Byla 2A-221-112/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo numatyto termino atnaujinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjos Jolanta Gailevičienė, Raimonda Andrulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. L. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. L. G., J. L. T.. E. M. K., V. A., V. T., R. A., A. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo numatyto termino atnaujinimo ir

Nustatė

2pareiškėja E. L. kreipėsi į teismą ir prašė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., gimęs 1883-12-31, 1908 metais įvaikino (įdukrino) O. A. (E.), A., gimusią 1907-08-04, ir tapo jos įtėviu. Taip pat prašė jai atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir prie ŽŪM).

3Palangos miesto apylinkės teismas 2014-10-02 sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., gimęs 1883-12-31, 1908 metais įvaikino (įdukrino) O. A. (E.., A, gimusią 1907-08-04, ir tapo jos įtėviu. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko J. T. nuosavybės teise valdytą žemę. Pareiškėjai atnaujino terminą pateikti dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, patvirtinančius nuosavybės teisę bei giminystės ryšį. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus netiesioginius rašytinius įrodymus – krikšto pažymą, išrašą apie sudarytą santuoką, Palangos valsčiaus Užkanavių kaimo gyventojų sąrašą ir kitus duomenis, suinteresuotų asmenų E. M. K., V. A., V. T., R. A. bei liudytojų O. R. R., O. R., V. K. paaiškinimus, padarė išvadą, kad J. T. 1908 metais įvaikino (įdukrino) O. A. (E.), A. ir tapo jos įtėviu.

4Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. L. G. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimą ir priimti naują – pareiškimą atmesti. Apeliantė mano, kad byloje nėra pakankami duomenų, leidžiančių pagrįstai daryti išvadą, jog įvaikinimo faktas buvo, ir skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Pasak apeliantės, byla turi būti nutraukta, nes jau buvo ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teigia, kad pati O. E. dar 1992-05-11 pateikė teismui pareiškimą nustatyti jos įvaikinimo faktą ir turbūt jis buvo atmestas, nes E. L. tokį patį prašymą teikia dabar.
  2. Apeliantė teigia, jog teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi duomenimis apie krikštą ir santuoką, nes šie įrašai neturi jokios juridinės galios, teismas juos nepagrįstai įvardijo kaip „krikšto pažyma“, „santuokos pažyma“. Tai archyvinių šaltinių neatitinkantys metrikų įregistravimo knygų įrašai. Teigia, jog pareiškėjos pateiktas išrašas neturi dokumentinio patvirtinimo, išduotas nesivadovaujant evangelikų liuteronų bažnytinių knygų registracijos įrašų pagrindu, nes tokio pagrindo nei Rucavos, nei Būtingės Liuteronų bažnyčių bažnytinėse knygose nėra įregistruota. Teismui pateikia pavyzdį, koks turi būti tinkamas išrašas. Apeliantės teigimu, faktą, kad J. T. neįvaikino O. E., patvirtina tai, kad visose pateiktose pažymose ji nurodoma kaip Adomo duktė, o ne Jono. Teismas šių aplinkybių nepagrįstai nevertino. Teismas taip pat neįvertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-12-13 rašto Nr. 1SS-(7.5)-2686, kuriame nurodyta, jog nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad O. E. buvo įvaikinta J. T.. Būtent ši tarnyba nustatė, kad pateiktos pažymos nepatvirtina fakto, kad O. E. buvo įdukrinta, todėl nuosavybės teisių į žemę ir negalėjo atkurti. Taip pat nurodė, jog teismas negalėjo remtis liudytojų O. R. ir V. K. parodymais, nes jos nieko nežino apie įvaikinimo faktą. Pasak apeliantės, tai, kad tokio fakto nebuvo, įrodo ir tai, kad pati O. E. (įvaikintoji) teisme neįrodė įvaikinimo fakto, todėl praėjus jau 3 kartoms, to fakto patvirtinti niekas ir negali. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi 1922 metų gyventojų surašymo duomenimis, nes tai tik atskiri lapai, be to, nurodo, kad gyventojų surašymas Lietuvoje vykdomas tik nuo 1923-09-17.
  3. Nesutinka su teismo sprendimu ir dėl termino atnaujinimo. Pasak apeliantės, įstatymo nėra įtvirtinta teisė atnaujinti terminą į nuosavybės teisę. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių termino praleidimą. Pažymėjo, jog jau nuo 1992 metų buvo žinoma, kad nėra jokių duomenų apie O. E. įvaikinimą. Apeliantės teigimu, apie visą tai pareiškėja žinojo jau 1994 metais, kai perėmė mamos O. E. palikimą. Pažymėjo, jog nuosavybės teisių atkūrimas į J. T. priklausiusią žemę vyksta tik dviejų J. T. vaikų – sūnų M. ir A. T. paveldėtojams. Teigia, jog teismas nesiaiškino aplinkybių dėl termino praleidimo, kaip numatyta įstatymo. Taip pat nurodė, kad priimtas sprendimas nesukurs jokių teisinių pasekmių ar turtinių teisių, nes pareiškėja nepateikė prašymo atkurti nuosavybę į atitinkamo savininko turėtą nuosavybę ir nepateikė prašymo atnaujinti terminą tokiam prašymui pateikti. Kadangi sprendimas yra nesukuriantis jokių teisinių pasekmių, todėl jis turi būti naikintinas.
  4. Apeliantė taip pat prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus, kurie patvirtina, kad pati

