Byla I-2005-257/2007

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,

2sekretoriaujant Laimutei Kubeckienei,

3dalyvaujant pareiškėjui G. G.,

4atsakovo Šiaulių tardymo izoliatorius atstovui Algirdui Jasiui,

5nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos atstovui,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8Pareiškėjas G. G. nurodė, kad nuo 2006-07-11 iki 2006-08-22 buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Izoliatoriuje esantys dušai yra be pertvarų, todėl maudymosi metu buvo priverstas visiškai viešai maudytis su kitais kalinamaisiais. Nepakeldamas tokių maudymosi sąlygų, atsisakė eiti į dušą. Tai sukėlė jam neigiamus psichologinius išgyvenimus ir neturtinę žalą įvertina 40000 litų. Be to, jis buvo laikomas perpildytoje 103 kameroje su kitais buvusiais pareigūnais. Šie neigiami faktoriai jo sveikatai neatsiliepė, tačiau sukėlė psichologinius išgyvenimus-nervus ir nemigą, todėl neturtinę žalą įvertina 70000 litų. Viso prašo priteisti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 110000 litų neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos sumą-110000 jis negali paaiškinti kaip nustatė.

9Atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovas Algirdas Jasius prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šiaulių tardymo izoliatorius, laikydamas pareiškėją G. G., nepažeidė nei Kardomojo kalinimo įstatymo, nei Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių, nes juose nėra nurodyta kardomojo kalinimo įstaigose įrengti pirtyje dušo sienelių pertvaras. Pareiškėjas, kaip buvęs pareigūnas, buvo laikomas kameroje Nr. 103 kartu su kitais buvusiais pareigūnais. Šioje kameroje 2006 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais buvo laikomi 6-8 kalinamieji. Pareiškėjas prašydamas priteisti 110000 litų neturtinę žalą, jokių įrodymų nepateikė ir neatsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Mano, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai pareiškėjui jokių neteisėtų veiksmų nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjo nurodytą neturtinę žalą.

10Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai-teismo šaukimu. 2007 m. birželio 12 d. atsiliepimu Nr. 1S-2014 prašo pareiškėjo G. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Pareiškėjo G. G. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

12Pareiškėjas savo teismui pateiktame skunde nurodė, jog moralinė žala jam padaryta dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų tvarką, sąlygas, šių asmenų teises bei pareigas nustato Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas (toliau - Įstatymas (Žin., 1966, Nr. 12-313), Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178 (Žin., 2001, Nr. 178-2741). Pagal Lietuvos higienos normas ( HN 76:1999 laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra"'), patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 ( Žin., 1999, Nr. 90-2668), tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti skirta ne mažiau kaip 5 kv. metrai vienam kalinamajam. Esant dideliam suimtųjų skaičiui Šiaulių tardymo izoliatorius negali įtakoti siunčiamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus, nustatyto Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 4/07-151. Šiuo teisės aktu tardymo izoliatoriuje nustatytos 425 vietos suimtiesiems ir nuteistiesiems laikyti, tačiau tai nėra pastovi situacija, kalinamųjų skaičius bendrai priklauso nuo kitų objektyviai susiklosčiusių veiksnių, kaip kriminogeninės situacijos, valstybės ekonominės galimybės įkalinimo įstaigų finansavime ir pan., o ne nuo atsakovo kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo. Pareiškėjas nuo 2006 m. liepos 11 d. iki 2006 m. rugpjūčio 22 d. buvo patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatorių ir, kaip buvęs pareigūnas, buvo laikomas kameroje Nr. 103 kartu su kitais buvusiais pareigūnas ar valstybės tarnautojais. Kardomojo kalinimo įstatyme, Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklėse ir Lietuvos Respublikos higienos normas HN 39:2005 kardomojo kalinimo įstaigose nenumatyta pirtyse dušo sienelių pertvaros. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas perpildytoje kameroje, o maudymosi metu buvo priverstas visiškai viešai maudytis su kitais kalinamaisiais, dėl ko patyrė psichologinius išgyvenimus-nervus ir nemigą.

13Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo skundą, nes jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kalinamieji, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas izoliatoriuje, neužfiksuota ir tai tiesiogiai nesietina su atsakovo veiksmais, pareiškėjui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

14Pagal LR CK VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau tokių įrodymų teismui pareiškėjas nepateikė.

15Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog jam dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo buvo padaryta moralinė žala, o šiuo, kaip ir kitais deliktinės atsakomybės atvejais, būtina žalos atlyginimo sąlyga yra neteisėti veiksmai (CK 6.271 straipsnio 1 dalis), jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

16Pagal Civilinio Kodekso 485 straipsnį žalos atlyginimas siejamas su visumos aplinkybių, kurios sudaro pagrindą atlyginti turtinę (materialinę) žalą, nustatymu. Tokios aplinkybės, pagal šio straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje nurodytus CK 483 bei 484 straipsnius, yra: 1) institucijų bei jų pareigūnų veiksmų ar neveikimo neteisėtumas; 2) tiesioginis priežastinis ryšis tarp tokių veiksmų ar neveikimo ir žalos atsiradimo; 3) šių institucijų (pareigūnų) kaltė dėl nurodytos žalos atsiradimo. Pagal bendruosius materialinės žalos atlyginimo pagrindus, nenustačius nors vienos iš nurodytų aplinkybių, žalos atlyginimas nėra galimas. Nuo 2001m. liepos 1d. (įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui) valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal šią Civilinio kodekso normą būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlyginti žalą sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika- jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant atsakovo (jo pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios atsakovo veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos veikos neteisėtumą pareiškėjas grindžia bendrojo pobūdžio teiginiais, o ne konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais (arba galinčiais patvirtinti), kad jo atžvilgiu buvo padaryti jo nurodyti pažeidimai. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė atsakovo (jo pareigūnų) kaltė kiekvieno iš tariamai padarytų pažeidimų atveju. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja jau atskiras, t.y 6.250 str., kurio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 str. 1 d. nustato, kad viešojo administravimo institucija privalo atlyginti asmeniui už savo neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu) padarytą žalą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad, be turtinės žalos, šiais atvejais atlyginama ir moralinė žala, kurios dydį kiekvienu atveju nuo trijų šimtų iki penkių tūkstančių litų nustato teismas. Naujojo CK 6.250 str. 1d. neturtinę žalą apibūdina kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais. Taigi, viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais, kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu).

17Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

18Pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

19Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Proceso dalyviai