Byla Iv-814-644/2013
Dėl turtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei, dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R.B.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „ACME kompiuterių komponentai“ dėl turtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo ir

Nustatė

3Pareiškėjas skundą palaikė ir prašė priteisti AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš Kauno miesto savivaldybės 419,04 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) bei pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010-02-24 apie 23.00 val. Kauno mieste, ( - ), įvyko eismo įvykis, kurio metu M.S., vairuodamas UAB „Acme kompiuterių komponentai“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Subaru Legacy, valst. Nr. ( - ), tamsiu paros metu įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę, buvusią važiuojamojoje kelio dalyje, ir apgadino vairuojamą transporto priemonę. Transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ Kasko draudimu nuo įvairių rizikų, tame tarpe ir eismo įvykių. Pareiškėjas dėl šio įvykio išmokėjo 1617,51 Lt dydžio draudimo išmoką. 2011-03-16 pareiškėjas raštu kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl 951,51 Lt žalos atlyginimo (išskaičiuotas detalių nusidėvėjimas 666 Lt sumai), tačiau atsakovas 2011-07-20 raštu Nr. (A27N128)-R-3101 tik iš dalies tenkino pareiškėjo pretenziją, atlygindamas 532,47 Lt žalą. Toks atsakovo atsisakymas yra nepagrįstas, nes buvo deformuoti ir automobilio ratlankiai, be to, vadovaujantis Subaru automobilių gamintojo rekomendacijomis, pakeistos keturios padangos. Abejoti eksperto, įvertinusio automobiliui padarytą žalą, kvalifikacija pagrindo nėra, nes ji atitinka visus reikalavimus, keliamus nekilnojamojo turto vertintojui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.1015 str. 1 p. numato, kad draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimui turi būti taikoma CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju šis terminas nebuvo pažeistas, nes skundas teismui pašto įstaigai įteiktas 2013-02-25. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. numato, kad savivaldybių funkcijoms priskirta vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas, todėl minėtų gatvių priežiūra bei saugaus eismo organizavimu turėjo rūpintis Kauno miesto savivaldybė. Atsakovei netinkamai vykdant įstatymų numatytas funkcijas atsirado žala, kuri turi būti atlyginta.

5Atsakovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 57-64), taip pat atsakovės atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad pareiškėjas pateikdamas skundą teismui praleido ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis CK 6.271 str., savivaldybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau žala, gali būti atlyginama tik nustačius visas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei (atitinkamai savivaldybei) pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), t. y. ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų aktų. Nors atsiliepime į skundą atsakovė sutiko, kad duobė iš tiesų galėjo būti, taip pat nurodė, jog nėra pagrindo ginčyti Policijos nutarime užfiksuotus automobilio apgadinimus, be to pažymėjo, kad atsakovas atlygino dalį automobiliui padarytos žalos, tačiau tuo pačiu nurodė, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio. Pagal byloje esančius įrodymus yra neaiški paties eismo įvykio vieta, nes vienuose dokumentuose minima Apuolės g., kituose – Prūsų g., Baltijos g. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Siekiant tariamos žalos atlyginimo, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tariamo eismo įvykio metu padarytus sugadinimus (būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę), su tariamu įvykiu susijusias konkrečias detales ir pan. Turėtų būti pateikta pagal galiojančius teisės aktus atlikto transporto priemonės vertinimo ataskaita (numatyta minėtoje Tvarkoje). Teismų praktikoje ne kartą akcentuota tai, kad gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Policijos nutarime užfiksuoti automobilio sugadinimai - tik kairės pusės abiejų ratų sugadinimai, už juos atsakovas žalą (532,47 Lt) atlygino gera valia, tačiau pareiškėjas nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą už keturias automobilio padangas. Įvykis užfiksuotas žiemą, tamsiu paros metu, todėl vairuotojas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, saugiai ją apvažiuoti. Neesant byloje įrodymų, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į šalių kaltės dydį arba atsakovė visai atleistina nuo civilinės atsakomybės. Kauno miesto savivaldybė kelių priežiūrą atlieka tinkamai pagal turimas finansines galimybes. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 38 ir 40 punktus pareiškėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkui žalą ir nepagrįstai siekia šios žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo. Taigi, pareiškėjo skundas nepagrįstas, kadangi nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų, taip pat nepateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad, vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą, buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Nesutiko su pareiškėjo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kadangi, atsakovo nuomone, CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, kadangi šiuo atveju žala yra kildinama iš viešosios teisės normų.

6Pareiškėjo skundas tenkintinas.

7Dėl ieškinio senaties.

8Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos yra fundamentali asmens teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatyto kreipimosi į teismą tvarkos, tame tarpe, ir įstatymų nustatytų kreipimosi į teismą terminų.

9CK 1.124 str. nustato, kad ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas šiuo atveju reikalauja pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

10Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.1 p.).

11Pagal CK 6.1015 str. 1 d., draudimo sutartimi nenustačius ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Subrogacijos atveju CK ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 str. įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, kas reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo, šiuo atveju - trečiojo asmens reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta c.b.Nr. 3K-3-100/2011). Įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę pareiškėjas yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-46/2009).

12Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas apie žalos atsiradimo faktą sužinojo 2010-02-24 įvykus draudiminiam įvykiui, į teismą teisinės gynybos kreipėsi 2013-02-25 (b.l. 83-85), t.y. nepasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui nuo tos dienos, kai įvyko draudiminis įvykis. Darytina išvada, kad pareiškėjas ieškinio senaties termino kreiptis į teismą nepraleido, ieškinio senaties terminas skundo padavimo teismui dieną 2013-02-25 nebuvo pasibaigęs. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės argumentai dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo atmestini kaip nepagrįsti.

13Dėl valdžios institucijos neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

14Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2010-02-24 d. apie 23.00 val. ( - ), Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu M.S., vairuodamas UAB „Acme Kompiuterių Komponentai“ priklausantį automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. ( - ), įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintą duobę, esančią kelio važiuojamoje dalyje ir apgadino automobilį. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2010-02-24 nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačiusi vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b.l. 17,21). Šis procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Minėta transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 92237864)( b.l. 79-82), todėl apie eismo įvykį 2010-02-26 buvo pranešta draudimo bendrovei (b.l. 22), atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 23), atlikta automobilio patikra (b.l. 24) bei surašytas draudimo išmokos apskaičiavimo aktas (b.l. 27). AB „Lietuvos draudimas“ dėl minėto eismo įvykio 2010-03-31 išmokėjo transporto priemonės savininkui UAB „Acme Kompiuterių Komponentai“ 1617,51 Lt draudimo išmoką (b.l. 28). 2011-03-16 pareiškėjas pateikė pretenziją Nr. R0001061842 Kauno miesto savivaldybei dėl 951,51 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 7). Kauno miesto savivaldybės administracija 2011-07-20 raštu Nr. (A27N128)-R-3101 pareiškėjo pretenziją sutiko patenkinti iš dalies ir sumokėti 532,47 Lt (b.l. 8).

15CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl, nagrinėjamu atveju, reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

16Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

17Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

18Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

19Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Tai reiškia, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.,24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Įstatymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiškėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti papildomi duomenys (ABTĮ 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.), tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu).

20Byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių nuostatas (ABTĮ 57 str.).

21Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime (b.l. 17,21), kuriuo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, automobilio vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Šis nutarimas priimtas nepažeidžiant esminių ATPK nuostatų, yra motyvuotas ir, tuo pačiu, procesiškai įsiteisėjęs. Byloje esanti eismo įvykio schema (b.l. 18), tarnybinis pranešimas (b.l. 19), M.S. paaiškinimas (b.l. 20) bei teismo iniciatyva į bylą išimtas žemėlapio išrašas iš interneto svetainės www. maps.lt (b.l. 70) patvirtina, kad 2010-02-24 d. įvykęs eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Subaru Legacy Valst. Nr. ( - ), įvyko ( - )gatvėje, ties pastatu Nr. 59 (Prekybos centras „IKI“). Byloje nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė, ( - ) gatvės, ties pastatu Nr. 59, važiuojamojoje dalyje ir kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra. Eismo įvykis įvyko žiemą, tamsiu paros metu, kas, teismo nuomone, galėjo apsunkinti galimybę pastebėti važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę. Atsižvelgiant į Eismo įvykio schemoje (b.l. 18) pažymėtos kelio duobės, į kurią buvo apgadintas automobilis, lokaciją, jos plotį (2,5 m.), duobės pločio santykį su važiuojamosios kelio dalies pločiu (2,5/6 m.), darytina išvada, kad esant nepažymėtai duobei, važiuojant leistinu greičiu, žiemą, tamsiu paros metu M.S. objektyviai negalėjo išvengti įvažiavimo į ginčo duobę. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerūpestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimą ginčo situacijoje. Kaip buvo minėta, proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovės ir jos atstovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl išvadai, jog pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, nėra jokio pagrindo.

22Policijos pareigūnai įvykio vietoje betarpiškai apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus (b.l. 18). Byloje esantis vyresn. patrulio Č.S.J. tarnybinis pranešimas (b.l. 19), M.S. paaiškinimai draudimo bendrovei bei Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b.l. 20,22), nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną bei eismo įvykio schema (b.l. 17, 18, 21) patvirtina patį eismo įvykio faktą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ginčo transporto priemonė buvo apgadinta iki arba po minimo eismo įvykio. Atsakovė nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį, todėl darytina išvada, kad aplinkybių, dėl kurių kiltų abejonės dėl įvykio fakto, byloje nenustatyta (ABTĮ 57 str.).

23Be to, teismo nuomone, atsakovė sutikdama atlyginti dalį pareiškėjo reikalaujamos žalos, pripažino eismo įvykio faktą bei vairuotojo kaltės dėl kilusio eismo įvykio nebuvimą (b.l. 8).

24Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad dėl įvažiavimo į duobę ir dviejų ratų apgadinimo, automobiliui Subaru Legacy Valst. Nr. ( - ) nupirktos žieminės padangos, jos subalansuotos, permontuotos bei išlyginti ratlankiai (b.l. 17-21,23-26, 34-55), kas, neginčijamai patvirtina priežastinį ryšį tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų.

25Atsakovė ginčydama atsakomybės už patirtą žalą pagrindus, taip pat ginčija ir draudimo išmokos dydžio pagrįstumą. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad neturėtų būti atlyginti M. S. nuostoliai už keturių padangų įsigijimą, nes eismo įvykio metu buvo sugadintos tik dvi kairės pusės automobilio padangos.

26Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose (Redakcijos 2B-157 2009-04-24 Žin., 2009, Nr. 48-1932), galiojusiuose žalos apskaičiavimo metu, numatyti padangų naudojimo techniniai reikalavimai, kuriuose nurodyta, kad ant transporto priemonės vienos ašies ir sudvejinto tilto padangos turi būti vienodos: to paties gamintojo; vienodo konstrukcinio tipo; vienodų matmenų; vienodos paskirties; tos pačios keliamosios galios indekso; vienodo leistino greičio indekso; vienodo protektoriaus rašto (5 grupė. Ratai ir pakaba 2. - 2.7 punktai). Atsižvelgiant į nurodytus padangų naudojimo techninius reikalavimus, esant sudvejintam automobilio Subaru Legacy tiltui (yra pastovi visų keturių ratų varoma pavara (b.l. 77) bei esant sugadintoms dviem kairės automobilio pusės padangoms, pareiškėjas pagrįstai į draudimo išmoką (nuostolius) įskaičiavo keturių padangų įsigijimo išlaidas. Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių būtinybę pakeisti visas keturias automobilio padangas bei nurodytas automobilio ratlankių lyginimo, padangų montavimo ir balansavimo darbų išlaidas, jog pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodyti darbai nebuvo techniškai būtini ir nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto, padangų montavimo bei balansavimo darbai, ar padangų kainos buvo mažesnės, atsakovas nepateikė, taip pat neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 str.).

27Pažymėtina ir tai, kad atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (LAT Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021. Nurodytų taisyklių 9 dalies 9.1 punkte numatyta, jog nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Bendras žalos dydis – 2013,19 Lt, tačiau atskaičius PVM ir sumažinus nuostolio sumą 46,28 Lt (b.l. 27), žala sumoje 1617,51 Lt išmokėta draudėjui (b.l. 28).

28Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad žalos dydis yra įrodytas. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

29Draudiko transporto žalų vertintojas E.B. užfiksavo automobilio sugadinimus, atsiradusius minėto eismo įvykio metu (b.l. 23,24), bei apskaičiavo draudimo išmoką (b.l. 27). Teismui nekyla abejonių dėl eksperto E.B. kvalifikacijos, nes jo atliekamos funkcijos atitiko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus kriterijus.

30Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, kad savivaldybė, šiuo konkrečiu atveju, neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ( - ) gatvę, esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta UAB „Acme Kompiuterių Komponentai“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas bei tenkintinas, ir pareiškėjui – draudimo kompanijai AB „Lietuvis draudimas“ iš atsakovės priteistinas 419,04 Lt (suma gaunama iš 1617,51 Lt atskaičiuos 666 Lt nusidėvėjimą bei atsakovės išmokėtą 532,47 Lt sumą) turtinės žalos atlyginimas.

31Pažymėtina, kad atsakovės ir jos atstovės argumentai, jog riziką už automobilio sugadinimus turi prisiimti tik pats vairuotojas, sudarytų dar didesnes prielaidas atsakovei ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiūros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant ją patiems eismo dalyviams (ABTĮ 57 str.).

32Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2013-02-27 (skundo gavimo data) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). Palūkanų priteisimas kyla iš įstatymu nustatytos deliktinės prievolės, todėl atsakovės argumentai dėl palūkanų nepriteisimo yra nepagrįsti bei atmestini (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195-10, 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1578/2012 ir kt.).

33Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas,

Nutarė

35Pareiškėjo skundą patenkinti.

36Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 419,04 (keturis šimtus devyniolika litų, 4 ct) turtinės žalos atlyginimui.

37Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme (2013-02-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

38Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Pareiškėjas skundą palaikė ir prašė priteisti AB „Lietuvos draudimas“... 4. Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) bei pareiškėjo atstovas teismo posėdžio... 5. Atsakovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime... 6. Pareiškėjo skundas tenkintinas.... 7. Dėl ieškinio senaties.... 8. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos yra fundamentali asmens teisė... 9. CK 1.124 str. nustato, kad ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko... 10. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų... 11. Pagal CK 6.1015 str. 1 d., draudimo sutartimi nenustačius ko kita, draudikui,... 12. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas apie žalos atsiradimo faktą sužinojo... 13. Dėl valdžios institucijos neteisėtais veiksmais padarytos žalos... 14. Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas... 15. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos... 16. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų... 17. Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, tiek Saugaus eismo... 18. Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas... 19. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi... 20. Byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, kad pats asmuo, vairavęs... 21. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime (b.l. 17,21), kuriuo... 22. Policijos pareigūnai įvykio vietoje betarpiškai apžiūrėjo sugadintą... 23. Be to, teismo nuomone, atsakovė sutikdama atlyginti dalį pareiškėjo... 24. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad dėl įvažiavimo į duobę ir... 25. Atsakovė ginčydama atsakomybės už patirtą žalą pagrindus, taip pat... 26. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos... 27. Pažymėtina ir tai, kad atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir... 28. Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad žalos dydis yra... 29. Draudiko transporto žalų vertintojas E.B. užfiksavo automobilio sugadinimus,... 30. Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, kad savivaldybė, šiuo... 31. Pažymėtina, kad atsakovės ir jos atstovės argumentai, jog riziką už... 32. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines... 33. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88... 35. Pareiškėjo skundą patenkinti.... 36. Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo AB „Lietuvos... 37. Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo AB „Lietuvos... 38. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...