Byla 2-18886-945/2015
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovei V. B., ieškovės atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovės UAB „Nebranga“ atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei UAB „Nebranga“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovė pateikė teismui ieškinį (b.l. 3-4, t. 1) ir patikslintą ieškinį (b.l. 89-90, t. 1), kuriais prašo pripažinti neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo 2014 m. gruodžio 9 d. už darbo drausmės pažeidimą, pripažinti neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo 2015 m. birželio 3 d. DK 107 straipsnio pagrindu, ieškovės į darbą negrąžinti, priteisti ieškovei iš atsakovės darbo užmokestį už dirbtą laiką ir priverstinės pravaikštos laiką, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, jog 2014 m. spalio 10 d. buvo sudaryta trišalė mokymo sutartis tarp ieškovės, atsakovės ir Kauno teritorinės darbo biržos (b.l. 91-94, 120-123, t. 1). Sutartyje nustatyta atsakovės pareiga apmokyti ieškovę ir po apmokymo sudaryti su ja darbo sutartį pilnai darbo dienai. Pagal sutartį teritorinė darbo birža išmokėjo atsakovei 2.900 Lt (839,89 Eur) išmoką (b.l. 97, 124, 135-136, 140, 171-172, t. 1). 2014 m. spalio 14 d. buvo pasirašyta profesinio mokymo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės (b.l. 95-96, 125-128, 170, t. 1), pagal kurią mokymai turėjo trukti iki 2014 m. gruodžio 9 d. 2014 m. lapkričio 25 d. darbo sutarties (b.l. 6, 26, 129-130, t. 1) pagrindu ieškovė pradėjo dirbti siuvėja. Šalys susitarė dėl darbo 40 val. per savaitę. Pirmą mėnesį ieškovė dirbo pagal standartinį darbo grafiką nuo 8 val. iki 17 val. (b.l. 12, 27, t. 1). Vėliau ieškovei buvo paaiškinta, jog darbo užmokestis mokamas ne už išdirbtą laiką, bet už įvykdytą darbų planą. 2014 m. gruodžio 12 d. ieškovei buvo paaiškinta, jog ji neįvykdo darbo normos, dėl ko su ja turi būti pasirašoma nauja darbo sutartis (b.l. 7, t. 1), pagal kurią ieškovei bus fiksuojamos 2 darbo valandos per dieną ir bus mokama ¼ MMA. Šioje sutartyje, kaip ir pirmojoje, buvo nustatytas išbandymo terminas. Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2015 m. birželio 3 d. DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu (b.l. 9, t. 1), praleidus įstatyme įtvirtintą maksimalų 3 mėnesių terminą. Apie darbo sutarties nutraukimą ieškovei pranešta 2014 m. birželio 1 d. (b.l. 8, t. 1). Vėliau 2015 m. birželio 4 d. įsakymu (b.l. 10, t. 1) ieškovės atleidimo iš darbo data perkelta į 2015 m. birželio 4 d. Ketindama ginti savo neteisėtu atleidimu iš darbo pažeistas teises, ieškovė kreipėsi į VSDFV ir sužinojo apie neteisėtą atleidimą iš darbo 2014 m. gruodžio 9 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (b.l. 13, t. 1). Jokių darbo drausmės pažeidimų ieškovė nepadarė. Šis ieškovės atleidimas iš darbo taip pat pripažintinas neteisėtu. Net ir pripažinus, jog ieškovė nebuvo darbe nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d., ji būtų praleidusi tik 4 darbo dienas, nors pagal mokymosi sutartį ši sutartis gali būti nutraukiama tik praleidus 6 mokymo dienas.

3Atsiliepimais į ieškinį (b.l. 22-25, t. 1) ir patikslintą ieškinį (b.l. 141-143, t. 1) atsakovė prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, jog ieškovė buvo apmokoma laikotarpiu iki 2014 m. lapkričio 25 d., kuomet su ja sudaryta darbo sutartis. 2014 m. gruodžio 9 d. ieškovė iš darbo atleista DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu- už neatvykimą į darbą be svarbios priežasties laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d. Neatvykimas į darbą buvo fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b.l. 27-28, 30-31, t. 1), taip pat keturių darbuotojų komisijos pasirašytame akte (b.l. 33, t. 1). Be to, ieškovė buvo pasirašytinai supažindinta su darbo sutarties nutraukimo sąlygomis (b.l. 34, t. 1). Neteisingai nurodytą atleidimo iš darbo pagrindą atsakovė ištaisė (b.l. 78-80, t. 1). Šalims 2014 m. gruodžio 12 d. sudarius kitą darbo sutartį (b.l. 35, t. 1), ieškovė dirbo po dvi valandas per dieną (b.l. 36-37, 39-40, 42-43, 45-46, 48-49, 51-52, 54-55, 107-108, t. 1). Sutartis 2015 m. birželio 4 d. buvo nutraukta dėl neišlaikyto išbandymo. 3 mėnesių bandomasis laikotarpis nebuvo praleistas, kadangi laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. ieškovė nebuvo darbe dėl ligos (b.l. 58-59, 70, t. 1). Ieškovė pirmą dieną po ligos į darbą atvyko vėluodama, dėl ko jai paskirtas įspėjimas (b.l. 60-61, t. 1). Apie ketinimą atleisti ieškovę iš darbo atsakovė informavo 2015 m. birželio 1 d. (b.l. 62, t. 1), tačiau dėl skaičiavimo klaidos atleidimo iš darbo data nurodyta 2015 m. birželio 3 d. (b.l. 63-65, t. 1). Šis neatitikimas ištaisytas 2015 m. birželio 3-4 d. įsakymais perkėlus ieškovės atleidimo iš darbo datą į 2015 m. birželio 4 d. (b.l. 66-67, t. 1).

4Ieškinys tenkintinas iš dalies

5Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6Kaip matyti iš bylos medžiagos, teikdama patikslintą ieškinį ieškovė patikslino savo reikalavimus. Priėmus ieškinį byla išnagrinėta būtent pagal patikslintame ieškinyje suformuluotus reikalavimus, todėl reikalavimų, kurie buvo nurodyti pradiniame ieškinyje ir nebeįvardinti patikslintame ieškinyje, teismas nevertina. Kartu akcentuotina, jog, vadovaujantis CPK 417- 418 straipsnių nuostatomis, teismo nevaržo darbuotojo ieškinyje suformuluotų reikalavimų pagrindas ir dalykas.

7Be to, ieškiniu ieškovė prašo atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti. Ieškovė ginčija jos atleidimų iš darbo teisėtumą. Vadovaujantis DK 300 straipsnio 1 dalimi, tokio pobūdžio reikalavimai reikštini tiesiogiai teismui per 1 mėnesį nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą. Šis terminas pripažintinas ieškinio senaties terminu. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties institutas taikytinas tik esant atsakovo prašymui. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nekėlė klausimo dėl ieškinio senaties taikymo, todėl analizuoti aplinkybes, susijusias su šio termino skaičiavimu, galimu praleidimu ir sąlygų galimai praleistam terminui atnaujinti egzistavimu, nėra pagrindo.

