Byla 2A-1187/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo BAB bankas „Snoras“ ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys BUAB „Vidmantas ir kompanija“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas BAB bankas „Snoras“ pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovės A. V. 738 132,32 Lt skolą bei 9,7 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Vidmantas ir kompanija“ 2010 m. vasario 3 d. pasirašė kredito sutartį dėl 686 000 Lt kredito suteikimo, kuris ir buvo suteiktas. Kredito sutartimi buvo nustatyti daliniai kredito grąžinimai bei galutinė kredito grąžinimo data – 2015 m. gruodžio 28 d. Kredito sutartimi buvo susitarta dėl kintamos metinės palūkanų normos bei dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną mokėti uždelstą dieną. Be kitų prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolių, už prievolių pagal Kredito sutartį tinkamą įvykdymą 2010 m. vasario 3 d. laidavimo sutartimi laidavo atsakovė A. V..

5Teigia, jog trečiasis asmuo Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, daugiau kaip 14 kalendorinių dienų vėlavo grąžinti kredito dalį (nuo 2011-01-28), sumokėti palūkanas ir delspinigius, nepateikė finansinės atskaitomybės už 2011 m. I ketvirtį, nuo 2011 m. balandžio 1 d. nedraudė įkeistos įrangos, dalies įkeistos įrangos nerasta pas BUAB „Vidmantas ir kompanija“, dėl ko nebeliko realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, todėl vadovaudamasis Kredito sutarties 14.4 punkte numatytomis sąlygomis ieškovas 2011 m. gegužės 31 d. raštu pranešė BUAB „Vidmantas ir kompanija“ ir laiduotojai, kad nuo 2011 m. birželio 14 d. vienašališkai nutraukia Kredito sutartį. Po Kredito sutarties nutraukimo ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Vidmantas ir kompanija“ iškėlimo ir 2012 m. kovo 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas UAB „Vidmantas ir kompanija“ iškėlė bankroto bylą. Ieškovas BUAB „Vidmantas ir kompanija“ bankroto byloje pateikė finansinį reikalavimą, susidariusį pagal Kredito sutartį, 738 132,32 Lt sumai, kurį BUAB „Vidmantas ir kompanija“ pripažino ir kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartimi. Nutraukus Kredito sutartį ieškovas pareikalavo iš laiduotojos iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti susidariusį 738 132,32 Lt įsiskolinimą pagal Kredito sutartį, tačiau laiduotoja net dalies skolos negrąžino.

6LR CK 6.81 str. numato, jog tais atvejais, kuomet prievolė yra neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas prieš kreditorių atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. CK 6.6 str. numatyta, jog tais atvejais, kuomet skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Išieškojimas iš trečiojo asmens vykdomas bankroto procedūros metu, todėl ieškovas prašo priteisti skolą tik iš laiduotojos.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškovo BAB „Snoras“ ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės A. V. ieškovui BAB banko „Snoras“ 738 132,32 Lt skolą bei 9,7 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-08-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės A. V. 11 381 Lt žyminio mokesčio ir 19,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso priteisti 11 400,65 Lt. Nurodė, kad pagrindinei skolininkei neįvykdžius prievolės pagal paskolos sutartį, ši suma pagal galiojančią ir nenuginčytą laidavimo sutartį turi būti priteista iš solidariosios skolininkės atsakovės A. V.. CK 6.81 straipsnyje numatyta, kad laiduotojo atsakomybė yra solidari, sutartyje jokių išlygų dėl laiduotojos atsakomybės nenustatyta, todėl, teismo nuomone, ieškovas turi teisę reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų laiduotojas (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

8Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl skolos dydžio. UAB „Vidmantas ir kompanija“ bankroto byloje patvirtintas 738 132,32 Lt reikalavimas, todėl papildomai įrodinėti skolos dydį nereikia, nes įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartyje nustatyti faktai turi prejudicinę galią.

9Teismas taip pat tenkino prašymą priteisti 9,7 proc. dydžio procesines palūkanas, nurodė, kad prievolės jas mokėti yra asmeninė atsakovės prievolė, ji bylinėjimosi laikotarpiu naudojosi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo mokėti laidavimo sutartimi numatytas palūkanas.

10Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas, suteikdamas trečiajam asmeniui kreditą, netinkamai įvertino jo turtinę padėtį bei savo galimą riziką. Teismas nurodė, kad paraiškoje kreditui gauti trečiasis asmuo pateikė duomenis apie savo veiklą, pats pasiūlė skolinio įsipareigojimo užtikrinimo priemones, pateikė Verslo planą įmonės veiklai plėtoti, turto vertės nustatymo ataskaitą. Kredito suteikimo metu trečiasis asmuo neturėjo skolų SODRAI ar valstybės ar savivaldybės biudžetui, be to, trečiasis asmuo pateikė išsamius duomenis apie savo finansinę būklę, numatomą gauti pelną, todėl teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad bankas išdavė kreditą trečiajam asmeniui tinkamai neįvertinęs jo turtinės padėties.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas netyrė jokių laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių ir pačios laidavimo sutarties, nesiaiškino šalių ikisutartinių santykių ir nesiaiškino, ar apeliantei, kaip laiduotojai, buvo tinkamai atskleistas laidavimo prievolės turinys ir sąlygos. Teismas nevertino atsakovės argumentų, kad bankas, suteikdamas kreditą, privalėjo įsitikinti, kad įsigyjamas turtas, įkeičiamas ar kitas, iš kurio gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas reikalavimas, kad kliento finansinė būklė leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti įsipareigojimus, kad klientas vykdė ir vykdo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms. Teismas taip pat neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, kad kredito įstaigai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, kad bankas, versdamasis paskolų suteikimu, prisiima su tuo susijusią riziką. Apeliantė pažymėjo, kad itin reikšminga aplinkybė, kad trečiasis asmuo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantinę išmoką išmokės tik po to, kai skolininkas ar/ir solidarūs skolininkai neįvykdo prievolės ir skolos nepavyksta išieškoti iš paskolos grąžinimui užtikrinti pateiktų priemonių.

132. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino laidavimo sutarties turinio, jos sudarymo aplinkybių ir ikisutartinių santykių. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei sudarymo aplinkybes, turi būti atsižvelgiama į įprastines sutarties sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Laidavimo sutartyje nėra nurodyta, kad laidavimo sutarties sąlygos su laiduotoju buvo individualiai aptartos. Apeliantė, kaip laiduotoja, turėjo žinoti, už kokią prievolę ji laiduoja, ar paskola bus naudojama skolininko verslo ar asmeniniams poreikiams tenkinti, ar yra suteiktų garantijų ir kokios jos yra. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl apeliantės kaip laiduotojos informavimo apie visas kreditavimo sąlygas, trečiojo asmens skolininkui suteiktos garantijos įvykdymo sąlygas. Teismas neįvertino, kad ieškovas pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio reikalavimus. CK 6.253 straipsnio 5 dalis numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, t. y. tokių, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Be to, skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6 259 straipsnis).

143. Teismas nepagrįstai prieteisė iš atsakovės 9,7 proc. dydžio procesines palūkanas, nes tokio dydžio palūkanos yra siejamos su komerciniais santykiais, o fizinių asmenų laidavimo sandoris nėra komercinio pobūdžio. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi galėjo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą BUAB „Snoras“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti iš atsakovės ieškovui priteistą skolą iki 368 553,82 Lt, kitos sprendimo dalies dėl priteistų procesinių palūkanų nekeisti. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovas, suteikdamas kreditą pagrindiniam skolininkui, pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio reikalavimus. Teismui buvo pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys minėto straipsnio nuostatų reikalavimų vykdymą. Ieškovas taip pat nesutinka, kad apeliantei nebuvo atskleistas laidavimo sutarčių tyrinys, kad jai nebuvo žinomos sutarties sudarymo aplinkybės. Iš laidavimo sutarties 6, 10 ir 18 punktų matyti, kad sutartyje buvo nurodytos visos užtikrinimo priemonės pagal laidavimo sutartį, sutartyje nurodyta apeliantės teisė gauti iš banko visą informaciją apie kredito sutartį, be to, pačioje sutartyje nurodyta, kad ji prieš laidavimo sutarties pasirašymą gavo kreditavimo sutarties kopiją. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad apeliantė yra didžiausia BUAB „Vidmantas ir kompanija“ akcininkė, todėl sutrikus įmonės atsiskaitymams su banku, jai buvo siunčiama visa informacija. Byloje taip pat nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės atsakomybės sumažinimo, nes nėra nustatytos aplinkybės dėl ieškovo tyčios ar neatsargumo, dėl kurių galėjo atsirasti nuostoliai. Ieškovas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais dėl procesinių palūkanų sumažinimo, nes atsakovė neįvykdė savo prievolės, atsiradusios iš laidavimo sutarties, o dėl šių palūkanų dydžio šalys yra susitarusios laidavimo sutarties 6.6 punkte. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kad šalių susitarimas dėl palūkanų prieštarautų įstatymams, sąžiningumo bei protingumo principams, todėl nėra pagrindo keisti palūkanų dydį.

16Ieškovas taip pat nurodė, kad po 2013 m. rugsėjo 17 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovui buvo grąžinta 369 578,50 Lt skolos, liko negrąžinta 368 553,82 Lt. Kadangi laiduotojo ir skolininko atsakomybė yra solidari, įvykdžius dalį prievolės, atsakovės atsakomybės dydis taip pat mažėja.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo spendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).

18Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės kaip laiduotojos atsakomybės kreditoriui BAB „Snoras“ negrąžinus 738 132,32 Lt skolos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus, priėjo prie išvados, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl jį tenkino. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, mano, kad ieškovas, suteikdamas kreditą trečiajam asmeniui, pažeidė Finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 31 straipsnio reikalavimus, todėl yra pagrindas spręsti dėl atsakovės kaip laiduotojos atsakomybės panaikinimo ar sumažinimo.

19Teisėjų kolegija, analizuodama šį atsakovės skundo argumentą pastebi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad FĮĮ 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas finansų įstaigai įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus. Finansų įstaigos kliento sąvoka atskleista FĮĮ 2 straipsnio 8 dalyje – tai asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas. Dėl to asmenys, laiduojantys už finansų įstaigos klientą, nėra finansinių paslaugų gavėjai, taigi nėra finansų įstaigos klientai, todėl jiems netaikytinos FĮĮ 31 straipsnio nuostatos. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal FĮĮ 31 straipsnio 3 dalį finansų įstaiga, prieš skolindama klientui lėšas, įpareigojama imtis nurodytoje teisės normoje išvardytų priemonių, įsitikinti kliento finansiniu pajėgumu, taip užtikrinant geresnę jos pačios interesų apsaugą, kartu bendrą finansų sistemos stabilumą. Finansų įstaigų įstatymas – vienas iš finansų teisės šaltinių, jis nereglamentuoja šiame įstatyme nurodytų pareigų nevykdymo padarinių sutarčių pagrindu atsiradusių prievolių vykdymui. Už viešosios teisės normose nustatytos finansų įstaigos pareigos valdyti kredito riziką netinkamą vykdymą jai gali būti taikomos atitinkamos administracinio poveikio priemonės. Pagal FĮĮ 50 straipsnio 2 dalies 5 punktą, jeigu finansų įstaiga pažeidžia įstatymų reikalavimus dėl finansų įstaigos saugios ir patikimos veiklos, tai priežiūros institucija, atlikdama jos kompetencijai priskirtų finansų įstaigų priežiūrą, turi teisę taikyti įstatymų nustatytas poveikio priemones. Taigi viešosios teisės normos pažeidimas nėra pagrindas kilti sutarties šalių ir įstatyme nenustatytiems teisiniams padariniams prievoliniuose teisiniuose santykiuose su laiduotoju, pvz., atleisti laiduotoją nuo sutartimi prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014, 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014 ).

20Įvertinusi kasacinio teismo išaiškinimus ir apeliantės skundo argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad ieškovo (banko) veiksmai suteikiant kreditą trečiajam asmeniui, sudaro pagrindą visiškai ar iš dalies atleisti atsakovę nuo prievolės įvykdymo. Nors apeliantė savo skunde nurodo, kad teismas netyrė ir nevertino kreditavimo ir laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybių, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas vertino minėtų sutarčių turinį, bankui pateiktus dokumentus ir šių sandorių sudarymo aplinkybes. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė, buvo viena daugiausia trečiojo asmens akcijų turinčių akcininkų (t. 1, b. l. 15), jai buvo pranešama apie kredito sutarties netinkamą vykdymą (t. 1, b. l. 16), todėl nėra pagrindo sutikti su jos argumentais, kad jai nebuvo žinomos ir atskleistos laidavimo sutarties sudarymo sąlygos, nežinomos reikšmingos aplinkybės.

21Apeliantė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį dėl 9,7 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nurodo, kad iš apeliantės galėjo būti priteistos įstatyme numatyto dydžio (5 procentų) metinės palūkanos. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio apeliantės argumento nurodo, kad didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl minėtų principų pažeidimo šalims susitariant dėl mokėtinų procesinių palūkanų dydžio sutarties pažeidimo atveju.

22Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Iš byloje pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad pagrindinis skolininkas grąžino 369 578,50 Lt skolos ir liko negrąžinta 368 553,82 Lt skolos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslinamas ir iš atsakovės priteista skola sumažinama iki 368 553,82 Lt.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės A. V. priteista 738 132,32 Lt skola, patikslinti ir priteistą suma sumažinti iki 368 553,82 Lt.

25Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas BAB bankas „Snoras“ pateikė teismui ieškinį, prašydamas... 5. Teigia, jog trečiasis asmuo Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų... 6. LR CK 6.81 str. numato, jog tais atvejais, kuomet prievolė yra neįvykdyta,... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškovo BAB... 8. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl skolos dydžio. UAB... 9. Teismas taip pat tenkino prašymą priteisti 9,7 proc. dydžio procesines... 10. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas, suteikdamas... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013... 12. 1. Teismas netyrė jokių laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių ir pačios... 13. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino laidavimo sutarties... 14. 3. Teismas nepagrįstai prieteisė iš atsakovės 9,7 proc. dydžio procesines... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą BUAB „Snoras“ prašo Vilniaus apygardos... 16. Ieškovas taip pat nurodė, kad po 2013 m. rugsėjo 17 d. pirmosios instancijos... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės kaip laiduotojos atsakomybės... 19. Teisėjų kolegija, analizuodama šį atsakovės skundo argumentą pastebi, kad... 20. Įvertinusi kasacinio teismo išaiškinimus ir apeliantės skundo argumentus,... 21. Apeliantė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį dėl 9,7 procentų dydžio... 22. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria iš... 25. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas....