Byla e2S-900-755/2017
Dėl paskolos sutarties pripažinimo galiojančia

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25306-967/2017 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notarui T. P. V. dėl paskolos sutarties pripažinimo galiojančia.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė 1. Ieškovas V. M. prašė pripažinti 2012 m. liepos 19 d. paskolos sutartį Nr. 12-00256 LTL galiojančia. Nurodė, kad jis visus mokesčius mokėjo laiku, todėl sutartis vienašališkai nutraukta be pagrindo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

62. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatė ieškovui V. M. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos jam įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams (suformuluoti ieškinio dalyką taip, kad jame būtų identifikuotas ieškinyje nurodytų ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas)) pašalinti. Išaiškino, kad nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. 3. Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodo jokių argumentų ir aplinkybių, dėl kurių su atsakovu sudaryta paskolos sutartis turi būti pripažinta galiojančia, t. y. nenurodo aplinkybių, susijusių su tuo, kad ši sutartis yra vienašališkai nutraukta, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, datų ir pan. Pažymėjo, jog, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą, ieškovas ginčija notaro T. P. V. 2013 m. gruodžio 30 d. vykdomąjį įrašą Nr. TPV-7222, tačiau nepaaiškina, kaip šis vykdomasis įrašas yra susijęs su ieškinio reikalavimu pripažinti paskolos sutartį galiojančia. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla.

7III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

84. Atskiruoju skundu ieškovas V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 5. Nurodo, kad, priešingai nei teigia teismas, jis pateikė eilę rašytinių įrodymų, įrodančių ieškinio dalyką, ieškinio dalykas yra aiškiai suprantamas ir atitinka ieškinio priėmimo formaliems požymiams, be to, jis net neginčija vykdomojo įrašo Nr. TPV-7222. Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

106. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). 7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas apelianto V. M. ieškinio priėmimo ir jo trūkumų šalinimo procesinis klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiama nutartis, kuria taikytas trūkumų šalinimo institutas, buvo priimta nevisiškai tinkamai išaiškinus bei pritaikius civilinio proceso normas, todėl ji naikintina, perduodant ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). 8. Teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio (pareiškimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimą, pirmiausiai turi įsitikinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Per šį terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). 9. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, be to, ieškinyje turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Dėl to ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1882/2014). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). 10. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, konstatavęs, kad ieškovas turi suformuluoti ieškinio dalyką taip, kad jame būtų identifikuotas ieškinyje nurodytų ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas. Tokia teismo išvada grindžiama aplinkybėmis, kad pateiktu ieškiniu ieškovas reikalauja pripažinti galiojančia su atsakovu sudarytą paskolos sutartį, tačiau nenurodo jokių argumentų ir aplinkybių, dėl kurių ji turi būti pripažinta galiojančia. Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertina apeliantui nustatytus įpareigojimus. 11. Įvertinus byloje esantį ieškovo pateiktą ieškinį bei jo paaiškinimus, konstatuoti, kad ieškinio dalykas (materialinis reikalavimas) yra visiškai neaiškus, dėl ko net negali būti pradėta civilinė byla, nėra pagrindo. Pagal byloje pateiktus ieškovo procesinius dokumentus galima gana tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas – ginčijamas ieškovo ir atsakovės 2012 m. liepos 19 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 12-00256 LTL galiojimas. Nors ieškinyje tik nurodoma, kad 2013 m. gruodžio 30 d. notaras T. P. V. vykdomuoju įrašu Nr. TPV-7222 pasiūlė priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dydį su priklausančiomis palūkanomis kredito unijos naudai pagal 2012 m. liepos 23 d. sutartinę hipoteką, tačiau iš šio teiginio bei byloje pateikto vykdomojo įrašo akivaizdu, jog jis yra susijęs būtent su ginčijamos paskolos sutarties vykdymu. Nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat pateikė, jo nuomone, reikalingus įrodymus, patvirtinančius tinkamą prievolės vykdymą. Priešingai nei teigia teismas dėl nenurodytų argumentų bei aplinkybių, apeliantas ieškinyje aiškiai pažymėjo, jog kreditą mokėjo laiku, tačiau pati atsakovė elgiasi neteisėtai. 12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šioje proceso stadijoje ieškinyje dėstomos aplinkybės nėra pakankamai išsamios, tačiau vien tai nėra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl to bylos negalima nagrinėti iš esmės ir yra pagrindas šalinti ieškinio trūkumus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas galutinai išsiaiškina šalių nuomonę ginčijamais klausimais, aplinkybes ir įrodymus, kuriais jų nuomonė grindžiama, t. y. parengiamajame teismo posėdyje galutinai suformuluojamas ieškinio dalykas ir pagrindas bei atsakovo gynybinė pozicija (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi, tam tikri ieškinio aplinkybių neaiškumai ar netikslumai gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje, o tokio ieškinio pagrįstumas, t. y. faktinio ieškinio pagrindo atitikimas ieškinyje suformuluotam jo dalykui, gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Kaip minėta, teisėjas, priimdamas ieškinio pareiškimą, nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina. 13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto atskirasis skundas tenkintinas. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

12atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai