Byla e2A-608-460/2016
Dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, ieškovo M. G. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-5008-122/2015 pagal ieškovo M. G. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Teisingumo ir Krašto apsaugos ministerijų ir Generalinės prokuratūros atstovų, dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, ieškovo M. G. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas 2015-02-11 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos Valstybės 59 336,76 Eur turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos už priteistą sumą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-27 nutartimi nutarė bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-26 nutartimi pasiūlė ieškovui į bylą atsakovais įtraukti Teisingumo ir Krašto apsaugos ministerijas bei Generalinę prokuratūrą.

4Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2015-04-14 pateikė patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ir Krašto apsaugos ministerijų ir Generalinės prokuratūros atstovų, prašydamas priteisti iš atsakovo 59336,76 Eur turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų; taip pat priteisti iš atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas Krašto apsaugos ministerijos viršininko 2008-06-20 įsakymu buvo priimtas į profesinę karo tarnybą. Ieškovas buvo paskirtas į Priešmininio laivo Navigacinės kovinės dalies vairininkų grandį, kur tapo vyr. vairininku. Minėtoje grandyje jam nustatytas 3,4 bazinio dydžio pareiginis atlyginimas, numatyta mokėti 130 Lt butpinigių ir Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Ieškovas 2010-03-10 Lietuvos Kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vado įsakymu buvo paskirtas atlikti uosto katerio „H-22“ bocmano pareigas. Tų pačių metų ir mėnesio 22 dieną apie 00.30 val. Klaipėdoje, prie įėjimo į daugiabutį namą, esantį Smiltelės g. 16, Klaipėda, trečią laiptinę, ieškovas gindamasis sužalojo S. P., kuris 2010-03-25 apie 14 val. ligoninėje mirė. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, ieškovas buvo sulaikytas bei 2010-03-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Ikiteisminio tyrimo pagrindu ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla. Tuo pačiu darbdavys nuo 2010-03-24 ieškovą nušalino nuo pareigų bei perkėlė jį į Karinių jūrų pajėgų laikinąjį personalo rezervą, nes karys gali būti nušalintas nuo pareigų, jei jis pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje. Ieškovui dėl suėmimo negalint toliau vykdyti pareigų, į kurias buvo paskirtas, Krašto apsaugos ministro 2010-05-21 įsakymu ieškovas nuo 2010-05-28 išleistas į atsargą. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2010-11-24 nuosprendžiu pripažino ieškovą kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalies normose (už nužudymą), paskirdamas 9 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Tačiau 2013-01-07 Lietuvos Apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukė dėl ieškovui baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių. Per visą ikiteisminį ir teisminį procesą, ieškovas buvo suimtas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir patvirtinus Lietuvos apeliacinio teismo išvadą, kad ieškovas kitam asmeniui atėmė gyvybę įgyvendindamas savo teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas jos ribų, buvo paleistas iš įkalinimo vietos. Nurodė, jog nuo pat įvykio pradžios ieškovas nuosekliai laikėsi tos pozicijos, kad gynėsi. Ieškovas yra įsitikinęs, kad net 33 mėnesius dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, neteisėtai buvo suvaržyta laisvė, prarado darbą, patyrė dvasinius sukrėtimus ir nepatogumus, teigiant, kad yra nuteistas už sunkų nusikaltimą. Kadangi apeliacinės instancijos ir kasacine tvarka bylą nagrinėję teismai pripažino, kad ieškovas nepadarė jam inkriminuojamos veikos, laiko, kad teisinis procesas buvo pradėtas nepagrįstai. Dėl to prarado darbą bei visuomenėje susidarė nepalankus požiūris į jį, kaip į žmogžudį, kalėjusį įkalinimo įstaigoje. Net dabartiniu metu ieškovui susirasti darbo yra sudėtinga. Visos paminėtos aplinkybės lėmė ieškovui dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus dėl kaltinimo pobūdžio ir visos teisiamojo proceso eigos, ateities nežinios ir prarastos darbo vietos, pažeminimo, ir savigarbos pablogėjimo, artimiesiems sukeltų dvasinių kančių bei bendravimo galimybių sumažėjimo. Tai pat, dėl ilgai trukusio suėmimo - ieškovo atskyrimo nuo visuomenės, kas sukėlė pasekmes – nutrūko socialiniai ryšiai. Akivaizdu, kad nesant ieškovo kaltės, jam valstybės institucijos taikė griežčiausią kardomąją priemonę, suvaržė ieškovo laisvę, taip sukeliant nepagrįstai sunkias materialiai ir moraliai pasekmes pačiam ieškovui, todėl valstybės turi pareigą atlyginti dėl tokio proceso ieškovui padarytą žalą: neturtinei žalai atlyginti priteisti už kiekvieną neteisėto suėmimo dieną po 41,99 Eur (145 Lt), t. y. 1022 dienos x 145 Lt = 148190,00 Lt (42918,79 Eur), o turtinę žalą prašo priteisti pagal Lietuos Kariuomenės karinės jūrų pajėgos 2015-12-03 pažymą, t. y. apskaičiuotą 14158,01 Eur negautą darbo užmokestį bei kitas išmokas nuo 2010-03-24 iki 2012-06-26. Prašo visiškai ieškinio reikalavimus patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Teisingumo ministerijos atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad žala, padaryta teisėsaugos institucijų ar pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso srityje atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalies normas. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika pasireiškia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų. Tokia atsakomybės rūšis ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo kaltės įrodinėti nereikia, nes valstybei deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda nepaisant šių asmenų kaltės, jeigu nustatomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai; žala ir jos dydis; priežastinio ryšio buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Jeigu delikto sudėtyje nėra bent vienos iš šių sąlygų, atsakomybė negalima. Taigi, visų sąlygų buvimą privalo įrodyti ieškovas. Kadangi šiuo atveju išteisinamasis teismo nuosprendis, baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nepreziumuoja baudžiamojo proceso nepagrįstumo ir neteisėtumo, turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Todėl vien tai, kad ieškovas buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką bei išteisintas, nepadarius veikos, turinčios jam inkriminuojamus nusikaltimo požymius, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Taip pat asmens išteisinimas baudžiamojoje byloje savaime nėra pagrindu išvadai, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu bei proceso metu atlikti procesiniai veiksmai ir kardomojo poveikio priemonių taikymas buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Šiuo atveju buvo įsitikinta ir byloje yra duomenų – ieškovas pats pripažino, kad nužudė žmogų. Taigi, jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo teisėtas ir pagrįstas baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, paties ieškovo bei liudytojų paaiškinimais. Be to, skiriant kardomąją priemonę ar atliekant kitus procesinius veiksmus, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama tik į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, kliudys nustatyti tiesą, trukdys teisminiam procesui, darys naujus nusikaltimus ir pan. Minėta nuostata reikalaujama teisėto kardomosios priemonės ir procesinės prievartos priemonės paskyrimo, o ne teisėto pripažinimo kaltu. Mano, kad ieškovo atžvilgiu visi procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal baudžiamajame procese įtvirtintas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovą padarius inkriminuojamą nusikaltimą. Visi procesiniai veiksmai buvo grindžiami atitinkamų institucijų procesiniais sprendimais, kurie nėra panaikinti. Pažymėjo, jog byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą ieškovo atžvilgiu. Vien tai, kad baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, negali reikšti, jog procesas ir kiti procesiniai veiksmai buvo atlikti nepagrįstai ir neteisėtai. Prašo ieškinį atmesti.

6Krašto apsaugos ministerijos atstovė mano, jog ieškovo pateiktieji argumentai nesudaro pagrindo ieškinio reikalavimų patenkinimui. Ieškovas nenurodė, kokie konkretūs kiekvieno iš trijų valstybę atstovaujančiųjų atstovų neteisėti veiksmai ir kokio dydžio tie veiksmai žalą sąlygojo. Jų nuomone, ieškovas neteisėtus veiksmus kildina iš neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų, reikalaudamas dėl to atsiradusios žalos atlyginimo. Teigė, kad atsakovą atstovaujanti Krašto apsaugos ministerija neatliko jokių veiksmų, su kuriais ieškovas sieja jam padarytą žalą. Krašto apsaugos ministerijos priimtieji sprendimai yra teisėti, pagrįsti bei įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Jeigu žala padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje, tokie ginčai nagrinėtini administraciniuose teismuose. Ieškovas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Be to, ieškovas neginčija Krašto apsaugos ministerijos veiksmų teisėtumo bei pats pripažino, kad laisvės suvaržymas ir kaltinimas nužudymu, sudarė pagrindą Krašto apsaugos ministerijai atleisti jį iš užimamų pareigų. Kaip žinia, ieškovas iki atleidimo iš tarnybos, tarnavo Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose. Gavus 2010-03-25 Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus raštą apie tai, kad kariui M. G. yra įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 d. bei jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o 2010-04-26 – raštą, kuriuo informuojama, kad ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 d. (nužudymas) bei jam kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta iki 2010-05-25, ėmėsi, pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, atitinkamai įforminti kario nebuvimą darbe. Įvertinus tai, kad suimtas karys negali vykdyti profesinės karo tarnybos, 2010-03-26 įsakymu buvo nušalintas nuo pareigų ir perkeltas į laikinąjį personalo rezervą. Pagal tai, nušalintas nuo pareigų karys, gali būti perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, iki bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl šio kario tolesnės tarnybos. Tokiu būdu, Lietuvos kariuomenės vadas, įvertinęs visas aplinkybes ir matydamas, kad karys ir toliau negali vykdyti savo pareigų, pripažino ieškovo atleidimą iš profesinės karos tarnybos būtinu. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi Lietuvos kariuomenės vado sprendimo motyvais ir įrodymais, nutraukė su M. G. profesinės karo tarnybos sutartį ir jį išleido į atsargą. Pastebėjo, kad ieškovas neteisingai yra apskaičiavęs turtinę žalą. Nurodė, jog maistpinigių dydis yra nustatomas Vyriausybės nutarimu, kuris ieškovo nurodytu laikotarpiu, keitėsi (iki 2011-12-21 vienos paros maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija buvo 14,80 Lt, o nuo 2012-01-01 – 18,50 Lt). Ieškovas žalos atlyginimą sieja ne su viešojo administravimo subjekto – Krašto apsaugos ministerijos neteisėtais sprendimais, o su teisėsaugos pareigūnų neteisėtais veiksmais baudžiamajame procese. Jų nuomone ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės rūšies sąlygų, o neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, jeigu procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo neteisėti. Tik pripažinus esant šią deliktinės civilinės atsakomybės sąlygą, galima nustatinėti kitas sąlygas, taip pat ir žalą. Kadangi išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis proceso teisės normų, todėl ieškinys, kaip neįrodytas, turi būti atmestas.

7Generalinės prokuratūros atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog visi ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros veiksmai buvo atlikti laikantis įstatymų bei ieškovo ne kartą apskųsti ir galutinai išnagrinėti apeliacinių instancijų. Ieškovas, kildindamas savo ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo, remiasi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nepagrįstumu, apeliuodamas į jo atžvilgiu priimtą išteisinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teisme. Tokius ieškovo argumentus paneigia baudžiamosios bylos medžiaga. Sprendimai dėl jo sulaikymo buvo priimti laikantis nacionalinės teisės baudžiamojo proceso normų ir atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų aiškinimu, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktiką sulaikymas ir suėmimas yra teisėti, kai jie grindžiami procesiniu sprendimu ir esant pagrįstam įsitikinimui, kad suimamas asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad žala galėtų būti priteista tik tais atvejais, jeigu ji atsirastų kaltais ikiteisminio tyrimo ar prokurorų veiksmais. Išteisinamajame teismo nuosprendyje nėra konstatuota, kad buvo padaryti ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įrodymų rinkimo teisėtumo ir kiti įstatymų pažeidimai, kurie sudarytų teisinį pagrindą ieškovui žalos atlyginimui. Tačiau ieškovo ieškiniuose prokurorai tokių veiksmų neatliko, o tik, vadovaudamiesi įstatymais, atliko tyrimus, tvirtino procesinius dokumentus ir priėmė galutinius sprendimus. Mano, jog ieškinys nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, nes Generalinė prokuratūra atliko visus įstatymu priskirtus veiksmus tinkamai bei jokios jų institucijos kaltės dėl tariamos žalos neįžvelgia. Be to Konstitucijos 109 straipsnyje reglamentuota, kad niekas negali turėti įtakos teismams ir jie yra nepriklausomi. Ieškovo išreikštoji nuomonė yra subjektyvi, kuri neturi jokio pagrindo. Paprastai tokios kategorijos bylose, jei žala padaroma kaltais teisėjų veiksmais, priteisiama iš valstybės biudžeto. Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo, o atstovai tegul pasidalins kiek kuris privalo atlyginti žalą, yra nepagrįstas teisiškai. Ieškovo nuomone, tai, kad jis baudžiamojoje byloje buvo išteisintas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, pripažinus, jog kito žmogaus gyvybę jis atėmė esant būtinosios ginties sąlygoms ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų, savaime jau suformuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų neteisėtus veiksmus, t. y. vieną iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nors turi būti įrodytas teisėjo, prokuroro ar kito pareigūno, atlikusio tam tikrus veiksmus, priežastinis ryšys ir žala. Pareigūnų (prokuroro) veiksmų neteisėtumą ieškovas iš esmės grindžia tuo, kad jo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Tokios ieškovo išvados yra nepagrįstos ir neįrodančios prokuroro atliktų procesinių veiksmų ir priimtų ikiteisminio tyrimo metu procesinių sprendimų nepagrįstumo ar neteisėtumo. Priešingai, nepradėjus ikiteisminio tyrimo dėl asmens sužalojimo, kuris vėliau nuo tų sužalojimų mirė, būtų šiurkščiai pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Turi būti žiūrima, kokie procesiniai veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėtai, kokias jie sukūrė pasekmes ir kokia dėl to atsirado žala. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje dėl ieškovo minimų procesinių sprendimų – nė viename iš jų nėra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras atliko neteisėtus veiksmus, prieštaraujančius BPK. Remiantis išdėstytais argumentais ir formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, prašo ieškinį, kaip nepagrįstą, atmesti.

8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovo M. G. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Teisingumo ir Krašto apsaugos ministerijų ir Generalinės prokuratūros atstovų, dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atmetė. Pabrėžė, kad pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo kaltei. Akcentavo, jog taikant valstybės atsakomybę, turi būti nustatyta teisėjo kaltė nagrinėjant bylą, kurioje pareikštas ieškinys valstybei. Nurodė, jog nėra pagrindo teisėjų, prokurorų ir tyrėjų veiksmus priimant procesinius sprendimus laikyti neteisėtais veiksmais, kuriuos būtina konstatuoti kaip būtinąją sąlygą civilinei atsakomybei atsirasti. Pareigūnai vykdė jiems įstatymo skirtas funkcijas, neperžengė jiems suteiktų kompetencijos ribų, o kadangi apeliacinės instancijos teismas atlieka žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkciją, todėl aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjo priimtas procesinis sprendimas (nuosprendis) buvo panaikintas apeliacine tvarka, savaime nereiškia jo veiksmų neteisėtumo, kaip pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė teisėjų, prokurorų ir tyrėjų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp pareigūnų priimtų procesinių sprendimų ir jo patirtos neturtinės žalos, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo jų laikyti kaltais dėl ieškovo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo.

9Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo M. G. ieškinį. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už teismo neteisėtus veiksmus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto ir valstybės ginčą dėl padarytos žalos atlyginimo, privalėjo kompleksiškai vertinti ne tik CK normas, reglamentuojančias valstybės civilinę atsakomybę, tačiau ir M. G. baudžiamojoje byloje pritaikytas BK ir BPK normas, įtvirtinančias baudžiamąją atsakomybę šalinančias aplinkybes ir baudžiamojo proceso nutraukimą. Apelianto nuomone, jis buvo neteisėtai nuteistas ir neteisėtai laikomas suimtas, t. y., kad buvo nustatytos CK 6.272 str. 1 d. numatytos aplinkybes, sudarančios pagrindą Valstybės civilinės atsakomybės kilimui. Akcentuoja, jog apylinkės teismas, nors ir išanalizavo civilinės atsakomybės sąlygas, įtvirtintas CK normose, tačiau nepagrįstai neįvertino konkrečios M. G. padarytos turtinės ir neturtinės žalos ir jos priežasčių, be to, dar kartą nepagrįstai analizavo teismo (teisėjo) kaltės klausimą.

10Atsiliepime Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad tai, kad aukštesnės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, savaime nereiškia jo veiksmų neteisėtumo.

