eur), darbo savaitės trukmę – 8 valandos (1,6 val. per dieną), darbo vieta – asociacija „Linava“, ( - ), Kaune. 2015-06-11 tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašytas priedas prie 2014-05-12 darbo sutarties Nr. 322, kuriuo šalys susitarė pakeisti darbo sutarties 1.2 punktą, nustatant prezidento pareigas, pakeisti darbo sutarties 3 punktą, nustatant 2 461,77 Eur darbo užmokestį, ir pakeisti darbo sutarties 5 punktą, nustatant darbo savaitės trukmę – 20 valandų (4 val. per dieną).

93.

10Ieškovė teigia, kad 2016-05-31 vykusio ieškovo XXIX pakartotinio kongreso metu atsakovas paprašė padidinti jam darbo užmokestį iki 4 000 Eur, žadėdamas dirbti visą darbo dieną. Tą pačią dieną tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašytas priedas prie darbo sutarties Nr. 322, kuriuo sutarta nustatyti 4 000 Eur prezidento darbo užmokestį, kitos sutarties sąlygos nebuvo pakeistos. 2017-05-24 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 374, kuria nustatytos E. M. pareigos – prezidentas, nustatant 4 000 Eur darbo užmokestį, darbo laiką – 20 valandų per savaitę, darbo vietą – asociacijoje „Linava“, ( - ), Kaune.

114.

12Ieškovė vertinimu, nepaisant to, kad su atsakovu pasirašytas darbo sutarties pakeitimas yra susijęs tik su darbo užmokesčio dydžiu, bet ne su darbo laiku, atsakovas, pasinaudodamas susiklosčiusia situacija, kai ieškovės kongreso nutarimu dvigubai padidinamas darbo užmokestis, siekiant suteikti atsakovui galimybę skirti visą savo darbo laiką ieškovės veiklos plėtrai ir sklaidai, sąmoningai faktiškai dirba tik pusę privalomo dirbti darbo laiko, todėl tuo pažeidė savo, kaip juridinio asmens vadovo, fiduciarines pareigas. Atsakovas padarė ieškovei žalą gaudamas per daug darbo užmokesčio, kurio suma 62 217,40 Eur. Be to, atsakovui einant ieškovės prezidento pareigas laikotarpiu nuo 2015-06-30 iki 2018-07-24 buvo įformintos 62 komandiruotės, kuriomis jis buvo komandiruojamas į Vilnių, tačiau jo darbo vieta buvo Vilniuje, todėl padarė ieškovei žalą be pagrindo gavęs 718,20 Eur dienpinigių ir 5 610,80 Eur už apgyvendinimo išlaidas.

13II.

14Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

152.

16Kauno apygardos teismas 2019-06-07 nutartimi ieškovės asociacijos „Linava“ ieškinį paliko nenagrinėtu; atsakovui E. M. iš ieškovės priteisė 1 557,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

173.

18Teismas padarė išvadą, kad atsakovo, kaip ieškovės vadovo, veiksmai, susiję su darbo užmokesčio ir dienpinigių bei išlaidų už apgyvendinimą komandiruočių metu gavimu, yra kasdienės veiklos organizavimas, vidinių sprendimų priėmimas, o ne veikimas trečiojo asmens vardu santykiuose su kitais asmenimis. Todėl atsakovo veikimas šiuose santykiuose laikytinas veikimu kaip trečiojo asmens darbuotojo. Dėl to atsakovo atsakomybės už žalą, padarytą netinkamai veikiant šiuose santykiuose, klausimas, remiantis kasacinio teismo praktika, spręstinas taikant ne Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintas civilinės atsakomybės, o Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nustatytas materialinės atsakomybės normas. Teismas pažymėjo, kad šiuose santykiuose atsakovas veikė net ne kaip juridinio asmens vadovas, t. y. ne jis pats nusprendė ar priėmė vidaus teisės aktus dėl darbo sutarties sudarymo, darbo užmokesčio ar dienpinigių ir išlaidų už apgyvendinimo paslaugas atlyginimo, o tik šias lėšas gavo.

194.

20Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti žalą, kurią kildina ne iš darbo santykių, o iš civilinių santykių, nesudaro pagrindo teismui ieškinį nagrinėti, kadangi ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra darbo ginčas. Atitinkamai, teismas pripažino, kad ieškovė asociacija „Linava“ pateikė teismui ieškinį nesilaikydama privalomos ginčo išankstinės išnagrinėjimo ne teisme tvarkos (DK 105 str., 220 str.), todėl šį ieškinį paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 str. 1 d. 1 p.).

215.

22Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažymėjo, kad ieškovė, kreipdamasi tiesiogiai į teismą, nesilaikė privalomos ginčo išankstinės išnagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimą sąlygojo jos pačios netinkami veiksmai, t. y. nepagrįstas (procesine prasme) kreipimasis į teismą.

236.

24Vertindamas atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė ne dėl savo kaltės, o dėl ieškovės kreipimosi į teismą, todėl laikantis procesinio lygiateisiškumo principo atsakovas neturėtų nukentėti, kol nėra konstatuotas ieškinio pagrįstumas. Teismas vertino, kad dalis atsakovo bylinėjimosi išlaidų (1 557,69 Eur) susidarė dėl atsiliepimo į ieškinį rengimo, todėl sprendė, kad ši išlaidų dalis atsakovui iš ieškovės priteistina. Likusią dalį (iš 3 836,12 Eur ) atsakovo bylinėjimosi išlaidų teismas laikė kaip susijusias su tolesniais procesiniais veiksmais, t. y. atstovavimu teismo posėdžiuose, teismo dokumentų analizės ir pan. Pažymėjo, kad atsakovas atsikirtimuose į ieškinį nekėlė klausimo dėl ieškinio pateikimo nesilaikant privalomos ginčo išankstinės išnagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl padarė išvadą, kad atsakovas savo rizika prisiėmė šią bylinėjimosi išlaidų dalį ir ji jam iš ieškovės nepriteistina.

25III.

26Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

271.

28Ieškovė asociacija „Linava“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019-06-07 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

291.1.

30Asociacijos „Linava“ įstatų 8.1 punkte numatyta, kad asociacijos kolegialus valdymo organas yra prezidiumas. Asociacijos vienasmenis valdymo organas yra generalinis sekretorius. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra asociacijos kolegialaus valdymo organo – prezidiumo – narys. Jis nėra generalinis sekretorius, kuris pagal ieškovės įstatus laikytinas vienasmeniu valdymo organu – vadovu. DK nenumato, kad ginčai, kilę tarp juridinio asmens ir jo kolegialaus valdymo organo nario, visų pirma turi būti sprendžiami darbo ginčų komisijoje. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju, priešingai nei konstatavo teismas, DK 105 straipsnio 1 dalis netaikytina, taigi ieškovė, prieš pareikšdama ieškinį, neprivalėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją.

311.2.

32Teismas, nustatydamas atsakovo atsakomybės rūšį (šalis siejančių ginčo santykių pobūdį), rėmėsi nagrinėjamu atveju netaikytina kasacinio teismo praktika. Atsakovas yra ne ieškovės vadovas, o tik kolegialaus valdymo organo narys. Pagal DK 101 straipsnio 2 dalį su fiziniais asmenimis – juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organų nariais – darbo sutartys nesudaromos. Taigi, atsižvelgiant į pačiame DK įtvirtintą teisinį reguliavimą, akivaizdu, jog juridinių asmenų kolegialių valdymo organų narių ir juridinių asmenų darbo teisiniai nesieja. Tokiu atveju kasacinio teismo praktikoje aptariama vienasmenio valdymo organo pareigų „dualizmo“ problema, kai ieškovas yra kolegialaus valdymo organo narys, net ir nekyla. Šis vertinimas susiklosčiusiai situacijai taikytinas neatsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis yra formaliai pavadinta „darbo sutartimi“, nes vien sudarytos sutarties pavadinimas negali lemti ieškovės ir atsakovo teisinių santykių turinio.

331.3.

34Išvadą, kad ieškovės ir atsakovo nesieja darbo santykiai ir atsakovas neturi jokių darbo funkcijų, kurių netinkamas vykdymas galėtų lemti materialinės atsakomybės kilimą, be kita ko, pagrindžia ir asociacijos „Linava“ įstatuose įtvirtinta asociacijos prezidento (atsakovo) kompetencija, kuri iš esmės susijusi tik su prezidiumo (ieškovo kolegialaus valdymo organo) veiklos organizavimu ir ieškovės nuomonės reprezentavimu santykiuose su trečiaisiais asmenimis (įstatų 10.3. p).

351.4.

36Atsakovas neteisėtus veiksmus, iš kurių ieškovė kildina ieškiniu prašomą priteisti žalą, atliko ne pažeisdamas darbo funkcijas, kurių asociacijoje apskritai neturi, bet savo, kaip kolegialaus valdymo organo nario, fiduciarines pareigas (CK 2.87 str.). Tarp ieškovės ir atsakovo kilęs ginčas dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo, todėl teismo nutartis, kurioje konstatuota, kad tarp šalių kilo darbo ginčas, todėl ieškovė neva visų pirma privalo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina apeliacine tvarka.

371.5.

38Net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad atsakovo atlikti neteisėti veiksmai lemia materialinės atsakomybės kilimą ir dėl to tarp šalių kilęs ginčas visų pirma turėjo būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje (ieškovė su tokia pozicija kategoriškai nesutinka), teismas negalėjo palikti ieškinio nenagrinėtu, nes ieškovė iš esmės nebeturi galimybės pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka pasibaigus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių skundo pateikimo terminą. Ieškovei kreipusis į darbo ginčų komisiją ir prašant atnaujinti praleistą trijų mėnesių skundo pateikimo terminą, egzistuoja ypač didelė tikimybė, kad šis terminas nebūtų atnaujintas, todėl ieškovei neliktų kito kelio, kaip vėl reikšti ieškinį teisme. Taigi ieškovės ir atsakovo ginčas vėl atsidurtų teisme, tačiau ieškovė dėl formalaus teisės taikymo nagrinėjamoje byloje būtų priversta patirti daug didesnes finansines ir laiko sąnaudas. Tai iš esmės apsunkintų ieškovės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą.

391.6.

40Teismas, priimdamas nagrinėti ieškovės pareikštą ieškinį, anksčiau neįvertino, ar asociacija „Linava“ yra įvykdžiusi sąlygą, kuri jai konkrečiu atveju suteikia teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ieškinio pagrindu iškėlęs civilinę bylą teismas ją nagrinėjo iš esmės, ir tik išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės nutarė palikti ieškinį nenagrinėtą, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra praleidusi trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Teismui tokiomis aplinkybėmis palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovei iš esmės užkertamas kelias pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir apginti savo pažeistas subjektines teises.

412.

42Atsakovas E. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019-06-07 nutartį dalyje dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti atsakovo E. M. naudai iš ieškovės asociacijos „Linava“ visas turėtas 3 836,12 Eur išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą pagal į bylą pateiktus dokumentus, taip pat prašo priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

432.1.

44Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas, manydamas, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kilęs iš darbo santykių, o ne iš civilinių santykių, turėjo nutartimi atsisakyti priimti ieškinį. Teismui ieškinį visgi priėmus, atsakovas sąžiningai ir teismo nustatytais terminais gynėsi nuo jam ieškovės pareikštų reikalavimų, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, samdydamas advokatą, kad šis rengtų procesinius dokumentus ir atstovautų jį teisme, atitinkamai, visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos atsakovo naudai.

452.2.

46Vertinant atsakovo atstovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas nebuvo pasyvus ir jau atsiliepime prašė stabdyti šią civilinę bylą kol administracinėje byloje Nr. eI-1917-816/2019 bus išspręstas klausimas dėl M. A. ir / ar G. R. teisės veikti ieškovės vardu. Atsakovas teismui nurodė, kad teismui minėtoje administracinėje byloje nusprendus, kad M. A. neturi teisės veikti ieškovės vardu, ši civilinė byla turės būti nutraukta paliekant ieškinį nenagrinėtą. Visgi teismas nutarė bylos nestabdyti ir ją nagrinėti iš esmės. Taigi, priešingai nei teigia teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovas kėlė klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, tačiau kitu teisiniu pagrindu, todėl negalima sutikti, kad atsakovas savo rizika prisiėmė likusią bylinėjimosi išlaidų dalį.

472.3.

48Teismas ginčą kvalifikavo kaip kilusį iš darbo teisinių santykių, todėl turėdamas pareigą ginti darbuotoją kaip silpnesniąją darbo santykių šalį ir taikyti teisę, visgi visiškai nepagrįstai perkėlė šią naštą atsakovui, teigdamas, kad atsakovui nekėlus klausimo dėl ieškinio pateikimo, nesilaikius privalomos ginčo išankstinės išnagrinėjimo ne teisme tvarkos, jis turi prisiimti riziką dėl likusių bylinėjimosi išlaidų dalies po atsiliepimo pateikimo.

492.4.

50Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, visiškai neįvertino, kad byla visgi sudėtinga ir buvo nagrinėjama iš esmės, byloje buvo rengta daug įvairių procesinių dokumentų, byloje abi šalys ne kartą teikė rašytinius paaiškinimus, vaizdo įrašus, prašymus dėl įrodymų prijungimo, vyko du teismo posėdžiai, buvo apklausimi liudytojai. Be to, galutinis nagrinėjamos bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas atsakovui.

513.

52Atsakovas E. M. atsiliepime į ieškovės asociacijos „Linava“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Kauno apygardos teismo 2019-06-07 nutartį nepakeistą, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų už šio atsiliepimo parengimą atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

533.1.

54Ieškovas nurodo, kad pagal DK 101 straipsnio 2 dalį su fiziniais asmenimis –juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organų nariais – darbo sutartys nesudaromos. Ieškovo nurodoma DK 101 straipsnio 2 dalies nuostata (kad su fiziniais asmenimis –juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organų nariais – darbo sutartys nesudaromos) atsirado tik naujajame DK, o senajame DK nebuvo reglamentuota, todėl, atsakovo nuomone, ginčo atveju netaikytina.

553.2.

56Įsigaliojus minėtai naujojo DK nuostatai, ieškovė su atsakovu sudarytos darbo sutarties nenutraukė, toliau mokėjo atsakovui darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį, pajamų ir socialinio draudimo mokesčius, taip pat mokėjo dienpinigius bei dengė išlaidas už apgyvendinimą komandiruočių metu. Net ir vėliau, t. y. 2017-05-24 tarp asociacijos „Linava“ ir atsakovo sudarytoje darbo sutartyje Nr. 374 nustatytos atsakovo pareigos – prezidentas ir nustatytas 4 000 Eur darbo užmokestis, taip pat darbo sutartyje nustatytas darbo laikas –20 val. per savaitę. Jei atsakovui ieškovės prašomos priteisti sumos būtų išmokėtos kitos sutarties pagrindu, tuo atveju būtų mokami tai veiklai taikomi mokesčiai. Dėl nurodytų argumentų negalima sutikti su ieškovės teiginiu, kad ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartis yra tik formaliai pavadinta „darbo sutartimi“.

57Teisėja

konstatuoja:

58IV.

59Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl su ieškovės atskiruoju skundu teikiamų dokumentų

601.

61Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

622.

63Ieškovė kartu su atskiruoju skundu prideda asociacijos „Linava“ įstatų, priimtų asociacijos XXX pakartotinio kongreso 2016 nutarimu Nr. (toliau – ir įstatai), kopiją. Viena vertus, ieškovė neprašo jų prijungti prie bylos ir neįrodinėja CPK 314 straipsnyje įtvirtintų išimčių. Kita vertus, įstatų kopija jau yra nagrinėjamos bylos medžiagoje, ji buvo pateikta su atsakovo atsiliepimu. Tokiu atveju šio dokumento prijungimo prie bylos medžiagos kaip naujo įrodymo procesinis klausimas nesprendžiamas. Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos

643.

65Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 str. 1 d.) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 str. 1 d. 1 p.), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 str. 2 p.).

664.

