Byla A-143-563-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, valstybės įmonei Valstybiniam žemėtvarkos institutui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja V. B. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (T 1, b. l. 2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas) per 1 mėnesį priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. B. vardu į 3 ha žemės, esančios ( - ).

5Pareiškėja nurodė, kad jos senelė M. B. ( - ) nuosavybės teisėmis valdė 3 ha dydžio žemės sklypą. Senelė mirė ( - ). Jos mama M. G., M. B. dukra, 1991 m. kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Ji mirė ( - ), nesulaukusi sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėja teigė, kad daug kartų kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į paminėtą žemę, tačiau atsakovas tik žada grąžinti žemę, bet iki šiol sprendimo nepriima.

6Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 103 – 105) prašė skundą atmesti.

7Atsakovas nurodė, kad remdamasis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-608-15/2004, nustačiusiu juridinę reikšmę turintį faktą, jog buvusi savininkė M. B. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3 ha žemės sklypą ( - ), pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą, Vilniaus mieste, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (toliau – Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) 2004 m. gegužės 29 d. parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 323P M. G., nurodydamas, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 3 ha žemės. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-7678-01 nuo 2004 m. spalio 18 d. buvo pradėtas rengti Pikeliškių kadastro vietovės teritorijos, priskirtos Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d., žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas Kryžiokų, Birelės, Naujanerių, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų ir Balsių gyvenamųjų namų kvartalo teritorijose. Šiuo įsakymu patvirtintas piliečių, kurie pageidauja susigrąžinti žemę minėtų kaimų teritorijoje, sąrašas, į kurį įtraukta ir M. G. pavardė. Minėto projekto papildymą trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas (toliau – VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas) turėjo parengti iki 2005 m. liepos 31 d., tačiau 2005 m. liepos 29 d. raštu Nr. VS2-61 informavo, kad dėl gautos papildomos planinės dokumentacijos apie Babinių, Staviškių, Ožkinių ir Riešės buvusių kaimų ribas nebus parengtas, ir prašė projekto rengimo terminą atidėti iki 2005 m. gruodžio 30 d. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 patvirtinti Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų plotai ir ribos. Valstybiniai miškai, esantys Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje ir iki 1995 m. birželio 1 d. buvusioje teritorijoje buvo įtraukti į valstybinės reikšmės miškų plotus. Pareiškėjai suprojektuotame žemės sklype esantis miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir jo plotas įtrauktas į šių miškų plotų sąrašą. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnį, miškai, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams (šių miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė), iš piliečių išperkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytą tvarką. Atsakovas teigė, kad sprendimas dėl žemės sklypo grąžinimo M. G. vardu gali būti priimtas tiktai po to, kai VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas suprojektuos grąžintiną žemės sklypą, nes sklypų formavimas nepriskirtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos kompetencijai. Be to, VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas informavo, jog nuosavybės teisės M. G. vardu gali būti atkurtos, patikslinus suprojektuoto 2,73 ha sklypo ribas. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto projekto autorius Pranciškus Lukševičius, dalyvaujant pareiškėjai, suprojektuoto 2,73 ha sklypo ribų patikslinimui apžiūrėjo vietoje galimos grąžinti natūra žemės plotą ir nustatė, kad bendros galimos grąžinti su namų valda žemės plotas sudaro apie 2 ha, o likusio iki 3 ha ploto

8grąžinti natūra nėra galimybių. Atsakovas pažymėjo, kad 2005 m. rugpjūčio 12 d. raštu

9Nr. (30)-B20-206-84 informavo pareiškėją, jog M. G. nuosavybės teisės į negrąžinamą apie 1 ha žemės plotą gali būti atkuriamos kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais atlyginimo būdais, tačiau pareiškėja kaip paveldėtoja su tuo nesutiko. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėja apie negalimumą suprojektuoti 3 ha grąžintiną natūra žemės sklypą buvo informuota minėtu 2005 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (30)-B20-206-84, tačiau skundą teismui pateikė praėjus

105 mėnesiams.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu

13(T 2, b. l. 11 – 14) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo Vilniaus apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į 2 ha žemės sklypą buvusios savininkės M. G. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę ( - ), gavus iš VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto patvirtintą ( - ) žemės reformos žemėtvarkos projektą.

14Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 patvirtino Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas. Valstybiniai miškai, esantys Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje ir iki 1995 m. birželio

151 d. buvusioje teritorijoje, buvo įtraukti į valstybinės reikšmės miškų plotus. Pareiškėjai suprojektuotame žemės sklype esantis miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir jo plotas įtrauktas į šių miškų plotų sąrašą. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad miškai, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams (šių miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė), iš piliečių išperkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytą tvarką. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nėra galimybės suprojektuoti 3 ha grąžintiną natūra žemės sklypą. Pažymėjo, jog pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, esančią po 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, vykdomas kaip kaimo vietovėje, t. y. grąžintini sklypai formuojami rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. Šių projektų rengėjas ( - ) yra VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 16 punktą nuosavybės teisės į žemę natūra atkuriamos pažymėjus grąžinamo žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinus jį vietovėje. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 103 punktą, atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančius ir natūra grąžinamus žemę, mišką bei vandens telkinius, laikomasi šios tvarkos: rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose per mėnesį nuo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo dienos parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kurią pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui; pagal byloje esančius dokumentus nustatytąja tvarka žemės reformos žemėtvarkos projekte šis specialistas suformuoja grąžinamus natūra žemės, miško, vandens telkinių sklypus, paženklina šiuos sklypus vietoje, surašo žemės, miško sklypų ribų vietos paženklinimo aktą, parengia kitus Žemės ūkio ministerijos patvirtintoje metodikoje nurodytus dokumentus ir pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylas apskrities viršininkui. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija galės priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai po to, kai VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas suformuos grąžintiną M. G. vardu žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinieriaus P. Lukševičiaus, kuris yra projekto autorius, aktas patvirtina, kad dalyvaujant pareiškėjai apžiūrėjo vietoje galimos grąžinti natūra žemės plotą ir nustatė, jog bendros galimos grąžinti su namų valda žemės plotas sudaro apie 2 ha, o likusio iki 3 ha ploto grąžinti natūra nėra galimybių. Teismas nustatė, kad pareiškėja Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (30)-B20-206-84 buvo informuota, jog M. G. nuosavybės teisės į negrąžinamą apie 1 ha žemės plotą gali būti atkuriamos kitais Atkūrimo įstatymo

1616 straipsnyje nustatytais būdais, tačiau pareiškėja kaip paveldėtoja su tuo nesutiko. Tačiau šią poziciją pareiškėja pakeitė teismo posėdžio metu ir sutiko, kad jai būtų suprojektuotas ir atkurtas natūra 2 ha žemės plotas.

17III.

18Pareiškėja apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 19 – 20) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir jį papildyti – įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir į 1 ha žemės, buvusios savininkės M. G. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos ( - ).

19Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti sprendimą ne tik dėl 2 ha žemės, kur yra jos sodyba, bet ir dėl visos jai grąžintinos žemės, tačiau to nepadarė

20ir pažeidė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas. Liko neišspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo dar į 1 ha žemės ploto.

21Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 23 – 24) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

221. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnis institucijoms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje ir nagrinėjančioms prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nustato sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procedūrą, todėl pareiškėjos argumentas, kad vadovaudamasis šia teisės norma teismas privalėjo priimti sprendimą, yra nepagrįstas.

232. Teismas, įvertinęs VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinieriaus P. Lukševičiaus aktą, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai nėra galimybės suprojektuoti 3 ha natūra grąžintino žemės sklypo, nes likęs 1 ha žemės plotas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, kadangi yra apaugęs valstybinės reikšmės mišku.

243. Teismas išsprendė klausimą dėl visos galimos grąžinti natūra žemės, t. y. galimų grąžinti natūra 2 ha ploto. Kadangi likęs natūra negrąžintinas žemės plotas (1 ha) yra apaugęs valstybinės reikšmės mišku ir priskirtas valstybės išperkamai žemei, pareiškėja turėtų pasirinkti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytus kompensavimo būdus.

254. Teismas pagrįstai konstatavo, kad posėdžio metu pareiškėja sutiko, jog jai būtų suprojektuotas ir atkurtas natūra 2 ha žemės plotas.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 26) nurodo, kad pareiškėjai 2006 m. lapkričio 22 d. vietovėje parodyti ir paženklinti žemės sklypai ( - ), pareiškėja ant dokumentų pasirašė. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 111 punktu, pareiškėjai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo bus priimtas per 6 mėnesius nuo žemėnaudos suprojektavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ir jos paženklinimo vietovėje.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji skundžia atsakovo neveikimą, kuris (pareiškėjos manymu) pasireiškia delsimu atkurti jai natūra buvusios savininkės M. B. (pareiškėjos senelės) turėtą tuomet ( - ) nuosavybės teisę į 3 ha žemės.

31Kolegija pažymi, kad nurodyto kaimo teritorija buvo priskirta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d., todėl teisiniai santykiai, dėl kurių kilo šis administracinis ginčas, reglamentuojami Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 16 punktu (Atkūrimo įstatymo 5 str. 6 d.).

32Pareiškėja skundžia atsakovo kaip institucijos, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 17 ir 18 straipsnius yra kompetentinga priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neveikimą, nurodydama, kad toks neveikimas tęsiasi nuo 1991 m., kai jos motina M. G. (mirusi ( - )) padavė prašymą dėl šios nuosavybės teisių atkūrimo. Tačiau iš bylos matyti, kad tik 2004 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos senelė M. B. nuosavybės teisėmis valdė minėtą žemę (T. 1, b. l. 3-4). Tai reiškia, kad jau vien dėl šios priežasties atsakovas (iki 2004-05) objektyviai negalėjo veikti taip, kaip to pageidauja pareiškėja.

33Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 16 punkto 6 pastraipą ir 103 punktą, nuosavybės teisės į žemę (priskirtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijai po 1995-06-01) natūra atkuriamos pažymėjus grąžinamo žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinus jį vietovėje. Tai reiškia, kad sprendimo dėl nuosavybė teisių į tokią žemę priėmimas saistomas atitinkamo žemėtvarkos projekto parengimo ir jo patvirtinimo. Iš bylos matyti, kad žemėtvarkos projekto, į kurį įtraukta buvusio ( - ) teritorija, rengimas yra pradėtas (nuo 2004-10-18), bet iki šio ginčo atsiradimo teisme (2006-01-10) nebuvo parengtas. Todėl pareiškėjos prašomo sprendimo nepriėmimas Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu negali būti pripažintas atsakovo neveikimu.

34Taigi konstatuotina, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

38Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja V. B. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (T 1, b. l. 2)... 5. Pareiškėja nurodė, kad jos senelė M. B. ( - ) nuosavybės teisėmis... 6. Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 103 – 105) prašė skundą... 7. Atsakovas nurodė, kad remdamasis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m.... 8. grąžinti natūra nėra galimybių. Atsakovas pažymėjo, kad 2005 m.... 9. Nr. (30)-B20-206-84 informavo pareiškėją, jog M. G. nuosavybės teisės į... 10. 5 mėnesiams.... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu... 13. (T 2, b. l. 11 – 14) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Teismas... 14. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 20 d.... 15. 1 d. buvusioje teritorijoje, buvo įtraukti į valstybinės reikšmės miškų... 16. 16 straipsnyje nustatytais būdais, tačiau pareiškėja kaip paveldėtoja su... 17. III.... 18. Pareiškėja apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 19 – 20) prašo pakeisti Vilniaus... 19. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti... 20. ir pažeidė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas. Liko... 21. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 23 – 24) prašo... 22. 1. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnis institucijoms, nurodytoms šio įstatymo... 23. 2. Teismas, įvertinęs VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinieriaus... 24. 3. Teismas išsprendė klausimą dėl visos galimos grąžinti natūra žemės,... 25. 4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad posėdžio metu pareiškėja sutiko, jog... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Apeliacinis skundas atmestinas.... 30. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji skundžia atsakovo neveikimą, kuris... 31. Kolegija pažymi, kad nurodyto kaimo teritorija buvo priskirta Vilniaus miesto... 32. Pareiškėja skundžia atsakovo kaip institucijos, kuri pagal Atkūrimo... 33. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 16 punkto 6 pastraipą ir 103... 34. Taigi konstatuotina, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 37. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimą... 38. Nutartis neskundžiama....