8Dėl ieškovę su atsakove iki darbo sutarties sudarymo siejusių teisinių santykių pobūdžio

9Kaip matyti iš 2014 m. spalio 10 d. trišalės mokymo sutarties (b.l. 91-94, 120-123, t. 1) turinio, ieškovė, atsakovė ir Kauno teritorinė darbo birža susitarė, jog atsakovė apmokys ieškovę ir vėliau ją įdarbins siuvėja- operatore. Sutartyje nustatyta, jog mokymų trukmė- iki 2014 m. lapkričio 25 d., kartu numatant, jog darbuotoja turės būti įdarbinta nuo 2014 m. lapkričio 26 d. Trišalės mokymo sutarties pagrindu ieškovė su atsakove 2014 m. spalio 14 d. sudarė Profesinio mokymo sutartį. Pabrėžtina, jog į bylą pateikti du skirtingi pastarosios sutarties variantai: ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktame sutarties variante (b.l. 95-96, t. 1) ir atsakovės 2014 m. spalio 14 d. įsakyme (b.l. 170, t. 1) nurodyta, jog mokymas tęsis 40 mokymo dienų nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d., tuo tarpu darbo biržai teiktame egzemplioriuje (b.l. 125-128, t. 1) nurodyta, jog mokymai truks 30 mokymo dienų nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. Pabrėžtina, jog pradiniame darbdavio darbo biržai teiktame 2014 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b.l. 131, t. 1) nurodoma, jog mokymai trunka po 6 val. per dieną, pagal tai paskaičiuota ir išmokėta stipendija darbuotojai (b.l. 137, t. 1), ir tik baigusis mokymams 2014 m. lapkričio 26 d. darbdavys pateikė pranešimą (b.l. 132, t. 1), kuriame nurodė, jog įsivėlė klaida, jog mokymai faktiškai vyko po 8 val. per dieną ir baigėsi 2014 m. lapkričio 25 d. (kartu pateikti patikslinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b.l. 133-134, 144-145, t. 1)), kas nulėmė ne tik stipendijos už lapkričio mėn. paskaičiavimą ir išmokėjimą (b.l. 137, t. 1), bet ir papildomos stipendijos sumos už 2014 m. spalio mėn. išmokėjimą (b.l. 138, t. 1). Kad mokymai buvo baigti būtent 2014 m. lapkričio 25 d., patvirtina tiek ieškovei išduotas mokymų baigimo pažymėjimas (b.l. 128, t. 1), tiek 2014 m. lapkričio 26 d. pasirašytas paslaugų priėmimo – perdavimo aktas (b.l. 135, t. 1) bei išrašyta sąskaita (b.l. 136, t. 1) trišalės sutarties pagrindu pasirašytam kuponui (b.l. 97, 124-125, t. 1) apmokėti, tiek ir jau 2014 m. gruodžio 2 d. atliktas apmokėjimas (b.l. 140, 165-169, t. 1), taip pat faktas, jog 2014 m. lapkričio 25 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta darbo sutartis (b.l. 6, 26, 129-130, t. 1), pagal kurią darbo funkcijas ieškovė pradėjo eiti nuo 2014 m. lapkričio 26 d. Nurodytų aplinkybių visuma teleidžia daryti išvadą, jog darbdavys neaiškiomis aplinkybėmis koregavo dokumentus (keisdamas jų turinį; pabrėžtina, jog skiriasi mokymo sutarties pirmasis lapas, kuriame nėra ieškovės parašų), kas kelia abejones dėl darbdavio veiksmų nuoseklumo, bet nepaneigia aplinkybės, jog ieškovės mokymas baigėsi ne 2014 m. gruodžio 9 d., bet 2014 m. lapkričio 25 d.

10Dėl 2015 m. lapkričio 25 d. darbo sutarties nutraukimo teisėtumo

11Byloje reiškiamas reikalavimas pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo 2014 m. gruodžio 9 d. neteisėtu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014 m. gruodžio 9 d. darbdavys deklaravo ieškovės atleidimą iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu (b.l. 13, 148, t. 1). Šie duomenys buvo patikslinti 2015 m. rugpjūčio 18 d., ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą pakeičiant iš numatytojo DK 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte į numatytąjį DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte (b.l. 78-80, t. 1). Bylos nagrinėjimo metu darbdavys neįrodinėjo, jog ieškovei buvo taikytos kelios drausminės nuobaudos, kurios tapo pagrindu atleisti ją iš darbo, akcentavo, jog ji buvo atleista iš darbo už vieną šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Nurodyta aplinkybė dar kartą atskleidžia darbdavio veiksmų įforminant darbo santykius netinkamumą ir neprofesionalumą (pabrėžtina, jog ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas nenurodytas nei ieškovės, nei atsakovės teismui pateiktuose darbo sutarties egzemplioriuose (b.l. 6, 26, t. 1)), tačiau nepaneigia fakto, jog ginčas tarp šalių kilo būtent dėl to, ar teisėtai ieškovei paskirta drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo- už vieną šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

12Kaip matyti iš į bylą pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b.l. 31, t. 1), akto dėl ieškovės neatvykimo į darbą (b.l. 33, t. 1), ieškovė atleista iš darbo dėl to, jog neatvyko į darbą 2014 m. gruodžio 4-9 dienomis, t.y. už pažeidimą, numatytąjį DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminė nuobauda gali būti taikoma darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte, 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalyje, padarymas yra pagrindas taikyti darbuotojo atžvilgiu griežčiausią drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo. Griežčiausią drausminę nuobaudą taikančiam darbdaviui tenka pareiga kilus teisminiam ginčui įrodyti, jog buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, taip pat jog šis pažeidimas priskirtinas prie tokių, kuriais darbo tvarka pažeidžiama šiurkščiai. Be to, teisminio nagrinėjimo objektu tokiu atveju laikoma ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų, nustatytų DK 238, 240-241 straipsniuose, laikymasis- nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo, darbuotojui turi būti sudaroma galimybė pateikti pasiaiškinimą, parenkant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes ir ankstesnį darbuotojo darbą.

13Vertinant ieškovės reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes.

14Kaip minėta, faktą, jog ieškovė nebuvo darbe, atsakovė grindžia darbo laiko apskaitos žiniaraščiais ir komisijos parengtu aktu. Darbdaviui tenka pareiga užtikrinti tokią veiklos organizavimo tvarką, kad ją įgyvendinant būtų galima aiškiai identifikuoti veiksmų atlikimo seką ir aplinkybes. Nors už šios pareigos nevykdymą tiesioginės sankcijos negali būti taikomos, veiklą organizuodamas taip, kad išliktų galimybė manipuliuoti dokumentais, darbdavys rizikuoja, kad tokie dokumentai esant ginčui bus pripažinti nepatikimais. Tokia išvada yra paremta darbo santykių specifikos, kai darbdavys disponuoja visais dokumentais, o kartu ir plačiomis galimybėmis jais remtis įgyvendindamas procesinę įrodinėjimo pareigą, tuo tarpu darbuotojo galimybės remtis rašytiniais įrodymais, kurių jis neturi ir negali užtikrinti jų autentiškumo, yra ribotos. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, darbdavys dokumentus (profesinio mokymo sutartį, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, teiktus darbo biržai) koregavo pagal situaciją, nepateikdamas duomenų, jog tokios korekcijos atitiko faktinę padėtį ir buvo suderintos su ieškove (darbdavys negalėjo pateikti jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kas nulėmė darbo laiko apskaitos žiniaraščio už spalio mėn. koregavimą, tačiau darbdavio manipuliavimą duomenimis atskleidžia tai, jog yra galimos tik dvi situacijos: arba darbdavys spalio mėn. neteisėtai fiksavo darbuotojai po 6 val., nors ji faktiškai mokėsi po 8 val., arba darbdavys fiksavo faktinį 6 val. laiką, tačiau vėliau duomenis pakeitė nurodydamas 8 val., nors faktiškai ieškovė mokėsi tik 6 val. per dieną; be to, darbdavys nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog su ieškove buvo suderintos ir darbo biržai teiktos profesinio mokymo sutarties korekcijos). Akcentuotina, jog teismo posėdžio metu liudytoja apklausus už ieškovės darbą atsakingą L. D., pastaroji paaiškino, jog darbo laiko apskaitą vedė bendrovės administracija (vadovas), kuriems apie darbuotojų neatvykimą į darbą liudytoja pranešdavo telefonu. Kartu liudytoja nurodė, jog jai nėra žinomos kitų darbuotojų darbo sutarties sąlygos, jų darbo laiko trukmė ir darbo laiko režimas, patvirtino, jog ieškovės darbo vietoje nebuvo jokio jos darbo grafiko (pastarąją aplinkybę patvirtino ir kitos liudytojos). Be to, liudytoja negalėjo patvirtinti, kiek konkrečiai dienų ieškovė nebuvo darbe, kaip tai buvo užfiksuota ir kaip tokia informacija buvo perduota darbdaviui. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina ne tik faktą, jog darbdavys pildydamas darbo laiko apskaitos žiniaraštį turėjo galimybę manipuliuoti duomenimis, bet ir faktą, jog duomenys į darbo laiko apskaitos žiniaraštį buvo įtraukiami subjektyviai. Vertinant į bylą pateiktą aktą dėl ieškovės neatvykimo į darbą, dėmesys atkreiptinas į tai, jog teismo posėdžių metu liudytojomis buvo apklaustos visos aktą pasirašę darbuotojos, tačiau nei viena iš jų nepatvirtino, jog aplinkybė, kad ieškovė darbe nebuvo būtent akte nurodytomis dienomis, buvo užfiksuota objektyviai. Liudytoja A. P., kuri pripažintina turinčia mažiausiais suinteresuotumo teikti klaidingus parodymus, kadangi nebėra susijusi darbo santykiais su atsakove, nurodė, jog jai aplinkybės dėl ieškovės nebuvimo darbe yra nežinomos. J. B. akte nurodė pasirašiusi, kadangi jos to paprašė laikinai direktorės pareigas ėjusi I. B.. Net ir L. D. nurodė niekur nefiksavusi ieškovės neatvykimo į darbą ir negalinti tiksliai pasakyti, kuriomis dienomis ieškovės nebuvo darbe, tuo tarpu I. B., kaip administracijos darbuotoja, teikdama parodymus taip pat negalėjo nuosekliai įvardinti, kuo remiantis akte, kuris jos iniciatyva buvo pateiktas pasirašyti ir kitoms trims liudytojoms, buvo nurodytas ieškovės neatvykimo į darbą laikotarpis. Nors objektyviu įrodymu, patvirtinančiu konkretų ieškovės neatvykimo į darbą laikotarpį, galėjo tapti žurnalas, kuriame darbdavys fiksuoja darbuotojų atliktą darbą, atsakovės atstovai ginčijo tokio žurnalo egzistavimą, ieškovės argumentus dėl tokio darbo rezultatų fiksavimo teikdama teismui rašytinį paaiškinimą ginčijo ir L. D. (b.l. 103, t. 1), kuri vėliau prisiekusi teismo posėdžio metu duodama parodymus kaip liudytoja pripažino, jog tokie žurnalai (knygos) egzistavo, tačiau jie nėra saugomi. Pastaroji aplinkybė atskleidžia atsakovės atstovų elgesio nenuoseklumą, teikimą teismui duomenų, neatitinkančių tikrovės.

15Pabrėžtina, jog darbdavys neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos pareikalauti iš ieškovės pasiaiškinimo ir pastaroji aplinkybė nagrinėjamoje situacijoje negali būti vertinama kaip formalus įstatymo pažeidimas. Tokiu būdu darbdavys iš esmės nuslėpė nuo darbuotojos pravaikštų jai fiksavimo faktą, taip pat aplinkybes, kuriomis remdamasis taikė drausminę nuobaudą. Nors ieškovė ir pasirašė 2014 m. gruodžio 9 d. rašte dėl sutarties nutraukimo, šiame rašte nėra tiesiogiai nurodyta, jog darbo sutartis nutraukiama dėl darbo drausmės pažeidimo (ši aplinkybė gali būti įvertinta tik pasitikslinus rašte nurodyto straipsnio reikšmę, kuri ieškovei, kaip neturinčiai žinių atitinkamoje srityje, galėjo būti ir nežinoma), be to, rašte nėra nurodoma, už kokį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą nuobauda pritaikyta. Nurodyta aplinkybė, ieškovei tvirtinant, jog apie pravaikštų jai fiksavimą ieškovė sužinojo ligos metu 2014 m. balandžio mėn. ir pareikalavo darbdavio paaiškinti aplinkybes, išsiųsdama atsakovei registruotą laišką (b.l. 11, 81-83, t. 1), leidžia daryti išvadą, jog dėl netinkamo darbo santykių fiksavimo, nekonkrečių, nuolat koreguojamų dokumentų sudarymo atsakovė savo veiksmais sukūrė situaciją, keliančią pagrįstas abejones dėl darbdavio nurodomų faktinių aplinkybių, kas leidžia vertinti kaip labiau tikėtiną ieškovės nurodytą aplinkybę, jog darbdavys jos tinkamai neinformavo apie galimą darbo drausmės pažeidimą.

16Be to, ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų visuma leidžia vertinti kaip labiausiai tikėtiną aplinkybę, jog darbovietėje buvo susiklosčiusi faktinė situacija, pagal kurią reikšmingu darbdavys laikė ne darbuotojo buvimą darbe konkrečiomis darbo valandomis, bet tam tikrų darbo normų įvykdymą (pagaminimą tokio kiekio produkcijos, kuris padengtų darbo užmokesčio sąnaudas). Pastarąją aplinkybę patvirtino liudytoja J. B.. Be to, ir L. D., nors ir nurodė nežinanti, kokiomis sąlygomis su skirtingais darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys, pripažino, jog įmonėje egzistuoja produktų pagaminimo įkainiai, jog siuvėjos pažymi savo pagamintus gaminius ir specialiame žurnale fiksuojami kiekvieno mėnesio darbo rezultatai. Kartu ši liudytoja pripažino, jog būdavo atvejų, kai darbuotojos į darbą vėluodavo ar išeidavo anksčiau, kad administracijai būdavo pranešama tik apie tokius atvejus, kai darbuotojas į darbą neatvyksta visą darbo dieną. Patvirtindama, jog nebuvo viešo darbo grafiko, jog jai nebuvo žinomos konkrečių siuvėjų darbo sutarčių sąlygos, liudytoja netiesiogiai pripažino, jog bendrovėje nebuvo jokio mechanizmo, kuriuo remiantis būtų kontroliuojama, ar darbuotojos laikosi darbo laiko režimo. Tik ieškovei sugrįžus į darbą po ligos, kai, tikėtina, darbdavys jau buvo priėmęs sprendimą nutraukti darbo santykius, buvo iškeltas klausimas dėl ieškovės vėlavimo į darbą. Be to, tiek ieškovė, tiek ir L. D. bei atsakovės atstovai nurodė, jog darbdavio netenkino ieškovės darbas, kadangi ieškovė pagamindavo per mažai gaminių per dirbtą laiką, dėl ko jai 2014 m. gruodžio 12 d. darbo sutartimi nustatytas ne visas darbo laikas.

17Akcentuotina ir tai, jog atsakovės nesilaikymas drausminės nuobaudos skyrimo procedūros (reikalavimo pateikti pasiaiškinimą nepateikimas), ne tik kelia abejones dėl atsakovės veiksmų nuoseklumo ir galimo ieškovės suklaidinimo, kas sąlygojo tinkamą faktinių aplinkybių, kuriomis remdamasis darbdavys vertino ieškovę atlikus neteisėtus veiksmus, neužfiksavimą, bet ir nulėmė formalų drausminės atsakomybės taikymą. Net jeigu ieškovė nurodytomis dienomis ir nevykdė darbo funkcijų (kaip minėta, pareigos įrodyti šią aplinkybę darbdavys neįvykdė), drausminė atsakomybė darbuotojos atžvilgiu galėjo būti taikoma tik konstatavus, jog nebuvo svarbių tokio ieškovės elgesio priežasčių, tuo tarpu griežčiausios nuobaudos taikymui reikšminga laikytina ir tai, ar darbdavys dėl to patyrė realius nepatogumus. Pabrėžtina, jog su ieškove praėjus vos kelioms dienoms po darbo sutarties nutraukimo buvo sudaryta nauja darbo sutartis, t.y. konfliktas, jeigu jis ir egzistavo, buvo išspręstas. Ieškovei nurodžius, jog jokio konflikto nebuvo, jog ji pasirašydama įvairius darbdavio jai teiktus dokumentus manė, kad tokiu būdu įforminamas darbo santykių pakeitimas ir jai nustatomas ne visas darbo laikas, darbdaviui tenka pareiga pateikti neginčijamus ieškovės valią sutikti su vienos darbo sutarties nutraukimu ir sudaryti naują darbo sutartį patvirtinančius įrodymus. Pabrėžtina, jog atsakovės atstovai negalėjo paaiškinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis ieškovė pasirašė 2014 m. gruodžio 9 d. raštą (b.l. 34, t. 1), kodėl ieškovei nebuvo pateikti duomenys apie jai fiksuotas pravaikštas ir nebuvo pareikalauta pasiaiškinti arba pripažinti, kad pravaikštos buvo. Reikšminga pripažintina ta aplinkybė, jog 2014 m. gruodžio 9 d. akte užfiksuota, kad šią dieną ieškovė nebuvo darbe, pastaroji diena atitinkamai užfiksuota darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, tačiau kartu ieškovė yra pasirašiusi tos pačios dienos rašte dėl sutarties nutraukimo. Jeigu ieškovė rašte pasirašė būtent 2014 m. gruodžio 9 d., vadinasi nurodytą dieną jai nepagrįstai buvo užfiksuota visos dienos pravaikšta. Jeigu ieškovė rašte pasirašė vėliau, tikėtina, jog su nurodyta aplinkybe ji buvo supažindinta 2014 m. gruodžio 12 d. darbo sutarties pasirašymo metu, t.y., kaip kad minėjo ieškovė, ji buvo suklaidinta. Pabrėžtina ir tai, jog 2014 m. gruodžio 9 d. sutampa su ieškovės su atsakove pasirašytoje profesinio mokymo sutartyje nurodyta mokymų pabaigimo data. Pastaroji aplinkybė taip pat galėjo suklaidinti ieškovę, kadangi, darbdaviui kaitaliojant dokumentų turinį, galėjo susiformuoti lūkestis, kad dokumentai keičiami pagal poreikį ir vienos darbo sutarties pakeitimas kita telaikomas formalumu, kurį sąlygoja teisės aktų reikalavimai ar darbo biržos įpareigojimai. Kartu naujos darbo sutarties sudarymas patvirtina, kad darbdavys savo konstatuotą pažeidimą vertino kaip nekliudantį tęsti darbo santykių. Net ir pripažinęs ieškovės padarytą pažeidimą šiurkščiu darbdavys būtų įgijęs teisę už jį skirti griežčiausią drausminę nuobaudą tik konstatuodamas, jog pažeidimas nulėmė neigiamas pasekmes darbdaviui. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovė iš tikrųjų būtų padariusi pravaikštas ir darbdavys būtų paskyręs drausminę nuobaudą be ieškovės žinios, o vėliau, ieškovės prašymu, nusprendęs atnaujinti darbo santykius, pastarasis darbdavio sprendimas būtų sąlygotas išvados, jog darbdavys padaryto pažeidimo nebevertina kaip pakankamai reikšmingo darbo santykiams nutraukti. Tokiu atveju darbdavys privalėjo panaikinti drausminę nuobaudą ir atnaujinti darbo santykius (pateikti pranešimą dėl atleidimo iš darbo atšaukimo, tefiksuoti pravaikštas darbuotojai). Pastaroji aplinkybė taip pat atskleidžia darbdavio veiksmų formalumą, siekį dirbtinai išskaidyti darbo santykius. Pastarąją išvadą patvirtina ir faktas, jog darbdavys 2015 m. gruodžio 9 d. neskaičiavo ieškovei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, paskaičiavo ir išmokėjo tik darbo užmokestį (b.l. 29, 32, t. 1).

18Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu tenkinti ieškinio reikalavimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo 2014 m. gruodžio 9 d. pripažinimo neteisėtu, panaikinti ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo.

19Dėl 2014 m. gruodžio 12 d. darbo sutarties nutraukimo teisėtumo

20Ieškovė ieškiniu taip pat prašo pripažinti neteisėtu su ja sudarytos 2014 m. gruodžio 12 d. darbo sutarties nutraukimą 2015 m. birželio 4 d. DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kaip matyti iš ieškovės pozicijos, šį darbdavio sprendimą ieškovė ginčija remdamasi aplinkybe, jog darbo sutartis buvo nutraukta praleidus DK 106 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą maksimalų 3 mėnesių terminą. Kaip matyti iš darbo sutarties 4 punkto turinio, darbo sutartimi buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis siekiant nustatyti, ar darbuotoja yra tinkama siuvėjos- operatorėms pareigoms. Vadovaujantis DK 106 straipsnio 3 dalimi, į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe. Kaip matyti iš į bylą pateiktų Sodros duomenų (b.l. 58-59, t. 1), ieškovė nedarbinga dėl ligos buvo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. Kaip matyti iš 2014 m. gruodžio 12 d. darbo sutarties turinio, šios sutarties pagrindu dirbti ieškovė pradėjo 2014 m. gruodžio 15 d., t.y. bandomojo laikotarpio terminas turėjo baigtis 2015 m. kovo 15 d., ieškovė susirgo likus 12 kalendorinių dienų. Po ligos ieškovės darbo santykiai tęsėsi 6 dienas (nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2015 m. birželio 4 d.). Nurodytų aplinkybių visuma leistų daryti išvadą, jog darbo sutarties nutraukimo dieną buvo likę 6 dienos iki įstatyme ir darbo sutartyje nustatyto išbandymo laikotarpio pabaigos.

21Kartu pabrėžtina, jog pripažinus neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo 2014 m. gruodžio 9 d., spręstina, jog skaidyti ieškovę su atsakove siejusius teisinius santykius į dvi dalis nėra pagrindo, todėl bandomasis laikotarpis skaičiuotinas nuo 2014 m. lapkričio 25 d. Pabrėžtina, jog darbdavys neginčijo aplinkybės, kad ieškovė darbo funkcijas vykdė nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d., t.y. mažiausiai 8 kalendorines dienas, kurias pridėjus prie dienų, kurias tęsėsi darbo santykiai antrosios darbo sutarties pagrindu, gaunamas ilgesnis, nei trys mėnesiai, laikotarpis. Be to, kaip minėta, darbdavys nepateikė į bylą objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d. nevykdė darbo funkcijų. 2014 m. lapkričio 25 d. darbo sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, spręstina, jog darbdavys neįrodė ir fakto, kad ir laikotarpis nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 14 d. neturėtų būti įtraukiamas į darbo santykių galiojimo trukmę.

22Kartu dėmesys atkreiptinas ir į bandomojo laikotarpio įtvirtinimo Darbo kodekse tikslus- patikrinti, ar darbuotojas yra tinkamas darbo funkcijoms vykdyti. Kaip matyti tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek ir iš darbdavio išdėstytos pozicijos bei į bylą pateiktų duomenų dėl ieškovės darbo kokybės (b.l. 105-106, t. 1), išbandymo neišlaikymas siejamas ne su ieškovės charakterio savybėmis ar elgesiu darbe, bet su tiesioginių funkcijų vykdymo sparta ir kokybe. Nors nei įstatyme, nei poįstatyminiuose teisės aktuose nėra numatytas draudimas bandomąjį terminą nustatyti darbuotojui, priimtam į darbą po darbo biržos finansuotų mokymų (priešingai, galiojančios redakcijos Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499, 36.2 punkte netgi nurodoma, jog darbo sutarties nutraukimas DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu nelaikomas priežastimi, sąlygojančia neigiamas pasekmes, susijusias su darbuotojo, kaip netekusio darbo asmens, statusu ir finansinėmis pareigomis), reikšminga nagrinėjamu atveju pripažintina aplinkybė, jog atsakovė ne tik priėmė ieškovę į darbą, bet ieškovė buvo atsakovės ir apmokoma. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų, ieškovė mokymų laikotarpiu vykdė analogiškas funkcijas, kaip ir prasidėjus darbui, t.y. iš esmės dirbo siuvėja, tik šis darbas buvo finansuojamas valstybės lėšomis siekiant įtraukti ieškovę į darbo rinką ir suteikti jai galimybę įgyti reikiamą kvalifikaciją. Atsakovė išdavė ieškovei pažymėjimą, kuriuo pripažino ieškovę baigusia mokymus, t.y. parengta dirbti siuvėjos- operatorės pareigose. Mokymų laikotarpiu atsakovė ne tik turėjo imtis visų įmanomų prievolių, kad ieškovė įgytų kvalifikacinius gebėjimus, bet ir turėjo visas galimybes vertinti ieškovės pažangą bei galimybes bandomojo laikotarpio nustatymo prasme. Pabrėžtina, jog darbdavio veiksmai nutraukiant su ieškove jos sudarytą darbo sutartį ir vėliau sudarant kitą darbo sutartį, net ir tuo atveju, jeigu šioje byloje nebūtų buvęs patenkintas reikalavimas dėl pirmosios darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, būtų vertintini kaip dirbtinis įstatyme įtvirtinto išbandymo termino pratęsimas. Vadovaujantis atsakovės pozicija, jeigu su darbuotoju kas trys mėnesiai būtų nutraukiama darbo sutartis ir vėl sudaroma nauja darbo sutartis (nepriklausomai nuo nutraukimo pagrindo), būtų galima kiekvieną kartą iš naujo nustatyti 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį. Tokia pozicija akivaizdžiai nesuderinama su bandomojo laikotarpio nustatymo tikslais, pripažintina darbuotojo teisių, susijusių su suvaržymų darbdaviui nutraukti darbo sutartį bendrais pagrindais nustatymu, pažeidimu. Kitaip tariant, net ir vadovaujantis darbdavio pateikta pozicija dėl darbo santykių eigos, darbdavys turėjo teisę vertinti ieškovės atitikimą pareigybės reikalavimams laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d., nuo 2014 gruodžio 15 d. iki 2015 m. kovo 3 d. ir nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2015 m. birželio 4 d., kas yra daugiau nei 3 kalendoriniai mėnesiai, t.y. ieškovė apie planuojamą atleidimą iš darbo įspėta ir iš jo atleista praleidus įstatyme įtvirtintą maksimalų terminą. Nors skirtumas šiuo atveju sudaro vos kelias dienas, pastaroji aplinkybė nepaneigia ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtumo. Iš kitos pusės, kaip minėta, pažeidimo faktą sustiprina išvada, jog darbdavys neįrodė ieškovės atleidimo iš darbo 2014 m. gruodžio 9 d. teisėtumo, taip pat neįvykdė jam tenkančios pareigos pateikti į bylą įrodymus, kurie leistų spręsti, jog laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. ieškovė nevykdė darbo funkcijų, kad maksimalaus išbandymo termino nustatymas nagrinėjamu atveju buvo suderinamas su aplinkybe, jog ir iki pirmosios darbo sutarties sudarymo ieškovė nuo 2014 m. spalio 15 d. iš esmės atliko analogiškus darbo funkcijoms darbus, darbdavys turėjo galimybę vertinti ieškovės gebėjimus atlikti darbo funkcijas.

23Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu tenkinti reikalavimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo 2015 m. birželio 4 d. pripažinimo neteisėtu.

24Dėl reikalavimo priteisti ieškovei darbo užmokestį

25Kaip matyti iš ieškovės ieškinio turinio, ieškovė laikosi pozicijos, jog jai turėjo būti paskaičiuotas ir išmokėtas minimalus darbo užmokestis, paskaičiuotas už visą darbo laiką (40 val. per savaitę). Pabrėžtina, jog nors ieškovė ir nurodė, kad darbo užmokestis jai priklauso už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 24 d., kokiu pagrindu nurodyta ši data, nei ieškovė, nei jos atstovas paaiškinti negalėjo. Kaip minėta, laikotarpiu iki 2014 m. lapkričio 25 d. buvo vykdomi ieškovės mokymai, ji gavo stipendiją, tuo tarpu darbo santykiai prasidėjo 2014 m. lapkričio 26 d. Be to, nėra ginčo ir dėl to, jog ieškovei buvo paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d. (už tris darbo dienas iš dvidešimties lapkričio mėn. ir gruodžio mėn. ieškovei paskaičiuota po 155,25 Lt darbo užmokesčio (b.l. 29, 32, t. 1)). Akcentuotina ir tai, jog laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. ieškovė sirgo ir darbo funkcijų nevykdė, todėl joks darbo užmokestis jai nepriklausė (tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovei nebuvo mokama Sodros išmoka arba ji buvo mažesnė, nei ta, kurią ieškovė būtų gavusi, jeigu šiuo sprendimu nustatyti pažeidimai nebūtų užfiksuoti, ieškovė įgytų teisę kreiptis dėl išmokos perskaičiavimo, tuo tarpu nesant pagrindo atlikti perskaičiavimą, įgytų teisę reikalauti iš darbdavio patirtos turtinės žalos atlyginimo; atitinkamas reikalavimas nagrinėjamoje byloje nepareikštas, tuo tarpu savo iniciatyva vertinti aplinkybės, ar ieškovei nepadaryta turtinė žala, teismas, vadovaujantis CPK 410 straipsniu, neturi teisės). Akcentuotina, jog laikotarpiais nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. kovo 3 d. ir nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 4 d. ieškovei paskaičiuotas darbo užmokestis už 2 val. per dieną (10 val. per savaitę) darbo laiko trukmę (b.l. 38, 41, 44, 47, 50, 53, 56-57, t. 1), tuo tarpu už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. darbo užmokestis ieškovei neskaičiuotas.

26Vertinant į bylą pateiktus duomenis, susijusius su ieškovės darbo laiko trukme po 2014 m. gruodžio 12 d. darbo sutarties pasirašymo, dėmesys atkreiptinas ne tik į tai, jog darbo sutartyje vienareikšmiškai nurodyta darbo laiko trukmė, bet ir į aplinkybę, jog pati ieškovė laikėsi pozicijos, jog antroji darbo sutartis ir buvo sudaryta tam, kad nustatyti ieškovei ne visą darbo laiko trukmę. Pabrėžtina ir tai, jog ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad faktiškai ji dirbo ilgiau, nei nurodyta darbo sutartyje, todėl daryti išvadą, jog darbdavys liko darbuotojai skolingas darbo užmokesčio už laikotarpį po antrosios darbo sutarties sudarymo, nėra pagrindo.

27Kartu akcentuotina, jog, kaip minėta, atsakovė neįrodė, kad ieškovė padarė pravaikštą 2014 m. gruodžio 4-9 dienomis. Už šias dienas ieškovei skaičiuotinas 207 Lt darbo užmokestis (1.035 Lt / 20 darbo dienų gruodžio mėn. * 4 darbo dienų aptariamu laikotarpiu). Nors ieškovė ir tiesiogiai neįvardijo reikalavimo pripažinti neteisėta jai fiksuotą pravaikštą, ši aplinkybė akivaizdi įvertinus reikalavimą priteisti už nurodytą laikotarpį darbo užmokestį. Įvertinus tai, kas nurodyta, pripažintinas neteisėtu pravaikštų ieškovei fiksavimas, ieškovei priteistinas darbo užmokestis už aptariamą laikotarpį- 207 Lt arba 59,95 Eur (priskaitytina suma).

28Kartu pabrėžtina, jog ieškovės atleidimą iš darbo 2014 m. gruodžio 9 d. pripažinus neteisėtu, už tris darbo dienas iki naujos darbo sutarties sudarymo (2014 m. gruodžio 10-12 d.) ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (DK 300 str.). Kadangi ieškovei už iki atleidimo iš darbo dirbtas 10 darbo dienų buvo paskaičiuotas 517,50 Lt (155,25 Lt + 155,25 Lt + 207 Lt) darbo užmokestis arba 51,75 Lt už dieną, už 3 priverstinės pravaikštos dienas ieškovei priteistina 155,25 Lt arba 44,96 Eur (priskaitytina suma).

29Pabrėžtina, jog atleidžiant iš darbo ieškovei paskaičiuota 33,66 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (b.l. 56, t. 1). Kadangi šalių darbo santykiai tęsėsi 191 dieną, todėl ieškovei priklausė 14,7 kalendorinės dienos (191 / 365 * 28) arba 10,3 darbo dienos (taikytinas 0,7 koeficientas; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. A1-646) kasmetinių atostogų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1288 redakcija) 7.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis atleidimo iš darbo dienai skaičiuojamas už tris paskutinius darbo mėnesius iki to mėnesio, kurį darbuotojas atleidžiamas iš darbo (nepriklausomai nuo to, ar nurodytu laikotarpiu darbuotojas vykdė darbo funkcijas). Kadangi ieškovė iš darbo atleista 2015 m. birželio 4 d., tiksliniu laikotarpiu pripažintini 2015 m. kovo- gegužės mėnesiai. Kaip minėta, nurodytu laikotarpiu ieškovė dirbo vos 2 dienas po dvi valandas, už kurias jai paskaičiuotas 7,14 Eur darbo užmokestis (300 Eur / 4 / 21 darbo dienos * 2 dirbtų dienų), kas lemia vidutinį 3,57 Eur vienos darbo dienos užmokestį. Taikant šį dydį ieškovei priklausė 36,77 Eur (10,3 darbo dienos *3,57 Eur) kompensacija už nepanaudotas atostogas. Nurodytų sumų skirtumas- 3,11 Eur (priskaitytina suma)- priteistinas ieškovei iš atsakovės.

30Dėl ieškovės atleidimo iš darbo 2015 m. birželio 4 d. pripažinimo neteisėtu pasekmių

31Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, spręstina dėl atitinkamos teismo išvados teisinių pasekmių. Ieškovė prašo taikyti DK 300 straipsnio 4 dalį, pagal kurią, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje; šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

32Nagrinėjamu atveju darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmių taikymo specifiką įtakoja tiek pačios ieškovės išreikšta valia, tiek ir atsakovės pozicija dėl galimybės šalims tęsti darbo santykius. Nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas konstatuoti, jog darbo santykiai tarp šalių nutrūko teismo sprendimo pagrindu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

33Vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei priklauso 1 mėn. jos vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka.

34Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A1-646 buvo nustatytas vidutinis penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičius 2015 m.- 21. Nurodyta aplinkybė lemia, jog vidutinis ieškovės vieno mėnesio darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną sudarė 74,97 Eur (3,57 Eur *21). Būtent tokia išeitinės išmokos suma priteistina ieškovei iš atsakovės.

35Vadovaujantis DK 300 straipsnio 4 dalimi, ieškovė turi teisę reikalauti iš darbdavio vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Pabrėžtina, jog vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015 m. gruodžio 22 d.) sudaro 492,66 Eur (74,97 Eur * 6 mėn. + 3,57 Eur * 12 darbo dienų 2015 m. gruodžio 5-22 d.). Įvertinus aplinkybę, jog darbo santykiai tarp šalių tęsėsi trumpai, bendra ieškovės uždirbta darbo užmokesčio suma yra ženkliai mažesnė už sankcijos sumą, be to, kaip pripažino pati ieškovė, į teismą ji kreipėsi praleidusi įstatyme nustatytą terminą, egzistuoja pagrindas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir vėlavimą atsiskaityti už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo sumą mažinti iki bendros vieno mėnesio ieškovės vidutinio darbo užmokesčio sumos- 74,97 Eur. Prie šios sumos pridėjus sumą, paskaičiuotą už 2014 m gruodžio 10-12 dienas, viso ieškovei priteistina 119,93 Eur (priskaitytina suma) išmoka už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Už laikotarpį nuo sekančios dienos po sprendimo priėmimo iki sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovės ieškovei priteistina po 3,57 Eur vidutinio darbo užmokesčio kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei.

36Dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos taikymo

37Vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, darbdavys, vėluojantis laiku atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, privalo jam mokėti vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką. Nors šiuo sprendimu buvo konstatuoti du savarankiški pažeidimai- netinkamas atsiskaitymas su ieškove ją atleidžiant iš darbo, taip pat neteisėtas jos atleidimas iš darbo, kas lemia sąlygas taikyti tiek DK 141 straipsnio 3 dalyje, tiek ir DK 300 straipsnio 4 dalyje numatytą sankciją, pabrėžtina, jog dvigubos sankcijos taikymas visa apimtimi būtų nesuderinamas su protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais. Įvertinęs aplinkybę, jog šiuo teismo sprendimu už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo darbdavio atžvilgiu pritaikyta su vidutiniu darbo užmokesčiu siejama sankcija už kitą darbuotojo atžvilgiu padarytą pažeidimą (neteisėtą atleidimą iš darbo), teismas sprendžia, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija darbdavio atžvilgiu taikytina už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokios sankcijos, t.y. 3,57 Eur už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už nurodytą laikotarpį, parinkimas, iš vienos pusės, užtikrins abu DK 141 straipsnio 3 dalies tikslus- taps kompensacija ieškovei už laiku negautus pinigus ir kartu skatins atsakovę finansinius įsipareigojimus įvykdyti kiek įmanoma greičiau, iš kitos pusės, sukurs vieningą visumą su sprendimo dalimi, kuria vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką priteistas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

38Sprendimo dalis dėl 74,97 Eur (priskaitytina suma) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40Ieškinį patenkinus iš dalies spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

41Skirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas akcentuotina, jog buvo patenkinti du neturtiniai ieškovės reikalavimai, taip pat turtiniai reikalavimai, kurių bendra vertė- 257,96 Eur. Už tokios apimties reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis- 90 Eur, priteistinas valstybei iš atsakovės.

42Pabrėžtina, jog buvo atmesta ieškinio dalis dėl 300 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį po 2014 m. gruodžio 15 d. priteisimo, t.y. byloje pareikštas turtinis reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo, kuris galėjo sukurti reikšmingas finansines pasekmes, buvo didžiąja dalimi atmestas. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog byla buvo išnagrinėta ieškovės naudai santykiu 75/25.

43Ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog valstybė, teikdama jai teisines paslaugas, patyrė 490,66 Eur atstovavimo išlaidų (b.l. 157, 164, 182, t. 1; b.l. 3, t. 2). Vadovaujantis aukščiau nurodyta proporcija, valstybei iš atsakovės priteistina 368 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

44Remiantis ta pačia proporcija iš atsakovės valstybei priteistinas dalies teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas- 3,57 Eur (4,76 Eur * 75%).

45Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 925 Eur atstovavimo išlaidas (b.l. 75-77, t. 1; b.l. 5-10, t. 2). Pabrėžtina, jog proceso eigoje keitėsi atsakovės advokatė. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, pirmajai atstovei ieškovė sumokėjo 625 Eur, iš jų 25 Eur už konsultacijas, 200 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir 400 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Pabrėžtina, jog ši atstovė sudalyvavo viename posėdyje, kurio bendra trukmė- 1 val. 30 min. (b.l. 84-85, t. 1), tuo tarpu vėliau atstovavimo santykius nutraukė, antroji atstovė už atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose išrašė sąskaitas bendrai 300 Eur sumai. Kadangi posėdis, kuriame dalyvavo pirmoji atstovė, vyko 2015 m. rugpjūčio mėn., vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punktu, turėjo būti taikomas 2015 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)- 699,8 Eur. Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas koeficientas už atstovavimo teismo posėdyje valandą- 0,1, todėl maksimali priteistina suma nagrinėjamu atveju- 105 Eur. Atsakovei aiškiai įvardijus pirmosios atstovės teiktų paslaugų apimtį ir sumų, už kurias buvo sumokėta, įkainius, akivaizdu, jog 295 Eur suma (400 Eur – 105 Eur) pirmajai atstovei už dalyvavimą teismo posėdžiuose buvo sumokėta be pagrindo ir negali būti atlyginama. Likusi suma- 630 Eur (925 Eur – 295 Eur) pripažintina pagrįsta. Pritaikius aukščiau nurodytą proporciją, atsakovei iš ieškovės priteistinas 157,50 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimas.

46Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

47Ieškinį patenkinti iš dalies.

48Panaikinti ieškovei V. B. 2014 m. gruodžio 4-9 dienomis fiksuotas pravaikštas.

49Pripažinti neteisėtu ieškovės V. B. atleidimą iš darbo 2014 m. gruodžio 9 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu ir panaikinti jai paskirtą drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo.

50Pripažinti neteisėtu ieškovės V. B. atleidimą iš darbo 2015 m. birželio 4 d. DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu.

51Ieškovės į darbą negrąžinti, ieškovės su atsakove sudarytą darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu sprendimo įsiteisėjimo dieną.

52Priteisti ieškovei V. B., asmens kodas ( - ) iš atsakovės UAB „Nebranga“, juridinio asmens kodas 133993012, 59,95 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 95 ct) (priskaitytina suma) darbo užmokesčio, 3,11 eur (trijų eurų 11 ct) (priskaitytina suma) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 74,97 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 97 ct) (priskaitytina suma) išeitinę išmoką, 119,93 Eur (šimtą devyniolika eurų 93 ct) (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015 m. gruodžio 22 d.), 3,57 Eur (trijų eurų 57 ct) (priskaitytina suma) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos ir vėlavimo atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. gruodžio 23 d.) iki jo įsiteisėjimo ir 3,57 Eur (trijų eurų 57 ct) (priskaitytina suma) vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

53Sprendimo dalį dėl 74,97 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 97 ct) (priskaitytina suma) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo vykdyti skubiai.

54Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

55Priteisti atsakovei UAB „Nebranga“, juridinio asmens kodas 133993012, iš ieškovės V. B., asmens kodas ( - ) 157,50 Eur (šimto penkiasdešimt septynių eurų 50 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

56Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Nebranga“, juridinio asmens kodas 133993012, 368 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Ši suma turi būti pervesta į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

57Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Nebranga“, juridinio asmens kodas 133993012, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio, 3,57 Eur (tris eurus 57 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Šios sumos turi būti pervestos į VMI prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“.

58Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei... 2. Ieškovė pateikė teismui ieškinį (b.l. 3-4, t. 1) ir patikslintą ieškinį... 3. Atsiliepimais į ieškinį (b.l. 22-25, t. 1) ir patikslintą ieškinį (b.l.... 4. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 5. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 6. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teikdama patikslintą ieškinį ieškovė... 7. Be to, ieškiniu ieškovė prašo atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti.... 8. Dėl ieškovę su atsakove iki darbo sutarties sudarymo siejusių teisinių... 9. Kaip matyti iš 2014 m. spalio 10 d. trišalės mokymo sutarties (b.l. 91-94,... 10. Dėl 2015 m. lapkričio 25 d. darbo sutarties nutraukimo teisėtumo... 11. Byloje reiškiamas reikalavimas pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo... 12. Kaip matyti iš į bylą pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b.l.... 13. Vertinant ieškovės reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo... 14. Kaip minėta, faktą, jog ieškovė nebuvo darbe, atsakovė grindžia darbo... 15. Pabrėžtina, jog darbdavys neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos... 16. Be to, ieškovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų visuma leidžia... 17. Akcentuotina ir tai, jog atsakovės nesilaikymas drausminės nuobaudos skyrimo... 18. Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu tenkinti ieškinio... 19. Dėl 2014 m. gruodžio 12 d. darbo sutarties nutraukimo teisėtumo... 20. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo pripažinti neteisėtu su ja sudarytos 2014... 21. Kartu pabrėžtina, jog pripažinus neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo... 22. Kartu dėmesys atkreiptinas ir į bandomojo laikotarpio įtvirtinimo Darbo... 23. Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu tenkinti reikalavimą dėl... 24. Dėl reikalavimo priteisti ieškovei darbo užmokestį ... 25. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio turinio, ieškovė laikosi pozicijos, jog... 26. Vertinant į bylą pateiktus duomenis, susijusius su ieškovės darbo laiko... 27. Kartu akcentuotina, jog, kaip minėta, atsakovė neįrodė, kad ieškovė... 28. Kartu pabrėžtina, jog ieškovės atleidimą iš darbo 2014 m. gruodžio 9 d.... 29. Pabrėžtina, jog atleidžiant iš darbo ieškovei paskaičiuota 33,66 Eur... 30. Dėl ieškovės atleidimo iš darbo 2015 m. birželio 4 d. pripažinimo... 31. Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, spręstina dėl... 32. Nagrinėjamu atveju darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu... 33. Vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei priklauso 1 mėn.... 34. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m.... 35. Vadovaujantis DK 300 straipsnio 4 dalimi, ieškovė turi teisę reikalauti iš... 36. Dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos taikymo... 37. Vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, darbdavys, vėluojantis laiku... 38. Sprendimo dalis dėl 74,97 Eur (priskaitytina suma) vieno mėnesio vidutiniam... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 40. Ieškinį patenkinus iš dalies spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 41. Skirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas akcentuotina, jog buvo... 42. Pabrėžtina, jog buvo atmesta ieškinio dalis dėl 300 Eur darbo užmokesčio... 43. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog valstybė, teikdama jai teisines... 44. Remiantis ta pačia proporcija iš atsakovės valstybei priteistinas dalies... 45. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 925 Eur atstovavimo išlaidas (b.l.... 46. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270... 47. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 48. Panaikinti ieškovei V. B. 2014 m. gruodžio 4-9 dienomis fiksuotas... 49. Pripažinti neteisėtu ieškovės V. B. atleidimą iš darbo 2014 m. gruodžio... 50. Pripažinti neteisėtu ieškovės V. B. atleidimą iš darbo 2015 m. birželio... 51. Ieškovės į darbą negrąžinti, ieškovės su atsakove sudarytą darbo... 52. Priteisti ieškovei V. B., asmens kodas ( - ) iš atsakovės UAB... 53. Sprendimo dalį dėl 74,97 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 97 ct)... 54. Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.... 55. Priteisti atsakovei UAB „Nebranga“, juridinio asmens kodas 133993012, iš... 56. Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Nebranga“, juridinio asmens kodas... 57. Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Nebranga“, juridinio asmens kodas... 58. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...