Byla I-682-811/2018
Dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos sveikatos priežiūros centro atstovei L. V. ir advokatui Mariui Venckui, atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovams Agatai Bosak ir Rimantui Gagiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos sveikatos priežiūros centro skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo L. R.) dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

3Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Nustatė

4pareiškėja VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą (b. l. 35–38), prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 3R-157(AG-228/04-2017) (toliau – Sprendimas) ir atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. T4-212-(1.34) „Dėl V. R. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Klaipėdos miesto savivaldybės VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre“ (toliau – ir Įsakymas).

5Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad Komisija priėmė nepagrįstą Sprendimą, kadangi jame nurodyti motyvai ir išvados priimtos neįsigilinus į pacientų sveikatos tikrinimo VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre atlikimo procesą, neobjektyviai vertinant sveikatos tikrinimo procedūrą ir ją reglamentuojančius norminius aktus, šališkai interpretuojant ir neatskleidžiant norminių aktų visumos ir esmės. Komisija nepagrįstai konstatavo, kad bet kokiu atveju vidaus ligų gydytojo patikrinimas atliekamas pirmiausiai ir kad būtent vidaus ligų gydytojas, atsižvelgdamas į asmens sveikatos būklę ir nusiskundimus, gali nustatyti, kokios srities specialisto profilaktinio patikrinimo asmeniui reikalaujama, kad būtų galima daryti išvadą apie jo sveikatos stovį dėl galimybės jam įsigyti šaunamąjį ginklą. Pareiškėjos vertinimu, tokios išvados prieštarauja teisės aktams. Komisija teigdama, kad paciento V. R. (toliau – ir pacientas) dokumentuose nėra šeimos ar vidaus gydytojų išvadų, neįvertino aplinkybės, jog pacientas nebaigė tikrintis sveikatos ir pas minėtus gydytojus neatvyko. Be to, Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė (F. Nr. 025/a) ir Asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelė (F. Nr. 049/a) buvo pas pacientą namuose, o ne įstaigoje, atlikusioje sveikatos patikrinimą. Sveikatos patikrinimo procedūra nebuvo baigta ne dėl pareiškėjos, o dėl paciento kaltės.

6Pareiškėja nesutinka su Komisijos išvada, kad bendrosios praktikos slaugytoja neturi teisės nukreipti pacientų pas gydytojus specialistus, kadangi ambulatorinėje sveikatos istorijoje buvo padėtas spaudas, informuojantis pacientą, kokių specialistų išvadas reikia pateikti komisijai, šalia pažymimo kabinetai ir specialistų darbo laikas. Tai nėra siuntimas pas specialistus, atliktų tyrimų vertinimas ir tos srities sveikatos tikrinimas, o laikytina paslaugų teikimo pagerinimo priemone. Nesutinka su tuo, kad bendrosios praktikos slaugytoja neturi teisės atlikti jokio paciento sveikatos patikrinimo ir įrašyti duomenų. Šiuo atveju bendrosios praktikos slaugytoja atliko veiksmus savo kompetencijos, teisių ir pareigų bei jos veiklą reglamentuojančių instrukcijų ribose. Be to, jokiose teisės normose nėra uždrausta bendrosios praktikos slaugytojai užfiksuoti preliminarius patikrinimo rezultatus. Atkreipė dėmesį, kad nė viename iš Komisijos nurodytų teisės aktų nėra nurodyta, kokie tyrimai turi būti atliekami profilaktinio patikrinimo metu ir kokie duomenys turi būti įrašyti. Pareiškėjos teigimu, specialistai atlieka tik profilaktinius patikrinimus ir šios paslaugos nėra finansuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-636 šiuo atveju netaikytinas. Nurodo, kad VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre darbas organizuojamas taip, kad būtų maksimaliai didinamas paslaugų prieinamumas.

7Atsakovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 78–83) nurodė su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Nurodė, kad pacientui sveikatos patikrinimas dėl asmens sveikatos būklės tinkamumo įsigyti ginklą buvo atliktas nesilaikant teisės aktuose reglamentuotos tvarkos, kadangi, paciento sveikatos būklės nevertino nei šeimos gydytojas, nei vidaus ligų gydytojas ar darbo medicinos gydytojas, nors teisės aktuose aiškiai įtvirtinta, jog sveikatos tikrinimus atlieka pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai, tarp kurių nurodyti (bendrosios praktikos gydytojas (pagal dabartinį teisinį reguliavimą vadinamas šeimos gydytojas) ar apylinkės terapeutas (pagal dabartinį teisinį reguliavimą vadinamas vidaus ligų gydytojas). Atitinkamai, Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo 9.2 papunktyje nustatyta, jog sveikatos tikrinimus atlieka šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai (šeimos gydytojas, vidaus ligų gydytojas) arba darbo medicinos gydytojas. Minėto aprašo 10 punkte aiškiai įtvirtinta, jog gydytojas siunčia pacientą kitų gydytojų specialistų konsultacijoms, įtaręs ligas ar fizinius trūkumus, nurodytus Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąraše. Gydytojai, konsultavę pacientą, į formą Nr. 027/a įrašo atsakymą dėl sveikatos būklės tinkamumo gauti leidimą įsigyti ginklą. Taigi, profilaktinio sveikatos patikrinimo procedūra pradedama nuo paciento apsilankymo pas šeimos medicinos paslaugas teikiantį gydytoją (šeimos gydytoją arba vidaus ligų gydytoją ar darbo medicinos gydytoją) ir būtent jie, o ne bendrosios praktikos slaugytoja, vadovaudamiesi minėto aprašo nuostatomis, siunčia pacientą privalomoms specialistų konsultacijoms ir tyrimų atlikimui.

9Atkreipė dėmesį, jog 2017 m. sausio 26 d. į VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą atvykusio paciento sveikatos būklės nevertino nė vienas iš minėtų asmens sveikatos priežiūros specialistų, o jo sveikatos patikrinimą organizavo bendrosios praktikos slaugytoja, nors teisės aktai tokios kompetencijos slaugytojai nesuteikia. Pažymėjo, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad paciento ambulatorinio gydymo statistinė kortelė buvo pas pacientą namuose, o ne VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre, tik patvirtina, kad paciento sveikatos patikrinimas buvo organizuojamas netinkamai. Tarnyba taip pat nurodė, kad ištyrus neplaninio patikrinimo medžiagą, nustatyta, kad pacientui kreipiantis į Profilaktikos skyrių, būtent bendrosios praktikos slaugytoja, įvertinusi paciento regėjimo aštrumą, užpildė paciento Asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę ir Ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, pacientą siuntė gydytojų specialistų konsultacijoms bei EKG tyrimui, ir tai patvirtina, kad tokiu būdu viršijo jai nustatytos kompetencijos ribas. Tarnyba atsiliepime pažymėjo, jog skundžiamuose sprendimuose nebuvo nustatyta, kad neatlikti būtini tyrimai, nagrinėjamu atveju buvo vertinama kaip buvo suteiktos sveikatos paslaugos, todėl pareiškėjos argumentai, kad nė viename iš Komisijos nurodytų teisės aktų nėra nurodyta, kokie tyrimai turi būti atliekami profilaktinio patikrinimo metu ir kokie duomenys turi būti įrašyti yra nepagrįsti. Teigia, kad Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. V-636 taikomas ir paslaugoms, apmokamoms iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir neapmokamoms iš minėto biudžeto. Todėl nagrinėjamu atveju pacientei teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas turėjo būti išduodamas Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, o ne vien tik įrašas asmens ambulatorinėje kortelėje. Teigė, kad eilių pas gydytojus mažinimas negali vykti pacientam teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės sąskaita.

10Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

11Teismo posėdyje atsakovės Tarnybos atstovai palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo L. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai.

13Teismas

konstatuoja:

14ginčas byloje kilo dėl Įsakymo ir Sprendimo, kuriuo minėtas Įsakymas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar pacientui VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre sveikatos patikrinimas dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, ar ne.

15Vadovaujantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo L. R. kreipėsi į pareiškėją, prašydama ištirti klinikinį atvejį, kurio metu pacientui buvo atliktas sveikatos patikrinimas dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą (Komisijos bylos II t., b. l. 103). Išanalizavusi šį skundą pareiškėja ją informavo, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos vadovaujantis atitinkamais teisės aktais; kardiogramą užrašiusi bendrosios praktikos slaugytoja informaciją suteikė savo kompetencijos ribose; sveikatos būklė nebuvo įvertinta, nes pacientas neatvyko gauti gydytojo išvados dėl leidimo naudoti ginklą (Komisijos bylos II t., b. l. 104). Gavusi pareiškėjos atsakymą, L. R. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija), prašydama išnagrinėti klinikinį atvejį (Komisijos bylos I t., b. l. 93). Sveikatos apsaugos ministerija persiuntė Tarnybai L. R. skundą dėl pacientui teiktų asmens priežiūros paslaugų ir prašė išnagrinėti pagal priskirtą kompetenciją klinikinį atvejį (Komisijos bylos I t., b. l. 92). Tarnyba informavo L. R., kad atsižvelgus į jos skunde pateiktą informaciją, atliks pareiškėjos neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą (Komisijos bylos II t., b. l. 101), taip pat pareiškėją, kad yra atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas pagal L. R. skundą dėl pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikties teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams ir prašė pateikti nurodytus dokumentus (Komisijos bylos II t., b. l. 107, 108).

16Tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyrius, atlikęs pareiškėjos neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, siekdamas įvertinti pacientui atlikto sveikatos patikrinimo dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą atitikties teisės aktų ir pareiškėjos vidaus dokumentų reikalavimams, surašė 2017 m. liepos 20 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-126 ataskaitą Nr. D17-190(1.27.) (toliau – ir Patikrinimo ataskaita), kurioje konstatavo, kad 2017 m. sausio 26 d. pacientui VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre sveikatos patikrinimas dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, dėl ko teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti (b. l. 14–19). Vadovaudamasis Patikrinimo ataskaita, Tarnybos direktorius priėmė skundžiamą Įsakymą, kurio 1 punktu nustatė, kad 2017 m. sausio 26 d. pacientui VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre sveikatos patikrinimas dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Įsakymo 1.1–1.3 papunkčiuose išdėstytos Patikrinimo ataskaitoje nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo išvados. Įsakymo 2 punktu pareiškėja įspėta dėl Įsakymo 1.1, 1.2 ir 1.3 papunkčiuose nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Įsakymo 3 punkte išdėstytos Patikrinimo ataskaitoje nurodytos rekomendacijos.

17Nesutikdama su Įsakymu, pareiškėja kreipėsi į Komisiją, vadovaudamasi motyvais, kurie yra analogiški išdėstytiems skunde teismui, prašydama panaikinti Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą (Komisijos bylos I t., b. l. 1–6). Išnagrinėjusi skundą, Komisija priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas atmestas (Komisijos bylos II t., b. l. 117–120).

18Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir SSĮ) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir SPĮĮ) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės (tinkamumo) valstybinę priežiūrą. Sveikatos priežiūros kokybė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų sveikatos priežiūros sąlygų, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, visuma (SSĮ 2 straipsnio 30 punktas). Sveikatos priežiūros prieinamumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei (SSĮ 2 straipsnio 31 punktas). Tarnyba, pagal savo kompetenciją kontroliuojanti SPĮĮ nurodytoms įstaigų veiklą, turi teisę, be kita ko, įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus (SPĮĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tarnyba taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdama į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį (SPĮĮ 58 straipsnio 2 dalis). Tarnyba priima sprendimą dėl SPĮĮ numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo, jeigu, be kita ko, pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai (SPĮĮ 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos apraše, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 „Dėl pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), nustatyta detali minėto sprendimo dėl SPĮĮ numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo nagrinėjimo ir įforminimo tvarka. Aprašo 4.1 papunktyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas yra suprantamas kaip Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Minėtą patikrinimą Tarnyba, nagrinėdama skundą, privalo atlikti (Aprašo 23 punktas).

20Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, kurios metu nustačiusi, kad yra pažeisti įstatymai ar kitų teisės aktų ar normatyvių dokumentų reikalavimai, priimti sprendimą dėl kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo tam, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad pažeidimai ateityje nesikartotų (LVAT 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014). Teismas tokiu atveju, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams, t. y. kiekvienu atveju turi įvertinti ar Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2583-520/2016, 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017 ir kt.).

21LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamą akto, bet ir jo sudedamosios dalies, turinį (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose: 2014 m. spalio 30 d. Nr. A146-1705/2014, 2014 m. vasario 3 d. Nr. A552-260/2014, 2013 m. sausio 28 d. Nr. A492-279/2013, 2010 m. spalio 15 d. Nr. A146-1228/2010 ir kt.).

22Įvertinęs tai, kad pagal aktualią LVAT praktiką asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaita yra privalomasis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinės priežiūros dokumentas, kuriuo vadovaujantis rengiamas baigiamasis administracinės procedūros sprendimas – įsakymas dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo, teismas daro išvadą, kad skundžiamo Įsakymo turinys yra neatsiejamas nuo Patikrinimo ataskaitoje pateikto faktinių aplinkybių įvertinimo. Todėl atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei vadovaujantis administracinių teismų praktikoje suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas Įsakymo kartu su Patikrinimo ataskaitos, kaip motyvuojamosios Įsakymo dalies, ir Komisijos Sprendimo, kuriuo Įsakymas buvo paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

23Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, ar pagrįstai Tarnyba atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu priėmė skundžiamą Įsakymą, nėra. Ginčo dėl to, ar Įsakymas buvo priimtas nekompetentingo subjekto, taip pat nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad skundžiamas Įsakymas priimtas įgalioto viešojo administravimo subjekto. Pažymėtina, kad nors pareiškėja prašo panaikinti Įsakymą in corpore (lot. visas), įvertinus teismui pateikto skundo turinį nagrinėjamoje byloje ginčo dėl Įsakymo 1.2 papunktyje nustatyto pažeidimo ir Įsakymo 3 punkte pateiktų rekomendacijų teisėtumo ir pagrįstumo nėra. Įvertinęs bylos medžiagą ir pareiškėjo skunde pateiktus argumentus, teismas Įsakymo 1.1 ir 1.3 papunkčių bei Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą vertins atskirai.

24Dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo

25Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtintą Norinčiųjų įsigyti civilinį ginklą sveikatos tikrinimo tvarką, pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai yra bendrosios praktikos gydytojas, psichiatras, apylinkės terapeutas, psichiatras, chirurgas, o antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 107 patvirtintame Asmenų norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio tikrinimo tvarkos 3 punkte, kuriame nustatyta, kad tikrinant sveikatą, privalo apžiūrėti šių specialybių gydytojai: terapeutas (bendrosios praktikos gydytojas), chirurgas, neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas, psichiatras.

26Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtinto Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 9 punkte įtvirtinta, kad sveikatos tikrinimus atlieka: gydytojas psichiatras, jei reikia, psichiatro nurodymu psichologas atlieka psichologinius tyrimus (9.1 papunktis); šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai (šeimos gydytojas, vidaus ligų gydytojas) arba darbo medicinos gydytojas (9.2 papunktis); jei sveikatą tikrina vidaus ligų gydytojas ar darbo medicinos gydytojas, papildomai tikrina: gydytojas neurologas (9.3.1 papunktis); gydytojas oftalmologas (9.3.2 papunktis); gydytojas otorinolaringologas (9.3.3 papunktis); gydytojas chirurgas (9.3.4 papunktis). Nurodyti gydytojai, vadovaudamiesi Tvarkos aprašo 10 punktu, siunčia pacientą kitų gydytojų specialistų konsultacijos, įtarę ligas ar fizinius trūkumus, nurodytus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąraše.

27Vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad teisės aktai aiškiai įtvirtina, kad asmenų, siekiančių gauti leidimą įsigyti ginklus, pirminį sveikatos patikrinimą turi atlikti gydytojas (šeimos gydytojas, vidaus ligų gydytojas arba darbo medicinos gydytojas). Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad teisės aktuose nėra nustatytas imperatyvus sveikatos patikrinimą atliekančių gydytojų specialistų eilės sąrašas, kadangi aukščiau nurodytuose teisės aktuose expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais) nustatyta, kad pirmiausia asmenį patikrina gydytojas psichiatras, šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai (šeimos gydytojas, vidaus ligų gydytojas arba darbo medicinos gydytojas) ir tik po to antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai (neurologas, oftalmologas, otorinolaringologas).

28Pareiškėjos argumentas, kad dėl paciento kaltės nebuvo baigta jos sveikatos tikrinimo procedūra, yra nesusijęs su konstatuotu teisės aktų pažeidimu, kadangi Tarnyba nevertino, ar procedūra buvo atlikta laiku ar ne, o vertino, ar sveikatos tikrinimo procedūra buvo atlikta tinkamai, laikantis ir įgyvendinant teisės aktų reikalavimus. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė atsiliepime, aplinkybė, kad asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė buvo pas pacientą namuose, o ne įstaigoje, tik patvirtina, jog pareiškėja paciento sveikatos patikrinimą organizavo netinkamai, kadangi vadovaujantis SPĮĮ 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytomis nuostatomis, Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė (F. Nr. 025/a) turi būti nuolat saugoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ne atiduodama pačiam pacientui.

29Pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės neginčija Tarnybos nustatytų faktinių aplinkybių dėl to, kad paciento sveikatos būklės nevertino oftalmologas, bei dėl medicininiuose dokumentuose šeimos medicinos, vidaus ligų ar darbo medicinos gydytojų įrašų, susijusių su sveikatos patikrinimu dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą. Nesant ginčo dėl Tarnybos nustatytų faktinių aplinkybių ir teismui nenustačius aplinkybių, paneigiančių Tarnybos išvadas, kad atliekant paciento sveikatos tikrinimą dėl leidimo įsigyti civilinį ginklą jis nebuvo apžiūrėtas šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo ir jo sveikatos būklės nevertino gydytojas oftalmologas, teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su Tarnybos išvadomis, priimtomis įvertinus paciento medicininę dokumentaciją (Komisijos bylos I t., b. l. 94–98, 130–152; Komisijos bylos II t., b. l. 1–40).

30Bendrosios praktikos slaugytojo profesinės veiklos sritį, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę nustato Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 patvirtinta „Lietuvos medicinos norma MN 28:2011. Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, kurios VII skyriuje „Kompetencija“ nėra nustatyta bendrosios praktikos slaugytojo kompetencija inicijuoti sveikatos tikrinimo procedūrą, nukreipiant pacientą sveikatos tyrimų atlikimui ir specialistų konsultacijoms bei nėra nustatyta kompetencija įvertinti atliktų tyrimų rezultatų.

31Pagal Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų patiekimo tvarkos aprašo, patvirtinto Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 (toliau – ir Aprašas Nr. 636) 5–7 punktus (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. birželio 1 d.), siuntimą išduoti gali tik gydytojas. Aprašo Nr. 636 nuostatose nėra nurodoma, kad šis teisės aktas taikomas tik teikiant paslaugas, finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Vadinasi, minėtas teisės aktas taikomas ir apmokamoms bei neapmokamoms paslaugoms iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, dėl ko pareiškėjos argumentai dėl minėto teisės akto netaikymo nagrinėjamoje byloje atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Aprašas Nr. 636 nustato dvi siuntimo pas gydytoją specialistą rūšis: formos Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas“ užpildymas arba siuntimo įrašymas į Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelę (F. Nr. 025/a). Įrašas formoje Nr. 025/a daromas tuo atveju, jei pacientas siunčiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų gauti toje pačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (Aprašo Nr. 636 6 punktas).

32Iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos formos Nr. 025/a (Komisijos bylos I t., b. l. 26–27), pareiškėjos darbuotojų paaiškinimų (Komisijos bylos I t., b. l. 17, 18–19) bei pareiškėjos vyriausiosios gydytojos 2013 m. lapkričio 12 d. patvirtintos tvarkos „Kokybės vadybos sistemos. Norinčių įsigyti civilinį ginklą asmenų sveikatos tikrinimo tvarka“ (Komisijos bylos I t., b. l. 20–25) matyti, kad bendrosios praktikos slaugytoja inicijavo sveikatos tikrinimo procedūrą, nukreipdama pacientą pas specialistus konsultacijoms ir turėjo pareigą įvertinti paciento atliktus tyrimus, nors, kaip minėta, teisės aktai nenustato tokios bendrosios praktikos slaugytojos kompetencijos. Be to, byloje ginčo dėl to, kad VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centrui išduotoje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijoje nėra numatyta teisė teikti oftalmologijos paslaugus, nėra. Todėl, kaip teisingai pažymėjo atsakovė atsiliepime, šiuo konkrečiu atveju taip pat nepagrįstai pareiškėjo asmens ambulatorinėje kortelėje buvo padarytas įrašas (prilyginamas siuntimui Aprašo Nr. 636 prasme), bet ne išduotas Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (F. Nr. 027/a).

33Teismo vertinimu, šiuo atveju Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre, atliekant paciento sveikatos patikrinimą, buvo pažeista teisės aktuose nustatyta fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus medicininio patikrinimo vykdymo tvarka. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad tokia jos patvirtina ir 2017 m. sausio 26 d. galiojusi vidaus tvarka yra tik teikiamų paslaugų operatyvumo pagerinimo priemonė, todėl negali būti vertinama kaip pažeidžianti teisės aktų reikalavimų. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovė atsiliepime, eilių pas gydytojus mažinimas negali vykti pacientams teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės sąskaita.

34Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centre 2017 m. sausio 26 d. pacientui sveikatos patikrinimas dėl leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, nurodytus Įsakymo 1.1 ir 1.3 papunkčiuose. Skundžiamo Įsakymo 1.1 ir 1.3 papunkčiai laikytini teisėtais ir pagrįstais, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo jų naikinti kaip nepagrįstus. Tai, kad pareiškėjos netenkina Patikrinimo ataskaitoje pateiktų išvadų pagrindu priimto Įsakymo turinys, nereiškia, kad Tarnyba tinkamai klinikinio atvejo neišnagrinėjo.

35Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

36Iš Komisijos sprendimo turinio matyti, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos Komisijai pateikto skundo argumentus, iš esmės analogiškiems išdėstytiems skunde teismui, ir nustačiusi, kad Įsakymo 1.1 ir 1.3 papunkčiai yra teisėti ir pagrįsti (Komisijos bylos I t., b. l. 1–6; b. l. 6–12), pareiškėjos skundą dėl Įsakymo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime išdėstytais motyvais konstatuota, jog Įsakymo 1.1 ir 1.3 papunkčiai taip pat yra teisėti ir pagrįsti, todėl teismas sprendžia, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjos skunde išdėstytais ar kitais motyvais naikinti skundžiamą Sprendimą. Šiuo atveju pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad Komisija neatsižvelgė į aplinkybę, kad teisės aktai nenustato, kokius tyrimus pacientams privaloma atlikti paciento būklei vertinti, nėra teisiškai reikšminga ir nedaranti įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi, kaip minėta, LVAT formuojamoje praktikoje yra aiškiai nurodęs, kad teismas (šiuo atveju – Komisija) turi įvertinti, ar Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

37Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

38Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Pareiškėja procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, susijusių su Įsakymu ir Sprendimu, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės.

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Nutarė

40pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos sveikatos priežiūros centras skundą atmesti kaip nepagrįstą.

41Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,... 4. pareiškėja VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centras (toliau – ir... 5. Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad Komisija priėmė nepagrįstą... 6. Pareiškėja nesutinka su Komisijos išvada, kad bendrosios praktikos... 7. Atsakovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 78–83) nurodė su pareiškėjos skundu... 8. Nurodė, kad pacientui sveikatos patikrinimas dėl asmens sveikatos būklės... 9. Atkreipė dėmesį, jog 2017 m. sausio 26 d. į VšĮ Klaipėdos sveikatos... 10. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir prašė jį... 11. Teismo posėdyje atsakovės Tarnybos atstovai palaikė atsiliepimuose... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo... 13. Teismas... 14. ginčas byloje kilo dėl Įsakymo ir Sprendimo, kuriuo minėtas Įsakymas... 15. Vadovaujantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis... 16. Tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyrius,... 17. Nesutikdama su Įsakymu, pareiškėja kreipėsi į Komisiją, vadovaudamasi... 18. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir SSĮ) (ginčui... 19. Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos... 20. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad... 21. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus... 22. Įvertinęs tai, kad pagal aktualią LVAT praktiką asmens sveikatos... 23. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, ar pagrįstai Tarnyba atliko neplaninį... 24. Dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo... 25. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d.... 26. Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221... 27. Vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada,... 28. Pareiškėjos argumentas, kad dėl paciento kaltės nebuvo baigta jos sveikatos... 29. Pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės neginčija Tarnybos nustatytų... 30. Bendrosios praktikos slaugytojo profesinės veiklos sritį, teises, pareigas,... 31. Pagal Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo,... 32. Iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos formos Nr. 025/a (Komisijos bylos... 33. Teismo vertinimu, šiuo atveju Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog VšĮ... 34. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad VšĮ... 35. Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo... 36. Iš Komisijos sprendimo turinio matyti, kad Komisija, išnagrinėjusi... 37. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas... 38. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 40. pareiškėjos viešosios įstaigos Klaipėdos sveikatos priežiūros centras... 41. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...