    5O. E., būdama gyva, turėjo galimybę gauti dokumentus apie savo gimimą, tėvus ir juos pateikti teismui. Be to, pažymėjo, kad visi naujai pateikti įrodymai patvirtina, kad O. E. tėvai yra A. A. ir O. A., ji niekada nebuvo T.

6Atsiliepimu į skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas teisingai įvertino visus byloje esančius duomenis ir priėmė teisingą sprendimą.

7Pareiškėja E. L. atsiliepimu į skundą taip pat prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teigia, jog byloje pateikti duomenys patvirtina O. E., jos motinos, įvaikinimo faktą. Be to, nurodė, kad pati A. L. G. pripažino pareiškėjos teisę į senelio T. žemę 2006-04-13 pasirašydama susitarimą. Nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad į teismą buvo kreiptasi tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. O. E. pareiškimas nebuvo pradėtas nagrinėti, tai patvirtina Palangos miesto apylinkės teismo 1992-06-05 nutartis, kurią pavyko surasti tik po bylos išnagrinėjimo. Teigia, jog O. E. 2006-10-19 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. T. nuosavybės teise valdytą žemę Palangoje. Tik 2013-12-30 O. E. paveldėtojai buvo pranešta, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatą, ir nurodyta, kad reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nesutinka su apeliante, kad teismo išvados yra prieštaraujančios byloje pateiktiems įrodymams. Dėl termino atnaujinimo nurodė, kad teismas pagrįstai rėmėsi tuo, jog O. E. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. T. žemę pateikė dar 1992-02-20. Tai patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

10Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o, pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta kaip galimus priimti ir tirti. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Z. v. GNSB Kuliškių sodybos, bylos Nr. 3K-3-286/2013). Taip pat CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).

12Pareiškėja prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus. Nurodė, kad jie buvo atrasti tik išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja pateikė Palangos miesto apylinkės teismo 1992-06-05 nutartį, kuri patvirtina aplinkybę, jog O. E. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Kadangi šis įrodymas panaikina abejones dėl bylos nagrinėjimo tuo pačiu pagrindu ir dėl to pateis dalyko, jis priimtinas. Taip pat priimtas pareiškėjos pateiktas įrodymas dėl 1922 metais įvykusio žmonių surašymo. Kadangi abejonę dėl surašymo apeliantė išreiškė apeliaciniame skunde, todėl šis įrodymas taip pat priimtinas ir vertintinas įstatymų nustatyta tvarka.

13Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė prašymą pridėti prie nagrinėjamos bylos dokumentus, patvirtinančius faktą, kad O. E. nebuvo įvaikinta ir kad ji niekada nebuvo T. Teigia, jog būtinybė gauti tuos įrodymus atsirado gavus pareiškėjos atsiliepimą į apeliacinį skundą, prie kurio pridėti nauji įrodymai – 1992-06-05 teismo nutartis. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantės pateikti dokumentai yra iš oficialių įstaigų, kad juos išsireikalavo tik dėl pareiškėjos pateiktų naujų dokumentų prie atsiliepimo į apeliacinį skundą, nutaria priimti apeliantės pateiktus įrodymus ir juos vertinti įstatymų nustatyta tvarka.

14Dėl bylos nagrinėjimo tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko

15Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog pareiškėjos motina O. E. jau buvo pareiškusi prašymą nustatyti jos įvaikinimo faktą ir galimai pareiškimas buvo atmestas. Pareiškėja E. L. pateikė apeliacinės instancijos teismui Palangos miesto apylinkės teismo 1992-06-05 nutartį, kuria teismas pareiškėjos O. E. pareiškimo dėl turinčio juridinio fakto nustatymo nepradėjo nagrinėti, pareiškėjai neištaisius trūkumų (b. l. 141). Taigi klausimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebuvo iš esmės išnagrinėtas, todėl vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu nėra pagrindo bylą nutraukti.

16Dėl įrodymų vertinimo

17Ginčas iš esmės yra dėl įrodymų vertinimo. Pasak apeliantės, byloje esantys įrodymai nepatvirtina įvaikinimo fakto. Pateikti duomenys apie įvaikinimą, krikštą ir santuoką yra neoficialūs ir neturi jokios juridinės galios.

18Pirmosios instancijos teismas pripažino juridinę reikšmę turintį faktą – O. E. įvaikinimo faktą, remdamasis šiais dokumentais: Rucavos evangelikų liuteronų parapijos Rektoriaus išrašu apie J. T. ir O. J. vn. M. santuoką (b. l. 16); krikšto pažyma, iš kurios matyti, kad A. O., A., gimusi 1907-08-04, buvo įdukrinta 1908 m. po J. T. santuokos, pakrikštyta 1907-09-29 Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčioje (b. l. 17); santuokos pažyma, iš kurios matyti, kad 1936-11-10 Būtingės evangelikų – liuteronų bažnyčioje susituokė E. J., J., gimęs 1900-07-26 Jokūbavo kaime, Kretingos valsčiuje, ir T. O., A., gimusi 1907-08-04 Užkanavės kaime, Palangos valsčiuje (b. l. 18); 1922 metų Palangos valsčiaus Užkanavių kaimo gyventojų sąrašu, iš kurio matyti, kad J. T., gim. 1883-12-31, šeimoje 1922 metais, be jo paties, gyveno O., gim. 1882 m., – žmona, K., gim. 1858 m., – motina, M., 12 metų amžiaus, – sūnus, A., 6 metų amžiaus, – sūnus bei O., 15 metų amžiaus, – podukra (b. l. 92–3).

19Apeliantės teigimu, šie duomenys neturi jokios juridinės galios, todėl remdamasis jais teismas nepagrįstai nustatė įvaikinimo faktą. Kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

20CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pažymėtina, kad teismas vertina visų byloje esančių įrodymų visumą, o ne kelis dokumentus. Tik įvertinęs visų byloje esančių duomenų visumą, teismas sprendžia, ar labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Santuokos pažyma bei krikšto pažyma yra išduotos