67Pirmosios instancijos teismas ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip darbo ginčo santykius, todėl, atitinkamai, sprendė, kad ieškovė nepasinaudojo DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta privaloma ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje tvarka, palikęs ieškinį nenagrinėtą. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su tokiu teisiniu ginčo kvalifikavimu, pažymėdama, kad atsakovas yra ne ieškovės vadovas, o ieškovės kolegialaus valdymo organo narys, o ieškovės prašoma atlyginti žala yra ne už atsakovo darbo funkcijų pažeidimą, kurių, ieškovės teigimu, atsakovas asociacijoje „Linava“ apskritai neturi, o už jo, kaip kolegialaus valdymo organo nario, fiduciarinių pareigų pažeidimą. Todėl pirmiausia nustatytina, iš kokių teisinių santykių kildinama ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti žala – iš darbo santykių (darbuotojo materialinės atsakomybės) ar civilinės atsakomybės.

685.

69Individualaus darbo ginčo sąvoka yra įtvirtinta DK 213 straipsnio 3 dalyje ir apibrėžiama kaip nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis nesutarimas nagrinėjamas DK 220 straipsnyje nustatyta tvarka.

706.

71Pirmosios instancijos teismas atsakovo E. M. atsakomybę dėl, ieškovės teigimu, jam permokėto darbo užmokesčio, nepagrįstai išmokėtų dienpinigių ir išlaidų už apgyvendinimą komandiruočių metu kvalifikavo kaip materialinę darbuotojo atsakomybę darbdaviui, pripažinęs tokiam ginčui išspręsti būtiną ikiteisminę tvarką darbo ginčų komisijoje. Teismo vertinimu, atsakovo, kaip ieškovės vadovo, veiksmai dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių bei išlaidų už apgyvendinimą komandiruočių metu, gavimu, yra susiję su kasdienės veiklos organizavimu, vidinių sprendimų priėmimu, o ne veikimu ieškovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, todėl toks veikimas laikytinas ieškovės darbuotojo veikimu ir atitinkamai taikomos darbo teisės normos. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina tai, kad teismas neįvardijo tokį ieškinį asociacijos vardu pareiškusio generalinio sekretoriaus pozicijos. Pagal bendrąją taisyklę juridinius asmenis teisme atstovauja ir jų vardu veikia būtent vienasmenis valdymo organas (vadovas) (išskyrus netiesioginio ieškinio pareiškimą). Taigi vien šiuo aspektu tokia teismo išvada, kad atsakovas yra asociacijos „Linava“ vadovas, reiškia ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju asociacijoje veikia du vienasmeniai valdymo organai – du jos vadovai. Tačiau nei įstatymai, nei ieškovės įstatai tokios išvados padaryti neleidžia.

727.

73Tokią savo poziciją dėl ginčo santykių pobūdžio teismas grindė ir kasacinio teismo praktika, kuri suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatas dėl bendrovės vadovo (vienasmenio juridinio asmens valdymo organo) atsakomybės kaip darbo santykių subjekto ir kaip bendrovės valdymo organo civilinės atsakomybės atribojimo. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovės teisinė forma yra kita, ji yra asociacija.

748.

75Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (toliau – Asociacijų įstatymas). Asociacija yra viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi CK, Asociacijų įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais ir savo veiklą grindžia savo įstatais (Asociacijų įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus (Asociacijų įstatymo 7 str. 5 d.)); joje gali būti sudaromi kiti organai (7 str. 6 d.)); asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose (7 str. 7 d.). Asociacijų įstatyme nėra atribota vienasmenio bei kolegialaus valdymo organų kompetencija.

769.

77Ginčo metu ieškovės veiklą reglamentavo asociacijos „Linava“ XXX pakartotinio kongreso 2016-12-15 nutarimu Nr. 30-01 priimti Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ įstatai. Įstatų 8.1 punktas nustato, kad asociacijos kolegialus valdymo organas yra prezidiumas, o vienasmenis valdymo organas yra generalinis sekretorius. Prezidiumas vadovauja asociacijos veiklai laikotarpiu tarp kongresų (visuotinio dalyvių susirinkimo) (įstatų 9.1 p.), o prezidiumą sudaro 11 narių: prezidentas ir dešimt prezidiumo narių (įstatų 9.2 p.). Remiantis įstatų 10.3 punktu, prezidentas: reprezentuoja asociacijos nuomonę santykiuose su kitomis organizacijomis ar asmenimis; prezidentas neatlieka jokių veiksmų ir nesudaro jokių sandorių, sukuriančių, pakeičiančių ar panaikinančių asociacijos teises ir pareigas; organizuoja prezidiumo darbą ir jam vadovauja; rengia ir pateikia kongresui asociacijos veiklos ataskaitą; siūlo prezidiumui sudaryti ir tvirtinti nuolatines ir/ar laikinas komisijas, komitetus, tarybas, sekcijas ar kitokias darbo grupes bei siūlo jų vadovus; siūlo prezidiumui generalinio sekretoriaus kandidatūrą; pasirašo sudaromą bei nutraukiamą darbo sutartį su prezidiumo paskirtu generaliniu sekretoriumi, sudaromas bei nutraukiamas darbo sutartis su prezidiumo nariais.

7810.

79Kaip matyti iš tarp ieškovės ir atsakovo 2015-06-11 sudaryto susitarimo dėl 2014-05-12 darbo sutarties Nr. 322 pakeitimo, atsakovas buvo perkeltas į asociacijos „Linava“ prezidento pareigas. Tarp ieškovės ir atsakovo 2017-05-24 sudarytos darbo sutarties Nr. 374 1 punkte nustatyta, kad atsakovo pareigos – prezidentas, jo pareigos suprantamos kaip kolegialaus valdymo organo pirmininko pareigos Asociacijų įstatymo ir asociacijos „Linava“ įstatų prasme. ABĮ prasme tokios funkcijos atitiktų bendrovės valdybos pirmininko funkcijas. Pagrindinės atsakovo funkcijos apibrėžiamos kaip prezidiumo darbo organizavimas ir vadovavimas jam, asociacijos nuomonės santykiuose su kitomis organizacijomis ar asmenimis reprezentavimas bei kitos pareigų, įtvirtintų įstatymuose ir asociacijos įstatuose vykdymas (minimos darbo sutarties 1.2 p.). Tokį atsakovo E. M. statusą asociacijoje „Linava“ patvirtina ir byloje esantis Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija.

8011.

81Taigi pirmosios instancijos teismas pirmiausia klaidingai nustatė atsakovo teisinį statusą asociacijoje. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, atsakovas nėra asociacijos vadovas (vienasmenis valdymo organas), o kolegialaus valdymo organo – prezidiumo – prezidentas ir tuo pačiu prezidiumo narys. Todėl šiuo atveju remtis pirmosios instancijos teismo cituota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2010), pagal kurią tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, tai dėl atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas, nėra pagrindo, kadangi DK nėra įtvirtinta juridinio asmens kolegialaus valdymo organo ar jo nario (šiuo atveju asociacijos prezidiumo ar jo nario, įskaitant ir prezidentą) atsakomybės pagal teisės normas ir darbo sutarties sąlygas.

8212.

83DK 103 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad už savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sąlygas, o už dėl civilinių teisių ir pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal civilinės teisės normas. Darbo ginčai tarp juridinio asmens ir jo vadovo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka (DK 105 str. 1 d.)

8413.

85Taigi sutiktina su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad materialinė atsakomybė pagal darbo teisės normas ir darbo sutartį įtvirtinta tik juridinio asmens vadovui (vienasmeniam valdymo organui). Be to, esminiu vadovo civilinės ir materialinės atsakomybės atribojimo kriterijumi naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomas ne vadovo veiklos adresatas, o pažeistų vadovo pareigų pobūdis, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas pasireiškia santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar bendrovės viduje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien dėl to, jog ginčas keliamas dėl atsakovui permokėto darbo užmokesčio, sumokėtų dienpinigių ir ieškovės patirtų išlaidų už atsakovo apgyvendinimą komandiruočių metu yra susijęs su kasdienės veiklos organizavimu, vidinių sprendimų priėmimu, o ne atsakovo veikimu santykyje su kitais asmenimis, stokoja pagrįstumo.

8614.

87Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovo atsakomybės rūšį, kadangi juridinio asmens kolegialaus valdymo organo nario materialinės atsakomybės pagal darbo teisės normas DK nenustato. Be to, iš įstatų 10.3 punkte įtvirtintos asociacijos prezidento kompetencijos pobūdžio spręstina, kad prezidento ir asociacijos tarpusavio santykiai grindžiami fiduciariniais santykiais. Nagrinėjamu atveju ieškinys taip pat buvo grindžiamas fiduciarinių pareigų pažeidimu, teigiant, kad atsakovas, pasinaudodamas situacija, pažeidė rūpestingumo ir lojalumo pareigas asociacijai; kongresui tikintis, kad atsakovas, pakėlus jam darbo, užmokestį dirbs visą darbo savaitę; sąmoningai to nedarė ir veikė priešingai asociacijos interesams.

8815.

89CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. CK 2.87 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. Šios normos iš esmės reiškia, kad asociacijos valdymo organo narys turi fiduciarines pareigas asociacijai. Už šių pareigų pažeidimą asociacijos valdymo organo narys atsako asociacijai pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė asociacijos valdymo organo nario atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taisyklė, kad asociacijos valdymo organo – prezidiumo – narys (taip pat ir prezidentas) turi pareigas pačiai asociacijai, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir asociacijos „Linava“ įstatų 9.14 punkte, nustatančiame, kad prezidentas ir prezidiumo nariai solidariai atsako dėl atlyginimo asociacijai padarytų nuostolių, padarytų veikimu ar neveikimu pažeidžiant asociacijos įstatus, Asociacijų įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus ar teisės aktus. Aplinkybę, kad ginčo šalių tarpusavio santykiai grindžiami pasitikėjimu, patvirtina ir įstatų 10.5 punkte įtvirtinta kongreso teisė atšaukti prezidentą nesibaigus jo kadencijos laikui.

9016.

91Kitokio vertinimo nesuponuoja ir tokia aplinkybė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 2017-05-24 darbo sutartis Nr. 374. Tokia galimybė yra įtvirtinta asociacijos „Linava“ įstatų 9.4 punkte – su prezidiumo nariais (vadinasi ir prezidentu) gali būti sudaromos darbo sutartys. Tačiau, kaip matyti iš pirmiau nurodytų įstatų 10.3 punkto nuostatų, minimoje darbo sutarties 1.2 punkte nurodomos atsakovo funkcijos atitinka įstatų 10.3 punkte nurodytas prezidento funkcijas.

9217.

93Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad šalių ginčas kildinamas ne iš darbo teisinių santykių, tačiau iš fiduciariniais pagrindais grindžiamų teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad šalis sieja darbo santykiai, dėl to ieškovė pirmiausia turėjo pasinaudoti privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, dėl šios priežasties palikęs ieškinį nenagrinėtą.

9418.

95Kita vertus, net ir darant prielaidą, kad šis ginčas vis dėlto yra darbo ginčas (su kuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka), kuriam taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, šios bylos kontekste pritartina asociacijos „Linava“ skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo palikti ieškinio nenagrinėtu.

9619.

97Ieškovė su ieškiniu šioje byloje į Kauno apygardos teismą kreipėsi 2018-12-19, šis teismas 2019-12-20 gautą bylą priėmė nagrinėti, 2019-02-07 nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams (pateikti ieškinį, pasirašytą asmens, turinčio teisę ieškovę atstovauti teisme) pašalinti (vėliau teismas, iš dalies sutikdamas su ieškovės atskiruoju skundu 2019-02-20 nutartimi pasinaikino 2019-02-07 nutartį), byloje 2018-04-01 įvyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu buvo pereita į teismo posėdį, skirtas teismo posėdis 2019-05-20. Įvykusiame 2019-05-20 teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai R. V., V. R., G. A. ir A. R., civilinė byla išnagrinėta iš esmės, procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidedant 2019-06-07, bet paskelbtas ne teismo sprendimas, o skundžiama nutartis, kuria teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.

9820.

