Byla 2-857/2013
Dėl varžytinių akto išdavimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-6351-603/2012 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui BUAB „BSI kompanija“ dėl varžytinių akto išdavimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. G. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti BUAB „BSI kompanija“ kreditorių komiteto 2012 m. rugsėjo 19 d. posėdžio nutarimą neteisėtu, įpareigoti atsakovą išduoti ieškovui 2012 m. rugpjūčio 21 d. varžytynių aktą. Nurodė, kad ieškovas 2012 m. rugpjūčio 21 d. viešųjų varžytinių metu įsigijo 107316/397100 žemės sklypo dalis iš 0,3971 ha, ( - ). Kreditorių komiteto 2012 m. rugsėjo 19 d. posėdžio metu buvo priimtas nutarimas panaikinti 2012 m. rugpjūčio 21 d. turto pardavimo iš varžytinių rezultatus bei pripažinti 2012 m. rugpjūčio 21 d. varžytines neįvykusiomis.

5Ieškovas, siekdamas užtikrinti reikalavimų įvykdymą, prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. viešųjų varžytynių metu įgyto turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti įsigytą sklypo dalį. Teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, asmenims, nedalyvavusiems varžytynėse, įteisinus ir įregistravus turtą, būtų pažeistos ieškovo turtinės teisės, o teismui priėmus sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, reiškiančiu, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Teismo nuomone, ieškovė nenurodė aplinkybių, kurios gali kelti grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad patenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovas būtų įpareigotas išduoti varžytynių aktą. Susidarius situacijai, jeigu turtas pereitų trečiųjų asmenų nuosavybėn, ieškovas įgytų teisę į sumokėtą už ieškinyje nurodytą sklypą vertę pinigais. Kaip matyti iš 2012 m. rugpjūčio 21 d. BUAB „BSI kompanija“ varžytynių protokolo, sklypas buvo parduotas už 1 Lt. Teismo nuomone, minėta suma yra menkavertė, todėl, priešingai nei teigia ieškovas, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių jo turtinės teisės pažeistos nebus. Pažymėtina ir tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti ekonomiškumo bei šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros principai, kadangi patenkinus tokio pobūdžio prašymą būtų sustabdytos bankrutuojančios įmonės turto pardavimo procedūros, taip pat būtų pažeisti kreditorių interesai, o tuo pačiu ir bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones vieno asmens interesai būtų nepagrįstai ginami viešojo intereso sąskaita.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti . Skundą grindžia šiais argumentais:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.

12Ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimą pripažinti BUAB „BSI kompanija“ kreditorių komiteto 2012 m. rugsėjo 19 d. posėdžio nutarimą neteisėtu, įpareigoti atsakovą išduoti ieškovui 2012 m. rugpjūčio 21 d. varžytynių aktą. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi bei suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Tai suponuoja ir būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į tai, ar jų taikymas nepažeis kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

13Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad įsigijimo kaina ir reali turto vertė skiriasi, tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kaip minėta, teismas atsižvelgia į šalių interesų pusiausvyros principą, todėl siekdamas įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas siekiamiems tikslams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į turto įsigijimo kainą.

14Ieškovo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo klausimą pagrindžia

15Reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu atveju sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis pateiktais įrodymais, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad kitoje byloje tam pačiam atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudaro pagrindo analogiškai išspręsti jų taikymo būtinumo klausimą šioje byloje.

16Apeliacinės instancijos teismo kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti ekonomiškumo bei šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros principai. Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti motyvai taip pat nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai