Byla I-447-644/2014
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,
2sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei, dalyvaujant pareiškėjui I. Š. , atsakovo atstovo Kauno tardymo izoliatoriaus atstovei D. S. ,
3viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Nustatė
4Pareiškėjas I.Š. skundą palaikė ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1000 Lt (tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimui.
5Pareiškėjas savo skunde (b.l. 6) bei teismo posėdžių metu nurodė, kad 2013 m. lapkričio 21 d. jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje, iš artimųjų paštu gavo smulkų paketą, kuriame buvo įdėti įvairūs žurnalai, laikraščiai bei studento sąsiuvinis su įvairiomis formulėmis, patarimais, skirtas mokytis. Pakuotė, kurioje buvo sąsiuvinis, pareiškėjo akivaizdoje buvo atplėšta, patikrintas jos turinys, draudžiamų daiktų nebuvo rasta, tačiau nieko nepaaiškinus bei nesurašius jokio dokumento apie daiktų paėmimą, buvo paimtas pareiškėjui atsiųstas sąsiuvinis. Šis sąsiuvinis nėra įtrauktas į draudžiamų daiktų sąrašą, todėl buvo paimtas neteisėtai. Be to, tokio sąsiuvinio pareiškėjas negalėjo įsigyti, nes tokiais sąsiuviniais neprekiaujama. Taip atsakovo atstovas apribojo pareiškėjo teisę naudotis jam priklausančiu daiktu, sutrukdė mokytis bei ruoštis egzaminams, dėl ko, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1000 Lt.
6Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 8-9) bei atsakovo atstovai teismo posėdžių metu nurodė, jog Kauno tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo laikomas nuteistojo teisėmis, jo teisinę padėtį reglamentavo Bausmių vykdymo kodeksas. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 24 str. 1 d. nuostatas suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda. Spauda yra reguliariai leidžiami leidiniai: laikraščiai, žurnalai, biuleteniai bei neperiodinė spauda – nereguliariai leidžiamos visuomenės informavimo priemonės, įvairių pavadinių, apimties ir formato, skirtingai įforminti leidiniai, tokie, kaip knygos, brošiūros, rinkiniai, lankstinukai ir pan. Nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei Suėmimo vykdymo įstatymas nenumato sąsiuvinių perdavimo nuteistiesiems ar suimtiesiems. Sąsiuvinius jie turi teisę įsigyti parduotuvėje, pateikę prašymą. Darbuotoja, kuri paėmė smulkiajame pakete rastą sąsiuvinį veikė laikydamasi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo skundas atmestinas.
7Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
8Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis patyrė kalėdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, šios institucijos pareigūnei neperdavus jam artimųjų atsiųsto sąsiuvinio, dėl ko jis negalėjo mokytis ir patyrė neturtinę žalą.
9Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
10Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
11BVK 67 straipsnis numato, jog nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose teisinę padėtį reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas ir Suėmimo vykdymo įstatymas.
12Suimtųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau ir – Taisyklės).
13Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato suimtųjų teisę gauti per tris mėnesius vieną pašto ar perduodamą drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tokių perdavimų (siuntinių) tvarką nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės.
14Taisyklių 58 punktas nustato, jog pašto siuntinys ar smulkusis paketas su spauda perduodamas suimtajam, kurio vardu jis gautas, prieš tai jo akivaizdoje atidarius ir patikrinus, ar jame nėra daiktų, kurių perdavimas nenumatytas Suėmimo vykdymo įstatyme. Pašto siuntinyje ar smulkiajame pakete su spauda rasti daiktai ir reikmenys, kurių Suėmimo vykdymo įstatyme nenumatyta, perduodami saugoti arba sunaikinami (Taisyklių 59 p.).
15Pagal aukščiau nurodytas teisės aktų normas suimtajam gali būti perduodamas drabužių, avalynės siuntinys ir smulkieji paketai su spauda.
16Byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 21 d. pareiškėjui paštu buvo atsiųstas smulkusis paketas su spauda, kuriame buvo laikraščiai, žurnalai ir sąsiuvinis (b.l. 14-15). Šiame pakete buvęs sąsiuvinis jam neįteiktas (b.l. 14-15).
17Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjui perduotas sąsiuvinis gali būti laikomas spauda.
18Pagal Lietuvių kalbos žodyną „Spauda“ – periodiniai ir neperiodiniai leidiniai, raštija, literatūra. „Sąsiuvinis“ – susiūti popieriaus lapai su viršeliais rašyti (http://www.lkz.lt/startas.htm).
19„Spauda“ – pramoninis leidinių spausdinimas, jo būdas, poligrafija. Taip pat spauda suprantama visa tai, kas išspausdinta (Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, Lietuvių kalbos institutas, 2000 Vilnius, p. 722).
20„Spauda“ - spaudžiant ir elektromagnetiniam laukui veikiant purškimo būdu ant popieriaus gauto teksto tiražavimas, atliekamas atitinkamai paruošus spausdinimo formas. Taip pat spauda gali būti vadinama spaustuvės, leidyklos, redakcijos ir kitų panašių organizacijų produkcija. Spauda pagal leidinio ir laiko ryšį skirstoma į kelias grupes: 1) periodinė spauda - reguliariai leidžiamų leidinių (tuo pačiu pavadinimu, vienodai įformintų, numeruotų bei datuotų, dažniausiai vienodos apimties ir vienodo formato) visuma. Pvz.: laikraštis, žurnalas, biuletenis ir 2) neperiodinė spauda - nereguliariai leidžiamos visuomenės informavimo priemonės, įvairių pavadinimų, apimties ir formato, skirtingai įforminti leidiniai. Pvz.: knyga, brošiūra, rinkinys, lankstinukas, albumas“ (http://lt.wikipedia.org/wiki/Spauda).
21Teismo posėdyje apklausta pareiškėjo motina liudytoja J. Š. paaiškino, jog ji nupirko sūnui sąsiuvinį, kuris nebuvo perduotas pareiškėjui, sąsiuvinis buvo naujas, skirtas rašymui, jame nieko nebuvo prirašyta, formulės buvo atspausdintos viršeliuose.
22Įvertinus šiuos liudytojos parodymus, darytina išvada, jog sąsiuvinis, kurį buvo atsisakyta įteikti pareiškėjui, buvo tuščias, skirtas rašymui, todėl negali būti laikomas spauda. Kadangi sąsiuvinių perdavimas Suėmimo vykdymo įstatyme bei Taisyklių nuostatose nėra numatytas, todėl Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnė teisėtai ir pagrįstai atsisakė įteikti pareiškėjui jam atsiųstą sąsiuvinį bei perdavė jį saugojimui (Taisyklių 58 ir 59 p.).
23Pareiškėjas tvirtina, jog pareigūnė nesurašė jokio sąsiuvinio poėmio akto. Pagal Taisyklių 60 p. nuostatas, suimtųjų gauti siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda apskaitomi Suimtojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje ir Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnale (Taisyklių 60 p.). Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnale buvo įrašyti duomenys apie sąsiuvinio poėmį bei apie jo grąžinimą pareiškėjo artimiesiems (b.l. 14-15, 34-35). Nors į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad buvo tinkamai užpildyta Suimtojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelė, tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai (pareiškėjo kildinamai neturtinei žalai atsirasti), nes minėtos kortelės neužpildymas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Byloje ginčo dėl to, ar sąsiuvinis buvo paimtas, nėra, esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo sąsiuvinis grąžintas pareiškėjo artimiesiems (b.l. 33-35), šią aplinkybę patvirtinto ir liudytoja apklausta J. Š. .
24Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Kauno tardymo izoliatoriaus) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus.
25Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. teismas,
Nutarė
27Pareiškėjo I. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
28Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.