Byla e2S-672-479/2018
Dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuotas asmuo – D. G. S

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuotas asmuo – D. G. S.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas G. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra vienintelis ( - ) mirusio tėvo L. V. įstatyminis įpėdinis. Pareiškėjas paaiškino, kad jo atstovui pateikus pareiškimą notarei dėl palikimo priėmimo paaiškėjo, kad L. V. testamentu visą savo turtą paliko D. G. S. Pareiškime nurodoma, kad šiuo metu pagal pareiškėjo ieškinį yra iškelta civilinė byla dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, byloje iki teismo sprendimo priėmimo yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai yra sustabdyta paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo procedūra bei uždrausta testamentinei įpėdinei valdyti bei naudoti palikimą sudaranti nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas teigė, kad iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo yra būtina prižiūrėti palikimą sudarantį nekilnojamąjį turtą, tai yra butą bei tris garažus. Dėl to pareiškėjas teismo prašė paskirti mirusiajam L. V. priklausiusių nekilnojamojo turto objektų, tai yra buto, esančio ( - ), garažo, esančio ( - ), garažo, esančio ( - ), garažo, esančio ( - ), administravimą iki kol bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į šį turtą, turto administratoriumi paskirti A. Z.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-882-991/2018 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei D. G. S., juo ieškovas siekia pripažinti negaliojančiu L. V. sudarytą testamentą, kuriuo visą savo turtą jis paliko atsakovei D. G. S. Teismas pažymėjo, kad esant įpėdinių ginčui dėl paveldimo turto ir nesant nustatytos įpėdiniui tenkančios konkrečios paveldimo turto dalies, paveldimo turto administratorius negali būti skiriamas, nes tai nėra susiję su pareiškėjo subjektinių teisių gynimu. Įvertinęs šias aplinkybes teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas bei kasacinio teismo praktiką ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Apeliantas pažymėjo, kad šiuo atveju yra kilęs ginčas ne dėl paveldimo turto dalių, bet dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, todėl pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju jis paveldėtų visą turtą ir dėl to yra suinteresuotas paveldimo turto išsaugojimu.
  2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

4Atskirasis skundas atmetamas.

5

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Apeliantas skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas bei kasacinio teismo praktiką ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Apeliantas pažymėjo, kad šiuo atveju yra kilęs ginčas ne dėl paveldimo turto dalių, bet dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, todėl pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju jis paveldėtų visą turtą ir dėl to yra suinteresuotas paveldimo turto išsaugojimu. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.
  3. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013). Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
  4. CK 5.65 straipsnyje nustatyta, kad jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi CK 5.38 straipsnio nustatytas teises.
  5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo prašo paskirti mirusiojo L. V. paveldimą turtą sudarančių nekilnojamųjų daiktų, tai yra buto, esančio ( - ), garažo, esančio ( - ), garažo, esančio ( - ), garažo, esančio ( - ), administravimą iki kol bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į šį turtą. Pareiškėjas paaiškino, jog jis yra įstatyminis mirusiojo L. V. pirmos eilės įpėdinis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad L. V. 2017 m. birželio 16 d. testamentu visą savo turtą paliko D. G. S. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-882-991/2018 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei D. G. S., kurioje yra ginčijamas L. V. sudarytas testamentas. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik pretenduoja paveldėti mirusiojo L. V. palikimą, tačiau šiuo metu paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai nėra atsiradę ir pareiškėjas nėra įgijęs jokių teisių, susijusių su paveldimu turtu. Pažymėtina, kad kol nustatyta tvarka nėra pripažintas negaliojančiu palikėjo 2017 m. birželio 16 d. sudarytas testamentas, pareiškėjas negali būti laikomas mirusiojo įpėdiniu. Dėl to pareiškėjas nėra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl paveldimo turto administravimo. Pažymėtina ir tai, kad paveldimo turto administravimas pagal CK 5.65 straipsnio nuostatas yra skiriamas tais atvejais, kai nėra kam tinkamai pasirūpinti palikimą sudarančiu turtu. Nors pagal byloje esančius duomenis matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir apribotas testamentinės įpėdinės valdymo, naudojimo ir disponavimo ginčo turtu teisės, tačiau ši aplinkybė nereiškia, jog turtas nėra ir negali būti prižiūrimas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškimas dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo yra nesusijęs su pareiškėjo subjektinių teisių gynimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  6. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

Nutarė

6Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Ryšiai