11Atsiliepime Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad nebuvo konstatuotas teisėsaugos institucijų ar teismo procesinių veiksmų ar priimtų sprendimų neteisėtumas.

12Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime su skundu nesutinka, prašo j netenkinti. Nurodo, jog apeliantas neįrodė teisėjų, prokurorų ir tyrėjų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio taro pareigūnų priimtų procesinių sprendimų ir apelianto patirtos žalos.

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo, atsiradusio dėl valdžios institucijų (ne)teisėtų veiksmų.

16Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-111-107 M. G. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam 9 metu laisvės atėmimo, bausme atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką buvo įskaičiuotas jo sulaikymo ir suėmimo laikas. Taip pat, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, palikta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, 2013-01-07 nutartimi Nr. 1A-4 2010-11-24 nuosprendį panaikino ir baudžiamąją bylą nutraukė dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nustačius, kad M. G. atėmė gyvybę S. P. įgyvendinęs teisę į būtinąją gintį ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, atmetė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą, t. y. paliko Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-07 nutartį Nr. 1A-4 nepakeistą.

17Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamame ieškinyje, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, kokį pažeistų teisių gynybos būdą ir kokia apimtimi pasirinkti. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo nurodyti suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016). Nagrinėjamu atveju ieškinio analizė suponuoja išvadą, kad byloje žalos atsiradimas siejamas su nepagrįstu ir neteisėtu nuteisimu laisvės atėmimo bausme. Tai reiškia, kad šioje civilinėje byloje ieškovas nekėlė klausimo dėl teismo ar prokuratūros tyčinių veiksmų. Dėl to apylinkės teismas, vertindamas faktinius bylos duomenis teismo ar prokuratūros veiksmų (ne)teisėtumo kontekste, skundžiamame sprendime padarė esminių materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo klaidų, t. y. netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už teismo neteisėtus veiksmus (CK 6.272 straipsnio 2 dalis), kai pagal ieškovo ieškinyje pateiktą materialųjį teisinį reikalavimą privalėjo vertinti žalos atlyginimo klausimą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo (CPK 6.272 straipsnio 1 dalis).

18Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, kad teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltė laikoma būtina civilinės atsakomybės sąlyga tik tuomet, kai žala padaroma nagrinėjant civilinę bylą, pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Šiuo atveju ieškovas savo reikalavimą kildino iš jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso, todėl CK 6.272 straipsnio 2 dalis, reikalaujanti nustatyti teisėjo, ar kito teismo tarnautojo kaltę, netaikytina, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo išplėtė minėtos teisės normos taikymą.

19Būtina atkreipti dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų bei teisėjų kaltė, vykdant baudžiamąjį procesą, yra reikšminga tik vienu aspektu – nustačius, jog minėti asmenys žalą sukėlė tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi žalą nukentėjusiam asmeniui, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atitinkamus pareigūnus (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje ieškovas nekėlė klausimo dėl teismo ar prokuratūros tyčinių veiksmų, tačiau tyčinių veiksmų nebuvimas, kaip matyti iš prieš tai nurodyto teisinio reguliavimo, valstybės atsakomybės nešalina.

20Aptartas teisinis reguliavimas ir bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ir duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog šioje byloje kaip privaloma valstybės atsakomybės sąlyga turėjo būti nustatyta teismo (teisėjo) kaltė, iš esmės netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, netinkamai įvertino reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl padarė įstatymu bei bylos duomenimis nepagrįstas išvadas ir tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (CPK 330 straipsnis).

22Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.), nes tokia padėtis prieštarauja tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

25Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

26Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas 2015-02-11 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu,... 4. Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2015-04-14 pateikė patikslintą... 5. Teisingumo ministerijos atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko.... 6. Krašto apsaugos ministerijos atstovė mano, jog ieškovo pateiktieji... 7. Generalinės prokuratūros atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog visi... 8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovo... 9. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti... 10. Atsiliepime Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija su skundu... 11. Atsiliepime Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra su skundu nesutinka,... 12. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime su skundu nesutinka,... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 15. Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo, atsiradusio dėl valdžios... 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-24... 17. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog CPK 135 straipsnio 1 dalyje... 18. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, kad teisėjo ar kito teismo... 19. Būtina atkreipti dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros... 20. Aptartas teisinis reguliavimas ir bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ir... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas,... 22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 24. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos... 25. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 26. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą...