Byla 2A-177-340/2008

2Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės, kolegijos teisėjų A.Urbanavičienės, P.Jaržemskio, sekretoriaujant V.Kamašinienei, dalyvaujant ieškovo atstovei I.Šuškevič, atsakovui (apeliantui) A.L., atsakovo atstovei advokatei D.Korsakaitei, trečiajam asmeniui I.L., trečiojo asmens atstovui A.Cibulskui,

3teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A.L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A.L. dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo, tretieji asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo nugriauti statinį įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai statomą statinį ( - ); per teismo nustatytą terminą atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nugriauti statinį, statinį nugriautų Vilniaus apskrities viršininko administracija. Nurodė, jog atsakovas žemės ūkio paskirties nuosavybės teise jam priklausančiame žemės sklype, savavališkai nukrypdamas nuo projekto, pažeidžiant detalaus plano ir statinio techninio projekto sprendinius, stato pirtį. Atsakovui 2005-08-22 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2005-08-29 paskirta administracinė nuobauda 500 Lt, kuri yra sumokėta. 2005-11-15 atsakovo raštu pareikalauta iki 2005-12-19 nugriauti savavališkai statomą pirtį, tačiau ji nenugriauta.

6Atsiliepimu į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas su ieškiniu sutiko.

7Atsiliepimu į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, jog ieškinio reikalavimas įpareigoti statytoją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo nugriauti statinį iš esmės yra pagrįstas, tačiau nesutinkama su reikalavimu įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją nugriauti statinį, jeigu per teismo nustatytą terminą pats atsakovas nenugriaus statinio, kadangi įpareigojimas neargumentuotas ir teisiškai nepagrįstas, Vilniaus apskrities viršininko administracija nėra statybos (griovimo) darbų vykdymo institucija bei neturi lėšų tokiam teismo sprendimui įvykdyti.

8Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog statybų tikslas senosios sodybos atkūrimas , pastatų atstatymas ant senųjų pamatų; buvo išduotas statybų leidimas, kuriuo buvo leista atkurti sodybą ant išlikusių pamatų. Statybos eigoje, 2005-06-28 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente, siekiant nustatyti tikrąją pirties statybų padėtį buvo atliktas patikrinimas, kurio metu jokių pažeidimų nenustatyta. Pažymėjo, jog ieškovas reikalaudamas nugriauti statomą statinį ir nesuteikdamas galimybės perrengti ar pakoreguoti projektą statomam statiniui, riboja nuosavybės teises statant naują pastatą, reikalingą asmeniniams poreikiams.

9Trakų rajono apylinkės teismas 2007-10-22 sprendimu ieškinį tenkino; įpareigojo A.L. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pirtį, esančią ( - ); priteisė iš A.L. 100 Lt žyminio mokesčio ir 9 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, jog atsakovui A.L. nuosavybės teise priklauso 1,7400 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis ( - ); sklypui taikomos specialios naudojimo sąlygos, kadangi jis yra Aukštadvario regioninio parko Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje. Teismas nustatė, jog atsakovas atkurdamas sodybą ir statydamas pirtį, nesilaikė 2004-07-14 Trakų r. savivaldybės administracijos architektūros skyriaus patvirtintų sodybos atkūrimo – gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybos projektavimo sąlygų, nei 2004-12-07 išduoto statybos leidimo, nors šie dokumentai yra privalomi statytojui. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas neteisėtai stato pirtį, pažeisdamas suderintą projektą. Atsižvelgęs į metų laiką bei oro sąlygas teismas nustatė ilgesnį, nei prašė ieškovas, laikotarpį per kurį atsakovas, įsiteisėjus teismo sprendimui įpareigotas nugriauti neteisėtai pastatytą statinį. Teismas netenkino ieškovo prašymo sprendime nurodyti, jog patenkinus ieškinį, jeigu atsakovas per teismo nustatytą laikotarpį neįvykdys teismo sprendimo, kad statinį nugriautų Vilniaus apskrities viršininko administracija, kadangi toks prašymas – teismo sprendimo įvykdymo pavedimas trečiajam asmeniui.

10Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007-10-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė procesines teisės normas, dėl to neteisingai taikė ir materialines teisės normas, kas turėjo įtakos iš esmės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Nurodo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paaiškino, jog pradėjus vykdyti statybos darbus, nežymiai nukrypo nuo nustatytų sąlygų, kadangi paaiškėjo, kad projektas ydingas dėl šlaito statumo. Patenkinus ieškovo reikalavimą, pažeistos apelianto kaip žemės sklypo, kuriame vykdomos statybos, savininko ir statytojo teisės, kadangi nebuvo suteikta galimybė pakoreguoto projektą, nors įstatymų leidėjas teisės aktuose tokią galimybę suteikė. Nurodo, jog nukrypdamas nuo projekto, siekė išlaikyti gamtinį vietovės kraštovaizdį, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas pažeidė teisę į teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nepasisakydamas dėl 2002-04-30 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 216 patvirtinto „STR 1.09.06:2002 statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ normų. Nurodo, jog visos kliūtys, kurių pagrindu ieškovas reikalavo nugriauti statinį yra pašalintos, suderinta su atsakinga institucija – Aukštadvario regioninio parko direkcija, o teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, kadangi patikti įrodymai patvirtina, kad projekto derinimas buvo įmanomas ir, kad ieškovo reikalavimas nepagrįsta ir per griežta sankcija, neproporcinga siekiamam tikslui. Teismo sprendimas šioje dalyje nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis apelianto teises ir teisėtus interesus; sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį, kas taip pat sąlygojo iš esmės nepagrįsto sprendimo priėmimą.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliacinio skundo argumentai atmestini ir vertintini kaip bandymas teisinėmis priemonėmis pateisinti savavalinę statybą, kuri saugomoje teritorijoje yra grubus aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimas.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog galiojantys teisės aktai nenumato galimybės, kai statyba negali būti vykdoma, leisti statytojui parengti statinio projekto išgauti statybos leidimo. Apelianto pateiktame pirties pakeitimo projekte suderinimo žyma neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų.

13Apeliacinis skundas tenkintinas.

14Byloje nustatyta, kad atsakovas žemės ūkio paskirties, nuosavybės teise jam priklausančiame žemės plote ( - ), nukrypdamas nuo projekto, pažeidžiant detalaus plano ir statinio techninio projekto sprendinius pradėjo statytį pirtį. Pirtis statoma 6,0 m x 6,0 m, vietoje numatytų projekte 6,5 m x 4,5 m, statomo statinio aukštis 6,5 m vietoje suprojektuoto 4 m. Projekte numatyta, kad statinys turi būti statomas 20 m atstumu nuo ežero, tačiau faktiškai atstumas nuo ežero kranto tik 11 m.

15Atsakovui buvo surašyti 2 administraciniai protokolai. 2005-08-22 protokolu konstatuota, kad atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 15 str. 5 p. 3 d. bei suderinto projekto sprendinius, kuriam 2004-12-07 išduotas leidimas Nr. AS1-327 – pirties pastatas vietoje projekte nustatyto 20 m atstumo nuo ežero statomas 11 m atstumu, pastatas statomas didesnio ploto ir aukščio nei numatyta projekte. Už šį pažeidimą atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijos planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-08-29 nutarimu buvo nubaustas 500 Lt bauda pagal ATPK 189-1 (b.l. 17-18). Atsakovas su nuobauda sutiko, ją sumokėjo. Už tuos pačius pažeidimus – nukrypimus nuo projekto atsakovui 2004-08-24 buvo surašytas dar vienas protokolas už Aplinkos apsaugos įstatymo 17 str. ir Statybos įstatymo 10 str. 4 d. nuostatų pažeidimus; 2005-09-15 Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono aplinkos apsaugos agentūros valstybinio inspektoriaus nutarimu atsakovas buvo nubaustas pagal ATPK 51-2 str. 500 Lt bauda, tačiau šią nuobaudą atsakovas apskundė. Vilniaus apygardos teismas 2006-03-06 nutartimi konstatavo, kad administracinės bylos medžiagoje (protokole ir nutarime) nėra nurodyta, kokie yra projektinėje dokumentacijoje nustatyti aplinkosauginiai apribojimai, panaikino paminėtą nutarimą ir grąžino administracinę bylą nagrinėti iš naujo (b.l. 62-63). Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas A.Cibulskas, pakartotinai ši administracinė byla tiriama ir nagrinėjama nebuvo. Darytina išvada, kad atsakovas už aplinkosauginių norminių aktų pažeidimą nubaustas administracine tvarka nebuvo.

16Nors atsakovas nebuvo nubaustas administracine tvarka už aplinkosauginių normų pažeidimą, byloje pakanka duomenų tam, kad būtų galima konstatuoti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 126 punkto, draudžiančio statyti statinius pakrantės apsaugos juostose ir Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540. Ežerų apsaugos zonos plotis pagal šias taisykles nustatomas priklausomai nuo ežero ploto. Pagal Taisyklių 7 p. ežerų, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, apsaugos zona turi būti ne mažesnis kaip 10 m, o pagal Taisyklių 8 p. apsaugos zonos plotis turi būti dvigubai platesnis, nei nurodyta 7 punkte, jeigu vandens telkinys yra valstybiniame parke arba draustinio teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad Vilkokšnio ežero plotas yra didesnis, nei 0,5 ha ir jis yra saugomoje teritorijoje – Aukštadvario regioniniame parke, tikėtina, kad 20 m pastato atstumas nuo ežero kranto buvo numatytas projekte būtent dėl ežero apsaugos zonos.

17Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad statinys statomas nesilaikant 2004-12-07 Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus patvirtinto sodybos atkūrimo projektavimo sąlygų sąvado bei 2004-12-07 išduoto statybos leidimo Nr. AS1-327, tais pačiai veiksmais atsakovas pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, normas bei Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4, 5 ir 6 punktus, draudžiančius ūkinę veiklą pakrantės apsaugos zonoje, leidžiančius statyti pakrantės apsaugos juostose tik hidrotechninius statinius ir pan., o esamose sodybose už pakrantės apsaugos ribų leidžiančius statyti tik vieną ne didesnio kaip 25 kv.m bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 m. asmeninio naudojimo pirtį. Atsakovo pirtis statoma pakrantės apsaugos juostoje, didesnė kaip 25 kv.m ploto ir aukštesne kaip 4 m. Atsakovui buvo patvirtintas projektas ir išduotas leidimas statybai 2004 metais, nukrypimai nuo projektinių sprendinių buvo užfiksuoti administracinės teisės pažeidimo protokolais 2005 m. Taigi ginčo santykiui taikytina CK 4.103 str. redakcija, galiojusi iki šios straipsnio redakcijos, pakeistos 2006-10-17 įstatymu Nr. X-858, įsigaliojusios nuo 2006-10-31, priėmimo. CK 4.103 str. 3 d. (red. iki 2006-10-31) numatė tris normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo pasekmių pašalinimo variantus: teismas galėjo įpareigoti statytoją padaryti reikiamus projekto pakeitimus, įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį arba taikyti kraštutinę priemonę – įpareigoti statytoją statinį nugriauti.

18Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas vykdo statybas buvusios sodybos vietoje ir 3,94 m atstumu nuo ežero kranto yra išlikę buvusios pirties pamatai – šios aplinkybės ieškovas ir tretieji asmenys neginčija. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas jam priklausančiame žemės sklype turi teisę statyti (turi statybos leidimą, projektą) – atkurti sodybą, atitinkančią saugomoje teritorijoje ir kituose norminėse aktuose numatytiems reikalavimams ir kolegija su tuo sutinka. Dėl išdėstyto kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos ir 2002-04-30 Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „STR 1.09.06:2002 statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 16.2 p. normos. Paminėto STR 1.09.06:2002 16.2 punktas numatė, kad jei statinio statyba gali būti vykdoma, statytojas turi teisę parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Šio metu galiojančio STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243, 20.2 punkto normos taip pat numato, kad jei statinio ar jo dalies statyba vykdoma turint galiojantį leidimą, tačiau pažeidžiant esminius projekto sprendimus, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija per vieną mėnesį nuo savavališkos statybos surašymo akto priima vieną iš dviejų sprendimų: arba pareikalauja iš statytojo pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį pagal projekto sprendinius, arba kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti statytoją pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį pagal projekto sprendinius. Taigi, jeigu statytojas turi teisę statyti (o atsakovas tokią teisę turi), jis turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius kitomis įstatymo numatytomis priemonėmis, tačiau ieškovas iš karto po protokolo surašymo pripažino statinio nugriovimą būtinu ir pareikalavo jį nugriauti (reikalavimas b.l. 10). Kolegija daro išvadą, kad ieškovas be pagrindo nesuteikė atsakovui STR 1.09.06:2002 numatytos galimybės pačiam pašalinti savavališkos statybos padarinius – atlikti projekto pakeitimus.

19Atsakovas bylos nagrinėjimo metu parengė pakoreguotą projektą ir patekė jį teismui. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pakoreguoto projekto įvertinimu bei teismo išvada, kad atsakovo (apelianto) pažeidimai yra šiurkštūs ir jų neįmanoma pašalinti apelianto pakoreguotame projekte nurodytu būdu. Pakoreguotame projekte pirties pastatymo vieta numatyta 12,47 m nuo ežero kranto, pirties plotą numatyta sumažinti iki 25 kv.m, pastato pakoreguotas projektas buvo suderintas su Aukštadvario regioninio parko direkcija. Kolegija daro išvadą, kad apeliantas pasiūlė realų būdą sumažinti pastato plotą iki 25 m, o pastato aukštį iki 4 m; tokiu būdu Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 ir 6 d. normų pažeidimai gali būti pašalinti CK 4.103 str. 3 d. 1 ir 2 p. (red. iki 2006-10-31) numatytomis priemonėmis. Ieškovo atstovė I.Šuškevič teismo posėdžio metu paaiškino, kad ir pakoreguotas projektas negali būti pripažintas tinkamu net sumažinus statomo pastato aukštį bei plotą, nes 20 m atstumo (apsaugos juostos) nuo ežero kranto nesilaikymas yra esminis projekto pažeidimas, o pakoreguotame projekte numatytas atstumas yra mažesnis – 12,47 m. Kolegija nesutinka su tokia kategoriška nuomone. Pakoreguotame projekte numatytas 12,47 m atstumas nuo ežero kranto vertintinas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi teisę rekonstruoti pirtį ant buvusios pirties pastato pamatų, esančių 3,94 m atstumu prie ežero kranto. Aplinkos apsaugos požiūriu pastato pastatymas 12,47 m atstumu nuo ežero kranto yra mažiau žalingas vandens telkiniui, nei pirties pastato statymas ant buvusios pirties pamatų 3,94 m atstumu nuo ežero kranto. Kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, kad Aukštadvario regioninio parko direkcija neprieštarauja pakoreguotame projekte numatytai pirties statymo vietai. Kolegija sprendžia, kad įpareigojimas nugriauti pirties pastatą, pastatytą arčiau nei 20 m nuo ežero kranto tuo metu, kad atsakovas turi galimybę teisėtai atstatyti pirties pastatą ant paties ežero kranto, CK 1.5 str. požiūriu yra neteisingas ir neadekvatus padarytiems norminių aktų pažeidimams. Ieškovas neįrodė pastato, pastatyto su nukrypimais nuo projekto, nugriovimo pagrįstumo pagal CK 4.103 str. 3 d. 3 p. (red. iki 2006-10-31), apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą – ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti pastatą atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p. ).

20Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo procesinių normų, reglamentuojančių priešieškinio priėmimą, aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje. Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinio pareiškimą neskundžiama (CPK 143 str. 3 d.), taigi motyvai dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Tačiau apeliantas savo skunde nepateikė argumentų, kokiu būdu atsisakymas priimti priešieškinį įtakojo priimto teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą.

21Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, kad priešieškinio priėmimas galėjo užvilkinti procesą nagrinėjamoje byloje, yra pagrįstas: atsakovas pateikė priešieškinį 2007-08-06, civilinė byla buvo nagrinėjama nuo 2006 m. Tokiais atvejais civilinio proceso įstatymas įtvirtina teismo diskreciją priimti ar nepriimti priešieškinį. Apelianto argumentai, kad atsisakymas priimti priešieškinį pažeidė civilinio proceso tikslą, įtvirtintą CPK 2 str. – teisingo sprendimo priėmimą, atmestinas. Teismas, atsisakydamas priimti priešieškinį dėl įpareigojimo leisti atlikti statinio projekto pakeitimus, neužkirto atsakovui kelio pareikšti ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo kitomis įstatymo numatytomis priemonėmis bendra tvarka.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

23Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A.L. dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo, atmesti.

Proceso dalyviai
2. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 3. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A.L. apeliacinį... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį... 6. Atsiliepimu į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos... 7. Atsiliepimu į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko... 8. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog statybų... 9. Trakų rajono apylinkės teismas 2007-10-22 sprendimu ieškinį tenkino;... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilniaus regiono aplinkos... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 14. Byloje nustatyta, kad atsakovas žemės ūkio paskirties, nuosavybės teise jam... 15. Atsakovui buvo surašyti 2 administraciniai protokolai. 2005-08-22 protokolu... 16. Nors atsakovas nebuvo nubaustas administracine tvarka už aplinkosauginių... 17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad statinys statomas... 18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas vykdo statybas buvusios sodybos... 19. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu parengė pakoreguotą projektą ir patekė... 20. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo procesinių... 21. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, kad... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str.,... 23. Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir...