Byla 2A-307/2014
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d galutinio sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, palikus nepakeistą 2012 m. lapkričio 14 d. preliminarų sprendimą, priimto civilinėje byloje Nr. 2-375-277/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Salgesta“ ieškinį atsakovui uždaraijai akcinei bendrovei „Molesta dėl skolos priteisimo.

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 176 724,34 Lt skolą, 3 234,20 Lt delspinigių, 7,75 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą kildino iš šalių 2012-01-16 Statybos subrangos sutarties Nr. 04sub/12 (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią ieškovas atliko 251 970,84 Lt vertės statybos darbus, juos perdavė, o atsakovas juos priėmė, 2012-09-28 pasirašė Baigiamąjį darbų atlikimo aktą, tačiau apmokėjo tik 70 000 Lt, o likusių 181 970,84 Lt nesumokėjo.

4Panevėžio apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

5Atsakovas pateikė prieštaravimus, nurodydamas, kad pagal Sutarties 4.6 punktą sulaikė mokėjimus už atliktus darbus, kadangi darbai perduoti 5 mėnesiais vėliau nei Sutartis numatė. Dėl prašomų priteisti delspinigių ir palūkanų, nurodė, kad tarp šalių vyko derybos dėl atsiskaitymo terminų už atliktus darbus pratęsimo, mokėtinos sumos sumažinimo.

6Ieškovas nesutiko su prieštaravimais nurodydamas, kad darbus pridavė vėliau nes atsakovas, kaip generalinis rangovas tinkamai neorganizavo darbų atlikimo, laiku nepateikė medžiagų, planų, kaip buvo įsipareigojęs Sutarties 2.2 punkte. Atsakovas reiškė pretenzijas dėl darbų vėlavimo ne ieškovui, o kitiems subrangovams. Šias aplinkybes patvirtina pateikta susirašinėjimo medžiaga.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. galutiniu sprendimu 2012 m. lapkričio 14 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad ieškovas atliko Sutartyje numatytus 251 970,84 Lt vertės darbus. 2012 m. kovo, balandžio, gegužės ir rugpjūčio mėnesiais atsakovas priėmė darbus, pasirašė ieškovo pateiktas atliktų darbų ir išlaidų vertę patvirtinančias pažymas. 2012-09-28 šalys pasirašė Baigiamąjį darbų atlikimo aktą, kuriuo patvirtino bendrą 251 970,84 Lt atliktų darbų vertę, likusią nesumokėtą sumą (176 724,34 Lt), kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti per 15 dienų nuo Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymo. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė darbus baigė 2012-09-28, t. y. 5 mėnesiais vėliau, nei Sutartimi įsipareigojo, tačiau įvertinęs, kad ieškovas turėjo atlikti ventiliuojamo fasado įrengimo darbus ir juos turėjo galimybę atlikti tik po kitų subrangovų atliktų darbų, atsakovas pateikė ieškovui medžiagas ir brėžinius, bei suderino juos su užsakovu, atsakovas ieškovui nereiškė jokių pretenzijų, o 2012-07-07 rašte išvardino kitų subrangovų neatliktus darbus, sprendė, kad nėra ieškovo kaltės dėl laiku neatliktų darbų. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad ieškovas dėl savo kaltės pažeidė darbų atlikimo terminus ir atsakovas (generalinis rangovas) dėl to patyrė nuostolius. Teismo vertinimu, Sutarties 4.6 punktas turi būti aiškinamas kartu su sutarties 8.10 punktu, leidžiančiu sustabdyti mokėjimus iki tol, kol bus įvykdyti Generalinio rangovo reikalavimai ar pašalinti Sutarties pažeidimai. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas reikalavo ieškovo pašalinti Sutarties pažeidimus ir vykdyti darbus sutartais terminais ir už šio susitarimo nesilaikymą sustabdė mokėjimus, todėl sprendė, kad atsakovas neturėjo teisės sulaikyti mokėjimo už ieškovo atliktus darbus. Teismas taip pat nustatė, kad pagal šalių Sutarties 8.2 punktą, atsakovas ieškovui turi sumokėti 0,02 procentų delspinigių nuo nesumokėtos sumos dydžio. Todėl laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti sutartinius 3 234,20 Lt delspinigius, už vėlavimą laiku atsiskaityti (neviršijant 180 dienų). Kadangi abi Sutarties šalys komercine veikla besiverčiantys subjektai, taip pat laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 7,75 procentų procesinių palūkanų.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. galutinį sprendimą, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Atsakovas byloje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių - nutraukus atstovavimo sutartį su advokatu vienintelis įgaliotas asmuo vesti bylą buvo bendrovės vadovas, kuris posėdžio dieną buvo išvykęs. Atsakovas teismui buvo pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir į bylą įtraukti trečiuosius asmenis, tačiau teismas šio prašymo neįvertino ir dėl jo nepasisakė. Byloje būtina taip pat apklausti liudytojus, kurie paaiškintų kaip tarp šalių vyko bendravimas. Pažymi, kad 2012 m. pabaigoje pasikeitė atsakovo vadovas, todėl naujasis vadovas neturėjo jokios informacijos apie teisminį ginčą.

122. Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovui vėluojant atlikti darbus kiti subrangovai atitinkamai vėlavo atlikti kitus darbus, todėl atsakovui buvo padaryta žala.

133. Apelianto nuomone, su ieškovu galima būtų atsiskaityti tik įvertinus atliktų darbų kokybę. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas pradžioje turėtų būti sprendžiamas abipusių derybų pagalba. Tuo tarpu ieškovas taikiai ginčo nesprendė.

144. Atsakovas teismo posėdyje tikėjosi pateikti dokumentuose užfiksuotų ieškovo teiginių ir faktinių aplinkybių nesutapimus, todėl darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

161. Atsakovo prašymu pirmosios instancijos teismas jau buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą. Todėl teismas, atsisakydamas dar kartą atidėti teismo posėdį dėl UAB „Molesta“ vadovo komandiruotės ir advokato paieškos, veikė vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 str.), ir neleido atsakovui piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą.

172. Atsakovas neįrodė, kad egzistuoja tretieji asmenys, su kuriais šios bylos šalys (viena iš šalių) yra susijusios materialiniais teisiniais santykiais taip, kad priimtas teismo sprendimas įtakotų šio asmens teises. Be to, pirmosios instancijos teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendime neminimi jokie tretieji asmenys, todėl darytina išvada, kad 2013 m. sausio 31 d. teismo sprendimu nenuspręsta dėl neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, sprendimas turi įtakos tik šalių teises ir pareigas.

183. Atsakovas nesirūpino tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu, nerodė iniciatyvos taikiai susitarti su ieškovu, todėl nepagrįstai teigia, kad teismui priėmus sprendimą atsakovui neteisėtai buvo atimta derybų ir ginčo sprendimo taiki galimybė.

194. Atsakovas nekvestionavo ieškovo darbų kokybės, nepateikė jokių įrodymų, kad darbai atlikti nekokybiškai, o pirmos instancijos teismas neturėjo pareigos savarankiškai tirti darbų kokybės. Ieškovas, manydamas, kad darbai atlikti nekokybiški, privalėjo pats įrodyti aplinkybes, kurias teigia. Ieškovo žiniomis darbų rezultatą įmanoma naudoti pagal jo paskirtį, atsakovas yra priėmęs visus darbus. Ieškovas nėra gavęs jokių skundų, raštų iš atsakovo, kuriuose būtų nurodyti darbų trūkumai ar prašoma ištaisyti defektus, todėl turi atsiskaityti su ieškovu.

205. Atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į ieškovo darbų vėlavimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas darbus pabaigė 5 mėnesiais vėliau, nei įsipareigojo Sutartimi. Tačiau padarė išvadą, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, kad ieškovas pažeidė viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl to įvykdymas jam, kaip užsakovui, prarado prasmę.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacijos dalyką sudaro civilinio proceso normų, susijusių su teismo teise atidėti bylos nagrinėjimą, aiškinimas bei taikymas ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių rangovo prievolę atsiskaityti už atliktus darbus, aiškinimo bei taikymo klausimai.

23Dėl bylos išnagrinėjimo atsakovo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje

24Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, jog nebuvo patenkintas jo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nors atsakovo atstovas negalėjo į teismo posėdį atvykti dėl svarbių priežasčių- nutraukus atstovavimo sutartį su advokatu vienintelis įgaliotas asmuo vesti bylą buvo bendrovės vadovas, kuris posėdžio dieną buvo išvykęs.

25Šis apelianto argumentas nepagrįstas. Remiantis CPK 246 straipsnio2 dalimi, tuo atveju, kai apie teismo posėdį atsakovui yra pranešta, bylos nagrinėjimas atsakovo ar jo atstovo prašymu gali būti atidėtas, jeigu atsakovas arba jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą į teismą ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Taigi, atsakovui, siekiančiam, kad būtų atidėtas bylos nagrinėjimas, nepakanka pateikti prašymą ir jame nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastis; būtina pateikti ir dokumentus, kurie patvirtina tos priežasties egzistavimą ir pagal teismui nurodytas bei įrodymais pagrįstas neatvykimo priežastis būtent teismas sprendžia, ar jas galima pripažinti svarbiomis.

26Teismo posėdis, kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės, buvo paskirtas 2013 m. sausio 28 d., 9 val. Pranešimas apie šį teismo posėdį atsakovui buvo išsiųstas 2013 m. sausio 16 d. ir tą pačią dieną teismas elektroniniu paštu gavo patvirtinimą, jog pranešimą apie teismo posėdį atsakovas gavo (b.l. 106-108). Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko; 2013 m. sausio 28 d., 08.49 val. (t.y. likus 11 minučių iki paskirto teismo posėdžio pradžios) elektroniniu paštu atsakovas teismui išsiuntė prašymą atidėti teismo posėdį ir įtraukti į bylą trečiąjį asmenį (b.l. 115-116), kuriame prašymas atidėti bylos nagrinėjimą grindžiamas tuo, kad įmonės vadovas yra išvykęs, įgaliotų asmenų, galinčių tinkamai atstovauti atsakovui teisme, nėra, taip pat įmonėje yra priimtas sprendimas spręsti klausimą dėl tolesnio šios bylos nagrinėjimo su advokato pagalba. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo prašymą apsvarstė teismo posėdžio metu, priėmė protokolinę nutartį netenkinti šio prašymo ir nutartyje, kurios turinys užfiksuotas teismo posėdžio protokole, išdėstė nutarties motyvus (b.l. 118). Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog atsakovas su prašymu nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo atstovo neatvykimo į teismą priežasčių, nurodytų prašyme, egzistavimą, t.y. kad atsakovo atstovas- įmonės vadovas- yra išvykęs. Tik turėdamas duomenis, kad vadovas iš tiesų yra išvykęs, taip pat duomenis, koks tokio išvykimo tikslas, teismas galėtų svarstyti, ar tokia atsakovo atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis galėtų būti laikoma svarbia. Tokių duomenų nesant, teismas iš esmės net negalėjo įvertinti, ar konkretaus atsakovo atstovo (įmonės vadovo) neatvykimo į teismo posėdį priežastis gali būti laikoma svarbia. Kitos prašyme nurodytos aplinkybės- kad įmonėje nebuvo kito asmens, kuris galėtų atstovauti įmonę bei įmonė buvo nusprendusi vesti bylą su advokatu, taip pat negalėtų būti vertinamos kaip svarbios priežastys atidėti paskirtą teismo posėdį. Dėl pirmosios aplinkybės pažymėtina, jog kito asmens, galinčio atstovauti įmonę teisme, nebuvimą paneigia su apeliaciniu skundu pateiktas įgaliojimas, išduotas įmonės teisininkei I. M. (130 b.l.), kurio turinys liudija, jog bylos nagrinėjimo dieną įmonės teisininkė turėjo teisę atstovauti įmonę visose civilinėse bylose. Jokių įrodymų, jog teismo posėdžio dieną šis asmuo teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių, teismui, nagrinėjančiam bylą, nebuvo pateikta. Dėl priežasties, kad atsakovas neturi advokato, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2013 m. sausio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu (b.l. 105), taigi, atsakovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti profesionaliu atstovavimu. Apibendrindama aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jokių svarbių priežasčių, dėl kurių teismas būtų turėjęs atidėti 2013 m. sausio 28 d. vykusį teismo posėdį, nebuvo ir teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant.

27Dėl trečiojo asmens neįtraukimo dalyvauti byloje

28Kaip vieną iš skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo argumentų apeliantas nurodo tai, jog atsakovas prašyme atidėti bylos nagrinėjimą buvo pareiškęs taip pat ir prašymą į bylą įtraukti trečiuosius asmenis, tačiau teismas šio prašymo neįvertino ir dėl jo nepasisakė. Šis skundo argumentas taip pat nepagrįstas: teismas prašymą įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu buvusį įmonės vadovą V. U. apsvarstė teismo posėdžio metu ir šį prašymą atmetė motyvuota protokoline teismo nutartimi (118-119 b.l.). Prašymo dėl kokių nors kitų asmenų įtraukimo dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, atsakovas nėra pareiškęs.

29Trečiaisiais asmenimis dalyvauti byloje įtraukiami asmenys, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Kaip pagrindas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu V. U. atsakovo prašyme buvo nurodyta tai, kad pasirašydamas sutartį, kurios pagrindu ieškovas yra pareiškęs reikalavimus, šis asmuo viršijo jam suteiktus įgaliojimus, sandoris atsakovui buvo ekonomiškai nenaudingas, dėl to atsakovas ketina reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo V. U. CK 2.87 straipsnio pagrindu. Taigi, prašymą įtraukti V. U. į bylą trečiuoju asmeniu atsakovas grindė buvusio įmonės vadovo fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsiskaitymo už atliktus statybos subrangos darbus klausimas, taigi, šioje byloje priimtas teismo sprendimas lemia tik atsakovo pareigų ieškovui bei ieškovo teisių į atsakovą klausimus ir niekaip nedaro įtakos buvusio įmonės vadovo teisių ir pareigų atsakovo atžvilgiu atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos. Taigi, nors prašyme įtraukti į bylą trečiąjį asmenį teigiama, kad šias fiduciarines pareigas V. U. pažeidė sudarydamas subrangos sandorį su ieškovu bei jį vykdydamas (priimdamas darbus), nėra pagrindo spręsti, jog šis asmuo turėjo būti traukiamas dalyvauti trečiuoju asmeniu sprendžiant reikalavimą, pareikštą dėl neatsiskaitymo už atliktus subrangos darbus. Atitinkamai, skundžiamas teismo sprendimas nedaro įtakos jokių kitų asmenų, išskyrus ginčo šalis (ieškovą UAB ,,Salgesta“ ir atsakovą UAB ,,Molesta“) teisėms ar pareigoms bei jų apimčiai.

30Dėl būtinumo pateikti papildomus įrodymus ir laiko trūkumo jiems pateikti

31Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl laiko stokos atsakovas neturėjo galimybės prieštaravimuose išdėstyti visų savo argumentų bei pateikti visų juos pagrindžiančių įrodymų, tačiau nenurodoma, kokie konkretūs įrodymai, galėją lemti kitokį bylos rezultatą, nebuvo pateikti ir dėl kokių priežasčių. Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, jog iš esmės vienintelė neįvardintų įrodymų nepateikimo priežastis buvo įmonės vadovo pasikeitimas 2012 m. pabaigoje. Remiantis Juridinių asmenų registro išrašu (109 b.l.), V. J. UAB ,,Molesta“ direktoriumi paskirtas (išrinktas) 2012 m. lapkričio 29 d.; teismo posėdžiai byloje vyko 2013 m. sausio 16 ir 28 d.. Taigi, antrojo teismo posėdžio metu V. J. įmonės vadovu dirbo jau du mėnesius, per kuriuos turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje bei pateikti teismui visus teisiškai reikšmingus įrodymus, kurie, atsakovo manymu, galėtų paneigti ieškovo jam pareikštų reikalavimų pagrįstumą.

32Apelianto argumentai, esą jam nebuvo sudaryta galimybė išspręsti ginčą taikiai, yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi jis nepateikė jokių įrodymų apie tokius savo ketinimus, realius veiksmus, siekiant taikaus ginčo išsprendimo. Šalys turi teisę taikiai išspręsti ginčą bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), taigi, galimybė šalims sudaryti taikos sutartį egzistavo ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliaciniame procese, tačiau prašymas patvirtinti šalių taikos sutartį apeliaciniam teismui nėra pateiktas.

33Dėl atsakovo prievolės atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus

34Statybos subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos rangos sutarčiai reglamentuoti skirtos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo ir trečiojo skirsnių normos. Šiuo atveju CK 6.681 straipsnio, kuriame pateikta statybos rangos sutarties samprata, požiūriu generalinis rangovas veikia kaip užsakovas, o subrangovas – kaip rangovas.

35CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus (CK 6.38 straipsnis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.), kuriame yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

36Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus atsirastų tik tuo atveju, jeigu darbai atlikti tinkamai, pažymėtina, kad galutinis darbų priėmimo- perdavimo aktas šalių yra pasirašytas, jame nėra užfiksuoti jokie darbų trūkumai, todėl, remiantis aptartu teisniu reglamentavimu bei teismų praktika, laikoma, jog atliktų darbų kokybė atitinka sutarties sąlygas ir tai suponuoja apelianto prievolę sumokėti už atliktus darbus ir jam perduotą darbų rezultatą. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas nėra pateikęs į bylą jokių įrodymų, kad darbų rezultatas yra nekokybiškas, kad dėl darbų kokybės jis būtų reiškęs ieškovui kokias nors pretenzijas ir pan.. Kadangi tarp šalių kilęs ginčas yra dispozityvaus pobūdžio, t.y. teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, teismas neturėjo teisinio pagrindo įsiterpti į įrodinėjimo procesą ir savo iniciatyva imtis tirti aplinkybes, dėl kurių šalis, turinti įrodinėjimo pareigą, įrodymų nepateikė, bei atitinkamai dėl šių aplinkybių pasisakyti skundžiamame sprendime.

37Apelianto argumentas dėl termino atlikti darbus bei juos priduoti pažeidimo kaip pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, taip nepripažintinas pagrįstu. Byloje nėra duomenų, kad iki ieškinio šioje byloje pareiškimo atsakovas būtų priskaičiavęs ieškovui sutartyje numatytas netesybas už prievolės priduoti darbus termino pažeidimą bei CK nustatyta tvarka atlikęs vienašalį savo priešpriešinio reikalavimo įskaitymą, todėl nagrinėjamos bylos atveju darbų pridavimas vėliau negu numatyta sutartyje, negali būti pagrindu visai ar iš dalies netenkinti reikalavimo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus priteisimo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl netesybų (delspinigių) priteisimo pagal apelianto ieškinį, pareikštą ieškovui UAB ,,Salgesta“ būtent dėl vėlavimo atlikti darbus, numatytus toje pat sutartyje, iš kurios kildinami reikalavimai nagrinėjamoje byloje. Ši aplinkybė patvirtina, jog netesybų klausimas gali būti ir yra sprendžiamas atskiroje byloje ir tai nėra kliūtimi nagrinėti bylą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Todėl teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl aplinkybių, susijusių su darbų, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo, pradžia bei pabaiga, dėl priežasčių, kodėl darbai buvo baigti vėliau, negu numatyta sutartyje vertinimo, nes šios aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką kitoje byloje, kurioje pareikštas reikalavimas priteisti delspinigius.

38Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta nesant pagrindo remiantis apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo sprendimą (CPK 328, 330 straipsniai).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą, privalėjo sumokėti 2300 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 4 dalis). Byloje nėra duomenų apie šio žyminio mokesčio sumokėjimą, tokių duomenų nėra ir informacinės teismų sistemos Liteko paieškoje apie UAB ,,Molesta“ sumokėtus žyminius mokesčius. Pirmosios instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą priėmė ir atsiuntė nagrinėti apeliacine tvarka, nenustatęs termino žyminiam mokesčiui sumokėti; ši aplinkybė paaiškėjo tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tokioje situacijoje žyminis mokestis, kurį atsakovas privalėjo sumokėti paduodamas apeliacinį skundą, iš jo turėtų būti priteisiamas į valstybės biudžetą šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis). Tačiau, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Pagal Liteko sistemos duomenis, apeliantui UAB ,,Molesta“ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi yra iškelta restruktūrizavimo byla, tai reiškia, jog šiuo metu atsakovas pagal įstatymą yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl, nors prievolė sumokėti žyminį mokestį atsirado iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šiuo metu dėl įmonės teisinio statuso, žyminis mokesti iš jos nepriteistinas.

41Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštas prašymas priteisti jam iš apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nėra pateikti įrodymai apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.), todėl šis prašymas netenkinamas.

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

43Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 4. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. preliminariu sprendimu... 5. Atsakovas pateikė prieštaravimus, nurodydamas, kad pagal Sutarties 4.6... 6. Ieškovas nesutiko su prieštaravimais nurodydamas, kad darbus pridavė vėliau... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. galutiniu sprendimu 2012 m.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo... 11. 1. Atsakovas byloje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių - nutraukus... 12. 2. Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovui vėluojant atlikti darbus... 13. 3. Apelianto nuomone, su ieškovu galima būtų atsiskaityti tik įvertinus... 14. 4. Atsakovas teismo posėdyje tikėjosi pateikti dokumentuose užfiksuotų... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą sprendimą... 16. 1. Atsakovo prašymu pirmosios instancijos teismas jau buvo atidėjęs bylos... 17. 2. Atsakovas neįrodė, kad egzistuoja tretieji asmenys, su kuriais šios bylos... 18. 3. Atsakovas nesirūpino tinkamu ir greitu bylos išnagrinėjimu, nerodė... 19. 4. Atsakovas nekvestionavo ieškovo darbų kokybės, nepateikė jokių... 20. 5. Atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad teismas... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 23. Dėl bylos išnagrinėjimo atsakovo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje... 24. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo,... 25. Šis apelianto argumentas nepagrįstas. Remiantis CPK 246 straipsnio2 dalimi,... 26. Teismo posėdis, kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės, buvo paskirtas... 27. Dėl trečiojo asmens neįtraukimo dalyvauti byloje... 28. Kaip vieną iš skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo argumentų apeliantas... 29. Trečiaisiais asmenimis dalyvauti byloje įtraukiami asmenys, jeigu bylos... 30. Dėl būtinumo pateikti papildomus įrodymus ir laiko trūkumo jiems pateikti... 31. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl laiko stokos atsakovas neturėjo... 32. Apelianto argumentai, esą jam nebuvo sudaryta galimybė išspręsti ginčą... 33. Dėl atsakovo prievolės atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus... 34. Statybos subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos rangos... 35. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip... 36. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovo pareiga atsiskaityti už... 37. Apelianto argumentas dėl termino atlikti darbus bei juos priduoti pažeidimo... 38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta nesant... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą, privalėjo sumokėti 2300 Lt žyminio... 41. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštas prašymas priteisti jam... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d galutinį sprendimą palikti...