Byla 2A-95-275/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

3kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

4sekretoriaujant J.Markovičiūtei,

5dalyvaujant ieškovei R. S., jos atsatovei adv. J.Vilutytei, atsakovo atstovei A. K.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įpareigojimo sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8I.Ginčo esmė

9Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją sudaryti su ja 35,29 m2 bendro ploto buto, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309, 7 ir 10 p. numatyta kaina. Nurodė, jog minėtas butas Vyriausybės 1992-08-20 potvarkiu Nr. 828p buvo perduotas Lietuvos Respublikos Seimo aparato nuosavybėn, o jai, kaip Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos darbuotojai, buvo paskirtas 1992-12-23. Ieškovė taip pat nurodė, jog 2003-04-30 su ja buvo sudaryta minėtos gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Neturėdama nuosavybės teise priklausančios kitos gyvenamosios patalpos ji maždaug 1993 metų rugsėjo mėnesį pateikė Seimo kancleriui adresuotą prašymą leisti jai paskirtą butą, esantį ( - ), privatizuoti. Minėtą pareiškimą padavė Seimo kanclerio sekretorei. Iki ieškinio teismui pateikimo ji buvo įsitikinusi, jog minėtas jos pareiškimas yra priimtas ir svarstomas. Apie galimybę privatizuoti butą ji ne kartą kalbėjo su įvairiais Seimo kanclerio pareigas ėjusiais asmenimis ir visada jai buvo žadama šį klausimą išspręsti, o ji pati buvo prašoma dar palaukti. Ryžtingesnių veiksmų ji nesiėmė, nes nenorėjo konfliktuoti su savo darbdaviu. Ieškovė nurodė, jog tik po to, kai spaudoje pasirodė informacija, jog minėti Seimo kanceliarijai priklausantys butai gali būti perduoti Valstybės turto fondo žinion ir parduoti viešo aukciono būdu, ji suprato, kad jos teisė privatizuoti minėtą butą buvo pažeista ir todėl kreipėsi į teismą. Ieškovė nurodė, jog jos prašymas, kaip ir kitų jos bendradarbių, pateikusių analogiškus prašymus, galėjo būti prarastas, tačiau jos teisė privatizuoti butą turi būti ginama, nes ji atitiko visus Butų privatizavimo įstatyme, Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintose Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus asmenims, turintiems teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, jai suteiktas butas taip pat galėjo būti privatizuotas ir tik atsakovo neveikimas lėmė, jog ji šios teisės iki šiol neįgyvendino. Ieškovė nesutiko su atsakovo argumentais, jog ji praleido ieškinio senaties terminą ir nurodė, kad nei vienas iš atsakovo atliktų veiksmų nesudarė jai pagrindo manyti, kad jai bus neleista paskirto buto privatizuoti.

10II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-06-19 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Butų privatizavimo įstatymas (toliau Įstatymas) ne tik nustatė tam tikras sąlygas, kurioms esant įgyjama teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, tačiau nustatė ir teisės realizavimo terminą. Pagal bendrą taisyklę ketinimą įsigyti nuosavybėn nuomojamą privatizavimo objektą nuomininkai turėjo išreikšti ne vėliau kaip iki 1992-12-01 (Įstatymo 1 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovei R. S. ginčo butas buvo suteiktas 1992-12-21/23, t.y. jau pasibaigus Įstatymu nustatytam terminui prašymams leisti butą privatizuoti paduoti. Dėl to teismas pagrįstu pripažino atsakovo argumentą, jog nuo pat buto suteikimo dienos ieškovė R. S. bendra tvarka kreiptis dėl buto privatizavimo pagal Įstatymą negalėjo, nes terminas tokiems prašymams pateikti pasibaigė iki buto paskyrimo dienos. Įstatymo 1 str. 1993-04-01 buvo papildytas nauja antrąja dalimi (su vėlesniais pakeitimais), kurioje asmenims, ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, buvo suteikta galimybė prašymus dėl butų privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su išlyga, kad tokie prašymai pateikiami Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, kuri turėjo teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997-12-31. Taigi, teismas sprendė, kad prašymą leisti privatizuoti nuomojamą butą R. S. turėjo teikti būtent Seimo sudarytai butų privatizavimo komisijai. Ieškovės paaiškinimais, o taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2008-09-23 pažyma Nr. V-2613/33-763, teismas laikė nustatyta aplinkybę, jog tokio prašymo ji iki 1997-12-31 minėtai komisijai nepateikė. Tačiau Vyriausybė 1993-04-20 potvarkiu Nr. 290p buvo nustačiusi, jog ministerijos, kitos valstybinės tarnybos, miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos bei organizacijos privalo iki 1994-07-01 priimti prašymus leisti paduoti pareiškimą bei pareiškimus dėl jų nuomojamų gyvenamųjų patalpų privatizavimo. R. S. įrodinėjo, jog prašymą leisti privatizuoti butą, esantį ( - ), ji 1993 metų rugsėjo mėnesį padavė Seimo kanclerio sekretorei. Šiuo atveju teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymą Seimo kanceliarija nebuvo įgaliota spręsti šio klausimo, tačiau ji per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos turėjo jį išnagrinėti ir savo pasiūlymus bei asmenų, pateikusių prašymus, sąrašą pateikti Butų privatizavimo valstybinei komisijai. Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą padarė išvadą, jog jie nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė padavė prašymą Seimo kanceliarijai. Iš pateikto Seimo kanceliarijos dokumentų departamento archyvo skyriaus 2008-10-07 pažymos Nr. V-2008-3512 matyti, jog R. S. prašymas dėl buto privatizavimo nerastas. Šiuo atveju teismas šio rašytinio įrodymo nevertino kaip oficialaus įrodymo (CPK 197 str. 2 d.), kadangi jis išduotas paties atsakovo. Kita vertus, gavusi tokį prašymą Seimo kanceliarija turėjo jį persiųsti Butų privatizavimo valstybinei komisijai, tačiau, kaip jau minėta, toks prašymas šioje komisijoje nebuvo gautas. Byloje apklausti liudytojai nepatvirtino aplinkybės, jog jie matė, kaip R. S. pateikė tokį prašymą. Tai, kad ieškovės prašymo atsakovas negavo iš dalies patvirtina ir Seimo kanceliarijos socialinių reikalų komisijos 1993-09-08 protokolas Nr. 22, kuriuo Seimo kanceliarijos įgaliotam asmeniui buvo suteikta teisė pasirašyti privatizavimo dokumentus su darbuotojais, su kuriais buvo sudarytos neterminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, tačiau ieškovės pavardės tame asmenų sąraše nėra. Vertindamas ieškovės nurodytas prašymo pateikimo aplinkybes, teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė gindama savo teisę privatizuoti suteiktą gyvenamąją patalpą nesielgė pakankamai rūpestingai. Prašymus buvo įgaliotos priimti atitinkamos valstybinės organizacijos, t.y. jų administracija, tačiau ieškovė nurodė jį palikusi Seimo kanclerio sekretorei. Ieškovė nesiėmė priemonių, kad jos prašymas būtų užregistruotas ir iki pat 2006 metų visiškai nesidomėjo kokia jo nagrinėjimo eiga. Pati ieškovė teismo posėdyje pripažino, jog žinojo Įstatymo nuostatas bei apie sudarytą Butų privatizavimo valstybinę komisiją, tačiau vis tiek į ją nesikreipė. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad jos valia privatizuoti nuomojamą butą būtų buvusi atitinkamai išreikšta galiojant Įstatymui, t.y. iki 1998-07-01, todėl ji subjektyvios teisės privatizuoti ginčo butą neįgijo. Teismas pagal byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, jog nėra surinkta jokių duomenų apie kokius nors tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusius santykius dėl ginčo buto privatizavimo. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jai buvo liepiama laukti nepatvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais, tokiais kaip šalių susirašinėjimas ir pan. Teismas sprendė, kad tenkinti ieškinį nėra teisinio pagrindo.

12Atsakovas prašė taikyti šioje byloje ieškinio senatį. Teismas analizuodamas, kada ieškovė turėjo sužinoti apie tai, kad jos teisė yra ginčijama, svarbia aplinkybe pripažino tai, jog ji nurodė tikėjusi, kad jos 1993 metų rugsėjo mėnesį paduotas Seimo kanclerio sekretorei pareiškimas yra įregistruotas ir bus laiku bei teisėtai išspręstas. Tačiau, kaip jau konstatuota, nuo 1993 metų rugsėjo mėnesio iki pat 2006 metų ji nesidomėjo kokia yra jos pateikto pareiškimo nagrinėjimo eiga. Pagal Vyriausybės 1993-04-20 potvarkį Nr. 290p, institucijos, kurioms buvo pavesta priimti iš gyventojų prašymus privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas, prašymus turėjo išnagrinėti ir savo pasiūlymus Butų privatizavimo valstybinei komisijai pateikti per mėnesį nuo jų gavimo dienos. Taigi, ieškovė, praėjus mėnesiui nuo prašymo pateikimo dienos ir ne vėliau kaip nuo 1994 metų, Seimo kanceliarijai nepateikus jokio pranešimo apie jo nagrinėjimo eigą, turėjo suprasti, kad atsakovas savo neveikimu pažeidžia jos teisę ir turėjo kreiptis teisminės gynybos. Nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atsirasti atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti ir reikalavimo teisę turintis asmuo, tuo tarpu ieškovė nesilaikė pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai. Ginčo teisinio santykio atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 84 str. 1 d. buvo nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str., CK 1.125 str. 1 d. nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas gali būti taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo galiojant 1964 m. CK, bet iki CK įsigaliojimo (2001-07-01) dar nepasibaigė. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė daugiau kaip 7 metus (iki CK įsigaliojimo) nesikreipė dėl teisminės gynybos, todėl teismas pripažino, kad trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė iki CK įsigaliojimo. Dėl išdėstyto teismas ieškinį atmetė ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.

13III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

14Ieškovė R. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą 2009-06-19 panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas suabejojo liudytojų N. A. ir M. R. parodymų teisingumu, kaltindamas jas buvus suinteresuotas - tačiau nenurodė, koks ryšys tarp ieškovės teisės privatizuoti butą bei jų turtinių ar kitokių teisių. Taigi, teismo išvada šiuo klausimu - nepagrįsta. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, kad Seimo nutarimo „Dėl butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“ (patvirtinto 1993-04-01) 3 punkte nurodyta, jog nuomotojai privalo priimti suinteresuotų asmenų pareiškimus ir apibendrintą medžiagą per vieną mėnesį nuo kreipimosi dienos pateikti Valstybinei komisijai. Taigi, teismas, darydamas išvadą, jog kreipdamasi į atsakovą, o ne tiesiogiai į Valstybinę komisiją ieškovė elgėsi nepakankamai rūpestingai - neteisus. Sprendime nėra išanalizuoti visi byloje surinkti įrodymai - neminimi liudytojo S. P. paaiškinimai apie tai, kad 2007 metais Seimo kanceliarijoje nebuvo rasta dauguma dokumentų susijusių su 1992-1993 metais atsakovo lėšomis pastatytais butais (tame tarpe ir butu ( - )), pats asmeniškai liudytojas ieškojo dokumentacijos archyve, rado tik dalį jo buto įgijimo dokumentų, pasigedo daugelio pareiškimų tuo klausimu. Liudytojas nurodė, jog 1990-1993 metais (ir kurį laiką vėliau) Seime nebuvo tinkamai tvarkomi archyvai (dalis dokumentų galimai dingę dėl netinkamo saugojimo, registracijos nebuvimo ir kt.). Teismas neanalizavo byloje esančio 2008-01-22 Komisijos Seimo kanceliarijos gyvenamosios patalpoms, esančioms Pilaitės mikrorajone Vilniuje įtraukti į Seimo kanceliarijos balansą ir tolesnei jų naudojimo tvarkai nustatyti rašto Seimo kancleriui p. G. V. teiginių apie tai, kad atsakovo archyve nerasti net apmokėjimo už gyvenamųjų namų statybą dokumentai, kitų dokumentų kopijos buvo gautos iš UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ - visa tai patvirtina ieškovės teiginius apie tai, kad 1993 metais rašytas ieškovės prašymas galėjo būti neišsaugotas ar net sunaikintas. Tas faktas, kad Seime gautus butus yra privatizavę tik tie asmenys, kurie kreipėsi į Valstybinę komisiją reiškia, jog atsakovas grubiai ignoravo visus darbuotojus, kurie kreipėsi tiesiogiai į nuomotoją - darbdavį. Tai, kad ieškovės teisės pažeistos, nekelia nuostabos - juk net butų registracijos dokumentai atsakovo buvo sutvarkyti praėjus daugiau nei 14 metų nuo butų pastatymo bei apmokėjimo už juos UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“. Faktas, kad teismas sprendime tyrė tik dalį byloje pateiktų įrodymų, bei ignoravo dalį minėtų ieškovės pateiktų duomenų, patvirtinančių teiginį, jog savo valią privatizuoti butą ji buvo išreiškusi įstatymuose numatyta tvarka, leidžia teigti, jog teismas pažeidė CPK 183, 184, 186, 192, 194 str. Ieškovė nurodo, kad nuo pareiškimo dienos (1993 m. rugsėjo) nuolat (kelis kartus per metus) kreipdavosi į Seimo kanclerį klausdama ar galės ir kada galės pasirašyti buto privatizavimo dokumentus. Niekad iki 2007 metų ji nėra gavusi neigiamo atsakymo - nuolat buvo teigiama, kad klausimas svarstomas. Ieškovė būdama eiline kanceliarijos darbuotoja visuomet stengėsi būti lojali savo vadovams, niekada nedrįso jiems grasinti teisminiais procesais ir pan., siekdama apginti savo teisę privatizuoti būstą. Vyriausybės nutarimas Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos nustojo galioti tik 2001-08-11, Butų privatizavimo įstatymas - 2001-01-01, taigi, ieškovė manė, kad tol, kol galioja minėtos įstatymo nuostatos, jos teisė nėra pažeista - bet kuriuo metu galėjo būti pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis Įstatymo pagrindu. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovo pareigūnai, gavę jos prašymą, neatliko visų veiksmų kurie užtikrintų ieškovės teises vykdant buto privatizavimą. LAT 2008-05-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-278/2008 yra nurodęs, kad butų privatizavimo nuostatas reikia taikyti ir aiškinti ne formaliai, bet turint galvoje pagrindinį Įstatymo tikslą - suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įgyti teisėtai nuomojamas patalpas vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1. 5 str.). Ieškovė mano, kad teismo sprendimas ignoravo jos teises, bei nepagrįstai nevertino tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusių pavaldumo santykių, ieškovės priklausomybės nuo atsakovo pareigūnų valios.

15Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad jos valia privatizuoti nuomojamą būstą buvo išreikšta įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, todėl subjektyvios teisės privatizuoti ginčo butą ieškovė neįgijo. Teismo išvada, jog nėra surinkta jokių duomenų apie kokius nors tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusius santykius dėl ginčo buto privatizavimo, yra pagrįsta ir teisėta. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šios išvados nepaneigia. Teismas taip pat pagrįstai ieškinio pareiškimą atmetė ir dėl praleisto ieškinio senaties termino. Teikdama apeliacinį skundą, ieškovė nenurodė, nuo kurios datos, jos nuomone, skaičiuotina ieškinio senaties termino pradžia, ir nepagrindė, kokiais įrodymais remiantis ieškinio senaties terminas galėtų būti laikomas nesuėjusiu.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18Skundas atmestinas.

19Byloje esantis įrodymas - 2006-10-30 prašymas dėl buto pirkimo-pardavimo lengvatine tvarka patvirtina, jog pareiškėja buvo įsitikinusi, kad gyvena tarnybiniame bute, todėl tikėtina, kad ji iki šio pareiškimo padavimo – 2006-10-30 nesikreipė į atsakovą dėl buto pardavimo pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas negali būti įpareigotas parduoti jai butą LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarime Nr. 309 nurodyta kaina. Ieškovė turi teisę nuomoti gyvenamąjį plotą, todėl jos teisės naudotis jai paskirtu, valstybei priklausančiu būstu, nepažeidžiamos.

20Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė tos aplinkybės, jog ji pateikė atsakovui prašymą leisti įsigyti butą privatinėn nuosavybėn, ar prašymą leisti paduoti prašymą butui privatizuoti. Tai, kad ieškovė net ieškininiame pareiškime teismui nenurodė, kada ir kokio turinio pareiškimą pateikė atsakovui, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nebuvo pateikusi pareiškimo dėl buto privatizavimo iki 2006-10-30. Teismas pagrįstai priėmė atsakovo paaiškinimus, kad ieškovės pareiškimo dėl buto privatizavimo nėra nei Seimo, nei Vyriausybės kanceliarijų archyvuose, ir padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė pareiškime teismui nurodytos aplinkybės, kad jos pareiškimas dėl buto privatizavimo buvo prarastas ar paliktas nesvarstytu. Tik esant pakankamiems įrodymams byloje dėl aplinkybės, kad atsakovas prarado tam tikru laiku pateiktą ieškovės prašymą, atsakovas galėtų būti pripažintas pažeidusiu ieškovės teisę į buto privatizavimą. Ieškovės iniciatyva apklaustos liudytojos N. A. ir M. R. paaiškino, kad ieškovė buvo parašiusi ir atidavusi prašymą (b.l. 109) dėl buto privatizavimo, tačiau teismas sprendime nurodė argumentus, dėl ko šių liudytojų parodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad ieškovės pareiškimas nebuvo užregistruotas ir prarastas - pačios liudytojos gyvena atsakovo nuomojamuose butuose, jos irgi teigia atsakovo Kanclerio sekretorei įteikusios prašymus dėl butų privatizavimo. Tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad ieškovės pareiškimą atsakovas prarado, tokios pačios išvados galėtų būti padarytos ir dėl liudytojų nurodytų faktų ir dėl jų teisės privatizuoti nuomojamus butus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas liudytoju N. G., buvęs Seimo kancleriu 1993 -1996 m., kuris nurodė, kad Seimo kanceliarija nevykdė butų privatizavimo organizavimo, ieškovė galėjo turėti santykių buto privatizavimo klausimais su Seimo administracija, kuri sprendė privatizavimo klausimus. Kadangi ieškovė 2010-01-27 teismo posėdyje buvo paaiškinusi, jog kreipėsi į kanclerius A. P., N. G., A. K. dėl jos pareiškimo privatizuoti butą sprendimo, tačiau liudytojas N. G. paneigė ieškovės nurodytą aplinkybę, pripažintina, kad tiek faktą dėl pareiškimo padavimo, tiek faktą dėl domėjimosi jo išsprendimu, ieškovė yra išgalvojusi savo naudai, siekdama, kad būtų nustatyta, jog atsakovas prarado jos pareiškimą. Liudytojas S. P., paaiškinęs, kad nebuvo tinkamai vedama dokumentų apskaita Seime, nenurodė, jog buvo prarastas Seimo kanceliarijoje jo pateiktas pareiškimas dėl buto privatizavimo, jam paaiškinus, kad pareiškimą jis teikė Vilniaus m. savivaldybei, darytina išvada, kad nėra patekta byloje įrodymų apie tai, kad seime buvo prarasti asmenų, prašiusių privatizuoti butus, pareiškimai.

21Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindų, numatytų LR CPK 329 str., naikinti teismo sprendimą.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

23Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti iš ieškovės R. S. 13,41 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,... 3. kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,... 4. sekretoriaujant J.Markovičiūtei,... 5. dalyvaujant ieškovei R. S., jos atsatovei adv. J.Vilutytei, atsakovo atstovei... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. S.... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8. I.Ginčo esmė... 9. Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti... 10. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 11. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-06-19 sprendimu ieškovės... 12. Atsakovas prašė taikyti šioje byloje ieškinio senatį. Teismas... 13. III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 14. Ieškovė R. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės... 15. Atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atsiliepimu į apeliacinį... 16. Teisėjų kolegija... 18. Skundas atmestinas.... 19. Byloje esantis įrodymas - 2006-10-30 prašymas dėl buto pirkimo-pardavimo... 20. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė tos... 21. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių,... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 23. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimą... 24. Priteisti iš ieškovės R. S. 13,41 Lt pašto išlaidų valstybės naudai....