Byla I-6418-473/2014
Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Nustatė

2pareiškėjas 2014-02-14 kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2013-08-02 sprendimą Nr. 12-01-1376; 2) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2088,88 Lt pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, gautas pareiškėjo atstovo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Skunde (b. l. 1-9) nurodė, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo neteisėtai sumažinta taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas. Apie skundžiamą pensijos sumažinimą pareiškėjui niekaip nebuvo pranešta, apskundimo terminas nebuvo nustatytas įstatyme, todėl buvo apsunkintos galimybės jį apskųsti laiku. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo nustatyta, kad Konstitucijai prieštaravo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinojo įstatymo) 5 str. nuostatos, kuriomis dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą. Be kita ko, svarbu ir tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teisė į paskirtą ir mokamą pensiją, sietina su asmens nuosavybės teisių apsauga. Dėl šių priežasčių, Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis nustačius Konstitucijai prieštaraujantį reguliavimą, skundžiamu laikotarpiu buvo neteisėtai neišmokėta dalis pensijos.

3Atsakovas ir atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime (b. l. 22-24) nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų procesinį terminą. Nuo 2013-01-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui taikomas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nustatytas 6 mėnesių terminas. Pareiškėjui pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 str. buvo ribojama nuo 2010 m. sausio mėn. Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad skundas dėl neišmokėtos pensijos dalies paduotas praleidus įstatymų nustatytą skundo padavimo terminą, todėl prašo bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

5Pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri nuo 2010 m. sausio mėn. buvo mokama perskaičiavus pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinojo įstatymo) 4 ir 5 str. 1 d. nuostatas. Dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui buvo neišmokėta 2088,88 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis (b. l. 22-23; 29).

6Pareiškėjas teismui skundą dėl šios pensijos nepriemokos priteisimo pateikė 2014-02-14.

7Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) numatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, <...> mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 str., – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Kadangi pareiškėjas šių Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimo laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamų pajamų, šių nuostatų pagrindu laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui buvo mokama perskaičiavus sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija.

8Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu (nutarimas „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, Nr. 109-5528) pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010 m. spalio 26 d. redakcija bei 2010 m. vasario 11 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

9LVAT išplėstinė teisėjų kolegija analogiškoje byloje yra nurodžiusi, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos (LVAT administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ginčuose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokų taikomas 3 metų skundo padavimo terminas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis byloje Nr. A552-519/2013; 2013-11-07 nutartis byloje Nr. A444-2232/2013). Pareiškėjui pirmoji sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo išmokėta 2010 m. vasario mėn. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nebuvo įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, teismas daro išvadą, kad asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas pareiškėjui buvo žymiai apsunkintas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-15 nutartis byloje Nr. Nr. AS502-169/2014).

10Be to, Konstituciniam Teismui 2010-04-20 sprendimu, 2010-06-29 nutarimu ir 2012-02-06 nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai, inter alia, dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo.

11Šioje byloje pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-07 nutarimo Nr. 992 „Dėl atstovavimo valstybei (Vyriausybei) bylose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo“ nuostatas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl socialinių išmokų dalies, neišmokėtos pagal Laikinąjį įstatymą, priteisimo, todėl susidariusi pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos.

12Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, susijusias įstatymų nuostatas ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nurodytos priežastys sudarė pareiškėjui objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui, todėl pareiškėjo skundo padavimo terminas atnaujinamas (ABTĮ 34 str.) ir neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Krašto apsaugos ministerijos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).

13Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija skundžiamu 2013-08-02 sprendimu Nr. 12-01-1376 (b. l. 10-11) atsisakė išmokėti pareiškėjui minėtą valstybinės pensijos nepriemoką. Priimant šį sprendimą nebuvo priimta ir įsigaliojusi šios nepriemokos kompensavimo tvarka, kurią numatyta priimti pagal Laikinąjį įstatymą. Atitinkamai, teisės aktuose nebuvo įtvirtinta nuostata, kuria remiantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija būtų galėjusi išmokėti ginčijamą pensijos nepriemoką. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šis sprendimas būtų priimtas pažeidžiant jį priėmusio viešojo administravimo subjekto įgaliojimus, priėmimo tvarką, jis iš esmės atitinka tokio pobūdžio aktams nustatytus turinio ir formos reikalavimus, todėl teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2013-08-02 sprendimą Nr. 12-01-1376 pagrindo nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais,

Nutarė

15pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

16Priteisti pareiškėjui A. A. B. (a. k. ( - ) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, 2088,88 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt aštuonis litus, 88 centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

17Skundą dalyje dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2013-08-02 sprendimo Nr. 12-01-1376 panaikinimo atmesti.

18Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai