Byla 2-313-330/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.2-3549-340/2015, kuria kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Eicore“ įtraukta į restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ kreditorių sąrašą su 24 625,72 Eur finansiniu reikalavimu. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė DNB bankas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (skolininkės) restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.2-3549-340/2015, kuria kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Eicore“ įtraukta į restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ kreditorių sąrašą su 24 625,72 Eur finansiniu reikalavimu. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė DNB bankas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi atsakovei UAB „Molesta“ iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2014 m. kovo 27 d. UAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui iki plano patvirtinimo teisme įmonės administratoriumi paskirta UAB „Restrus“.

5Restruktūrizavimo byloje UAB „Eicore“ pateikė 85 027,69 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį RUAB „Molesta“ administratorius ginčija. Administratorius pareiškime teismui nurodė, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2014-02-03 sprendimu priteisė iš RUAB „Molesta“ kreditorės naudai 20 810 Lt draudimo išlaidų. Kreditorė 2014-03-10 atliko reikalavimų įskaitymą, po kurio priteistoji 20 810 Lt suma sumažėjo iki 1 045,83 Lt. Pasak administratoriaus, kreditorė UAB „Eicore“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą atliko be teisinio pagrindo, įskaitymas buvo atliktas nesąžiningai, t. y. žinant apie Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutartį dėl RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo; įskaitymo atlikimo dieną visas RUAB „Molesta“ turtas bei turtinės teisės buvo areštuoti ir visos pagal 2011-04-20 Rangos sutartį Nr. EIC20110420-1 rangovo RUAB „Molesta“ gautinos sumos buvo įkeistos AB DNB banko naudai; buvo draudžiama įskaityti reikalavimą, kuris ginčijamas teisme, o ginčas dėl Rangos sutarties vykdymo buvo galutinai išspręstas tik kasacinio teismo 2015-05-25 nutartimi; bet kokie kitos šalies veiksmai, rodantys nesutikimą su įskaitomu priešpriešiniu reikalavimu, įskaitymą daro negaliojantį. Administratorius taip pat nesutinka su 83 981,86 Lt kreditorinio reikalavimo dalimi, paskaičiuota už sunaudotą elektros energiją ir šilumą, kadangi rangovas UAB „Molesta“ pats tiesiogiai mokėjo paslaugų tiekėjams už suteiktas komunalines paslaugas atliekant statybos rangos darbus objekte.

6Atsiliepime į restruktūrizavimo administratoriaus pareiškimą kreditorė UAB „Eicore“ nurodė, kad jos finansinio reikalavimo sumą sudaro tie reikalavimai, kurie nebuvo įskaityti, todėl teisinių kliūčių netvirtinti kreditorės UAB „Eicore“ finansinio reikalavimo byloje nėra. Be to, aplinkybė, kad kreditorė galėjo ar turėjo žinoti apie Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutarties dėl restruktūrizavimo bylos skolininkei iškėlimo priėmimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog reikalavimų įskaitymas buvo neteisėtas. Taip pat kreditorė nurodė, kad rangos sutarties pagrindu rangovo UAB „Molesta“ gautinų lėšų įkeitimo AB DNB bankui faktas nesudaro pagrindo laikyti UAB „Eicore“ atliktą įskaitymą neteisėtu. Pažymėjo, jog gautina suma už elektros energiją ir šilumą nebuvo įskaityta, būtent todėl dėl šios sumos kreditorė UAB „Eicore“ pareiškė finansinį reikalavimą skolininkės RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo byloje.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Restrus“ pareiškimą, kuriuo buvo ginčijamas UAB „Eicore“ kreditorinis reikalavimas, ir įtraukė UAB „Eicore“ į atsakovės RUAB „Molesta“ kreditorių sąrašą su 24 625,72 Eur (85 027,69 Lt) finansiniu reikalavimu.

9Teismas nustatė, kad 2011-04-20 tarp kreditorės UAB „Eicore“ ir UAB „Molesta“ buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. EIC20110420-1, kurios pagrindu UAB „Molesta“ vykdė statybos darbus. Pagal su UADB „Ergo Lietuva“ sudarytą draudimo sutartį, 2011-06-14 ir 2012-07-27 mokėjimo nurodymais UAB „Eicore“ sumokėjo už rangovą 20 810 Lt dydžio draudimo įmokas. Rangos sutartyje buvo įtvirtinta UAB „Eicore“ teisė į draudimo išlaidų atlyginimą iš rangovo, Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2014-02-03 sprendimu, priimtu byloje Nr. 275, taip pat nusprendė, jog rangovas UAB „Molesta“ privalėjo kompensuoti užsakovui UAB „Eicore“ 20 810 Lt turėtų draudimo išlaidų. Kreditorė UAB „Eicore“ 2014-03-10 pranešimu Nr. 2014/03-1 „Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo“ įskaitė minėtų draudimo išlaidų 19 764,17 Lt sumą, taip pat 816 739,93 Lt nuostolių, tokiu būdu laikydama, kad UAB „Eicore“ visiškai atsiskaitė su UAB „Molesta“ pagal Rangos sutartį, o UAB „Molesta“ privalėjo įvykdyti tas prievoles, kurios nebuvo įskaitytos, t.y. sumokėti likusią neįskaitytą priteistų draudimo išlaidų dalį – 1 045,83 Lt.

10Kreditorė nurodė, jog RUAB „Molesta“ privalo sumokėti už elektros, naudotos vykdant objekto statybos darbus pagal Rangos sutartį, tiekimą. Už elektros energiją mokėtina suma susidarė laikotarpiu nuo 2012-07-16 iki 2012-08-31. Teismas nustatė, kad minėtą aplinkybę patvirtina byloje esanti AB LESTO pateikta PVM sąskaita-faktūra REI Nr. 261095 už statybos objekte sunaudotą elektros energiją. Kreditorės teigimu, minėtu laikotarpiu RUAB „Molesta“ tebevykdė statybos darbus ir naudojo elektros energiją keturiuose iš šešių statomo viešbučio aukštų. RUAB „Molesta“ už šilumos energiją mokėtina suma susidarė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio iki 2012 m. balandžio, tą patvirtina byloje esančios UAB „Vilniaus energija“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose nurodytas tiek šilumos energijos tiekimo laikotarpis, tiek mokėtinos sumos. Kreditorės teigimu, minėtu laikotarpiu RUAB „Molesta“ vykdė statybos darbus visame statybos objekte. UAB „Eicore“ šių išlaidų kompensavimui išrašė ir pateikė skolininkei RUAB „Molesta“ PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodytos mokėtinos sumos sutampa su sumomis, fiksuotomis UAB „Vilniaus energija“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas, priimdamas sprendimą arbitražo byloje Nr. 275, pažymėjo, jog UAB „Molesta“ nepateikė jokių įrodymų, kad kreditorės UAB „Eicore“ išrašytas sąskaitas yra apmokėjusi, tačiau UAB „Eicore“ už elektros energiją atsakovei UAB „Molesta“ išrašytų sąskaitų pagrindu atsiradusių reikalavimų tenkinimo klausimo nesprendė. RUAB „Molesta“ administratorius pareiškime nurodė, kad kreditorė nepagrįstai skaičiavo sumas už elektros energiją ir šilumą, nes RUAB „Molesta“ tiesiogiai pati mokėjo paslaugų tiekėjams už suteiktas komunalines paslaugas, tačiau nepateikė šį teiginį pagrindžiančių rašytinių įrodymų.

11Teismas konstatavo, kad RUAB „Molesta“ iš esmės neginčija, jog egzistuoja skolinis įsipareigojimas kreditorei už 24 625,72 Eur sumą. Pareiškėjas RUAB „Molesta“ administratorius analizavo išimtinai tik UAB „Eicore“ atlikto reikalavimų įskaitymo teisėtumą, nors kreditorės UAB „Eicore“ prašomą patvirtinti kreditorinio reikalavimo sumą sudaro tie reikalavimai, kurie nebuvo įskaityti, todėl nėra teisinių prielaidų netvirtinti UAB „Eicore“ finansinio reikalavimo.

12Teismo įsitikinimu, administratoriaus pareiškime pateikiama aplinkybė, jog kreditorė galėjo ar turėjo žinoti apie Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įskaitymas negalėjo būti atliktas. Teismas taip pat atmetė RUAB „Molesta“ argumentą, jog įskaitymas buvo negalimas, nes įskaitymo atlikimo dieną visos pagal 2011-04-20 Rangos sutartį Nr. EIC20110420-1 gautinos sumos buvo įkeistos trečiajam asmeniui AB DNB bankui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas RUAB „Molesta“ administratorius nepagrįstai tapatina CPK 747 str. 3 d. nuostatoje įtvirtintą draudimą išieškoti iš įkeisto turto be įkaito turėtojo sutikimo su CK 6.134 str. naudojama „turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo“ sąvoka. Nagrinėjamu atveju įkeistas turtas (pagal 2011-04-20 Rangos sutartį Nr. EIC20110420-1 rangovo gautinos sumos) nelaikytinas turtu, į kurį negalima nukreipti išieškojimo CPK 6.134 str. prasme.

13Nustatęs, jog iki įskaitymo atlikimo nebuvo iš RUAB „Molesta“ pusės atlikta jokių veiksmų, rodančių nesutikimą su įskaitomu priešpriešiniu reikalavimu, teismas atmetė RUAB „Molesta“ administratoriaus pareiškimo argumentą, jog bet kokie veiksmai, rodantys nesutikimą su įskaitomu priešpriešiniu reikalavimu, įskaitymą daro negaliojantį.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15Pareiškėjas RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Restrus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Eicore“ reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo pavirtinimo atmesti. Atskirojo skundo esminiai argumentai:

  1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji iš esmės neginčija skolinio įsipareigojimo kreditorei, bei nesutinka su teismo išvada, jog kreditorės prašomą patvirtinti kreditorinio reikalavimo sumą sudaro tie reikalavimai, kurie nebuvo įskaityti, dėl ko, teismo vertinimu, nėra teisinių prielaidų netvirtinti kreditorės finansinio reikalavimo. Apeliantė ne kartą buvo pažymėjusi, kad nepripažįsta šio kreditorinio reikalavimo, kadangi kreditorės UAB „Eicore“ pareikštas 24 625,72 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas yra neatskiriama dalis 242 268,33 Eur (836 504, 10 Lt) sumos, kuri nepagristai bei neteisėtai buvo įskaityta kreditorės 2014 m. kovo 10 d. pranešimu. Apeliantės teigimu, turi būti ištirtas ir išanalizuotas UAB „Eicore“ kreditorinis reikalavimas visa apimtimi, t. y. ištirti bei įvertinti įrodymai, pagrindžiantys viso kreditorinio reikalavimo atsiradimo pagrįstumą, jo dydį bei atlikto dalies kreditorinio reikalavimo įskaitymo teisėtumą. Apeliantė nepripažįsta kreditorės 266 894,05 Eur reikalavimo, kildinamo dėl statybos darbų trūkumų pašalinimo.
  2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog ji esą nepateikė įrodymų, paneigiančių jos prievolę sumokėti kreditorei už sunaudotą elektros ir šilumos energiją. Vilniaus komercinio arbitražo teismas, išnagrinėjęs apeliantės ieškinį kreditorei ir priėmęs sprendimą byloje Nr. 275, konstatavo, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d. tarp šalių buvo pasirašytas Statybos užbaigimo aktas ir pirmieji du statomo viešbučio aukštai buvo pradėti dalinai eksploatuoti 2012 m. rugpjūčio 15 d. Ši teismo nustatyta aplinkybė paneigia kreditorės reikalavimą sumokėti įsiskolinimą už elektros energiją, suvartotą laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., kadangi dalis elektros energijos galėjo būti buvo suvartota paties kreditorės, pradėjusios nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. eksploatuoti dalį viešbučio. Šių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino.
  3. Teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą, netyrė ir neanalizavo bei nepaneigė apeliantės argumentų dėl įskaitymo, atlikto iš užsakovo sulaikytų lėšų, neteisėtumo. Nurodė, kad kreditorė neturėjo teisės atlikti įskaitymo, kadangi reikalavimo įvykdymo terminas nebuvo suėjęs (vadovaujantis CK 6.130 str.). Paaiškino, kad pagal Rangos sutartį kreditorė turėjo teisę sulaikyti sutarties kainos dalį. Vieną sulaikytos sumos dalį kreditorė apeliantei turėjo išmokėti po darbų perėmimo pažymos ir statybos užbaigimo akto išdavimo, kitą – apeliantei pateikus garantinio laikotarpio užtikrinimą. Apeliantei nepateikus tokio užtikrinimo, kreditorei neatsirado prievolė mokėti rangovui sulaikytą Rangos sutarties kainos dalį, t. y. reikalavimo terminas nebus suėjęs.
  4. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog kreditorė galėjo ar turėjo žinoti apie Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutarties priėmimą, esą nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įskaitymas negalėjo būti atliktas. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė sustabdyti RUAB ,Molesta” turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimą ir (ar) išieškojimą, kas turėtų būti suprantama taip, kad įmonės savininkai, vadovai ir kreditoriai, siekdami restruktūrizavimo, tokiam susitarimui prieštaraujančių veiksmų negali atlikti nuo pat pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme priėmimo. Priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, visi kreditoriai pagrįstai tikisi ir turi teisėtą lūkestį, kad įmonės turtas nebus mažinamas, o įsiskolinimai – didinami.
  5. Kreditorė, 2014 m. kovo 10 d. atlikusi įskaitymą, pažeidė Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatas, nes įskaitymo metu apeliantės turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms įsiteisėjusiais, galiojančiais ir vykdytinais teismų sprendimais buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik restruktūrizavimo byloje, bet ir užtikrinant kitų kreditorių reikalavimų vykdymą.
  6. Teismas nepagrįstai atmetė apeliantės argumentą, kad įskaitymas buvo negalimas, nes įskaitymo atlikimo dieną visos pagal Rangos sutartį Nr. EIC20 110420-1 rangovo gautinos sumos buvo įkeistos trečiajam asmeniui AB DNB bankui. 2005 m. sausio 06 d. tarp apeliantės ir trečiojo asmens AB DnB banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 0013-05IL, kurios užtikrinimui 2011 m. birželio 23 d. tarp šalių buvo sudarytas įkeitimo sandoris. Juo apeliantė įkeitė trečiajam asmeniui visą esamą ir būsimą reikalavimo teisę į gautinas pajamas pagal 2011 m. balandžio 20 d. Rangos sutartį Nr. EIC20 110420-1. Nagrinėjamu atveju įskaitymas iš trečiajam asmeniui AB DNB bankui įkeisto turto buvo galimas tik tuo atveju, jei kreditorius turėtų pirmesnio eilėje kreditoriaus rašytinį sutikimą išieškoti skolą iš įkeisto turto.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Eicore“ atskirąjį skundą prašo atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Kreditorės reikalavimas dėl apmokėjimo už suvartotą elektros energiją susideda iš dviejų dedamųjų: i) kompensuotinų elektros energijos tiekimo išlaidų (14 398,33 Lt, t.y. 4 170,04 Eur); ii) kompensuotinų šilumos energijos tiekimo išlaidų (69 583,53 Lt, t.y. 20 152,78 Eur). Apeliantė teismo nutarties dalies teisėtumo dėl kreditorės reikalavimo, kurį sudaro išlaidos už šilumos energijos tiekimą (20 152,78 Eur), atskirajame skunde apskritai neginčija, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti nutartį šioje dalyje. Kaip nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, Vilniaus komercinio arbitražo teismas, priimdamas sprendimą arbitražo byloje, konstatavo, jog UAB ,,Molesta” nepateikė jokių įrodymų dėl sąskaitų už patiektą elektros ir šilumos energiją apmokėjimo, todėl atmetė apeliantės reikalavimą toje dalyje, kurioje ji ketino prisiteisti iš kreditorės nepagrįstai išrašytų sąskaitų sumą, tačiau arbitražas nesprendė kreditorės išrašytų apeliantei sąskaitų už elektros energiją pagrindu atsiradusių reikalavimų. Be kita ko, šios sumos nebuvo įskaitytos.
  2. Apeliantė nepagrįstai ginčija teismo išvadą, jog kreditorės prašomą patvirtinti finansinio reikalavimo sumą sudaro tie reikalavimai, kurie nebuvo įskaityti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šioje byloje buvo sprendžiamas kreditorės finansinio reikalavimo, kuris nebuvo įskaitytas, pagrįstumo klausimas, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai šiuo klausimu nesudaro pagrindo naikinti nutartį. Be to, apeliantės argumentai, susiję su atlikto įskaitymo vertinimu, yra teisiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys teisiniam reglamentavimui. Įskaitymo teisėtumo/pagrįstumo vertinimas šioje byloje reikštų išėjimą už nagrinėjamo klausimo ribų, todėl atskirajame skunde dėstomi motyvai dėl įskaitymo taip pat turėtų būti atmesti, kaip nesusiję su nutarties pagrįstumo vertinimo klausimu.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria išspręstas kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19Byloje nagrinėjamas ginčas pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ restruktūrizavimo administratoriaus pareiškimą teismui dėl kreditorinio reikalavimo ginčijimo, kuriuo pareiškėjas prašė netvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Eicore“ pareikšto kreditorinio reikalavimo.

20CPK 111 str. 2 d. 4 p. numato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodomas procesinio dokumento pobūdis ir dalykas. Atitinkamas reikalavimas keliamas ir pateikiant ieškinį arba kitokį pareiškimą (CPK 135 str. 1 d. 4 p.).

21Kaip pažymima kasacinio teismo jurisprudencijoje, nors civilinio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinio pareiškimą sudaro du reikalavimai – ieškinio (pareiškimo) dalykas ir pagrindas. Šių elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 str. įtvirtintas dispozityvumo principas, reiškiantis, kad tik asmuo, kuris mano, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y., suformuluodamas ieškinio ar pareiškimo pagrindą ir dalyką, jis nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Tinkamas ieškinio (pareiškimo) dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.

22Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad UAB „Eicore“, pareikšdama finansinį reikalavimą, nurodė, jog apeliantė privalėjo kreditorei kompensuoti 20 810 Lt turėtų draudimo išlaidų. Nors šį kreditorinį reikalavimą sudarė 20 810 Lt suma, kreditorė reiškė reikalavimą tik dėl dalies kompensuotinų draudimo išlaidų – 1 045,83 Lt. Nurodė, kad tokio jos veikimo priežastis – atliktas dalies reikalavimų įskaitymas. Kitą pareikšto kreditorinio reikalavimo dalį sudarė statybos metu objekte rangovo UAB „Molesta“ suvartota elektros bei šilumos energija už 83 981,86 Lt sumą. RUAB „Molesta“, pagal paduotą administratoriaus pareiškimą ginčydama būtent tokį kreditorinį reikalavimą, apibrėžė ir ginčo ribas, t. y. nesutiko, jog RUAB „Molesta“ yra skolinga kreditorei UAB „Eicore“ 1 045,83 Lt draudimo išlaidų ir 83 981,86 Lt išlaidų už elektros bei šilumos energiją. Būtent šios pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateiktas pareiškėjo reikalavimas sudarė ginčo ribas. Teismas, neišeidamas už nagrinėto ginčo ribų, šiuo atveju turėjo vertinti išimtinai tik kreditorinio reikalavimo dėl 1 045,83 Lt draudimo išlaidų ir 83 981,86 Lt išlaidų už elektros bei šilumos energiją kompensavimo pagrįstumo klausimą.

23Nepaisant pačios apeliantės pareiškime apibrėžto ginčo dalyko ribų, ji teikia argumentus bei nurodo aplinkybes (formuoja pareiškimo faktinį pagrindą), kurios yra nesusijusios su pačiu kreditoriniu reikalavimu, t. y. ginčija kreditorinį reikalavimą dėl 1 045,83 Lt draudimo išlaidų, nurodydama aplinkybes, susijusias su kita – kreditorės neprašoma patvirtinti kaip kreditorinis reikalavimas – turėtų draudimo išlaidų suma. Atskirasis skundas dalyje UAB „Eicore“ kreditorinio reikalavimo, susijusio su draudimo išlaidų suma, grindžiamas iš esmės viena ta aplinkybe, jog (apeliantės nuomone) reikalavimų įskaitymas, kurio pagrindu kreditorė nereikalauja tvirtinti kitos draudimo išlaidų sumos, kaip kreditorinio reikalavimo dalies, buvo nepagrįstas ir neteisėtas.

24Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl tokių apeliantės argumentų, konstatavo, kad kreditorės prašomą patvirtinti kreditorinio reikalavimo sumą sudaro tie reikalavimai, kurie nebuvo įskaityti, todėl darė išvadą, jog nėra teisinių prielaidų netvirtinti kreditorės pareikšto finansinio reikalavimo. Atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada. Nežiūrint šios pirmosios instancijos teismo išvados, kuria aiškiai apibrėžtos iškelto ginčo ribos, teisėjų kolegija pasisako dėl apeliantės teiginių, susijusių su kreditorės atliktu reikalavimų įskaitymu.

25Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš esmės analizuoti ir vertinti apeliantės argumentų dėl kreditorės atlikto reikalavimų įskaitymo pagrįstumo, kadangi aplinkybės dėl atlikto įskaitymo nesudarė ginčo dalyko pagal pateiktą administratoriaus pareiškimą. Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, peržengė administratoriaus pareiškimu iškelto ginčo ribas. Nors ginčo šalys teikė atitinkamus argumentus, visgi klausimas dėl įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo sprendžiamas iš esmės, be to, ir neturėjo būti sprendžiamas, kadangi jis nesudarė iškelto ginčo dalyko. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktos išvados ir vertinimai, tam tikrų aplinkybių partvirtinimas ar paneigimas, susiję su kreditorės UAB „Eicore“ atliktu įskaitymo (ne)teisėtumu ir/ar (ne)pagrįstumu, negalėtų turėti ginčo šalims nei prejudicinės galios, nei sukelti teisinių pasekmių įsigaliojus šiai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai.

26Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nepasisako ir nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su kreditorės atliktu įskaitymu, apsiribodama apskųstos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimu ginčijamo kreditorinio reikalavimo ribose.

27Vadovaujantis Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014-02-03 sprendimu, apeliantė privalėjo kreditorei kompensuoti 20 810 Lt draudimo išlaidų sumą. Šių aplinkybių šalys neginčijo. Tai, kad RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo byloje kreditorė pateikė finansinį reikalavimą tik dėl dalies priteistos sumos – 1 045,83 Lt, neturi reikšmės nagrinėjamam klausimui. Asmuo gali laisvai apsispręsti dėl savo teiktinos kreditorinės pretenzijos apimties (dydžio). Tai yra nekvestionuojama kreditoriaus teisė. Negalima tokia teisinė situacija, kuomet kreditoriaus reikalavimas būtų netenkinamas tik dėl to, kad šis pasirenka savo teises įgyvendinti mažesniu mastu, t. y. pareikšdamas mažesnės apimties reikalavimą. Kaip jau nustatyta, byloje nėra ginčo dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindo, t. y. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014-02-03 sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kreditorinio reikalavimo šioje dalyje pagrįstumo.

28Apeliantė teismo nutartį, kuria pripažintas pagrįstu kreditorinis reikalavimas dėl 83 981,86 Lt išlaidų už elektros bei šilumos energiją apmokėjimo, ginčija dalyje įsiskolinimo už elektros energiją, suvartotą laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Apeliantės teigimu, dalis elektros energijos galėjo būti suvartota paties kreditoriaus, nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. pradėjusio eksploatuoti dalį viešbučio.

29Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ši pareiga įgyvendinama nurodant teisiškai reikšmingas aplinkybes, renkant ir pateikiant teismui įrodymus bei dalyvaujant įrodymų tyrime bei vertinime. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigos arba netinkamai ją įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (paprastai, proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas, išnagrinėjęs bylą, gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą atmesti. Įrodinėjimo pareiga pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles tenka tam, kas teigia. Apeliantė nurodė vienintelį teismo nutarties nepagrįstumo šioje dalyje argumentą – teismas nevertino, ar dalis elektros energijos galėjo būti suvartota pačios kreditorės. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu dėl įrodinėjimo pareigos, konstatuoja, kad apeliantės argumentas grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, nepateikiant jokių įrodymų apie tai, jog kreditorė laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. statybos objekto – viešbučio pirmuosiuose dvejuose aukštuose galėjo naudoti ir naudojo elektros energiją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie apeliantės teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti įrodymais.

30Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

31Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkinamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista.

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi atsakovei UAB... 5. Restruktūrizavimo byloje UAB „Eicore“ pateikė 85 027,69 Lt kreditorinį... 6. Atsiliepime į restruktūrizavimo administratoriaus pareiškimą kreditorė UAB... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo... 9. Teismas nustatė, kad 2011-04-20 tarp kreditorės UAB „Eicore“ ir UAB... 10. Kreditorė nurodė, jog RUAB „Molesta“ privalo sumokėti už elektros,... 11. Teismas konstatavo, kad RUAB „Molesta“ iš esmės neginčija, jog... 12. Teismo įsitikinimu, administratoriaus pareiškime pateikiama aplinkybė, jog... 13. Nustatęs, jog iki įskaitymo atlikimo nebuvo iš RUAB „Molesta“ pusės... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 15. Pareiškėjas RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo administratorius uždaroji... 16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė uždaroji akcinė bendrovė... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria išspręstas kreditorinio... 19. Byloje nagrinėjamas ginčas pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės... 20. CPK 111 str. 2 d. 4 p. numato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens... 21. Kaip pažymima kasacinio teismo jurisprudencijoje, nors civilinio proceso... 22. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad UAB „Eicore“, pareikšdama... 23. Nepaisant pačios apeliantės pareiškime apibrėžto ginčo dalyko ribų, ji... 24. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl tokių apeliantės... 25. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš esmės... 26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nepasisako ir... 27. Vadovaujantis Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014-02-03 sprendimu,... 28. Apeliantė teismo nutartį, kuria pripažintas pagrįstu kreditorinis... 29. Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 30. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde išdėstytų... 31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkinamas, o apskųsta... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą....