Byla 2KT-39/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Almos Urbanavičienės 2012 m. kovo 27 d. raštu civilinėje byloje Nr. 2S-922-611/2012 pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-727-872/2012 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui UAB „Eurokubas“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-922-611/2012 nagrinėjamas ieškovo V. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties. 2012 m. kovo 27 d. Pareiškėjas V. J. pateikė pareiškimą dėl atskirąjį skundą nagrinėjančo teisėjo A. M. ir visų kitų Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nušalinimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovą UAB “Eurokubas” atstovauja advokatų profesijos bendrijos “Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai” advokatė. Šios advokatų profesinės bendrijos partneris V. G. yra Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. G. sutuoktinis. Teisėja L. G. šiame teisme dirba nuo 2005 m. ir jos ryšiai su kolegimis, pasak ieškovo, gali būti artimi ir betarpiški. Ši teisėja nuo 1999 m. iki 2005 m. dirbo Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme, kurio nutartį prašoma panaikinti. Be to, Kauno apygardos teismas nagrinėja kitą ieškovo atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties, kuria byla perduota pagal teismingumą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Toks Alytaus rajono apylinkės teismo procesinis sprendimas priimtas gavus atsakovo UAB “Eurokubas” atsiliepimą į ieškovo ieškinį. Bylos perdavimas nagrinėti Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismui yra galimai susijęs su nurodomomis sąsajomis su teisėjos L. G. buvusia darbo vieta ir jos sutuoktinio advokato ryšiu su atsakovu šioje byloje. Dėl šių aplinkybių ieškovas reiškia abejonę visų Vilniaus apygardos teismo civilinio skyriaus teisėjų objektyvumu, prašo juos nušalinti nuo civilinės bylos Nr. 2S-922-611/2012 nagrinėjimo ir perduoti šią bylą kitam tos pačios pakopos teismui. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė perdavė pareiškimą Lietuvos apeliaciniam teismui išspręsti klausimą dėl teisėjų nušalinimo.

3Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

4Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

5Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

6Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

7Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

8Nagrinėjamu atveju ieškovas V. J., reikšdamas nušalinimą atskirąjį skundą nagrinėjančiam teisėjui A. M. ir kitiems Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjams, teigia, kad atsakovą UAB “Eurokubas” atstovauja advokatų profesinė bendrija “Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai”, kurios partneris V. G. yra Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. G. sutuoktinis ir dėl to galima abejoti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumu šioje byloje. Pareiškėjas savo teiginio dėl teisėjų galimo šališkumo nepagrindė konkrečiais faktais, nepateikė jokių jį patvirtinančių įrodymų. Aplinkybė, kad teisėja L. G. yra dirbusi Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme, kurio nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu, ir dėl to šis atskirasis skundas negali būti nešališkai išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme, taip pat yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė ir samprotavimai, nesudarantys pagrindo manyti, kad visi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai negali nešališkai išnagrinėti šios civilinės bylos.

9Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjo keliamos abejonės dėl Vilniaus apygardos teismo atskirąjį skundą nagrinėjančio teisėjo A. M. ir visų kitų Civilinių bylų skyriaus teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi.

10Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Vilniaus apygardos teisme ši civilinė byla gali būti nešališkai išnagrinėta.

11Ieškovui išaiškintina, kad tuo atveju, jeigu būtų kokios nors aplinkybės, kurios patvirtintų konkretaus atskirąjį skundą nagrinėjančio teisėjo tiesioginį arba netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi arba kurios dėl kitų priežasčių objektyviai galėtų kelti abejonių dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo (CPK 64-66 str.), jis turi teisę tokiam teisėjui pareikšti nušalinimą CPK VI skyriuje nustatyta tvarka.

12Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, V. J. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo A. M. ir visų kitų Civilinių bylų skyriaus teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-922-611/2012 nagrinėjimo netenkintinas. Netenkinus nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo spręsti dėl šios civilinės bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

14Atmesti V. J. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-922-611/2012 nagrinėjimo.

Proceso dalyviai