99Akivaizdu, kad ieškovė skundžiamos nutarties palikti jos ieškinį nenagrinėtą priėmimo metu jau būtų praleidusi trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą, nustatytą tiek žalos padarymo metu galiojusiame teisiniame reglamentavime (DK 289 str. 1 d.), tiek ir nustatytą šiuo metu galiojančiame įstatyme (DK 220 str. 1 d.), o jo praleidimą būtų lėmę ir aptarti teismo (ne)atlikti procesiniai veiksmai. Nors teisinis reglamentavimas (DK 220 str. 2 d.) numato galimybę prašyti darbo ginčų komisijos atnaujinti praleistą terminą, tačiau mažai tikėtina, kad pakankamai daug, skaičiuojant nuo žalos atsiradimo momento, praleistas terminas ieškovei darbo ginčų komisijoje būtų atnaujintas. DK 220 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad, jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

10021.

101Tokiu atveju pritartina ieškovės atskirojo skundo argumentams, kad vien dėl aiškiai praleisto termino išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka ieškovė jau nebegalėtų pasinaudoti, darbo ginčų komisijoje ginčas nebūtų išnagrinėtas iš esmės, todėl galiausiai šis ginčas vis tiek atsidurtų teisme. Tačiau tokia situacija, įvertinus tai, kad šiuo atveju ginčo nagrinėjimas teisme iki priimant skundžiamą nutartį buvo itin pažengęs (byla išnagrinėta iš esmės, atidedant teismo procesinio sprendimo priėmimą), neatitiktų civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.).

10222.

103Minėta, kad teismo priimtas ir pradėtas nagrinėti pareiškimas gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuomet, jei dar galima pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas, priėmęs nagrinėti ieškinį, jį nagrinėjo iš esmės ir nagrinėjo ilgiau nei pusę metų, kol galiausiai padaręs nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nėra įvykdžiusi sąlygos, suteikiančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y. kad nėra pasinaudojusi išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, priėmė procesinį sprendimą ieškinį palikti nenagrinėtu tik tada, kai ginčą išnagrinėjo iš esmės. Be to, tokią išvadą teismas padarė neatsižvelgęs į tai, kad terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją yra praleistas. Šiuo aspektu jau buvo pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl galimybės pasinaudoti išankstine darbo ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kai terminas yra gerokai praleistas būtent dėl teismo atliktų veiksmų priėmus ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-421-464/2019).

10423.

105Toks procesinis rezultatas, darant prielaidą, kad tarp šalių kilęs ginčas yra darbo ginčas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be kita ko reikštų, kad ieškovei būtų užkirsta galimybė apginti savo pažeistas teises, o tai neatitiktų pamatinių civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai galimai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus bei kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Todėl tokiu atveju teisės į teisminę gynybą užtikrinimas būtų svarbesnis tikslas, nei formalus teisės aktų taikymas ir aiškinimas.

10624.

107Įvertinus tai, kad išdėstyta, pripažintina, kad tarp ieškovės ir atsakovo kilęs ginčas turi būti nagrinėjamas teisme. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovės ieškinį nenagrinėtą, netinkamai taikė procesines teisės normas, suklydo kvalifikuodamas šalis siejančius santykius ir spręsdamas dėl ginčo kilmės. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. str. 1 d., 338 str.). Dėl atsakovo atskirojo skundo ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo

10825.

109Atsakovas E. M. pateiktame atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019-06-07 nutartį dalyje dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti atsakovo E. M. naudai iš ieškovės asociacijos „Linava“ visas 3 836,12 Eur išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

11026.

111Vadovaujantis CPK 93, 94 ir 270 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtintomis teisės normomis, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių yra paskirstomos priimant byloje galutinį procesinį sprendimą, kuriuo byla baigiama nagrinėti. Šiuo atveju nustačius, kad pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą nėra, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas neteko teisinės reikšmės. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės nustatyti ieškinio patenkintų / atmestų reikalavimų proporcijas ir paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Atitinkamai, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nepasisakoma.

11227.

113Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovės asociacijos „Linava“ ieškinys paliktas nenagrinėtu, ir grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byloje nėra priimtas galutinis teismo sprendimas. Kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, dar nėra baigtas, yra pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, taigi dar neegzistuoja ir visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas pagal šią teisės normą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-7-701/2018). Todėl nespręstinas ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį išspręsti pirmosios instancijos teismui baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu.

114Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

115Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui