Byla 2-367-215/2015
Dėl kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos pritesimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei S. D., dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui I. B., atsakovams M. A., D. V., jų atstovui advokatui G. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dasigma“ ieškinį atsakovams M. A., D. V. dėl kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos pritesimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Dasigma“ pateikė ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančiais 2012 m. rugsėjo 4, 7 d., 2012 m. spalio 2 d. ir 2012 m. spalio 18 d. mokėjimus, atliktus ieškovės UAB „Dasigma" atsakovams D. V. ir M. A., iš viso 49 607,88 Lt (14 367,44 €) sumai, negaliojančiais ab initio; taikyti restituciją ir grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki mokėjimų atlikimo ir priteisti iš A. D. V ieškovės naudai 24 808,94 Lt (7 185,17 €), iš atsakovo M. A. 24 798,94 Lt (7 182,27 €); priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013 m. kovo 22 dienos Šiaulių apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Dasigma“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013 m. balandžio 3 d. Bankroto administratoriumi paskirtas Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras, UAB, įgaliotas asmuo A. M..

5Ieškinyje nurodė, kad bankroto administratorius patikrino UAB „Dasigma" per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius ir nustatė, jog ieškovė 2012 m. rugsėjo 4, 7 d., 2012 m. spalio 2 d. ir 2012 m. spalio 18 d. atliko bankinius pavedimus, paskolos grąžinimus, kurie administratoriaus nuomone, galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. 2012 m. rugsėjo 4, 7 d., 2012 m. spalio 2 d. ir 2012 m. spalio 18 d. UAB „Dasigma" atliko mokėjimus D. V., ieškovės vadovui ir akcininkui, ir M. A., ieškovės akcininkui, kuriais ieškovė grąžino atsakovams iš viso 49 607,88 Lt gautų paskolų pagal 2012 m. kovo 14 d. su atsakovais sudarytas Paskolos sutartis Nr. PS-01 ir Nr. PS-02. 2012 m. rugsėjo 4 d. ieškovė atsakovui D. V. pervedė 4 463,70 Lt, 2012 m. rugsėjo 7 d. ieškovė atsakovui M. A. pervedė 4 463,70 Lt, 2012 m. spalio 2 d. ieškovė atsakovams pervedė po 1 765,24 Lt, 2012 m. spalio 18 d. atsakovui D. V. pervedė 18 580,00 Lt, M. A. 18 570,00 Lt. 2012 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, ieškovės žinomi įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudarė 44 361,57 Lt, tai patvirtina 2012 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Dasigma" kreditorių sąrašas, todėl yra akivaizdu, kad ginčijamų sandorių sudarymo momentu ieškovės kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę. 2012 m. ieškovės balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 101 595,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 103 781,00 Lt. 2013 m. balandžio 3 d. ieškovės balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 101 655,00 Lt, o per vienerius merus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 109 985,00 Lt. 2013 m. balandžio 3 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, finansiniais metais įmonė patyrė 78 329,00 Lt nuostolių. Nuo 2013 m. ieškovė nebevykdė jokios veiklos, tai patvirtina AB SEB banko pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 3 d. ieškovės banko sąskaitose finansinės operacijos nebuvo vykdomos, todėl ieškovė, atlikdama mokėjimus, žinojo, kad yra nemoki ir nesugeba vykdyti turimų kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovė 2012 m. kovo 14 d. su atsakovu D. V. sudarė paskolos sutartį Nr. PS-02, o su atsakovu M. A. - paskolos sutartį Nr. PS-01, pagal kurias atsakovas D. V. ieškovei suteikė 66 740,00 Lt paskolą, atsakovas M. A. 66 728,00 Lt paskolą. Minėtų paskolų sutarčių 2 straipsnyje įtvirtinta, kad paskolos suteiktos 60 (šešiasdešimt) mėnesių iki 2017 m. kovo 14 d. ir turi būti grąžintos paskolų davėjams iki 2017 m. balandžio 1 d., todėl ieškovė ginčijamų mokėjimų metu neturėjo pareigos gražinti gautų paskolų. Ginčijamų paskolų gražinimo metu ieškovė turėjo pradelstas pinigines prievoles kitiems kreditoriams. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog būtinybę sudaryti ginčijamus sandorius šiuo atveju lėmė ne sutarties pagrindu kilusi pareiga ar įprasta verslo logika, o atsakovų siekis įmonei finansiškai palankiu momentu (atsiradus lėšų) patenkinti išimtinai tik savo finansinius interesus, visiškai eliminuojant ieškovės galimybę atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais ir tokiu būdu pažeidžiant jų teisėtus interesus, kurie reikalavimo teisę į ieškovę turėjo dar iki ginčijamų sandorių sudarymo. Ieškovė būdama nemoki, suteikė pirmenybę keliems kreditoriams – atsakovams. Ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, eliminuojant kreditorių potencialią galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš ieškovės. Nurodė, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas - juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis. Šiuo atveju atsakovas D. V. mokėjimų atlikimo metu buvo ieškovo vadovas ir akcininkas, o M. A. – ieškovo akcininkas. Ieškovė, atlikdama mokėjimus, žinojo, kad yra nemoki ir nesugeba vykdyti turimų kreditorinių įsipareigojimų, todėl preziumavo, kad mokėjimų šalys buvo nesąžiningos. Mokėjimų ieškovės nei įstatymas, nei sutartis ar vienašalis ieškovės sandoris sudaryti neįpareigojo, todėl darė išvadą, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. Ieškovės bankroto administratorius apie ieškovės atsakovams atliktus kreditorių interesus pažeidžiančius mokėjimus sužinojo 2014 m. kovo 6 d., gavęs 2012 m. kovo 14 d. paskolos sutartis Nr. PS-01 ir PS-02. Ieškovei iškėlus bankroto bylą, ieškovės valdymo organai bankroto administratoriui visų įmonės dokumentų neperdavė. 2013 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą, t. y. bankrutuojančios įmonės dokumentų neperdavimą, teismas atsakovui D. V. skyrė 5 000,00 Lt baudą. Kadangi vienerių metų ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu turi būti pradedamas skaičiuoti nuo minėtos dienos, senaties terminas ieškinio pareiškimui dar nėra suėjęs. Nurodė, jog nepagrįstai perleistas turtas turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka. Mokėjimus pripažinus negaliojančiais, šalys turėtų būti grąžintos į padėtį, buvusią iki mokėjimų atlikimo, t. y. atsakovai privalo grąžinti ieškovei jiems pervestus 49 607, 88 Lt.

6Atsakovai savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tai nebuvo tiesiog mokėjimai iš įmonės sąskaitos, tai buvo finansinės operacijos, susijusios su kitais anksčiau sudarytais sandoriais – paskolos sutartimis. Pinigus įmonės akcininkai savo įmonei skolino tam, kad įmonė galėtų išsinuomoti transporto priemones (vilkikus), kurių pagalba galėtų vystyti krovinių pervežimo veiklą. Kadangi patys akcininkai tokiomis lėšomis nedisponavo, kreipėsi į Mažeikių „Naftininkų kredito uniją" iš kurios abu pasiėmė paskolas, sudarydami paskolos sutartis. Pagal jas pinigai iš kredito unijos buvo pervesti tiesiai į UAB „Dasigma" sąskaitą banke ir panaudoti transporto priemonių nuomai pagal sutartį su UAB „Adampolis". Paskolos sutartys tarp akcininkų ir UAB „Dasigma" buvo sudarytos 60 mėnesių terminui, tačiau sutartis nedraudė paskolas grąžinti anksčiau ir akcininkai skolindami įmonei pačių pasiskolintus pinigus, tikėjosi, jog jie bus grąžinami kur kas anksčiau, nes kredito unijai pastoviai turėjo mokėti palūkanas. Teigė, jog ieškovės teiginys, kad grąžinant paskolą akcininkams buvo patenkinti išimtinai atsakovų finansiniai interesai, yra neteisingas, kadangi akcininkai, dėl negrąžinamos paskolos unijai, pastoviai turėjo patirti nuostolius, mokėdami palūkanas. Tuo metu, kai buvo padaryti ginčijami mokėjimai dalinai grąžinant paskolą akcininkams, bendrovė dar nebuvo nemoki, jai nebuvo iškelti reikalavimai teismuose, nebuvo jokių požymių dėl galimo įmonės bankroto. Sprendimą dėl dalinio paskolos grąžinimo priėmė abu akcininkai, nesiekdami tuo pabloginti kitų kreditorių padėtį, tikėdamiesi, jog įmonė veiklą toliau vykdys ir su kitais kreditoriais bus atsiskaityta. Taip pat nurodė, jog ieškovė tikina turinti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, grindžiamą 2012 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis apie UAB „Dasigma" finansinius rezultatus, jog ieškovės žinomi įsipareigojimai kreditoriams tuo metu iš viso sudarė 44 361,57 Lt. Tačiau finansiniuose rezultatuose turėjo atsispindėti ir įsipareigojimai akcininkams. Bet kuriuo atveju įmonei vykdant veiklą ir atsiskaitant su kreditoriais, niekada nebūna taip, kad vienu metu atsiskaitoma su visais kreditoriais, o ieškovės nuomone turėtų būti būtent taip. Be to, apie egzistavusią reikalavimo teisę, tokiu atveju, galima kalbėti turint omenyje būtent tą laikotarpį, kuomet buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Tuo metu UAB „Dasigma" dar nebuvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratorius jokių reikalavimo teisių neturėjo, o buvę kreditoriai tų klausimų taip pat nekėlė. Atsakovų manymu, ieškovė klaidina, jog apie ginčijamus mokėjimus sužinojo tik po to, kai Šiaulių apygardos teismas 2013-08-21 nutartimi paskyrė D. V. baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą, dėl to, kad šis bankroto administratoriui nepateikė visų įmonės dokumentų. Šią aplinkybę grindžia rašytiniu įrodymu Šiaulių apygardos teismo nutartimi, iš kurios nėra aišku kokie dokumentai jau buvo pateikti bankroto administratoriui anksčiau, o kokie ne ir kada konkrečiai bankroto administratorius gavo duomenis apie ginčijamus mokėjimus. Šiais duomenimis ieškovės bankroto administratorius disponavo jau kur kas anksčiau ir specialiai ieškinyje neįvardija šios informacijos gavimo datos, tam, kad pagrįstų teiginį, jog ieškinio senatis nėra suėjusi. Ta aplinkybė verčia abejoti, ar iš tiesų vienerių metų senaties terminas nėra praleistas ir ar tokiu savo elgesiu ieškovė nesiekia išvengti ieškinio atmetimo dėl praleisto ieškinio senaties termino. Atsakovai neneigė, jog ginčijamus mokėjimus iš įmonės sąskaitos padarė bendru sprendimu, kuris buvo perteiktas įmonės vadovui, esančiam vienu iš akcininkų, nesant tam privalomų pagrindų. Nurodė, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra. R. A. bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 punktu, kuris numato, jog Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Vadovaujantis šiomis teisės normomis įmonės vadovo sprendimas, kuris buvo ir įmonės akcininkų sprendimas, sudarė paskolos sutartis, taip pat vėliau nusprendė atlikti dalinius šios paskolos grąžinimus, kas tuo metu tenkino abiejų sandorio šalių interesus. Be to, atsakovai nepripažįsta savo prievolės ieškovei, todėl tiek šiuo metu, tiek ir sandorių sudarymo metu manė galintys elgtis su savo turtu kaip tinkami, pagal savo poreikius. Atsakovai nesiekė išvengti prievolės ieškovei, kadangi buvo įsitikinę, jog tokia prievolė apskritai neegzistuoja. Dėl to atsakovo nesąžiningumo faktas nelaikytinas įrodytu. Kiti ieškovės argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo taip pat yra visiškai nepagrįsti ir remiasi vien prielaidomis, todėl nėra pagrindo taikyti ir CK 6.67 straipsnyje numatytą nesąžiningumo prezumpciją. Šaliai nepateikus įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kuriomis ši remiasi, tokios aplinkybės laikytinos neįrodytomis. 2012 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Dasigma" buhalterinės apskaitos duomenimis įmonė turėjo kreditorinių įsipareigojimų 44 361,57 Lt sumai, tuo tarpu bendras reikalavimas, susijęs su mokėjimų pripažinimu negaliojančiais, sudaro 49 607,88 Lt, tai reiškia, kad reikalaujama priteisti (taikant restituciją) suma yra didesnė, nei atliekant ginčijamus mokėjimus įmonė turėjo finansinių įsipareigojimų. O tai nėra priimtina taikant actio Pauliana institutą. Teigė, jog neegzistuojant visoms būtinoms sąlygoms actio Pauliana instituto tenkinimui, nėra pagrindo ir restitucijos taikymui. Ieškovės prašoma taikyti restitucija iškreiptų santykius tarp atsakovų ir neatliktų jai paskirtos grąžinimo į ankstesnę padėtį funkcijos, nes reikalaujama restitucijos suma yra didesnė nei ginčijamų mokėjimų atlikimo metu įmonė turėjo finansinių įsipareigojimų. Atsakovai yra įsitikinę, jog pagrindo pripažinti ieškovės išvardintus sandorius negaliojančiais nėra, todėl restitucijos taikymas taip pat negalimas. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

7Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas reikalavimus palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais. Nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Ieškovės atstovui apie sudarytas sutartis ir padarytus mokėjimus tapo žinoma 2014 m. kovo 6 d. kai buvo perduoti įmonės dokumentai bankroto administratoriui. Apie atskirų dokumentų siuntimą paštu nėra žinoma. Atsakovas D. V. net buvo baustas už įmonės dokumentų nepateikimą laiku.

8Teismo posėdžio metu atsakovas D. V. nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka. Tvirtino, kad jis ir M. A. gavo paskolas kredito unijoje verslo vystymui ir pinigai tiesiai buvo pervesti į įmonės sąskaitą. Įmonė buvo moki, jiems reikėjo grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas, o esant laisvų lėšų jie išsimokėjo pinigus, kurie tiesiai buvo pervesti kredito unijai, jis asmeniškai pinigais nesinaudojo. Norėjo atidaryti įmonės filialą Norvegijoje ir plėtoti verslą, tačiau sutrukdė bankroto iškėlimas.

9Teismo posėdžio metu atsakovas M. A. nurodė, kad jis kartu su D. V. turi po 50 procentų UAB „Dasigma“ akcijų. Paėmė kreditą iš kredito unijos verslo vystymui. Tie pinigai buvo panaudoti versle, o kai įmonėje buvo laisvų pinigų, jie pradėjo grąžinti kreditą, nes reikėjo mokėti dideles palūkanas. Nemano, kad ką nors negerai padarė, nes jie buvo akcininkai, o įmonė tuo metu buvo moki, nes jie turėjo gauti pajamas iš tų pačių kreditorių pervedus PVM mokesčius. Atlikus mokėjimus pinigai pateko tiesiai kredito unijai ir jie jais nesinaudojo, o grąžinus kreditą tikėjosi, kad nereikės mokėti daug palūkanų. Elgėsi tikrai sąžiningai ir nevengė jokių prievolių nevykdė, bet priešingai, norėjo plėtoti verslą, tačiau bankrotas sutrukdė.

10Atsakovų atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovų nuomonę, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, be to yra praleistas ieškinio senaties terminas. Tvirtino, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovai siekė išvengti prievolių vykdymo, nes tuo metu įmonė buvo moki, įmonei nebuvo iškelti reikalavimai teismuose, nebuvo požymių dėl bankroto. Atsakovai mokėjimus atliko tikėdami, kad įmonė veiklą toliau vystys pilnai ir su kreditoriais bus atsiskaitoma.

11Ieškinys atmestinas.

12Lietuvos A. T. praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012 gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-204/2012).

13Dėl actio Pauliana, kaip kreditorių interesų teisinės apsaugos būdo, išskirtinumo pastarąjį galima taikyti tik esant tam tikrų sąlygų visumai. Lietuvos A. T. yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

14Ieškovė 2012 m. kovo 14 d. su atsakovu D. V. sudarė paskolos sutartį Nr. PS-02, o su atsakovu M. A. – paskolos sutartį Nr. PS-01, pagal kurias atsakovas D. V. ieškovei suteikė 66 740,00 Lt paskolą, atsakovas M. A. suteikė 66 728,00 Lt paskolą. Pagal 2012 m. kovo 14 d. su atsakovais sudarytas paskolos sutartis 2012 m. rugsėjo 4 d. ieškovė atsakovui D. V. pervedė 4 463,70 Lt, 2012 m. rugsėjo 7 d. ieškovė atsakovui M. A. pervedė 4 463,70 Lt, 2012 m. spalio 2 d. ieškovė atsakovams pervedė po 1 765,24 Lt, 2012 m. spalio 18 d. atsakovui D. V. pervedė 18 580,00 Lt, M. A. 18 570,00 Lt. 2012 m. rugpjūčio 31 d. duomenimis, ieškovės žinomi įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudarė 44 361,57 Lt. Pagal 2012 m. ieškovės balanso duomenis įmonė turėjo turto už 101 595,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 103 781,00 Lt. 2013 m. balandžio 3 d. ieškovės balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 101 655,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 109 985,00 Lt. 2013 m. balandžio 3 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, finansiniais metais įmonė patyrė 78 329,00 Lt nuostolių. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais 2012 m. rugsėjo 4, 7 d., 2012 m. spalio 2 d. ir 2012 m. spalio 18 d. mokėjimus, atliktus UAB „Dasigma" atsakovams D. V. ir M. A., iš viso 49 607,88 Lt sumai, negaliojančiais, taikyti restituciją ir grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki mokėjimų atlikimo ir priteisti iš atsakovo D. V. ieškovės naudai 24 808,94 Lt, iš atsakovo M. A. 24 798,94 Lt, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15Atsakovai su ieškiniu nesutinka, prašo jį pilnai atmesti nesant CK 6.66 str. pagrindų, taip pat prašo taikyti ieškinio senatį. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes daro išvadą, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teigė, jog be to ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

16Dėl A. P. pagrindų.

17Kaip nurodė Lietuvos A. T. savo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje, A. P.instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (LAT 2002-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims.

18Ir ieškovė, ir atsakovai byloje sutinka, kad konkretus sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik esant įrodytoms visoms CK 6.66 straipsnyje numatytoms aplinkybėms. Tam, kad ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo kreditoriaus ginčijamo sandorio sudarymo metu. Vien kreditoriaus galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės turėjimas savaime nereiškia, kad kreditoriaus teisės buvo pažeistos tam tikru skolininko sudarytu sandoriu, nes turi būti įrodytas ir jos pažeidimas. Pareigą įrodyti, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus interesus būtent sandorio pagrindu ir jo sudarymo metu, turi kreditorius (( - ) str.). Šio pateiktų duomenų įrodomąją reikšmę teismas privalo įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos kontekste (( - ) str.). Pažymėtina, kad vien tik faktas, jog sandoris ginčijamas, kai vienai iš sandorio šalių yra iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, svarbu įvertinti, ar sandoris nepažeidė kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Kaip minėta, pagal šalių pasirašytas 2012 m. kovo 14 d. Nr. PS-02 ir Nr. PS-01 paskolos sutartis, atsakovas D. V. ieškovei suteikė 66 740,00 Lt paskolą, atsakovas M. A. suteikė 66 728,00 Lt paskolą. Pinigus įmonės akcininkai savo įmonei skolino tuo tikslu, kad įmonė galėtų išsinuomoti transporto priemones (vilkikus), kurių pagalba galėtų vystyti krovinių pervežimo veiklą. Kadangi patys akcininkai tokiomis lėšomis nedisponavo, jie gavę paskolas iš „Naftininkų kredito unijos" jas pervedė į įmonės sąskaitą ir buvo panaudoti transporto priemonių nuomai pagal sutartį su UAB „Adampolis". Paskolos sutartys tarp akcininkų ir UAB „Dasigma“ buvo sudarytos 60 - ties mėnesių terminui, tačiau sutartis nedraudė paskolas grąžinti anksčiau, todėl akivaizdu, jog akcininkai skolindami įmonei pačių pasiskolintus pinigus, tikėjosi, jog jie bus grąžinami kur kas anksčiau, nes kredito unijai pastoviai turėjo mokėti palūkanas. Be to akcininkams pagal paskolos sutartis ieškovė atlygino tik trečdalį jų paskolintos sumos. Todėl ieškovės teiginys, jog grąžinant paskolą akcininkams buvo patenkinti išimtinai atsakovų finansiniai interesai, yra neteisingas. Ieškovės atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo su atsakovais laikotarpiu neatsiskaitinėjo su kitais įmonės kreditoriais, atvirkščiai iš 2013 m. kovo 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties iškelti UAB „Dasigma“ bankroto bylą matyti, jog ieškovės kreditorė UAB „AS24 Lietuva“ teikdama ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog UAB „Dasigma“ laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 31 d. iki 2012 m. spalio 31 d. įsigijo prekių ir paslaugų už 56 134,41 Lt, tačiau visiškai su ja neatsiskaitė ir liko skolinga 37 536,25 Lt, kas rodo, jog ieškovė ginčijamu laikotarpiu tenkino ne išimtinai atsakovų interesus, tačiau pagal galimybes atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais. Be to 2012 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė buvo skolinga kreditoriui BTA Insurance, tačiau iškėlus ieškovei bankroto bylą šio kreditoriaus bankrutuojančios UAB „Dasigma“ kreditorių sąraše nėra. Pažymėtina ir tai, jog atsakovams paskolos dalis buvo grąžinta ne vienu lėšų pervedimu į atsakovų sąskaitą, bet suėjus daliniam paskolos kredito unijai grąžinimo ir palūkanų mokėjimo terminui, tai leidžia daryti pagrįsta išvadą, jog ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu įmonė buvo moki, atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais, jai nebuvo iškelti reikalavimai teismuose, nebuvo jokių požymių dėl galimo įmonės bankroto. Teismas sutinka su atsakovų nuomonę, kad sprendimą dėl dalinio paskolos grąžinimo priėmė jie abu kartu būdami įmonės akcininkai, nesiekdami tuo pabloginti kitų kreditorių padėtį, tikėdamiesi, jog įmonė veiklą toliau vykdys ir su kitais kreditoriais bus atsiskaityta. Neatlygintinų sandorių sudarymas prieštarautų atsakovo akcininkų (CK 2. 34 str. 3 d.), kreditorių (CK 6.66 str. 2 d., 6. 67 str. 4 p.), darbuotojų interesams. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad šalys nesiekė sudaryti sandorio, pagal kurio turinį ieškovei būtų neprivaloma atsiskaityti su atsakovais. Byloje taip pat nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių ieškovė būtų atleista nuo prievolės vykdymo, sutartys buvo galiojančios ir privalomos vykdyti (CK 6.189 str. 1 d.). Sandoris gali būti sudaromas tik laisva šalių valia (CK 1.64 str. 1 d.). Tarp šalių sudarytos sutartys buvo ilgalaikis dvišalis sandoris, pagal kurį ieškovė privalėjo atlikti tam tikrus mokėjimus tam, kad atsiskaitytų su atsakovais.

19Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai sudarydamas sandorį skolininkas buvo nesąžiningas (CK 6.66 str. 2 d.). Šalies sąžiningumas yra preziumuojamas išskyrus tada, kai taikoma nesąžiningumo prezumpcija. Spręsdamas bylą, teismas vadovaujasi byloje surinktais įrodymais, tačiau ieškovė byloje nėra pateikusi šalių nesąžiningumo įrodymų. Ieškovės argumentai dėl nesąžiningumo, kuriuo ji sieja su atsakovų reikalavimu atlikti sutartinę prievolę ir mokėjimo priėmimu prieštarauja surinktai bylos medžiagai, kadangi atsakovai, reikalaudami skolinio įsipareigojimo įvykdymo, atliko būtinus įstatyme numatytus procedūrinius veiksmus. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad ieškovė neįrodė (( - ) str.), kad sutarties šalys buvo nesąžiningos ieškovei vykdant sutartinę prievolę atsiskaityti su atsakovais, o taikyti nesąžiningumo prezumpciją (CK 6.67 str.) teismas, pagal byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo.

20Atsakovai neneigia, jog ginčijamus mokėjimus iš įmonės sąskaitos padarė bendru sprendimu, kuris buvo perteiktas įmonės vadovui, esančiam vienu iš akcininkų, nesant tam privalomų pagrindų. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra (CK 6.156 str.). Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 punktas numato, jog Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Įmonės vadovo sprendimas, kuris buvo ir įmonės akcininkų sprendimas, sudarė paskolos sutartis taip pat vėliau nusprendė atlikti dalinius šios paskolos grąžinimus, kas tuo metu tenkino abiejų sandorio šalių interesus. Teismas sutinka, kad atsakovai sandorių sudarymo metu galėjo elgtis su savo turtu kaip tinkami, pagal savo poreikius, todėl ieškovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai siekė išvengti prievolės ieškovei, nes jie buvo įsitikinę, jog tokia prievolė apskritai neegzistuoja, todėl atsakovų nesąžiningumo faktas nėra įrodytas. Kiti ieškovo argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo remiasi vien prielaidomis, todėl nėra pagrindo taikyti ir CK 6.67 straipsnyje numatytą nesąžiningumo prezumpciją. 2012 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Dasigma" buhalterinės apskaitos duomenimis įmonė turėjo kreditorinių įsipareigojimų 44 361,57 Lt sumai, tuo tarpu bendras reikalavimas, susijęs su mokėjimų pripažinimu negaliojančiais, sudaro 49 607,88 Lt. Reikalaujama priteisti (taikant restituciją) suma yra didesnė, nei atliekant ginčijamus mokėjimus įmonė turėjo finansinių įsipareigojimų, tai negali būti priimtina taikant actio Pauliana institutą. O atsižvelgiant į tai, kad neegzistuoja visos būtinos sąlygos actio Pauliana instituto tenkinimui, nėra pagrindo ir restitucijos taikymui. Ieškovės prašoma taikyti restitucija iškreiptų santykius tarp atsakovų ir neatliktų jai paskirtos grąžinimo į ankstesnę padėtį funkcijos, nes reikalaujama restitucijos suma yra didesnė nei ginčijamų mokėjimų atlikimo metu įmonė turėjo finansinių įsipareigojimų.

21Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog ieškinys yra nepagrįstas, nesant visų būtinųjų sąlygų sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, todėl jis atmestinas.

22Dėl ieškinio senaties.

23Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė nurodė, kad nėra praleistas ieškinio senaties terminas, jo atnaujinti neprašė.

24Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1. 127 str. 1 d.). CK 6. 66 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kadangi šiuo atveju ieškovei yra iškelta bankroto byla, šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tačiau Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nustato pareigą bankroto administratoriui bankroto proceso metu patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.), ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Ieškovė nurodė, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes UAB „Dasigma“ dokumentus paskirtas administratorius gavo 2014 m. kovo 6 d. Atsakovas D. V. tvirtina, kad dokumentai buvo pateikti anksčiau, tačiau bankroto administratorius nesurašė jokio akto apie dokumentų pateikimą, nes trūko įmonės balanso bei nurodė, kad pateikus įmonės balansą ir bus surašytas aktas apie visų dokumentų gavimą. Atsakovai nepagrindė savo teiginio, jog įmonės dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti anksčiau o ne tada kai 2014 m. kovo 6 d. surašytas perdavimo aktas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2014 m. gruodžio 29 d. ir, ieškovės teigimu, informacija apie sandorius visa apimtimi (sandorių sudarymo faktai ir kreditoriaus teises pažeidžiantis pobūdis) bylą inicijavusiam asmeniui tapo žinoma susipažinus su BUAB „Dasigma” dokumentais, kai jie buvo perduoti bankroto administratoriui 2014 m. kovo 6 d, teismas konstatuoja, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.

25Atsakovai pateikė įrodymų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 € bei prašo jas priteisti. Ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

27ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dasigma“ ieškinį atsakovams M. A. ir D. V. dėl kreditorių interesus pažeidžiančių mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo atmesti.

28Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dasigma“ atsakovų D. V. ir M. A. naudai 500 € turėtų išlaidų už advokato pagalbą.

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K.... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Dasigma“ pateikė... 5. Ieškinyje nurodė, kad bankroto administratorius patikrino UAB „Dasigma" per... 6. Atsakovai savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tai nebuvo tiesiog... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas reikalavimus palaikė ieškinyje... 8. Teismo posėdžio metu atsakovas D. V. nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka.... 9. Teismo posėdžio metu atsakovas M. A. nurodė, kad jis kartu su D. V. turi po... 10. Atsakovų atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovų nuomonę, nurodė, kad... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Lietuvos A. T. praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės... 13. Dėl actio Pauliana, kaip kreditorių interesų teisinės apsaugos būdo,... 14. Ieškovė 2012 m. kovo 14 d. su atsakovu D. V. sudarė paskolos sutartį Nr.... 15. Atsakovai su ieškiniu nesutinka, prašo jį pilnai atmesti nesant CK 6.66 str.... 16. Dėl A. P. pagrindų.... 17. Kaip nurodė Lietuvos A. T. savo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio... 18. Ir ieškovė, ir atsakovai byloje sutinka, kad konkretus sandoris gali būti... 19. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo... 20. Atsakovai neneigia, jog ginčijamus mokėjimus iš įmonės sąskaitos padarė... 21. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog ieškinys... 22. Dėl ieškinio senaties.... 23. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė nurodė, kad nėra... 24. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo... 25. Atsakovai pateikė įrodymų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 268,... 27. ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dasigma“... 28. Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dasigma“... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...