Byla 2-1201-798/2020
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pavianas“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ir suinteresuoto asmens A. K. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pavianas“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ir suinteresuoto asmens A. K. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo, ir

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė, bankrutavusios įmonės bankroto administratorė, pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą, prašydama pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Pavianas“ bankrotą tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1569-852/2020 pareiškimą tenkino ir pripažino BUAB „Pavianas“ bankrotą tyčiniu, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir klausimas dėl BUAB „Pavianas“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 2020 m. gegužės 14 d. byloje buvo gauta BUAB „Pavianas“ bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Penktas šansas“ ir suinteresuoto asmens A. K. 2020 m. gegužės 12 d. sudaryta ir pasirašyta taikos sutartis bei prašymas ją patvirtinti ir bylą nutraukti.

7II.

8Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

92.

10Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetė prašymą dėl tarp BUAB „Pavianas“ bankroto administratorės MB „Penktas šansas“ ir suinteresuoto asmens A. K. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo. Nurodė, kad pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įmonių bankroto procesą reglamentuojančioms teisės normoms, viešajam interesui bei galimai pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, nes: 1) taikos sutartis sudaryta ne tarp pačios BUAB „Pavianas“, kurią MB „Penktas šansas“, kaip bankroto administratorė tokio pobūdžio byloje gali tik atstovauti pagal įstatymą, bet betarpiškai tarp bankroto administratorės MB „Penktas šansas“ ir buvusio įmonės vadovo A. K.; 2) taikos sutartimi jos šalys susitarė ne tik dėl to, kad bankroto administratorė atsisako visų byloje pareikštų reikalavimų, bet ir kad A. K. sumoka 4 000 Eur sumą būtent į MB „Penktas šansas“ atsiskaitomąją banko sąskaitą, t. y. sutartimi susitariama dėl mokėjimų atlikimo betarpiškai bankroto administratorės naudai, o ne bankrutavusiai įmonei, kurios vardu ir interesais privalo veikti bankroto administratorė, ir tokiu būdu susidaro galimybė bankroto administratorei bankroto procese gauti tiek ginčo santykiams taikytiname Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), tiek ir naujai įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nenumatytas, su bankroto proceso administravimu nesusijusias, lėšas; 3) byloje nėra duomenų apie tai, ar prašoma patvirtinti taikos sutartis buvo pateikta bankrutuojančios įmonės kreditoriams, ar jiems yra žinoma apie tokios sutarties egzistavimą, jos turinį, ar pritarta tokiai sutarčiai ir pan.; 4) nors nagrinėjamu atveju byla iš esmės dar nėra išnagrinėta ir nėra nustatyta, ar įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia, tačiau teismų praktikoje suformuota, kad taikos sutartis tarp asmenų, dėl kurių veiksmų įmonė buvo (šiuo atveju – galimai buvo) privesta prie bankroto tyčia ir bankroto administratoriaus, negalima. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsisakymas patvirtinti aukščiau nurodytą taikos sutartį neatima iš bankroto administratorės teisės apskritai atsisakyti savo pareikšto šioje byloje reikalavimo dėl BUAB „Pavianas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, t. y. pateikti teismui pareikšimą dėl ieškinio (pareiškimo) atsisakymo.

11III.

12Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

131.

14Apeliantas A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – 2020 m. gegužės 12 d. taikos sutartį patvirtinti. Apeliantas nurodė, kad taikos sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog ją sudarė dvi šalys: suinteresuotas asmuo A. K. ir bankrutavusi įmonė, atstovaujama bankroto administratorės. Taip pat ir taikos sutartį bankroto administratorė pasirašė įmonės, o ne savo vardu. Suinteresuoto asmens manymu, pirmosios instancijos teismas padarė esminę klaidą, t. y. klaidingai nustatė taikos sutartį sudariusias šalis. Tikėtina, kad dėl šios fakto klaidos, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino taikos sutarties sąlygas ir tai lėmė neteisingų išvadų skundžiamoje nutartyje priėmimą. Taikos sutartis sudaryta dėl mokėjimo atlikimo įmonės naudai. Teisę į 4 000 Eur mokėjimą įgijo ne bankroto administratorė, o įmonė. Taip pat, jeigu taikos sutartis būtų nevykdoma, vykdomasis raštas būtų išduodamas ne bankroto administratorei, bet įmonei. Apelianto teigimu, bankroto administratorė turi įstatyme įtvirtintą pareigą tinkamai vesti įmonės apskaitą ir saugoti turtą, todėl negali pasisavinti įmonei priklausančio mokėjimo. Įstatymas ir teismų praktika numato aiškiai, kad bankroto administratorius perima įmonės valdymą bei kontrolę ir tai nustato atitinkamas pareigas bankroto administratoriui, t. y. tinkamai vesti bankrutavusios įmonės apskaitą bei saugoti jos turtą. Suinteresuoto asmens nuomone, nepriklausomai nuo to, kur yra pervedamos įmonės lėšos, t. y. į bankroto administratorės banko sąskaitą, ar į pačios įmonės banko sąskaitą, bankroto administratorė turi vienodą įstatyme įtvirtintą pareigą šį turtą tinkamai apskaityti ir jį saugoti, o vėliau, įstatymo nustatyta tvarka, paskirstyti kreditorių reikalavimų tenkinimui. Apelianto manymu, bendrovės administratorė neprivalo kiekvieną priimamą sprendimą derinti su bankrutavusios įmonės kreditoriais. ĮBĮ nuostatos neįpareigoja bankroto administratorę kreiptis į įmonės kreditorius dėl taikos sutarties šioje civilinėje byloje sudarymo. Byloje nėra sprendžiami įmonės turto priteisimo klausimai. Net ir pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, nei įmonė, nei jos kreditoriai savaime neįgis jokios reikalavimo teisės. Nepriklausomai nuo šios bylos baigties, kreditoriams, kurie mano, kad jų teisės buvo pažeistos, nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusio vadovo. Nėra jokių įrodymų ar duomenų, kad taikos sutartis nėra naudingas sandoris kreditoriams. Šioje bylos nagrinėjamoje stadijoje, taikos sutartis ir jos pagrindu gaunama 4 000 Eur suma yra naudinga bankrutavusiai įmonei. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje

15Nr. e2-1252-407/2017, nes ji neatitinka šios bylos aplinkybių, t. y. jos ratio decidendi nesutampa.

162.

17Kreditorė bankrutavusi Žemės ūkio bendrovė (toliau – BŽŪB) „Dagvijara“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „AUDATA“, pateikė atsiliepimą į apelianto A. K. atskirąjį skundą, kuriame prašo jį atmesti. Nurodė, kad įstatymai bankroto administratorę įpareigoja atidaryti atskirą banko sąskaitą lėšoms bankroto procese kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais įstatymų numatyta tvarka, o ne bankroto procese gautas lėšas tvarkyti savo asmeninėje sąskaitoje. Taigi, taikos sutarties sąlygos akivaizdžiai pažeidžia imperatyvias įstatymų normas. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad taikos sutarties sąlygos neprivalėjo būti suderintos su bendrovės kreditoriais. BŽŪB „Dagvijara“, būdama didžiausia bankrutavusios bendrovės kreditorė, prieštarauja taikos sutarties sąlygoms ir mano, kad taikos sutartimi yra pažeidžiami jos interesai. Taikos sutartimi jos šalys susitarė, kad ja išsprendžiami visi šalių tarpusavio ginčai civilinėje byloje Nr. eB-1569-852/2020. Pareiškėjas patvirtino, kad ateityje neturės jokių pretenzijų suinteresuotam asmeniui, bendrovės vadovams ir jos akcininkams. Taigi, darytina išvada, kad šia taikos sutartimi yra užkertamas kelias ateityje kreiptis dėl žalos atlyginimo iš įmonės vadovų ir akcininkų. Nors pats A. K. piktybiškai neperduoda įmonės dokumentų, nepaisydamas jam skiriamų teismo nuobaudų. Kreditorės manymu, apeliantas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių ir argumentų dėl skundžiamos nutarties panaikinimo, todėl jo skundas turėtų būti atmestas.

18Teismas

konstatuoja:

19IV.

20Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

211.

22Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo bankroto procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

23Dėl atskirojo skundo netenkinimo

242.

25Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo bankroto procese nurodė, kad ji prieštarauja imperatyvioms įmonių bankroto procesą reglamentuojančioms teisės normoms, viešajam interesui bei galimai pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, nes: 1) taikos sutartis sudaryta ne tarp pačios BUAB „Pavianas“, kurią MB „Penktas šansas“, kaip bankroto administratorius tokio pobūdžio byloje gali tik atstovauti pagal įstatymą, bet betarpiškai tarp bankroto administratorės MB „Penktas šansas“ ir buvusio įmonės vadovo A. K.; 2) taikos sutartimi jos šalys susitarė ne tik dėl to, kad bankroto administratorė atsisako visų byloje pareikštų reikalavimų, bet ir kad A. K. sumoka 4 000 Eur sumą būtent į MB „Penktas šansas“ atsiskaitomąją banko sąskaitą, t. y. sutartimi susitariama dėl mokėjimų atlikimo betarpiškai bankroto administratorės naudai, o bankrutavusiai įmonei; 3) byloje nėra duomenų apie tai, ar prašoma patvirtinti taikos sutartis buvo pateikta bankrutuojančios įmonės kreditoriams, ar jiems yra žinoma apie tokios sutarties egzistavimą, jos turinį, ar pritarta tokiai sutarčiai ir pan.; 4) taikos sutartis tarp asmenų, dėl kurių veiksmų įmonė buvo (šiuo atveju – galimai buvo) privesta prie bankroto tyčia ir bankroto administratoriaus, negalima.

263.

27Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodė šiuos argumentus: pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė taikos sutartį sudariusias šalis; bankroto administratorė veikia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais, todėl sutarties sąlyga, kad aukščiau nurodoma suma pervedama į bankroto administratorės sąskaitą yra teisiškai nereikšminga, kadangi ji neturi teisės įmokos pasisavinti; bendrovės administratorė neprivalo kiekvieną priimamą sprendimą derinti su įmonės kreditoriais, todėl teismo išvada, kad taikos sutartis turėjo būti pateikiama kreditoriams ir dėl jos gautas kreditorių pritarimas, nėra pagrįsta; pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkama Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad taikos sutartis tarp asmenų, dėl kurių veiksmų įmonė buvo (šiuo atveju – galimai buvo) privesta prie bankroto tyčia ir bankroto administratoriaus, negalima.

284.

29Pirmiausia pažymėtina, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). CPK

3042 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši teisė kyla iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo ir ja šalys gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3-4 dalys,

31302 straipsnis). Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą (CK 6.983 straipsnis). Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis.

325.

33Taikos sutartį tvirtina teismas ir tik jis sprendžia, ar pateikta taikos sutartis prieštarauja įstatymams arba pažeidžia įstatymų saugomus interesus, tame tarpe ir kreditorių interesus. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Proceso įstatymo normose nustatyta teismo pareiga reiškia, kad teismas, gavęs procesiniu požiūriu tinkamų asmenų sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, kiekvienu atveju privalo patikrinti, ar pateikta tvirtinti taikos sutartis atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia viešųjų interesų. Teismas, spręsdamas dėl pateiktos tvirtinti taikos sutarties teisėtumo, privalo patikrinti, ar taikos sutartį pasirašė įstatymo reikalaujama kreditorių dauguma ir taikos sutarties sąlygos nepažeidžia jos nepasirašiusių kreditorių teisėtų interesų ir lūkesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-219/2016).

346.

35Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra akivaizdu, kad ginčo šalys bankroto procese gali sudaryti taikos sutartį. Visgi, nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad bankroto administratorė ir apeliantas sudarė taikos sutartį, kurioje susitarė, kad bankroto administratorė atsisakys pareikšto reikalavimo bankroto byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o taip pat ateityje neturės jokių pretenzijų suinteresuotam asmeniui, bendrovės vadovams ir akcininkams, o apeliantas į bankroto administratorės atsiskaitomąją banko sąskaitą sumokės 4 000 Eur sumą.

367.

37Tiek JANĮ, tiek anksčiau galiojusiame ĮBĮ, buvo numatyta galimybė įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnis, JANĮ 70–72 straipsniai). Bankrotą pripažinti tyčiniu, esant įstatymuose numatytiems požymiais teismas gali savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu. Taigi, nagrinėjamu atveju bankroto administratorės ir apelianto sudaryta taikos sutartis neturi visiškai jokios juridinės galios. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad didžiausias bendrovės kreditorius palaikė prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Todėl net ir patenkinus prašymą ir patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį kreditorius turi teisę reikšti analogišką prašymą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu, kas iš esmės reikš pakartotinį prašymo nagrinėjimą. Taip pat, nustačius įstatyme numatytas sąlygas, bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu ir teismo iniciatyva.

388.

39Pažymėtina, kad bankroto proceso metu bankroto administratorius yra saistomas ne tik ĮBĮ ir JANĮ nuostatų, bet ir profesinės rūpestingumo pareigos, siejamos su įpareigojimu veikti išskirtinai kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesais. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyviojo pobūdžio. Šių normų reikalavimai negali būti keičiami nei pavedimo sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2005). Kaip jau buvo minėta bankroto administratorė ir apeliantas, sudarę taikos sutartį, susitarė, kad bankroto administratorė ateityje neturės jokių pretenzijų suinteresuotam asmeniui, bendrovės vadovams ir akcininkams. Todėl bankroto administratorės atsisakymas savo pareigos ginti kreditorių ir bankrutavusios įmonės interesus ir neturėti pretenzijų apeliantui ir kitiems įmonės vadovams bei akcininkams, galimai paaiškėjus, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, negali būti laikomas tinkamu profesinės rūpestingumo pareigos įgyvendinimu ir traktuotinas imperatyvių teisės normų, numatančių bankroto administratoriaus teises ir pareigas bankroto procese, pažeidimu. Kadangi kaip jau minėta imperatyviųjų teisės normų reikalavimai negali būti pakeisti taip pat ir taikos sutartimi.

409.

41Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė taikos sutartį sudariusias šalis. Su tokiu apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.

4210.

43JANĮ 59 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius atlieka šias pareigas: 1) nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą; 2) nedelsdamas kredito įstaigoje atidaro kreditorių sąskaitą; 3) sprendžia dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams; 4) sprendžia darbuotojų atleidimo ir priėmimo klausimą; 5) vertina ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitiktį šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, juridinio asmens pardavimo vadovaujantis Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus devintojo skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis įmonių pardavimą, juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę; 6) tikrina juridinio asmens sandorius ir sprendžia dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; 7) kreipiasi dėl tarpinio finansavimo, jeigu jo reikia; 8) kreipiasi dėl žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga; 9) kitas šiame įstatyme nustatytas pareigas.

4411.

45Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalį paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas: 1) įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; 2) valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka; 3) gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; 4) šaukia kreditorių susirinkimus ir juose atstovauja juridiniam asmeniui; 5) šaukia juridinio asmens dalyvių susirinkimus, kai yra būtini jų sprendimai; 6) vadovauja juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai, jeigu ji vykdoma; 7) priima ir atleidžia darbuotojus; 8) imasi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų; 9) ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus; 10) atstovauja juridiniam asmeniui teisme; 11) parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams šio įstatymo nustatyta tvarka; 12) tenkina kreditorių reikalavimus šio įstatymo nustatyta tvarka; 13) vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus; 14) užtikrina juridinio asmens turto apsaugą; 15) organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą; 16) perduoda saugotinus juridinio asmens dokumentus archyvui; 17) organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą; 18) užtikrina metinių ir tarpinių, jeigu jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą; 19) teikia informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 20) teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka; 21) atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

4612.

47Taigi, kaip jau buvo minėta, bankrutuojančiai įmonei, kaip dalyvaujančiam civilinėje byloje asmeniui, civiliniame procese atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas nemokumo administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas jo įgaliotas asmuo (CPK

4855 straipsnis). Kiti asmenys pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, nebent nemokumo administratorius, įgyvendindamas juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, būtų sudaręs su kitais asmenimis atstovavimo sutartis. Tačiau, padaręs išvadą, kad taikos sutartis sudaryta ne tarp pačios BUAB „Pavianas“, bet betarpiškai tarp bankroto administratorės MB „Penktas šansas“ ir buvusio įmonės vadovo A. K., pirmosios instancijos teismas vadovavosi taikos sutarties sąlygomis. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kadangi taikos sutartimi buvo sukurtos teisės ir pareigos, kurios tiesiogiai liečia bankroto administratorę MB „Penktas šansas“ ir buvusį įmonės vadovą A. K. ir visiškai neliečia bankrutavusios bendrovės interesų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė taikos sutartį sudariusias šalis ir šiuo pagrindu sprendė, kad šalių pateikta taikos sutartis bankroto procese negali būti patvirtinta.

4913.

50Apeliantas taip pat teigia, kad bankroto administratorė veikia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais, todėl sutarties sąlyga, kad aukščiau nurodoma suma pervedama į bankroto administratorės atsiskaitomąją sąskaitą yra teisiškai nereikšminga, kadangi ji neturi teisės įmokos pasisavinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais taip pat nesutinka.

5114.

52Tiek ĮBĮ, tiek JANĮ yra numatyta pareiga bankroto administratoriui įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant kredito įstaigoje atidaryti kreditorių sąskaitą (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punktas, JANĮ 59 straipsnio 2 punktas). Įmonės sąskaitose esančių lėšų tvarkymas yra reglamentuotas JANĮ 76 straipsnyje. Sąskaitose esančios lėšos negali būti naudojamos sąskaitų paskirties neatitinkantiems tikslams. Komercinės sąskaitos lėšos pervedamos į kreditorių sąskaitą tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą ir sumokėjus visus su ūkine komercine veikla susijusius einamuosius mokėjimus. Kreditorių sąskaitos ir (ar) komercinės sąskaitos numerį nemokumo administratorius turi pateikti kreditoriams – mokesčių administratoriams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo dienos. Atsiskaitymai bankroto proceso metu negali būti vykdomi grynaisiais pinigais (JANĮ 76 straipsnis). Taigi, įstatymas numato ne tik pareigą bankroto administratoriui atidaryti kredito įstaigoje kreditorių sąskaitą, tačiau ir kaupti joje lėšas bei atsiskaityti iš jos su kreditoriais. Bankroto procesą reglamentuojančiose teisės normose nėra numatyta bankroto administratoriui su bankroto procesu susijusias lėšas tvarkyti savo asmeninėje banko sąskaitoje, kadangi bankrutavusios įmonės lėšų tvarkymas yra griežtai reglamentuotas tiek ĮBĮ, tiek JANĮ.

5315.

54Taikos sutarties 2 punktu apeliantas A. K. įsipareigojo per tris dienas nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, sumokėti bankroto administratorei MB „Penktas šansas“ 4 000 Eur į jos atsiskaitomąją sąskaitą banke. Taikos sutartyje šalys nedetalizuoja šio mokėjimo paskirties, t. y. nenurodo kodėl apeliantas įsipareigojo sumokėti būtent tokio dydžio sumą, kodėl ji mokama ne į kreditorių, o į bankroto administratorės sąskaitą, taip pat nedetalizuojamas tolimesnis lėšų panaudojimas. Priešingai nei teigia apeliantas, bankroto administratorė neturėtų pareigos šių lėšų naudoti bankrutavusios bendrovės kreditoriniams reikalavimams padengti. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas lėšas įsipareigojo sumokėti betarpiškai bankroto administratorei, o ne bankrutavusiai bendrovei. Taip pat kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, susikurtų teisinė situacija, kuomet bankroto administratorė gautų atlygį, kuris nėra reglamentuotas įmonių bankroto proceso įstatymų normų. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje sprendė, kad šalių pateikta sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl atsisakė ją tvirtinti.

5516.

56Apelianto teigimu bendrovės administratorius neprivalo kiekvieną priimamą sprendimą derinti su įmonės kreditoriais, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad taikos sutartis turėjo būti pateikiama kreditoriams ir dėl jos gautas kreditorių pritarimas, nėra pagrįsta. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

5717.

58Bankroto administratorius ir bankrutuojančios įmonės kreditoriai yra savarankiški bankroto proceso dalyviai, kurių teisių ir pareigų apimtis priklauso nuo jų dalyvavimo įmonės bankroto procese tikslų. Kreditoriai nuo kitų bankroto proceso dalyvių skiriasi ypatingu savo ekonominiu suinteresuotumu bankroto proceso eiga ir baigtimi. Todėl kreditorių susirinkimas, kuris yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, ypač jei jie susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu, tarp jų – tvirtinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas) ir nustatyti turto pardavimo tvarką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-219/2017 27 punktą; 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 36 punktą ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 36 punktą; ir kt.).

5918.

60Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad bankroto administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis bankroto proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas. Kadangi iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą, visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-399-219/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Skirtingai nuo įmonės kreditorių, bankroto procese siekiančių savo asmeninių turtinių interesų apsaugos, bankroto administratorius gina tiek kiekvieno iš įmonės kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus (būdamas vienintelis jos atstovas bankroto procese), siekdamas atitinkamų interesų pusiausvyros; jis taip pat turi pareigą užtikrinti bankroto procedūrų teisėtumą ir įmonės skolininkės turto apsaugą. Bankroto administratorius privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą bei stengtis išsaugoti kuo daugiau įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016, 15 punktas).

6119.

62Bankroto proceso metu bankroto administratorius yra saistomas ne tik ĮBĮ ir / ar JANĮ nuostatų, bet ir profesinės rūpestingumo pareigos, siejamos su įpareigojimu veikti išskirtinai kreditorių ir bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesais (žr. šios nutarties

6312 punktą). Taigi, nors nei ĮBĮ nei šiuo metu galiojančiame JANĮ nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad taikos sutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turėtų būti teikiama kreditoriams ir gautas jų pritarimas taikos sutarties sąlygoms, teisė kreditoriams susipažinti su taikos sutarties sąlygomis ir pareikšti dėl jos (ne) pritarimą, atsiranda iš sisteminio, loginio įstatymo nuostatų aiškinimo bei suformuotos teismų praktikos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nepateikus taikos sutarties sąlygų svarstyti kreditorių susirinkimui buvo pažeisti bankrutavusios bendrovės kreditorių interesai.

641.

65Galiausiai apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkama Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad taikos sutartis tarp asmenų, dėl kurių veiksmų įmonė buvo (šiuo atveju – galimai buvo) privesta prie bankroto tyčia ir bankroto administratoriaus, negalima.

662.

67Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai); sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas.

683.

69Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą minėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.). Ir nors yra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad nagrinėjamos bylos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1252-407/2017, ratio decidendi nesutampa, tačiau nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje padarė nepagrįstą išvadą, kad taikos sutartis tarp asmenų, dėl kurių veiksmų įmonė buvo (šiuo atveju – galimai buvo) privesta prie bankroto tyčia ir bankroto administratoriaus, negalima.

704.

71Dėl visų aukščiau nurodomų argumentų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam ir bendrovės kreditorių interesams (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 42 straipsnio 2 dalis), išaiškindamas bankroto administratorei teisę teikti teismui pareiškimą dėl prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atsisakymo.

72Dėl procesinės bylos baigties

735.

74Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

75Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

76Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė, bankrutavusios įmonės bankroto administratorė, pateikė Vilniaus... 7. II.... 8. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. 2.... 10. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetė prašymą... 11. III.... 12. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. 1.... 14. Apeliantas A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti... 15. Nr. e2-1252-407/2017, nes ji neatitinka šios bylos aplinkybių, t. y. jos... 16. 2.... 17. Kreditorė bankrutavusi Žemės ūkio bendrovė (toliau – BŽŪB)... 18. Teismas... 19. IV.... 20. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. 1.... 22. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl... 23. Dėl atskirojo skundo netenkinimo ... 24. 2.... 25. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo dėl taikos sutarties... 26. 3.... 27. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodė... 28. 4.... 29. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą... 30. 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė užbaigti bylą taikos... 31. 302 straipsnis). Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu... 32. 5.... 33. Taikos sutartį tvirtina teismas ir tik jis sprendžia, ar pateikta taikos... 34. 6.... 35. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra akivaizdu, kad ginčo... 36. 7.... 37. Tiek JANĮ, tiek anksčiau galiojusiame ĮBĮ, buvo numatyta galimybė įmonės... 38. 8.... 39. Pažymėtina, kad bankroto proceso metu bankroto administratorius yra saistomas... 40. 9.... 41. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė taikos... 42. 10.... 43. JANĮ 59 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti... 44. 11.... 45. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalį paskirtas nemokumo administratorius bankroto... 46. 12.... 47. Taigi, kaip jau buvo minėta, bankrutuojančiai įmonei, kaip dalyvaujančiam... 48. 55 straipsnis). Kiti asmenys pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti... 49. 13.... 50. Apeliantas taip pat teigia, kad bankroto administratorė veikia... 51. 14.... 52. Tiek ĮBĮ, tiek JANĮ yra numatyta pareiga bankroto administratoriui... 53. 15.... 54. Taikos sutarties 2 punktu apeliantas A. K. įsipareigojo per tris dienas nuo... 55. 16.... 56. Apelianto teigimu bendrovės administratorius neprivalo kiekvieną priimamą... 57. 17.... 58. Bankroto administratorius ir bankrutuojančios įmonės kreditoriai yra... 59. 18.... 60. Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad bankroto administratorius yra... 61. 19.... 62. Bankroto proceso metu bankroto administratorius yra saistomas ne tik ĮBĮ ir /... 63. 12 punktą). Taigi, nors nei ĮBĮ nei šiuo metu galiojančiame JANĮ nėra... 64. 1.... 65. Galiausiai apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi... 66. 2.... 67. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismai, priimdami sprendimus... 68. 3.... 69. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą minėta, kad precedento galią... 70. 4.... 71. Dėl visų aukščiau nurodomų argumentų, apeliacinės instancijos teismas... 72. Dėl procesinės bylos baigties... 73. 5.... 74. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės... 75. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 76. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą....