Byla 2-2005-559/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė,

2sekretoriaujant Astai Zujevienei,

3dalyvaujant ieškovės ADB „ERGO Lietuva“ atstovei Ilonai Skaisgirienei, atsakovės UAB „( - )“ vadovui V K, jos atstovei advokatei Albinai Cirulienei, trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Eleonorai Slovikaitei, trečiajam asmeniui M. S.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „( - )“, tretiesiems asmenims Jonavos rajono savivaldybės administracijai ir M. S. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

5Ieškovės atstovė Ilona Skaisgirienė ieškinį palaiko. Prašo priteisti iš atsakovės UAB „( - )“ 5613,49 Lt žalos atlyginimui, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė nurodė, kad 2009 m. birželio 16 d. ADB „ERGO Lietuva“ sudarė su UAB „Beržų kompleksas“ transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis Lexus GS 300, valst. Nr. ( - ) 2009 m. liepos 3 d. Jonavoje įvyko eismo įvykis, kurio metu M. S., vairuodamas automobilį Lexus GS 300, valst. Nr. ( - ) ir važiuodamas Žemaitės gatve, užvažiavo ant gatvės važiuojamojoje dalyje esančio šulinio dangčio, kuris pasikėlė ir apgadino transporto priemonę. Eismo įvykio metu buvo stipriai apgadintas automobilis Lexus GS 300, valst. Nr. ( - ) Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios tvarkos skyrius nustatė, kad šulinys priklauso UAB „( - )“. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus bei remonto darbus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 5613,49 Lt. Ieškovė, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo transporto priemonės remonto darbus atlikusiai UAB „Autotoja“ 5613,49 Lt draudimo išmoką ir dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį UAB „( - )“. Ieškovė atsakovei siuntė pretenziją, tačiau atsakovė atlyginti žalą atsisakė. Kai į įvykio vietą nuvažiavo eismo įvykio dalyvis M. S. ir policijos darbuotojas, buvo nustatyta, kad buvo užvažiuota ant buitinių nuotekų šulinio, kurį eksploatuoja atsakovė. Iš faktinių aplinkybių protokolo galima matyti, kad vairuotojo važiavimo kryptimi - nuo Rimkų link žiedo - toje kelio atkarpoje yra buitinių nuotekų šuliniai, kiti šuliniai, kurie surenka lietaus kanalizacijos vandenis, yra priešingoje kelio pusėje. Nepavyko parodyti konkretų šulinį, bet aiškiai galima konstatuoti, kad būtent į praeinančios trasos šulinius buvo galima patirti sugadinimus. Buvo liūtis, balos, gatvės nuolydyje kaupiasi vanduo, todėl vairuotojas važiavo arčiau centrinės ašinės gatvės dalies, kur praeina buitinių nuotekų trasa ir yra bent 4 buitinių nuotekų šuliniai.

6Atsakovės UAB „( - )“ direktorius V K savo atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje paaiškino, kad šioje byloje turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas ir tuo pagrindu ieškinys yra atmestinas. Šiuo atveju sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas negali būti taikomas draudimo bendrovių reikalavimams dėl išmokėtų draudimo išmokų išieškojimo iš jų manymu kaltųjų asmenų, todėl ieškovė praleido sutrumpintą vienerių metų senaties terminą. Be to ir trejų metų ieškinio senaties terminas yra praleistas, nes eismo įvykis, kurio metu ieškovas patyrė žalą, įvyko 2009-07-03, todėl paskutinė diena ieškiniui pateikti galėjo būti 2012-07-03. Ieškinys Jonavos rajono apylinkės teisme gautas 2012-07-05, o priimtas nagrinėti 2012-07-09, praleidus nustatytą trejų metų senaties terminą. Ieškinyje ieškovė remiasi tik Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus raštu Nr. 20-61-S-l 592, tačiau daugiau jokių oficialių pažymų, įrodančių faktą, kad minėtas šulinys priklauso UAB „( - ) “ ieškovas nepateikia. Iš eismo įvykio schemų nėra pakankamai aišku, kurioje Žemaitės g. vietoje yra minėtas šulinys, nes įvairius inžinerinius tinklus Jonavoje eksploatuoja UAB „Jonavos paslaugos“, UAB „Jonavos vandenys“, AB „Jonavos šilumos tinklai“", TEO Lt,AB ir kitos įmonės. Gatvės važiuojamoje dalyje daugiausiai yra lietaus nuotekų tinklai, kuriuos eksploatuoja UAB „Jonavos paslaugos“. Jų šulinių dangčiai atitinka standartą, užraktų neturi. Nuo įvykio dienos nė vienas dangtis nėra atsidaręs. Be to lietaus vanduo niekaip negali patekti ir pakelti dangčio, gali pakelti tik lietaus kanalizacijos šulinio dangtį. Į buitinių nuotekų šulinius patenka tik fekaliniai vandenys iš butų, iš gyvenamųjų namų, o į lietaus kanalizacijos šulinius patenka lietaus vanduo.

7Atsakovės atstovė advokatė A. Cirulienė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad yra, neaiškios kelių eismo įvykio aplinkybės: įvykio vieta, kelio pločio, ilgio, kilometražo atžvilgiu, važiavimo kryptis, greitis ir kokia situacija buvo sugadinimo metu, kokio smūgio pasekoje (ar susidūrimo ar užvažiavimo metu) įvyko sugadinimai. Įvykis pilnai neištirtas, nerašoma kokiais duomenimis remiantis yra duota išvada. Administracinėje byloje nurodyta, kad kelio danga sausa, o M. S. nurodo, kad buvo didelė duobė ir vanduo. Važiavimo kryptis nenustatyta. Nėra būdingų sugadinimų, kurie būtų nuo šulinio dangčio, todėl galima manyti, kad automobilis galėjo būti sugadintas kitoje vietoje. Pateiktoje Kelių policijos medžiagoje nėra jokių duomenų pažymos teisingumo pagrindimui. Apie eismo įvykį atsakovė UAB „( - )“ sužinojo tik pareiškus pretenziją. Atsakovė nedalyvavo žalos įvertinime, pareikšta pretenzija po žalos atlyginimo. Pas atsakovą jokių remonto darbų toje vietoje tą dieną, jokių sugadinimų, avarijų nebuvo. Daugiau eismo įvykių nebuvo.

8Trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė Eleonora Slovikaitė teismo posėdyje paaiškino, kad iš eismo įvykio schemos nėra pakankamai aišku, kurioje vietoje Žemaitės gatvėje yra tas šulinys, o tai būtina, siekiant išsiaiškinti tikrąją šulinio padėtį. Gatvės važiuojamojoje dalyje daugiausia yra lietaus kanalizacijos tinklai, kuriuos eksploatuoja UAB „Jonavos paslaugos“. Siekiant, kad atsakovui kiltų atsakomybė už patirtą žalą, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas yra to šulinio savininkas.

9Trečiasis asmuo M. S. paaiškino, kad jis eismo įvykio metu vairavo automobilį, priklausiantį UAB „Beržų kompleksas“. Dienos jis negali pasakyti, tai galėjo būti 2009 m. liepos 3 d., jis važiavo nuo Rimkų link žiedo Žemaitės gatve. Vietomis vairavimo sąlygos buvo geros, o vietomis nuo liūties buvo didelės balos. Tuo metu, kai važiavo - lijo. Leidžiantis nuo kalno, kur yra įduba, įvažiavo į balą, jos viduryje buvo smūgis. Išlipus iš automobilio, pamatė, kad buferis iš kampų atplėštas. Nuvažiavo iš karto į „Ergo“ atstovybę, pranešė apie įvykį, jam pasakė, kad reikia pranešti policijai. Tada nuvažiavo ir užregistravo įvykį policijoje. Bala buvo didelė per abi kelio eismo juostas, abiem važiavimo krytimis. Jis važiavo gal 40-50 km/h greičiu, pamatęs balą, pristabdė gal iki 10 km/h greičio. Negali pasakyti, kurioje vietoje pajuto smūgį lyjant lietui, negali pasakyti, kurioje vietoje buvo jo automobilis ir kur pajuto trenksmą. Negali atsakyti, ką reiškia nubrėžti jo schemoje ir užrašyti „tvenkiniai“. Negali atsakyti, ar savo paaiškinimą ieškovei jis rašė tą pačią dieną. Nematė pasikėlusio dangčio, važiuojant per balą iš apačios buvo smūgis ir jis mano, kad tik dangtis galėjo pasikelti. Jei jis būtų įvažiavęs į duobę, būtų kitokie apgadinimai. Nežino, kokia kelio dalimi važiavo, žino, kad važiavo savo dešine puse, negali atsakyti, ar važiavo daugiau į centrą ar arčiau šaligatvio. Policijoje jis pasakė, kad nežino, kuris šulinio dangtis, nes buvo didelė bala. Konkrečiai toje vietoje jis šulinio dangčio nematė.

10Liudytojas V. K. parodė, kad jis yra Jonavos miesto seniūnas. Jis kartu su A. V. nuvyko į Žemaitės gatvę, V jam parodė šulinį ir paklausė, kam jis priklauso, jis pasakė kam. Parodytas šulinys buvo fekalinės kanalizacijos, jį eksploatuoja UAB „( - )“. Lietaus nuotekos eina kitoje pusėje. Parodytas šulinio dangtis važiuojat nuo Žeimių gatvės į apačią, link tvenkinių, neprivažiavus perėjos iš kairės pusės, jis yra priešingoje eismo juostoje iš kairės pusės, važiuojat nuo Žeimių gatvės. Pagal schemą jam parodė gal 182 šulinį. Datos jis neatsimena, tuo metu danga buvo sausa. Toje vietoje, kur yra tas šulinys, retai kada apsemia, nebent labai stiprus lietus. Kad pakelti iš apačios dangtį, turi būti užsikimšusi fekalinių-buitinių nuotekų trasa ir lietus turi patekti į tą fekalinę liniją, tačiau šitoje vietoje nėra sujungimų. Kad pakeltų dangtį, turi būti didelis slėgis. Savo konstatavimo niekaip neįformino. Vietoje nesimatė, kad šulinys buvo atsidaręs ar apdaužytas, jis užlipo, pašokinėjo, bet nieko nesimatė. Konkrečiai šioje vietoje lietus nepapuola į fekalinę trasą, nes ten yra atskirai lietaus kanalizacija.

11Liudytojas A. V. teismo posėdyje parodė, kad jie buvo gavę užklausimą iš „ERGO Lietuva“, kuriame klausė, kam priklausė tas šulinys. Su pareigūnu D (dabar jo pavardė K) nuvažiavo į įvykio vietą ir jis parodė šulinį. Po to su seniūnu nuvyko į vietą ir seniūnas pasakė, kad tas šulinys yra „( - )“. Tuo remiantis jis pateikė informaciją ieškovei. Schemoje parodyta, kad važiuota nuo dabartinio žiedo link Rimkų. Apžiūros metu nesimatė, kad dangtis būtų laisvas ar kad jis galėtų atsidaryti. Administracinėn atsakomybėn niekas nebuvo patrauktas. Jis į įvykio vietą važiavo 2010 m. vasario mėnesį. Parodytas šulinys yra Žemaitės gatvėje tarp tvenkinių. Pagal schemą vairuotojas važiavo nuo žiedo link Rimkų. Dešinėje pusėje K parodė šulinį, kuris būtų dešinėje, jeigu būtų važiuota į Rimkus. Seniūno paaiškinimus jis niekaip neįformino. Tarnybinio pranešimo nesurašė.

12Liudytojas V. O. teismo posėdyje parodė, kad pažymos jis nepildė, o jo pavardė nurodyta, nes jis ją ištraukė iš kompiuterio. Jis prisimena, kad tuo metu buvo didelė liūtis, gal buvo užkimštas vandens nutekėjimas. Buvo daug įvykių registruota. Pažymoje galimai klaidingai buvo įrašyta, kad buvo sausa, nes tą dieną tikrai buvo šlapia.

13Liudytojas J. K. teismo posėdyje parodė, kad 2009 m. liepos mėnesį jis dirbo Jonavos r. PK Patrulių būryje patruliu. Įvykio smulkmenų jis neprisimena. Automobilio vairuotojas atvažiavo su tuo automobiliu į Policijos komisariatą ir pranešė apie įvykį, tada jis su vairuotoju nuvažiavo į įvykio vietą ir tas parodė, kur viskas buvo. Vairuotojas aiškino, kad važiavo nuo Rimkų pusės. Braižant schemą jis krypties nepažymėjo. Įvykis įvyko neįvažiavus į įdubimą. Šulinys buvo neprivažiavus perėjos, atvažiuojant nuo Kulviečio gatvės, neįvažiavus viso įdubimo. Į duomenų bazę suvesti duomenys iš jo užpildytos kortelės. Kai nuvažiavo į įvykio vietą, dangos būklė buvo sausa. Jo nuomone, įvykis buvo prieš dieną, kai buvo liūtis. Vairuotojas jam aiškino, kad prieš tai buvusią dieną jis važiavo, o į policiją jis atvyko, kai buvo parašytas paaiškinimas – liepos 3 d., tiksliai negali atsiminti. Įvykis galimai buvo liepos 2 d. Šulinio dangčio jis netikrino. Dangtis nebuvo pakilęs. Pagal apgadinimo vietą, tai galėjo būti šulinio dangtis, nors jis to nematė. A. V. prašė parodyt, kuris šulinys, šiuo metu jis negali pasakyti, kurį šulinį jis parodė. Schemoje neparašyta, kokia kryptimi važiavo. Vairuotojas jam parodė kokioje vietoje buvo. Viskas surašyta pagal M. S. paaiškinimus.

14Ieškinys atmestinas.

15Šioje byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką už sugadintą daiktą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Automobilio Lexus GS 300, valst. Nr. ( - ) savininkė yra UAB „Beržų kompleksas“ (b. l. 25), kuri 2009 m. birželio 16 d. buvo sudariusi su ieškove ADB „ERGO Lietuva“ Transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr.851-0310495; b. l. 6) laikotarpiui nuo 2009-06-17 iki 2010-06-16.

16Šalių ir liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad trečiasis asmuo M. S. 2009 m. liepos mėn. 3 d. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Viešosios policijos VTS su pareiškimu dėl įvykusio eismo įvykio, kuriame nurodė, kad 2009 m. liepos 3 d. jis dienos metu (14 val. 60 min.) jam važiuojant automobiliu Lexus GS 300, valst. Nr. ( - ) Žemaitės gatve pasikėlė šulinio dangtis, dėl ko buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis ir nuplėšta automobilio dugno plastmasė. Policijos VTS Patrulio būrio patrulis J. D. tą pačią dieną Transporto priemonės apžiūros aktu (b. l. 11) nustatė automobilio Lexus GS 300, valst. Nr. ( - ) techninius defektus (priekinis bamperis, priekinis kairės pusės rūko žibintas ir apatinė variklio apsauga) ir Tarnybiniu pranešimu (b. l. 12) apie įvykį informavo Jonavos rajono PK viršininką. 2009 m. rugsėjo 24 d. pažymoje dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 61/0109000266441 (b. l. 9) nurodyta, kad 2009-07-03 eismo įvykio metu M. S. vairuodamas automobilį Lexus GS 300, valst. Nr. ( - ) ir važiuodamas Žemaitės gatve užvažiavo ant šulinio dangčio, kuris atsidaręs apgadino automobilį. Nurodyta dangos rūšis ir būklė – asfaltbetonis, cementbetonis, sausa. Liudytojo J. K. (buv. D) parodymais nustatyta, kad įvykio metu į įvykio vietą policijos patruliai nebuvo iškviesti, įvykio aplinkybės buvo nustatytos tik remiantis automobilį vairavusio M. S. paaiškinimais. Į įvykio vietą pareigūnas nuvyko vėliau, jo paaiškinimu galimai kitą dieną, kur M. S. jam parodė galimai įvykio vietą ir šulinį, kurio dangtis galėjo pasikelti ir apgadinti automobilį. Apžiūros metu dangtis nebuvo pasikėlęs, kelio danga tuo metu buvo sausa. Automobilio vairuotojas M. S. teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, ar nurodyti kurioje konkrečioje vietoje važiuojant pajuto smūgį, taip pat negalėjo nurodyti konkrečios dienos, kada įvyko eismo įvykis ir kada jis rašė savo paaiškinimą ieškovei bei kurią dieną jis buvo nuvykęs į ieškovės atstovybę. Paaiškino, kad jis nematė pasikėlusio dangčio, nes toje kelio vietoje danga buvo užlieta (bala), todėl tik spėja, kad tai galėjo būti pasikėlęs šulinio dangtis. Jo paaiškinimu tą dieną smarkiai lijo.

17Liudytojų A. V. ir V. K. parodymais yra nustatyta, kad jie abu į įvykio vietą buvo nuvykę 2010 m. vasario mėn. pradžioje. A. V. parodė seniūnui V. K. buitinių ir ūkinių nuotekų šulinį, kurį jam buvo nurodęs policijos patrulis, ir seniūnas paaiškino, kad šulinys priklauso UAB „( - )“. Šio paaiškinimo pagrindu, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VTS viršininkas A. V. 2010-02-19 raštu (b. l. 7) informavo ieškovę, kad buitinių nuotekų šulinys priklauso atsakovei. Liudytojų parodymais nustatyta, kad jiems buvo parodytas buitinių nuotekų šulinys, kuris ištraukoje iš Jonavos m. inžinerinių tinklų vektorinės duomenų bazės yra pažymėtas 182 numeriu (b. l. 58) ir kuris yra Žemaitės gatvės važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, važiuojant kryptimi nuo Rimkų mikrorajono link Žeimių gatvės (žiedo). Parodytas buitinių nuotekų šulinys yra netoli pėsčiųjų perėjos, apžiūros metu šulinio dangtis buvo stabilus, nebuvo jokių požymių, kad šulinio dangtis būtų atsidaręs ar būtų apgadintas.

18Faktinių aplinkybių konstatavimo 2012-11-06 protokolu (b. l. 75) nustatyta, kad atkarpoje nuo žiedo pusės dešine Žemaitės gatvės puse ties namais Nr.12 ir Nr. 14 yra penki lietaus nuotekų šuliniai ir keturi buitinio ir ūkio nuotekų šuliniai, tarp jų ir šulinys Nr. 182.

19Transporto priemonę apdraudęs draudikas ADB „ERGO Lietuva“ 2009-07-03 Transporto priemonės apžiūros - defektų aktu Nr. TPA-237699 (b. l. 24) nustatė eismo įvykio metu padarytus transporto priemonės Lexus GS 300, valst. Nr. ( - ) apgadinimus, ir atlikus padarytos žalos įvertinimą bei remonto darbus, buvo nustatyta, kad transporto priemonės savininkei UAB „Beržų kompleksas“, padaryta žala yra 5613,49 Lt (b. l. 18-23). Ieškovės CNTS departamento Žalų administravimo skyriaus duomenimis automobiliui padaryti sugadinimai buvo koncentruoti priekinėje vidurinėje dalyje, todėl išanalizavus automobilio sugadinimo pobūdį, jų lokalizaciją, ieškovo ekspertai konstatavo, kad automobilis Lexus GS 300, valst. Nr. ( - ) apgadinimus patyrė ant gatvės centrinėje ar važiuojamosios dalies viduryje įrengto vieno iš šulinių pakilusio dangčio. Vykdydama draudimo sutarties sąlygas, ieškovė išmokėjo remonto darbus atlikusiai įmonei UAB „Autotoja“ 5613,49 Lt draudimo išmoką (b. l. 19), kurią atgręžtinio reikalavimo teise prašo priteisti iš atsakovės – buitinių nuotekų šulinių valdytojos.

20CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi.

21Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas) ADB „ERGO Lietuva“, išmokėjusi pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką dėl draudėjo UAB „Beržų kompleksas“ turto sugadinimo, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu šiuo atveju nurodyta atsakovė UAB „( - )“, kuri yra Jonavos miesto inžinerinių tinklų – buitinio ir ūkinio nuotėkų tinklų valdytoja.

22Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartyje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-3-62/2009, konstatuota, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad žala automobiliui buvo padaryta dėl inžinerinio įrenginio – buitinių nuotėkų šulinio pasikėlusio dangčio. Tarp šalių nėra ginčo, kad šių įrenginių valdytoja yra atsakovė. Ginčas yra kilęs dėl to, ar būtent dėl atsakovei priklausančio įrenginio (buitinių nuotekų šulinio dangčio) buvo padaryta žala draudėjo automobiliui.

23Šiuo atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai padaryti išvadą, kad būtent dėl atsakovei priklausančio įrenginio dangčio įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo apgadintas UAB „Beržų kompleksas“ priklausantis automobilis Lexus GS 300, valst. Nr. ( - ) Teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai yra prieštaringi ir nekonkretūs. Teismas neturi duomenų, kad automobilį vairavęs asmuo tame kelio ruože laikytųsi saugaus greičio, kad laikėsi Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 19 p., 133-134 p. nuostatų, įpareigojančių vairuotoją kelyje elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti. Kitų dokumentų, apart eismo įvykio fakto užfiksavimo policijoje ir ieškovės atstovybėje, teismas neturi. Remiantis eismo įvykio metu galiojusio Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymo Nr. 660 Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo (aktuali redakcija nuo 2008-01-01 iki 2011-06-19, Žin., 2003, Nr. 23-985) 65.12 ir 88 punktais patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo nustatyta tvarka įforminti autoavarijų, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones, atvykus į eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintos (apgadintos) transporto priemonės, kelias, kelio statiniai ar kitoks turtas, vietą ir įforminant tokio įvykio dokumentus, būtina apklausti liudytojus autoavarijos vietoje bei paimti jų rašytinius paaiškinimus, o jeigu tokios galimybės nėra, užrašyti jų duomenis, sudaryti autoavarijos vietos schemą, nurodant mastelį, apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo autoavarijoje, ir schemoje aprašyti jų apgadinimus, išsiaiškinti autoavarijos aplinkybes, nustatyti jos kaltininką ir surašyti jam protokolą ir t.t. Šiuo atveju patrulio užpildytoje kortelėje (b. l. 13) nurodyta autoavarijos schema neatitinka minėtos Instrukcijos 90 punkto reikalavimų, nes joje nenurodyti jokie stacionarūs orientyrai, kelio danga, kelio ženklinimas, kelio ženklai, automobilio važiavimo kryptis ir pan., kurių pagrindu būtų galima nustatyti konkrečią autoįvykio vietą. Schemoje nurodytas vienintelis orientyras - šulinio dangtis, kurių toje kelio atkarpoje yra devyni (b. l. 75). Nustatant, kas yra buitinių nuotekų šulinio valdytojas, nei vairuotojas M. S., nei įvykio aplinkybes užfiksavęs policijos patrulis J. D. (K) nedalyvavo, nustatytos aplinkybės nebuvo niekaip užfiksuotos, tarnybinis pranešimas ar aktas nebuvo surašyti. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VTS viršininkas A. V. savo 2010-02-19 rašte (b. l. 7) nurodydamas buitinių nuotekų šulinio valdytoją UAB „( - )“, rėmėsi ne dokumentais užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, o žodiniais policijos patrulio ir miesto seniūno paaiškinimais.

24Pažymėtina, kad pats automobilį vairavęs asmuo M. S. teismo posėdyje negalėjo pasakyti, kurioje konkrečioje kelio vietoje įvyko įvykis ir net kurią dieną. Vairuotojo paaiškinimu, įvykio metu smarkiai lijo lietus ir toje vietoje, kurioje jis pajuto smūgį, buvo didelė bala ir automobilį sugadinusio objekto jis nematė. Tačiau policijos patrulio (liudytojo) J. K. (buv. D) parodymais nustatyta, kad 2009 m. liepos 3 d. jam nuvykus į įvykio vietą kelio danga buvo sausa ir galimai eismo įvykis buvo įvykęs prieš dieną, todėl teismui kyla abejonė dėl aplinkybių susijusių su įvykio vieta ir laiku, kurios, esant prieštaringiems ir nekonkretiems įrodymams bei liudytojų parodymams, laikytinos šiuo atveju neįrodytomis. Į įvyko vietą policijos patrulis iš karto po įvykio iškviestas nebuvo, įvykio aplinkybės buvo nustatytos remiantis tik automobilio vairuotojo paaiškinimais, kuris ir savo 2009 m. liepos 3 d. prašyme (b. l. 26) ieškovės UADB „ERGO Lietuva“ Žalų administravimo skyriui nurodė, kad jis pervažiavo per balą, kurioje buvo arba didelė duobė, arba šulinio dangtis, t. y. konkretaus žalą padariusio daikto ir jo vietos nenurodė. Pažymėtina, kad remiantis tik automobilį vairavusio asmens paaiškinimais, atsižvelgiant į automobilio gedimų pobūdį, buvo nustatyta, kad automobilio sugadinimą galėjo lemti atsidaręs šulinio dangtis, tačiau ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.

25Byloje nėra duomenų, kad automobilį vairavusio asmens preliminariai nurodytas buities nuotekų šulinys (Nr.182) būtų buvęs apgadintas, ar kad jis buvo įvykio dieną nestacionarus, arba, kad toje vietoje tą pačią dieną būtų apgadintos kitos transporto priemonės. Liudytojo V. K. paaiškinimu ta vieta, kurioje yra nurodytas šulinio dangtis, retai kada yra apsemiama, o tam, kad pakelti iš apačios nuotekų šulinio dangtį, turi būti užsikimšusi fekalinių-buitinių nuotekų trasa ir lietus turi pakilti į tą fekalinę liniją, t. y. turi būti didelis slėgis, kas šiuo atveju yra mažai tikėtina. Be to atsakovės pateiktame Vandentiekio ir nuotėkų tinklų avarijų registravimo žurnale (b. l. 119-121) tomis dienomis toje gatvės dalyje nebuvo užregistruotos avarijos ar gedimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigūnai, nustatę, kad galimai eismo įvykis įvyko dėl pasikėlusio nuotekų šulinio dangčio, apie šį faktą atsakovės UAB „( - )“ neinformavo, atsakovė apie įvykį sužinojo tik 2010 m. vasario mėnesio pabaigoje, kai ieškovė ADB „ERGO Lietuva“ kreipėsi 2010-02-23 raštu (b. l. 15) dėl nuostolių atlyginimo, t. y. praėjus daigiau kaip septyniems mėnesiams po įvykio, kai nustatyti faktines įvykio aplinkybes, susijusias su galimai buvusiais gedimais nuotekų trasoje, buvo nebeįmanoma.

26Atsakovės bei trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos paaiškinimais, bei byloje pateiktos Ištraukos iš Jonavos m. inžinerinių tinklų vektorinės duomenų bazės (b. l. 58) duomenimis nustatyta, kad Žemaitės gatvėje esantys inžineriniai tinklai priklauso skirtingiems valdytojams. Be buitinio ir ūkio nuotekų tinklo, gatvėje yra lietaus nuotekų tinklai, kuriuos eksploatuoja UAB „Jonavos paslaugos“ ir nurodytoje gatvės atkarpoje (b. l. 75) yra penki lietaus nuotekų šuliniai. Todėl šiuo atveju ypatingai yra svarbu nustatyti, kokiu laiku, kokioje konkrečioje vietoje ir dėl kokio konkretaus daikto (įrenginio) buvo padaryta žala automobiliui, nes tik tokiu atveju būtų galima nustatyti, ar būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą. Teismui tokie duomenys nėra pateikti.

27Vien pranešimo apie įvykį ir jo pagrindu parengtų dokumentų administracinėje byloje fakto, nesant duomenų, kad ieškovo draustas automobilis žalą patyrė būtent dėl minėto automobilio užvažiavimo ant atsidariusio buities nuotekų šulinio dangčio, kai nėra fiksuota nei kokioje konkrečioje vietoje, nei kokiu laiku (užfiksuotas laikas neatitinka liudytojų parodymų ir faktinių aplinkybių) teismas negali konstatuoti, kad dėl atsakovei priklausančio inžinerinių tinklų įrenginio trūkumų ir padarytos žalos buvo priežastinis ryšys. Šiuo atveju į įvykio vietą nebuvo laiku iškviestas policijos patrulis, kad būtų galima kuo tiksliau užfiksuoti įvykio aplinkybes, todėl nebuvo tinkamai surašyti eismo įvykio dokumentai. Byloje esančių duomenų neužtenka patvirtinti fakto, kad žala draudėjui atsirado būtent dėl pasikėlusio buitinių nuotekų šulinio dangčio.

28Įvertinus visą byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir argumentus, liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė UAB „( - )“ yra atsakinga už draustam automobiliui Lexus GS 300, valst. Nr. ( - ) padarytą ieškinyje nurodyto dydžio žalą, galimai padarytą 2009 m. liepos 3 d. eismo įvykio Žemaitės gatvėje, Jonavos mieste (CPK 185 str.), todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

29Dėl ieškinio senaties termino.

30Atsakovė savo atsikirtimus grindė tuo, kad yra ieškovė į teismą kreipėsi pasibaigus ieškinio senaties terminui.

31Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukčiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Kadangi subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis), šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad žalą patyręs asmuo (draudėjas) apie padarytą žalą sužinojo 2009 m. liepos 3 d. Ieškovė teismui adresuotus procesinius dokumentus pašto skyriui pateikė 2012 m. liepos 3 d. (b.l. 44-48), t.y. paskutinę ieškinio termino dieną, todėl laikytina, kad trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

32Sutinkamai su LR CPK 93 str. 1 d. ir 98 str., iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių atsakovei suteikta teisine pagalba.

33Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 21,82 Lt, kadangi ši suma viršija LR CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodytą valstybės naudai priteitinų išlaidų dydį, jos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.).

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas

Nutarė

35Ieškinį atmesti.

36Priteisti atsakovei UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), iš ieškovo ADB „ERGO Lietuva“, įmonės kodas 110012799, buveinės adresas Vilnius, Geležinio vilko g. 6a, 600,00 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

37Priteisti iš ADB „ERGO Lietuva“, įmonės kodas 110012799, buveinės adresas Vilnius, Geležinio vilko g. 6a, valstybei dvidešimt vieną litą aštuoniasdešimt du centus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

38Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė,... 2. sekretoriaujant Astai Zujevienei,... 3. dalyvaujant ieškovės ADB „ERGO Lietuva“ atstovei Ilonai Skaisgirienei,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Ieškovės atstovė Ilona Skaisgirienė ieškinį palaiko. Prašo priteisti iš... 6. Atsakovės UAB „( - )“ direktorius V K savo atsiliepime į ieškinį ir... 7. Atsakovės atstovė advokatė A. Cirulienė teismo posėdyje papildomai... 8. Trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė Eleonora... 9. Trečiasis asmuo M. S. paaiškino, kad jis eismo įvykio metu vairavo... 10. Liudytojas V. K. parodė, kad jis yra Jonavos miesto seniūnas. Jis kartu su A.... 11. Liudytojas A. V. teismo posėdyje parodė, kad jie buvo gavę užklausimą iš... 12. Liudytojas V. O. teismo posėdyje parodė, kad pažymos jis nepildė, o jo... 13. Liudytojas J. K. teismo posėdyje parodė, kad 2009 m. liepos mėnesį jis... 14. Ieškinys atmestinas.... 15. Šioje byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal turto... 16. Šalių ir liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais... 17. Liudytojų A. V. ir V. K. parodymais yra nustatyta, kad jie abu į įvykio... 18. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2012-11-06 protokolu (b. l. 75) nustatyta,... 19. Transporto priemonę apdraudęs draudikas ADB „ERGO Lietuva“ 2009-07-03... 20. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato... 21. Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas) ADB „ERGO Lietuva“, išmokėjusi... 22. Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266 straipsnio 1... 23. Šiuo atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima... 24. Pažymėtina, kad pats automobilį vairavęs asmuo M. S. teismo posėdyje... 25. Byloje nėra duomenų, kad automobilį vairavusio asmens preliminariai... 26. Atsakovės bei trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos... 27. Vien pranešimo apie įvykį ir jo pagrindu parengtų dokumentų... 28. Įvertinus visą byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose... 29. Dėl ieškinio senaties termino.... 30. Atsakovė savo atsikirtimus grindė tuo, kad yra ieškovė į teismą kreipėsi... 31. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dėl to,... 32. Sutinkamai su LR CPK 93 str. 1 d. ir 98 str., iš ieškovės atsakovės naudai... 33. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 21,82 Lt,... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-270 str.,... 35. Ieškinį atmesti.... 36. Priteisti atsakovei UAB „( - )“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas (... 37. Priteisti iš ADB „ERGO Lietuva“, įmonės kodas 110012799, buveinės... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...