Byla A-469-1637-06

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Algirdui Cegeliui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.B. skundą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, Alytaus apskrities viršininko administracijai, M.C. dėl termino atnaujinimo

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4V.B. kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas atnaujinti terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiais savininkais V. ir M.L. patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas paaiškino, kad jo motina O.B. 1955 m. rugsėjo 24 d. teismo nutartimi pripažinta M.L. įdukra ir vienintele įpėdine. Iki nacionalizacijos M. ir V.L. Alytaus rajono Butrimonių seniūnijos Gailiakiemio kaime valdė 3,30 ha žemės, o Prienų rajono Stakliškių seniūnijos Gripiškių kaime - 3,03 ha žemės. Iki 2003 m. gruodžio 31 d. jis nurodė nepateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininkais bei nuosavybės teises į žemę patvirtinančių dokumentų, kadangi nežinojo apie motinos įtėvių nuosavybės teise valdytus žemės sklypus (apie tai sužinojo tik 2005 m. balandžio 29 d., gavęs pažymas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo). Atsakovių Alytaus ir Kauno apskrities viršininko administracijų atstovės su skundu nesutiko, nurodydamos, jog pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido įstatyme nustatytus terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į motinos įtėvių M. ir V.L. iki nacionalizacijos valdytus žemės sklypus bei giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Be to, 1999 m. spalio 25 d. Alytaus viršininko administracijos sprendimu kitam įvaikiui J.C. jau atkurtos nuosavybės teisės į V.L. nuosavybės teise valdytą 6,30 ha žemės sklypą Alytaus rajono Butrimonių seniūnijos Gailiakiemio kaime.

5II.

6Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 23 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 10 straipsnio 1, 4 dalimis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau įstatymo nustatytais terminais nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į motinos O.B. įtėvių M. ir V.L. iki nacionalizacijos valdytus žemės sklypus, iki 2001 m. gruodžio 31 d. jis nepateikė ir giminystės ryšį su savininkais bei nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Teismas nurodė, jog Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta piliečių teisė kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali juos atnaujinti. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik nuo pareiškėjo valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, kurios sutrukdė per Įstatymo nustatytą terminą paduoti prašymus bei dokumentus. Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas yra subjektyvios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė - nežinojimas apie motinos įtėvių valdytą žemę - nelaikyta svarbia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, kuriai esant praleistas terminas atnaujintinas. Konstatuota, jog pareiškėjas turėjo realią galimybę domėtis, sužinoti apie motinos įtėvių žemę ir Įstatymo nustatytais terminais kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kitų objektyvių termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, padaryta išvada, kad terminas pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises bei pateikti giminystės ryšį su buvusiais savininkais ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujinti nėra teisinio pagrindo. Be to pažymėta, jog 1999 m. spalio 25 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr.33-11706 nuosavybės teisės į Vinco Lisausko nuosavybės teisėmis valdytą 6.30 ha žemės sklypą Alytaus rajono Butrimonių seniūnijos Gailiakiemio kaime atkurtos J.C., o pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkuriamos, jeigu iki prašymo padavimo dienos nuosavybės teisės į jį atkurtos kitiems piliečiams (tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 5 punktas).

7III.

8Pareiškėjas V.B. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti. Apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu, suteikusiu teisę atnaujinti terminą prašymui ir dokumentams paduoti, jei teismas pripažįsta termino praleidimo priežastis svarbiomis. Apeliantas paaiškina jau 1991 m. lapkričio 12 d. Alytaus rajono Butrimonių apylinkės agrarinei tarnybai pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio J.B. turėtą žemę Alytaus rajone Likiškių kaime, tačiau kitiems pretendentams į šią žemę įrodžius žemėtvarkos tarnybai, kad žemės savininkas buvo ne senelis J.B., o prosenelis J.B., ieškojęs dokumentų, patvirtinančių, kad žemės savininku buvo senelis. Jų neradęs, 2002 m. gegužės 30 d. pareiškimu Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui atsisakė savo prašymo kitų pretendentų naudai. Jo motina O.B. mirė 1983 metais. Rinkdamas informaciją apie savo giminę, geneologinį medį, 2005 m. kovo 24 d. iš Kauno apskrities archyvo gavo Jiezno rajono liaudies teismo 1955 m. birželio 16 d. ir 1955 m. rugsėjo 24 d. išnagrinėtų civilinių bylų nutarčių kopijas, iš kurių sužinojo, kad jo motina buvo ūkininkų, pas kuriuos nuo vaikystės gyveno – M.L. ir V.L. - įdukra ir vienintelė įpėdinė. Gavęs tokią informaciją, iš archyvų gavo dokumentus apie motinos įtėvių M.L. ir V.L. turėtą žemę Alytaus apskrities Stakliškių valsčiuje Gailiakiemio bei Gripiškių kaimuose. Apelianto teigimu, iš administracinėje byloje pateiktų dokumentų ir paaiškinimų teismo posėdžiuose Kauno apygardos administracinis teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad dokumentų paieškos procesas nenutrūko 1991 m. padavus prašymą atgauti senelio žemę, o tęsėsi iki pastarojo meto. Teismo išvada, kad jis turėjo realią galimybę domėtis, sužinoti apie motinos įtėvių žemę ir Įstatymo nustatytais terminais kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, apelianto teigimu, yra nepagrįsta, kadangi dokumentų paieškos procesas tęsėsi nuo pat 1991 metų. Apeliantas nurodo, 1994 m. rugsėjo 16 d. pasirašydamas įgaliojimą, pasikvietęs į pagalbą tvarkyti žemės nuosavybės reikalus savo giminaitę A.B., tačiau, kaip paaiškino ir teismo posėdžio metu, jo motinos artimi giminaičiai slėpė nuo jo informaciją apie motinos teises į žemę, visus dokumentus iš archyvų surinkęs jis pats. Tai, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 25 d. sprendimu Nr.33-11706 nuosavybės teisės į V.L. žemę atkurtos J.C., kaip pažymi apeliantas, negali būti pagrindu netenkinti jo pareiškimo, nes atnaujinus terminą paduoti dokumentus, toliau Alytaus apskrities viršininko sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimai būtų sprendžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, visų pirma analizuojant 1999 m. liepos 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo J.C. pripažintas V.L. įsūniu, teisėtumą. Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su skundo reikalavimais nesutinkanti. Kauno apskrities viršininko administracijos nuomone, teismo sprendimas priimtas visapusiškai ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybes, yra teisėtas, teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis nežinojo apie motinos įtėvių valdytą žemę, nelaikytina svarbia aplinkybe, dėl kurios praleistas terminas atnaujintinas. Atsakovė pažymi, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. ėmėsi konkrečių priemonių, kad gauti duomenis apie motinos įtėvių turėtą žemę ir laiku paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises. Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą. Atsiliepime paaiškinama, kad Alytaus rajono Butrimonių apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. spalio 8 d. prašymą dėl J.B. priklausiusios žemės grąžinimo pateikė B. P. 1991 m. lapkričio 12 d. prašymą gražinti J.B. turėtą žemę pateikė V.B., o 1993 m. rugpjūčio 25 d. prašymą grąžinti J.B. žemę pateikė M.Z. 2002 m. gegužės 30 d. Alytaus rajono žemėtvarkos skyriui V.B. pateikė prašymą, kuriame nurodė žemės grąžinimo klausimą spręsti M.Z. bei B.P. naudai (tai apeliaciniame skunde patvirtina ir pats V.B.). Alytaus rajono žemėtvarkos skyrius 2002 m. lapkričio 29 d. patvirtino pažymas Nr. 1122 ir Nr. 1123 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų" B.P. bei M.Z. vardu. 2004 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. S-33-20688 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. Z." Alytaus apskrities viršininko administracija atkūrė nuosavybės teises į 2,57 ha žemės, grąžinant žemę natūra. Alytaus rajono apylinkės teismas 1999 m. liepos 8 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J.C. buvo įvaikintas V.L. 1991 m. lapkričio 6 d. J.C. Alytaus rajono Butrimonių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl V.L. valdytos žemės grąžinimo (jis vienintelis įstatymų nustatytu laiku pateikė prašymą). Alytaus rajono žemėtvarkos skyrius 1999 m. rugpjūčio 18 d. parengė pažymą Nr. 639 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų" J.C. vardu. Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 33-11706 J.C. atkurtos nuosavybės teisės į 6,30 ha žemės, grąžinant žemę natūra. Atsakovė pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 piliečiai, praleidę nustatytus terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Minėtame nutarime taip pat nurodyta, kad piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti po 1993 m., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos, jeigu nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems piliečiams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 33-11706, kuriuo nuosavybės teisės į Vinco Lisausko turėtą žemę atkurtos J.C., negali būti priežastimi netenkinti jo prašymo, nepagrįstas. Atsakovės manymu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo praleisti terminai prašymui ir giminystės bei nuosavybės teises su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, nepripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Šioje byloje pareikšto pareiškėjos prašymo sprendimui yra svarbus teisingas LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies (Lietuvos Respublikos 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) aiškinimas ir taikymas. Šiose įstatymo normose yra nustatyta: ,,1. Nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. <...> 4. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.“. Istoriniu aspektu vertinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentavusių įstatymų raidą, matyti, kad įstatymų leidėjas nuo pirmojo tokio įstatymo- 1991m. birželio 18 d. įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų - priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pateikdami kompetentingoms institucijoms atitinkamus prašymus bei įstatymo nustatytus dokumentus. Paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001 m. rugpjūčio 3d. įstatymu Nr. IX-489 nustatant, kad prašymai atkurti nuosavybės teises turi būti pateikti iki 2001m. gruodžio 31d., terminas prašymą papildantiems dokumentams pateikti paskutinį kartą buvo pratęstas 2003 m. birželio 19 d. įstatymu Nr. IX-1634, nustatant, kad nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.; šiuos terminus praleidę piliečiai pagal nurodytą teisinį reguliavimą buvo laikomi praradusiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Taigi faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų, teisėjų kolegija vertina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laikui realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

9Priimdamas 2004 m. spalio 12 d. įstatymą Nr. IX-2490 įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą, t.y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atstatomaisiais, įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas- priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą.

10Kaip matyti iš nurodytų teisės normų turinio visumos, įstatymų leidėjas iki 2004 m. spalio 12 d. pratęsinėjo terminus prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti keisdamas įstatymu nustatytą galutinę prašymo pateikimo datą ir taip suteikdamas papildomas galimybes paduoti prašymus (dokumentus) visiems laiku to nepadariusiems asmenims, nepriklausomai nuo pavėlavimo priežasčių. 2004 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. IX-2490 galimybė paduoti prašymą (dokumentus) po 2003m. gruodžio 31 d. numatyta tik tiems piliečiams, kurie laiku to nepadarė dėl išskirtinių faktinių aplinkybių, teismo pripažintų svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Taigi įstatymų leidėjo pozicija termino prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti klausimu iš esmės pasikeitė ir į tai turi būti deramai atsižvelgta nagrinėjant šią bylą.

11Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžius realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas tokia aplinkybe nurodo faktą, kad 2005 m. kovo 24 d. iš Kauno apskrities archyvo gavo Jiezno rajono liaudies teismo 1955 metais priimtų nutarčių kopijas, pavirtinančias, kad jo motina buvo įvaikinta M. ir V. L.; iš šių nutarčių pareiškėjas teigia supratęs, kad turi teisę pretenduoti į motinos įtėvių turtą. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pareiškėjo nurodytų aplinkybių svarbiomis termino praleidimo priežastimis tuo pagrindu, kad nežinojimas ir neryžtingumas yra subjektyvaus pobūdžio priežastys. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pripažįstama klaidinga, kadangi padaryta netinkamo faktinių aplinkybių vertinimo išdavoje. Įvaikinimas nėra visuotinai įprasta aplinkybė, todėl nėra pagrindo teigti, kad kiekvienas pakankamai apdairus ir rūpestingas asmuo, siekiantis nuosavybės teisių atkūrimo, turi rinkti, kitaip tariant tikrinti, tokio pobūdžio informaciją apie savo giminaičius. Pareiškėjas teigia nurodytą aplinkybę sužinojęs atsitiktinai, rinkdamas informaciją apie savo giminės genealogiją. Šie pareiškėjo teiginiai nėra paneigti byloje surinktais įrodymais, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nuosavybės teisių atkūrimui reikalingų prašymo bei dokumentų pateikimo terminų atnaujinimui. Bylos medžiaga nustatyta, kad nuosavybės teisės į M. ir V.L. žemę yra atstatytos kitam pretendentui – J.C., kurio teisių perėmėja yra tretysis suinteresuotas asmuo M.C. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ši faktinė aplinkybė ir pirmosios instancijos teismo nurodytos Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatančio Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.1057 5 punkto normos nesudaro savarankiško pagrindo pareiškėjo prašymui atmesti. Pareiškėjas turi teisę ginčyti nuosavybės teisių atkūrimo pirmajam pretendentui teisėtumą, šios bylos nagrinėjimo ribose negalima šios pareiškėjo teisės paneigti arba išspręsti jo galimų reikalavimų pagrįstumo. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu , teisėjų kolegija

Nutarė

12pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinti. Kauno apygardos administracinio teismo 2006m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

13Atnaujinti terminą pareiškėjui V.B. paduoti prašymui atkurti nuosavybės teises į V.L. ir M.L. žemę bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinantiems dokumentams.

14Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai