Byla Ik-3213-561/2011
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Respublikos leidiniai“, V. T.)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjos R. J. atstovei L. A., atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus atstovei Ramintai Šulskutei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Respublikos leidiniai“, V. T.).

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėja R. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – Inspektorius) 2011-05-27 sprendimą Nr. SPR-35 „Dėl publikacijose „Kriminaliniai autoritetai“, „Daktarai“ palyginti su Seimu – šventieji“ („Respublika“, 2010-11-13) paskelbtos informacijos“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Inspektorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. J. skundą bei priimti naują sprendimą, kuriuo įspėtų viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB „Respublikos leidiniai“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 str. 2 ir 3 dalies, 16 str. 1 dalies, 19 str. 2 ir 3 dalies, 22 str. 8 dalies 1, 2 ir 4 punktų, 41 str. 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo publikacijoje „Daktarai“ palyginti su Seimu – šventieji“ ir anonse „Kriminaliniai autoritetai“ („Respublika“, 2010-11-13, Nr. 260(6210)) bei pareikalautų, kad viešosios informacijos rengėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtus tikrovės neatitinkančius ir R. J. garbę ir orumą žeminančius duomenis.

4Skunde R. J. paaiškino, jog ji kreipėsi į Inspektorių su skundu dėl publikacijose „Kriminaliniai autoritetai“ ir „Daktarai“ palyginti su Seimu – šventieji“ („Respublika“, 2010-11-13) paskelbtos informacijos. Nurodė, kad dienraštyje „Respublika“ 2010-11-13 buvo išspausdintas J. G. straipsnis „Daktarai“ palyginti su Seimu – šventieji“, kuriame buvo rašoma: a) „A. K., V. V. ir R. J. – tie trys žmonės mane atvedė į apkaltą. H. D. yra šventasis palyginti su šita trijule <...>; b) Aš kalbu apie trijulės daromą žalą šalies ekonomikai, teisėsaugos pertvarkai, įtaką teismams, teisėsaugai, kitoms sritims; c) <...> Jie specialiąsias tarnybas naudoja susidorojimams, politikams persekioti. Teismai naudojami taip, kaip reikia jiems. Yra kišamasi į bylas; d) <...> Ministrė R. J. valdo per specialiąsias tarnybas, kurių Lietuvoje yra aštuonios; e) <...> - Kodėl jums atrodo, kad H. D. panašus į jūsų minėtą Vyriausybės trijulę? - H. D. Lietuvoje yra „išsuktas“ kaip nusikaltėlių etalonas ir tiek. Tai man tuo metu atėjo į galvą ir su juo palyginau“ (toliau – Teiginiai). Šioje publikacijoje buvo paskelbtas J. G. interviu su A. S..

5R. J. nurodė, kad, įvertinęs R. J. skundą, Inspektorius padarė išvadą, jog minėtuose Teiginiuose paskelbta informacija neabejotinai yra R. J. žeminančio pobūdžio, kadangi joje teigiama apie pareiškėjos padarytus ir daromus teisės, moralės, paprotinių normų pažeidimus, negarbingus poelgius, netinkamą elgesį viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę veiklą. Tačiau, nepaisant to, kad paskelbti duomenys buvo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir akivaizdžiai žeminančiais pareiškėjos garbę ir orumą, Inspektorius nusprendė netaikyti viešosios informacijos rengėjui įstatyme numatytos atsakomybės, motyvuodamas, kad minėta informacija – tai interviu su A. S., kuris tokią pačią informaciją jau buvo išsakęs ir anksčiau, t. y. 2010-11-11 vykusio Seimo posėdžio metu, todėl Inspektorius ir pritaikė Įstatymo 54 str. 1 d. 2 punktą.

6R. J. su tokia Inspektoriaus išvada nesutinka ir mano, kad nėra pagrindo atleisti nuo redakcinės atsakomybės viešosios informacijos rengėją, nes, šiuo atveju, Įstatymo 54 str. 1 d. 2 punktas negali būti taikomas dėl to, kad straipsnyje aiškiai pateiktas interviu, o ne reportažas iš Seimo posėdžio. Be to, R. J. mano, kad Inspektorius nesurinko duomenų apie A. S. išsakytus teiginius Seimo posėdžio metu ir jų nesulygino su straipsnyje paskelbtais Teiginiais. Pareiškėjos nuomone, straipsnyje yra paskelbta ir naujos informacijos, t. y. tos, kuri nebuvo prieš tai išsakyta viešame Seimo posėdyje, o tai reiškia, kad nėra pagrindo atleisti nuo atsakomybės viešosios informacijos rengėją, kadangi dalis žeminančios informacijos buvo išsakyta naujai.

7Nesutinka R. J. ir su Inspektoriaus išvada, kad dienraštyje „Respublika“ nėra išspausdinto teiginio „R. J. yra kriminalinis autoritetas“. R. J. mano, kad Inspektorius nepagrįstai nepasisakė ir nevertino publikacijoje „Kriminaliniai autoritetai“ išsakyto teiginio teisėtumo, nes, šiuo atveju, R. J. atvaizdo publikavimas kartu su užrašu „Kriminaliniai autoritetai“ reiškia, kad yra paskelbiami duomenys, jog R. J. yra kriminalinis autoritetas. Kadangi ši publikacija kartu su nuotraukomis ir prierašu prie jų buvo išplatinta pačios visuomenės informavimo priemonės iniciatyva, Inspektorius, nesugebėdamas atriboti teiginio nuo duomenų, netinkamai išnagrinėjo šią pareiškėjos skundo dalį ir priėmė nepagrįstą Sprendimą. R. J. pabrėžė, kad savo teiginiuose A. S. išsakė teiginius apie R. J. pavojingumą, įtaką atskiroms visuomeninio gyvenimo sritims, neteisėtus poelgius, kurie pavojingumu neva prilygsta H. D. veiksmams, tačiau niekur neįvardijo pareiškėjos „Kriminaliniu autoritetu”, t. y. niekur neįvardijo, kad R. J. vadovautų nusikalstamoms grupėms ir pan. Todėl R. J. įvardijimas „kriminaliniu autoritetu“ – paties viešosios informacijos rengėjo iniciatyva paskelbtas tiesos neatitinkantis ir garbę bei orumą žeminantis teiginys, už kurį įstatyme numatyta atsakomybė, turi tekti jam. Be to, nepaisant paties viešosios informacijos rengėjo pramanyto ir paskelbto teiginio apie tai, kad R. J. yra kriminalinis autoritetas, dar būtina pažiūrėti ir į prie publikacijos pridėtas nuotraukas. Pareiškėjos įsitikinimu, sąžiningas viešosios informacijos rengėjas, kuris laikosi profesinės etikos, nebūtų viešinęs asmenų atvaizdų, kuriuose jų veidai yra iškreipti tam tikrų mimikų, o tam, kad straipsnis būtų iliustruotas, būtų parinkęs asmens orumo nežeminančios nuotraukos.

8Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos R. J. atstovė patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai akcentavo, jog, išklausius įrašą, matyti, kad A. S. nepaminėjo nei vienos frazės, kad R. J. yra kriminalinis autoritetas. Atvirkščiai, A. S. pabrėžė, kad jokių sąsajų nėra. Tai, anot R. J. atstovės, tik dar kartą patvirtina, kad UAB „Respublikos leidiniai“, pateikusi prierašą „Kriminaliniai autoritetai“ po R. J. nuotrauka, pažeidė teisės normas. Pabrėžė, kad visuomenės informavimo priemonė turėjo galimybę kontroliuoti pateikiamą informaciją, nes straipsnyje nebuvo atkartota informacija, kuri buvo gauta interviu metu. Atstovė sutiko su Inspekcijos teiginiais, kad viešo asmens ribos kritikai yra ženkliai platesnės, tačiau pabrėžė, kad kritikuoti viešą asmenį dėl jo darbų yra viena, o viešą asmenį priskirti kriminaliniams autoritetams – kita.

9Atsakovas Inspektorius atsiliepime į pareiškėjos R. J. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždamas, kad priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą Sprendimą, kuris visiškai atitinka tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti.

10Atsakovo teigimu, R. J. neteisingai suprato ir nepagrįstai kvestionuoja atsakomybės viešosios informacijos rengėjui UAB „Respublikos leidiniai“ netaikymo pagrindą dėl Teiginiuose paskelbtos informacijos. Atkreipė dėmesį, jog Inspektorius nusprendė netraukti atsakomybėn UAB „Respublikos leidiniai“, nustačius ginčo situacijai svarbių aplinkybių visumą. Tokiomis aplinkybėmis Inspektorius laiko tai, kad: 1) R. J. yra viešasis asmuo, kuris, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose Lingens v. Austria, Application No. 9815/82, Judgement of 8 July 1986; Incal v. Turkey, Application No. 22678/93, Judgement of 9 June 1998, suformuotu didesnės politikų tolerancijos kritikai reikalavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009, nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas; 2) dėl ginčo objektu esančiose publikacijose paskelbtos informacijos vyko viešoji diskusija, kurios metu visuomenei buvo atskleisti ypatingos svarbos turėję įvykiai ir faktai; 3) ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbta informacija atitiko ir papildė A. S. 2010-11-11 vykusio Seimo plenarinio posėdžio Nr. 266 metu išsakytus žodžius bei kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją; 4) ginčo objektu esančiuose Teiginiuose paskelbta informacija yra pateikta interviu forma, o interviu davė valstybės institucijos atstovas (A. S.), kurio pateiktais duomenimis UAB „Respublikos leidiniai“ turėjo pagrindą pasitikėti ir neprivalėjo vertinti jų tikrumo.

11Inspektoriaus teigimu, visų išvardintų aplinkybių buvimas jam leido padaryti išvadą, jog UAB „Respublikos leidiniai“ ginčo objektu esančiuose Teiginiuose paskelbusi informaciją apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, ir kuri buvo gauta interviu su A. S. būdu bei atitiko ir papildė viešo Seimo posėdžio metu išsakytus A. S. žodžius ir kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ir nepaneigtą informaciją, elgėsi sąžiningai, kadangi informacijos paskleidimo tikslas buvo informuoti visuomenę, bet ne įžeisti ar pažeminti R. J..

12Inspektorius pabrėžė, kad R. J. nepagrįstai teigia, jog Inspektorius be pagrindo neįvertino teiginyje „R. J. yra kriminalinis autoritetas“ paskelbtos informacijos ir nurodė, kad Inspektorius, atsižvelgdamas į R. J. skunde nurodytus ginčo objektu esančius teiginius ir įvertinęs publikacijų „Kriminaliniai autoritetai“, „D.“ palyginti su Seimu – šventieji“ turinį, nustatė, kad teiginys „R. J. yra kriminalinis autoritetas“ nėra paskelbtas nei vienoje iš minėtų publikacijų. Atsižvelgiant į tai, kad žinių paskleidimo faktas yra vienas iš būtinųjų asmens garbės ir orumo gynimo faktų visumos elementų, minėto teiginio turinio vertinimas nebuvo atliktas. Akcentavo, kad Inspektoriui nebuvo žinoma, jog R. J. mano, kad teiginys „R. J. yra kriminalinis autoritetas“ turėjo būti suprastas kaip publikacijos antraštės „Kriminaliniai autoritetai“ ir R. J. atvaizdo skelbimo atitiktis, nes šios aplinkybės R. J. savo skunde nenurodė, o Inspektorius neturėjo teisės peržengti skundo nagrinėjimo ribų ir vertinti publikacijos antraštės „Kriminaliniai autoritetai“ skelbimo teisėtumo. Bet kuriuo atveju, Inspektoriaus nuomone, publikacijos antraštėje „Kriminaliniai autoritetai“ paskelbta informacija atitinka teiginiuose „H. D. Lietuvoje yra „išsuktas“ kaip nusikaltėlių etalonas, ir tiek. Tai man tuo metu atėjo į galvą ir su juo palyginau“ pateiktą A. S. informaciją. Taigi, įvertinęs tai, kad R. J. yra viešas asmuo, kad publikacijose paskelbta informacija visuomenei aktualiu klausimu, kad informacija gauta interviu su A. S. būdu ir ji atitiko bei papildė Seimo posėdyje A. S. pasakytus ir kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtus žodžius, Inspektorius padarė išvadą, jog UAB „Respublikos leidiniai“, paskelbusi savo sukurtą publikacijos antraštę, neiškreipė A. S. pasakytų žodžių prasmės, neperžengė teisės skleisti informaciją ribų, neįžeidė R. J. ir elgėsi sąžiningai. Be to, R. J. argumentas apie tai, kad parinkti ir ginčo publikacijose viešai paskelbti jos atvaizdai, vaizduojantys mimikų iškreiptą veidą, suponuoja UAB „Respublikos leidiniai“ nesąžiningumą, yra nepagrįstas, nes nei R. J. nuotraukų kontekstas, nei juose pateiktų atvaizdų pobūdis nėra nepadorus ar kokiu nors būdu žeminantis R. J. garbę ir orumą.

13Inspektorius nurodė, jog, atsižvelgiant į Įstatymo 54 str. 1 d. 2 punktą, nustatantį, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo viešai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir kitus renginius, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių, UAB „Respublikos leidiniai“ negali būti traukiama atsakomybėn dėl Teiginiuose paskelbtos galimai tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo, kadangi ginčo publikacijose buvo paskelbta viešai per atvirą posėdį pasakyta informacija, kuri nebuvo iškraipyta.

14Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Inspektoriaus atstovė su pareiškėjos R. J. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždama, kad R. J. yra viešas asmuo, todėl turi siauresnes gynimo ribas nei privatus asmuo, be to, šiuo atveju pateikta informacija atitiko interviu metu gautą informaciją, todėl Inspektoriaus priimtas Sprendimas yra teisėtas.

15Byloje kilęs ginčas dėl Inspektoriaus Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

16Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad dienraštyje „Respublika“ 2010-11-13 Nr. 260 (6210) buvo išspausdintas anonsas „Kriminaliniai autoritetai“ su šalia šios antraštės patalpintomis V. V., A. K., R. J. ir H. D. nuotraukomis (b. l. 37), o dienraščio 3 puslapyje – žurnalisto J. G. straipsnis „D.“ palyginti su Seimu – šventieji“, kuriame buvo rašoma: a) „A. K., V. V. ir R. J. – tie trys žmonės mane atvedė į apkaltą. H. D. yra šventasis palyginti su šita trijule <...>; b) Aš kalbu apie trijulės daromą žalą šalies ekonomikai, teisėsaugos pertvarkai, įtaką teismams, teisėsaugai, kitoms sritims; c) <...> Jie specialiąsias tarnybas naudoja susidorojimams, politikams persekioti. Teismai naudojami taip, kaip reikia jiems. Yra kišamasi į bylas; d) <...> Ministrė R. J. valdo per specialiąsias tarnybas, kurių Lietuvoje yra aštuonios; e) <...> - Kodėl jums atrodo, kad H. D. panašus į jūsų minėtą Vyriausybės trijulę? - H. D. Lietuvoje yra „išsuktas“ kaip nusikaltėlių etalonas ir tiek. Tai man tuo metu atėjo į galvą ir su juo palyginau“ (b. l. 38).

17R. J. 2011-02-18 kreipėsi į Inspektorių su skundu dėl publikacijose „Kriminaliniai autoritetai“ ir Daktarai“ palyginti su Seimu – šventieji“ paskelbtos informacijos, nurodydama, kad dienraštyje „Respublika“ paskelbti Teiginiai ir dienraščio iniciatyva išspausdinta jos nuotrauka, po kuria išspausdintas įžeidžiantis ir R. J. garbę ir orumą žeminantis prierašas: „V. V., A. K. ir R. J. daug pavojingesni nei šiuo metu suimtas ne politikas H. D.“ sudaro pagrindą tvirtinti, kad buvo pažeistos Įstatymo nuostatos ir prašydama įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB „Respublikos leidiniai“ dėl Įstatymo 3 str. 2 ir 3 dalies, 16 str. 1 dalies, 19 str. 2 ir 3 dalies, 22 str. 8 dalies 1, 2 ir 4 punktų, 41 str. 2 d. 1 ir 4 punktų pažeidimo bei pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtus tikrovės neatitinkančius ir jos garbę bei orumą žeminančius duomenis (b. l. 33-36).

18Inspektorius, išnagrinėjęs R. J. skundą, vadovaudamasis Įstatymo 50 str. 1 dalies 1 bei 5 punktais ir 50 str. 3 d. 6 punktu, priėmė Sprendimą, kuriuo R. J. skundą pripažino nepagrįstu (b. l. 79-84).

19Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Įstatymas. Nagrinėjamu atveju, Inspektoriui priimant Sprendimą, galiojo Įstatymo 2010-09-30 Nr. I-1418 redakcija.

20Įstatymo 49 str. 1 dalis apibrėžia, kad Inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos. Šio Įstatymo 50 str. 1 d. 1 punktu Inspektoriui inter alia yra pavesta funkcija nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, kas suponuoja išvadą, kad Inspektorius yra viešojo administravimo subjektas. Todėl Inspektorius, nagrinėdamas asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, savo veikloje taip pat turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – VAĮ). Tokią poziciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išsakė 2008-03-14 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A146-343/2008.

21Įstatymo 2 str. 33 dalis nustato, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Įstatymo 2 str. 69 dalis nustato, kad žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas tikras faktas ar tikri (teisingi) duomenys.

22Žeminančiomis žiniomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan.

23Įstatymo 2 str. 73 dalis nustato, kad viešuoju asmeniu laikytinas valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

24Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavę, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą kritiką ir ne visai tikslią informaciją. Viešosios informacijos rengėjas, veikdamas sąžiningai ir turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, gali pateikti informaciją su tam tikrais netikslumais ir išreikšti agresyvią kritiką, tačiau, neleistina skelbti tokios informacijos, kuria siekiama viešąjį asmenį pažeminti.

25Sistemiškai aiškindamas pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog, nagrinėjamu atveju, revizuojant Inspektoriaus Sprendimą, priimtą išnagrinėjus R. J. skundą, būtina patikrinti, ar jis yra teisėtas, t. y., ar atitinka Inspektoriaus kompetenciją, apibrėžtą Įstatymu, kitus Inspektoriaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei VAĮ nuostatas. Taip pat būtina įvertinti ir Sprendimo pagrįstumą, nustatant, kokiais faktiniais ir iš kokių asmenų bei kada gautais duomenimis jis grindžiamas, ar Inspektoriaus skundo ar pareiškimo tyrimo metu surinkti įrodymai pakankami priimtam sprendimui pagrįsti, ar Teiginiuose buvo paskelbta žinia ar nuomonė.

26Teismas daro išvadą, kad pareiškėja R. J. yra Seimo narė bei krašto apsaugos ministrė, todėl dėl užimamų pareigų ir vykdomos veiklos pobūdžio ji yra priskirtina viešųjų asmenų kategorijai.

27Objektyviai įvertinęs dienraštyje „Respublika“ paskelbtus teiginius, teismas daro išvadą, kad Inspektorius Sprendime padarė tinkamas išvadas, jog minėtuose Teiginiuose yra paskelbtos žinios apie tai, kad R. J. veiksmai kelia pavojų ir daro žalą visuomenei bei turėjo įtakos A. S. apkaltos pradžiai, t. y. Inspektorius pagrįstai padarė išvadas, kad minėta informacija yra žeminančio pobūdžio, kadangi joje teigiama apie R. J. padarytus ir daromus teisės, moralės, paprotinių normų pažeidimus, negarbingus poelgius, netinkamą elgesį viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę veiklą.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-03-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2000 konstatavo, kad interviu – tai spaudai skirtas žurnalisto pasikalbėjimas su politiniu, visuomeniniu ar kuriuo kitu veikėju. Tai pokalbis, kurio metu žurnalistas atstovauja skaitytojui, klausia to, kas turėtų labiausiai dominti visuomenę. Jame yra faktai ir pokalbio dalyvio įspūdžiai apie įvykį.

29Teisminio nagrinėjimo metu išklausęs UAB „Respublikos leidiniai“ pateiktą garso įrašą, teismas daro išvadą, kad dienraštyje „Respublika“ paskelbta ir R. J. teisme ginčijama informacija yra pateikta interviu forma, o šis interviu buvo paimtas 2010-11-12 iš Lietuvos Respublikos Seimo nario (viešo asmens) A. S., kuris žurnalistui pateikė visuomenei aktualią informaciją apie jo, kaip Seimo nario, apkaltos kilimo priežastis ir iniciatorius. Be to, teismas daro išvadą, kad nurodytą informaciją A. S. pirmą kartą viešai išsakė 2010-11-11 vykusio Seimo posėdžio metu, ką patvirtina byloje esanti Lietuvos Respublikos Seimo plenarinio posėdžio Nr. 266 stenograma.

30Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad, A. S. paskelbus minėtą informaciją Seimo plenarinio posėdžio metu, kilo vieša diskusija ir šis klausimas buvo išsamiai svarstomas daugelyje kitų visuomenės informavimo priemonių, o tiek A. S. viešai išsakyti duomenys Seimo posėdžio metu, tiek kitose visuomenės informavimo priemonėse skelbta informacija apie minėtus duomenis nebuvo paneigta. Teismas daro išvadą, kad dienraštyje „Respublika“ paskelbta ginčijama informacija atitiko ir papildė A. S. nurodytą informaciją bei kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją apie minėtą įvykį.

31Atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių informacijos paskelbimą viešosios informacijos priemonėse, analizę, teismas daro išvadą, kad Inspektorius, tinkamai vadovaudamasis Įstatymo 54 str. 1 d. 2 punktu, reglamentuojančiu, kad viešosios informacijos rengėjas negali būti traukiamas atsakomybėn dėl ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbtos galimai tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo, kadangi viešosios informacijos rengėjas paskelbė informaciją, viešai pasakytą per atvirą posėdį ir ji nebuvo iškraipyta, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Respublikos leidiniai“ nepažeidė Įstatymo reikalavimų ir tinkamai atliko savo funkcijas, informuojant visuomenę apie minėtą įvykį.

32Teismas konstatuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, 1994-09-23 priėmęs sprendimą byloje Jersild v. Denmark, konstatavo, kad, jeigu žurnalistai būtų traukiami atsakomybėn už mintis ar posakius, išsakytus kitų, interviu davusiųjų, asmenų, tai toks atsakomybės modelis pažeistų spaudos teisę nešališkai perteikti visuomenei informaciją. Be to, teismas konstatavo, kad turi būti daromas skirtumas tarp paties žurnalisto pareiškimų ir trečiųjų asmenų pareiškimų citavimo, nes žurnalisto nubaudimas už padėjimą skleisti kito asmens pareiškimus interviu smarkiai suvaržytų spaudos prisidėjimą prie diskusijos viešojo intereso klausimais.

33Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (UAB „Respublikos leidiniai“) negali atsakyti už A. S. interviu metu pateiktą informaciją, kadangi minėta informacija iš esmės atitinka 2010-11-11 Seimo posėdžio metu išsakytus A. S., kuris yra viešasis asmuo ir Lietuvos Respublikos Seimo narys, žodžius. UAB „Respublikos leidiniai“ neturėjo pagrindo nepasitikėti valstybės institucijos atstovo (A. S.) suteikta informacija apie kitus valstybės valdyme dalyvaujančius asmenis (R. J.), todėl viešosios informacijos rengėjas neprivalėjo papildomai vertinti šios informacijos tikrumo, jis elgėsi sąžiningai ir neperžengė teisės skleisti informaciją ribų.

34Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad dienraščio „Respublika“ Teiginiuose nėra paskelbta, jog „R. J. yra kriminalinis autoritetas“, o pareiškėjos R. J. argumentai, jog R. J. yra įvardijama, kaip „kriminalinis autoritetas“ yra pagrįsti tik samprotavimais ir prielaidomis, kuriais teismas neturi pagrindo remtis.

35Teismas daro išvadą, kad, vertinant publikacijoje „Kriminaliniai autoritetai“ paskelbtą R. J. nuotrauką ir šios nuotraukos ryšį su publikacijos pavadinimu „Kriminaliniai autoritetai“, būtina pažymėti, kad užrašas „Kriminaliniai autoritetai“ nenurodo, kad būtent R. J. yra „kriminalinis autoritetas“, kad minėtoje nuotraukoje pateiktas tik pareiškėjos R. J. atvaizdas, šis atvaizdas nėra nepadorus ar kaip nors kitaip įžeidžiantis pareiškėją R. J., o R. J. atvaizdo pateikimas šalia H. D. atvaizdo bei teiginys „PANAŠUMAI. Pašalinimo iš Seimo išvengusio A. S. teigimu, V. V., A. K. ir R. J. daug pavojingesni nei šiuo metu suimtas ne politikas H. D.“ negali būti laikomi žeminančiais, kadangi R. J., kaip viešasis asmuo, turi toleruoti įvairią kritiką, įvertindama tai, kad pateikta informacija gali būti su tam tikrais netikslumais ir išreikšti agresyvią kritiką. Todėl darytina išvada, kad viešosios informacijos rengėjas UAB „Respublikos leidiniai“, paskleisdama minėtą informaciją, nesiekė įžeisti ar pažeminti pareiškėjos R. J., tačiau atspindėjo A. S. minėtuose teiginiuose paskelbtą nuomonę.

36Remdamasis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Inspektorius, priimdamas Sprendimą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, susijusias su minėtomis publikacijomis dienraštyje „Respublika“, pagrįstai atsižvelgė į Seimo nario A. S. išsakytus teiginius R. J. atžvilgiu, tinkamai vadovavosi galiojančiomis teisės normomis bei susiformavusia teismine praktika, todėl Inspektoriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos R. J. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

37Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

Nutarė

38pareiškėjos R. J. skundą atmesti.

39Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. pareiškėja R. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti... 4. Skunde R. J. paaiškino, jog ji kreipėsi į Inspektorių su skundu dėl... 5. R. J. nurodė, kad, įvertinęs R. J. skundą, Inspektorius padarė išvadą,... 6. R. J. su tokia Inspektoriaus išvada nesutinka ir mano, kad nėra pagrindo... 7. Nesutinka R. J. ir su Inspektoriaus išvada, kad dienraštyje „Respublika“... 8. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos R. J. atstovė patvirtino skunde... 9. Atsakovas Inspektorius atsiliepime į pareiškėjos R. J. skundą su skundu... 10. Atsakovo teigimu, R. J. neteisingai suprato ir nepagrįstai kvestionuoja... 11. Inspektoriaus teigimu, visų išvardintų aplinkybių buvimas jam leido... 12. Inspektorius pabrėžė, kad R. J. nepagrįstai teigia, jog Inspektorius be... 13. Inspektorius nurodė, jog, atsižvelgiant į Įstatymo 54 str. 1 d. 2 punktą,... 14. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Inspektoriaus atstovė su pareiškėjos R.... 15. Byloje kilęs ginčas dėl Inspektoriaus Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.... 16. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad dienraštyje... 17. R. J. 2011-02-18 kreipėsi į Inspektorių su skundu dėl publikacijose... 18. Inspektorius, išnagrinėjęs R. J. skundą, vadovaudamasis Įstatymo 50 str. 1... 19. Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką,... 20. Įstatymo 49 str. 1 dalis apibrėžia, kad Inspektorius yra valstybės... 21. Įstatymo 2 str. 33 dalis nustato, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo... 22. Žeminančiomis žiniomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios... 23. Įstatymo 2 str. 73 dalis nustato, kad viešuoju asmeniu laikytinas valstybės... 24. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo... 25. Sistemiškai aiškindamas pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, teismas daro... 26. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja R. J. yra Seimo narė bei krašto... 27. Objektyviai įvertinęs dienraštyje „Respublika“ paskelbtus teiginius,... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-03-01 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 29. Teisminio nagrinėjimo metu išklausęs UAB „Respublikos leidiniai“... 30. Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro... 31. Atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių informacijos paskelbimą... 32. Teismas konstatuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, 1994-09-23 priėmęs... 33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad viešosios... 34. Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro... 35. Teismas daro išvadą, kad, vertinant publikacijoje „Kriminaliniai... 36. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai... 37. Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu,... 38. pareiškėjos R. J. skundą atmesti.... 39. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...