211992-08-08 kunigo K. M.. Iš atsakovės pateiktos Būtingės liuteronų bažnyčios istorijos ištraukos matyti, kad kunigas K. M. parapijai vadovavo po kunigo J. V. K.. Nesutiktina su apeliante, jog K. M. parapijai vadovavo nuo 1995-01-15, t. y. tik po J. V. K. mirties. Šioje istorijoje nėra konkrečiai nurodytos datos, iki kada vadovavo J. V. K., todėl teigti, kad jis vadovavo iki pat savo mirties, negalima. Nesant tikslių duomenų apie kunigo K. M. vadovavimo parapijai pradžią, tikėtina, kad jis 1992 metais vadovavo parapijai ir turėjo teisę išduoti pažymas. Kaip minėta, pažymos išduotos dar 1992 metais, todėl nesutiktina su apeliante, jog jos išduotos nesilaikant tuometinių įstatymų ir neatitinka išrašui keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad apeliantė pateikė išrašo nuorašą, kuris išduotas 2014 metais laikantis šiuo metu nustatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo jo lyginti su 1992 metais išduotomis pažymomis. Ant minėtų pažymų yra uždėti parapijos antspaudai, yra išdavusio kunigo parašai, todėl netikėti jų pagrįstumu ar abejoti jose nurodyta informacija nėra pagrindo. Be to, nėra duomenų, kad pažymose nurodyta informacija iš tiesų net nebuvo užregistruota nei Rucavos, nei Būtingės liuteronų bažnyčių bažnytinėse knygose, kaip teigia apeliantė (CPK 178 str.). Apeliantė pateikė duomenis apie O. A. ir J. E. santuoką, kuri įvyko 1936 m., tačiau duomenų apie tai, kad 1908 metais nebuvo jokio įrašo apie įvaikinimą, nepateikė.

22Apeliantė nurodė, jog tai, kad šiose pažymose nurodyti duomenys nepatvirtina įvaikinimo fakto, patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra kompetentinga spręsti dokumentų pagrįstumo klausimą, ji tik pasisakė, jog pateiktų duomenų nepakanka norint atkurti nuosavybę į kito asmens vardu turėtą turtą, ir pasiūlė kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinis faktas. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo instituto tikslas yra nustatyti faktus, kuriems patvirtinti nėra išlikę oficialių dokumentų, pareiškėjas jų negali gauti ar atkurti ne teismo tvarka. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėja negalėjo gauti neginčijamų duomenų apie įvaikinimo fakto įregistravimą, todėl tokį faktą gali nustatyti teismas, įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas tokio fakto nustatymui (CPK 185 str.).

23Apeliantė savo argumentus grindžia ir tuo, jog O. E. nebuvo pakeista pavardė. Visur jos mergautinė pavardė nurodoma A., o ne T.. Nustatyta, kad pareiškėjos pateiktoje O. E. santuokos pažymoje nurodyta pavardė yra T. (b. l. 18). Apeliantės pateiktame santuokos išraše nurodyta O. pavardė A. Taigi byloje yra prieštaringi duomenys dėl pavardės suteikimo. Lietuvos civilinių įstatymų, galiojusių iki 1932 metų, 152 straipsnyje nurodyta, jog įtėvis gali duoti įvaikiui savo pavardę (K. Šalkauskas. Civiliniai įstatymai (X tomo I dalis). Penktoji skirtis. 152 str.//„Literatūros“ knygyno leidimas, Kaunas. 1933 m.). Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad įtėvis neprivalėjo įvaikiui duoti savo pavardę, jis tik turėjo tokią teisę, o ne pareigą. Atsižvelgus į šį teisinį reglamentavimą, pavardės suteikimo ar nesuteikimo faktas, nustatant įvaikinimo faktą, neturi esminės reikšmės, todėl remiantis vien šiuo argumentu atsisakyti nustatyti įvaikinimo faktą nėra pagrindo. Būtina vertinti ir kitas aplinkybes.

24Apeliantė teigia, jog jokie liudytojai negali patvirtinti įvaikinimo fakto, nes jie tuo metu negyveno, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, be to, nepagrįstai rėmėsi 1922 metų gyventojų surašymu, nes oficialiai gyventojų surašymas vyko tik nuo 1923 metų. Kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija ir pažymi, kad liudytojai bei gyventojų sąrašas nagrinėjamu atveju patvirtino faktą, kad O. E. gyveno J. T. šeimoje, kas yra svarbu nustatant patį įvaikinimo faktą.

25Lietuvos civiliniuose įstatymuose, galiojusiuose iki 1932 metų, iš pateiktos teismų praktikos matyti, kad 1927 metais įsūnijimas įvykdavo įtraukimu valsčiaus knygose į šeiminį sąrašą (155 str. (V.T.K.S. 1927 IX.19. Juozo ir kt. Šliaužų byloje Nr. 562). Iš byloje pateikto Užkanavių kaimo gyventojų sąrašo matyti, kad O. gyveno T. šeimoje (b. l. 92–93). Pažymėtina, kad šis sąrašas vertintinas visų įrodymų kontekste. Kad O. E. gyveno T. šeimoje, patvirtino ir liudytoja O. R.. Pažymėtina, kad šio fakto iš esmės neginčija ir pati apeliantė, tik nurodo, kad jos tėvas nebendravo su O. E.. Taigi, kad O. E. gyveno T. šeimoje, patvirtinta bylos duomenimis. Ginčas yra kilęs dėl O. E. oficialaus įvaikinimo fakto. Kaip tiksliai vyko įvaikinimo fakto įregistravimas 1908 metais, nėra aišku. Byloje yra pateikta tik Klaipėdos-Butingės evangelikų liuteronų kunigo K. M. išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad A. O. įdukrinta 1908 m. po santuokos su T. J.. J. T. 1908 metais susituokė su O. A. (gim. 1907-08-04) motina O. J. vn. M. Iš šios pažymos galima manyti, kad įvaikinimo faktas tuo metu buvo registruojamas bažnyčioje. Tokią prielaidą patvirtina ir Lietuvoje iki 1932 metų galiojusių Civilinių įstatymų 148 straipsnio nuostata, kur nurodyta, jog draudžiama imti įvaikiais nekrikščionims krikščionių tikybos ir krikščionims nekrikščionių tikybos žmones (K. Šalkauskas. Civiliniai įstatymai (X tomo I dalis). Penktoji skirtis. 152 str.//„Literatūros“ knygyno leidimas, Kaunas. 1933 m.). Kadangi įvaikinimui esminę reikšmę turi tikėjimas, todėl manytina, kad tokie faktai galėjo būti registruojami bažnyčioje. Kunigas K. M. nurodė, kad toks faktas įvyko 1908 metais po J. T. santuokos. Taigi iš esmės duomenys apie įvaikinimą yra nurodyti. Kaip jau nurodyta, netikėti išduotos pažymos duomenimis nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, vertina ne tik šias pažymas, bet ir visų duomenų visumą (CPK 185 str.).

26Bylos medžiaga nustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. G. yra A. T., J. T. sūnaus, duktė. Nustatyta, kad A. T. kartu su O. A. augo vienoje šeimoje. Pati A. L. G. (A. T. dukra), 2006-06-01, 2007-09-03, 2006-04-13 su pareiškėja E. L. (O. E. dukra) pasirašydama susitarimus, prašymus dėl senelio J. T. žemių, iš esmės pripažino faktą, kad E. L. motina O. E. (A.) buvo jos tėvo A. T. sesuo, t. y. pilnateisė šeimos narė, todėl jos duktė E. L. turi visas teises paveldėti senelio J. T. žemes kaip ir A. L. G.. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad J. T. O. E. (A.) buvo įvaikinęs ir visi šeimos nariai ją laikė pilnateise šeimos nare. Apeliantė su pareiškėja elgėsi kaip su tikra pussesere. Abi susitarė, kaip pasidalyti iš senelio J. T. susigrąžintą žemę (b. l. 20–21). Prašymą Palangos miesto Žemėtvarkos skyriui sugrąžinti senelio J. T. žemę taip pat pateikė abi: pareiškėja E. L. ir suinteresuotas asmuo A. L. G. (b. l. 22). Įvertinus visų byloje esančių duomenų visumą, labiau tikėtina, kad įvaikinimo faktas buvo, – O. E. buvo įvaikinta ir turi visas teises į įtėvio turtą. Lietuvos civilinių įstatymų 1561 straipsnyje nurodyta, kad įvaikis gauna visas įtėvio teisėtų vaikų teises bei pareigas ir įgyja teisę į įtėvio turtą.

27Dėl termino atnaujinimo

28Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priėmė sprendimą atnaujinti nuosavybės teisę, nes pareiškėja dar 1994 metais žinojo visas aplinkybes, susijusias su nuosavybės atkūrimu, be to, teismas visiškai netyrė termino atnaujinimo priežasčių, kaip numatyta įstatymo. Teigia, kad pareiškėja nėra pateikusi prašymo atkurti nuosavybę bei nėra pateikusi prašymo atnaujinti terminą tokiam prašymui pateikti, todėl teismo sprendimas iš esmės neturi jokių teisinių pasekmių.

29Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai tik 2013-12-30 gavus raštą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tapo žinoma, kad trūksta dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį su buvusiu savininku J. T., atnaujino terminą šiems dokumentams pateikti.

30Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006-10-19 sprendimu

31Nr. 1345 O. E. nuosavybės teisės į J. T. turėtą nuosavybę yra atkurtos (b. l. 8–9). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-12-13 rašte Nr. ISS-(7.5)-2686 „Dėl skundo nagrinėjimo“ patvirtinta, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. valdytą žemę O. E. padavė 1992-02-20 (b. l. 34–39). Taigi prašymas atkurti nuosavybę į J. T. žemę yra pateiktas, todėl nebuvo jokio pagrindo spręsti klausimų, susijusių su tokio prašymo pateikimu, ar vertini priežastis, dėl kurių praleistas terminas tokiam prašymui pateikti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino tik aplinkybes, reikalingas atnaujinti terminui dokumentams, įrodantiems nuosavybės teisę bei giminystės ryšį, pateikti, t. y. atnaujino terminą dokumentams, kurių trūko norint atkurti nuosavybę pagal jau 1992-02-20 pateiktą prašymą, pateikti. Šiuo atveju apeliantės argumentai dėl termino atnaujinimo yra visiškai nepagrįsti, nėra susiję su termino dokumentams pateikti atnaujinimu. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪB 2013-12-360 raštu Nr. 16SD-(14.16.104)-22 ir nustatęs įvaikinimo faktą pagrįstai atnaujino terminą dokumentams pateikti, t. y. atnaujino pareiškėjai terminą Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su J. T., šiuo atveju – įsiteisėjusį teismo sprendimą.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

33Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. pareiškėja E. L. kreipėsi į teismą ir prašė nuosavybės teisių... 3. Palangos miesto apylinkės teismas 2014-10-02 sprendimu pareiškimą tenkino.... 4. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. L. G. prašo panaikinti Palangos... 5. O. E., būdama gyva, turėjo galimybę gauti dokumentus apie savo gimimą,... 6. Atsiliepimu į skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 7. Pareiškėja E. L. atsiliepimu į skundą taip pat prašo jį atmesti ir... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 10. Dėl naujų įrodymų pridėjimo... 11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako... 12. Pareiškėja prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus.... 13. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė prašymą pridėti prie nagrinėjamos... 14. Dėl bylos nagrinėjimo tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko... 15. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog pareiškėjos motina O. E. jau... 16. Dėl įrodymų vertinimo... 17. Ginčas iš esmės yra dėl įrodymų vertinimo. Pasak apeliantės, byloje... 18. Pirmosios instancijos teismas pripažino juridinę reikšmę turintį faktą... 19. Apeliantės teigimu, šie duomenys neturi jokios juridinės galios, todėl... 20. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo... 21. 1992-08-08 kunigo K. M.. Iš atsakovės pateiktos Būtingės liuteronų... 22. Apeliantė nurodė, jog tai, kad šiose pažymose nurodyti duomenys... 23. Apeliantė savo argumentus grindžia ir tuo, jog O. E. nebuvo pakeista... 24. Apeliantė teigia, jog jokie liudytojai negali patvirtinti įvaikinimo fakto,... 25. Lietuvos civiliniuose įstatymuose, galiojusiuose iki 1932 metų, iš pateiktos... 26. Bylos medžiaga nustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. G. yra A. T., J. T.... 27. Dėl termino atnaujinimo... 28. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priėmė sprendimą atnaujinti... 29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai tik... 30. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006-10-19... 31. Nr. 1345 O. E. nuosavybės teisės į J. T. turėtą nuosavybę yra atkurtos... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330... 33. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą palikti...