Byla I-3502-244/2012
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui J. Š., atsakovės atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2Pareiškėjas J. Š. skunde (b. l. 1–2) prašo priteisti jo naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 20 000 Lt neturtinės žalos.

3Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2009-12-11 iki 2012-01-26 jo laisvė buvo apribota pažeidžiant visus galiojančius teisės aktus. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose, kurių plotas yra apie 35–40 kv. m, periodiškai buvo kalinamas su 15–18 asmenų, o kamerose, kurių plotas yra apie 8 kv. m, kartu su 3–4 asmenimis. Pareiškėjui nebuvo suteikta net pusės gyvenamojo ploto, kuris priklauso pagal sveikatos ministro 1999 m. nutarimą ir Kalėjimų departamento 2010-05-11 įsakymą Nr. V-124. Dėl to, kad pareiškėjas buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant higienos normas, ankštose kamerose, patyrė neturtinę žalą.

4Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) atsiliepime į skundą (b. l. 15–24) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad Lietuvos higienos norma HN76:1999 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje nustatyta, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau 5 kv. m, galiojo iki 2010 m., vėliau buvo pakeistas vienam asmeniui tenkantis plotas į 3,6 kv. m. 2010-05-20 ryte, 2010-05-25 ryte, nuo 2010-06-17 iki 2010-06-24 ryto, 2010-06-29 ryte, nuo 2010-07-01 iki 2010-07-03 ryto, nuo 2010-07-08 iki 2010-09-24 ryto, nuo 2010-09-29 iki 2010-10-11 ryto, nuo 2010-10-13 vakaro iki 2010-11-03 ryto, nuo 2010-11-04 iki 2010-11-13 ryto, nuo 2010-11-16 iki 2010-12-06 ryto, 2010-12-07 ryte, nuo 2010-12-14 iki 2010-12-16 ryto, nuo 2010-12-21 vakaro iki 2011-01-02, nuo 2011-02-02 vakaro iki 2011-02-07 ryto, nuo 2011-02-08 iki 2011-02-11 ryto, nuo 2011-02-22 iki 2011-02-25 ryto, 2011-03-01 ryte, 2011-03-24 ryte, nuo 2011-03-31 iki 2011-04-04 ryto, 2011-04-06 ryte, 2011-04-08 ryte, nuo 2011-04-12 iki 2011-04-14 ryto, nuo 2011-04-18 iki 2011-05-19, 2011-09-19 ryte, 2011-10-03 ryte, nuo 2011-10-17 vakaro iki 2011-10-18 ryto, 2011-11-09 ryte, 2011-11-21 ryte, 2011-12-05 ryte, 2011-12-06 ryte, 2011-12-08 ryte, 2012-01-25 ryte, 2012-01-26 vakare pareiškėjui tenkantis plotas kameroje atitiko Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytą reikalavimą, kad vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribą. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi. Sprendžiant J. Š. reikalavimo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 12–14) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija, gavusi asmenų, laikomų kamerose, nusiskundimus dėl laikymo sąlygų, visada reaguoja ir pagal galimybes nedelsdama išsprendžia kilusias problemas; siekdama gerinti suimtųjų laikymo sąlygas, nuolat prižiūri kamerų būklę ir periodiškai, esant finansinėms galimybėms, atlieka kamerų remontą. Pareiškėjo nurodytu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:1999, kurioje buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 kv. m vienam asmeniui. Tačiau didžiąją dalį pareiškėjo nurodyto laikotarpio galiojo ir šiuo metu galioja laisvės atėmimo vietų įrengimą ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir priežiūros organizavimą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma NH 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šiuo metu nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, laikomiems Lukiškių TI-K, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie padarytą neturtinę žalą, bei kaip apskaičiuotas tariamos žalos dydis. Šiuo atveju nėra nustatyti atsakovo neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, dėl kurio kilo pareiškėjui tariama neturtinė žala. Pareiškėjas remiasi tik abstrakčiais teiginiais.

8Skundas tenkintinas iš dalies.

9Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų LukiškiųTI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu.

10Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. balandžio 11 d.), 6.15 punktas, kuris nustatė, kad laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų minimalios patalpos ir ploto normos tardymo izoliatoriaus kameroje tenkantis minimalus plotas vienam žmogui yra ne mažesnis kaip 5 kv. m.

11Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojęs nuo 2010 m. gegužės 14 d., nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

12Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

13Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. Š. atvyko į Lukiškių TI-K 2009-12-11 ir buvo kalinamas kamerose Nr. 108 (kurios plotas 7,38 kv. m), Nr. 299 (kurios plotas 7, 87 kv. m), Nr. 340 (kurios plotas 8,17 kv. m), Nr. 257 (kurios plotas 34,57 kv. m), Nr. 254 (kurios plotas 34,71 kv. m), Nr. 252 (kurios plotas 42,33 kv. m), Nr. 255 (kurios plotas 24,38 kv. m), Nr. 124 (kurios plotas 7,31 kv. m), Nr. 178 (kurios plotas 7, 94 kv. m), Nr. 148 (kurios plotas 8,02 kv. m), Nr. 190 (kurios plotas 7,94 kv. m), Nr. 219 (kurios plotas 6,90 kv. m), Nr. 123 (kurios plotas 7,42 kv. m), Nr. 285 (kurios plotas 7,08 kv. m), Nr. 310 (kurios plotas 7,77 kv. m), Nr. 273 (kurios plotas 7,79 kv. m), Nr. 379 (kurios plotas 6,94 kv. m) ir Nr. 387 (kurios plotas 29,44 kv. m). Jose tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui (o kartu ir pareiškėjui) teko minimaliai 1,23 kv. m ploto ir maksimaliai 10,58 kv. m ploto.

14Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu (nagrinėjamam ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2009-12-11 iki 2012-01-26), atlikdamas bausmę Lukiškių TI-K, pareiškėjas iš viso buvo kalinamas 1 141 parą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atitinkamais laikotarpiais gyveno patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis, nei yra teisės aktais nustatytas, patalpų plotas, t. y. nuo 2009-12-11 iki 2009-12-13 kameroje Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv. m buvo 6 asmenys; nuo 2009-12-14 iki 2010-01-24 kameroje Nr. 299, kurios plotas 7,87 kv. m, buvo 2–4 asmenys; nuo 2010-01-25 iki 2010-02-09 kameroje Nr. 340, kurios plotas 8,17 kv. m, buvo 2–4 asmenys; nuo 2010-02-10 iki 2010-04-01 kameroje Nr. 257, kurios plotas 34,57 kv. m, buvo 8–20 asmenų; nuo 2010-04-02 iki 2010-06-16, 2010-06-24 iki 2010-06-30 ir nuo 2010-07-03 iki 2010-07-07 kameroje Nr. 254, kurios plotas 34,71 kv. m, buvo 10–20 asmenų; nuo 2010-09-24 iki 2010-09-27, nuo 2010-10-11 iki 2010-10-13, 2010-11-03, nuo 2010-11-13 iki 2010-11-15, nuo 2010-12-06 iki 2010-12-13, nuo 2010-12-16 iki 2010-12-21 kameroje Nr. 252, kurios plotas 42,33 kv. m, buvo 12–14 asmenų; nuo 2011-01-03 iki 2011-02-02, 2011-02-07, nuo 2011-02-11 iki 2011-02-21, nuo 2011-02-25 iki 2011-03-30, nuo 2011-04-40 iki 2011-04-11, nuo 2011-04-14 iki 2011-04-17 kameroje Nr. 255, kurios plotas 24,38 kv. m, buvo 7–9 asmenys; 2011-05-20 kameroje Nr. 124, kurios plotas 7,31 kv. m, buvo 4 asmenys, nuo 2011-05-21 iki 2011-05-31 kameroje Nr. 178, kurios plotas 7,94 kv. m, buvo 3–4 asmenys; 2011-06-01 kameroje Nr. 148, kurios plotas 8,02 kv. m, buvo 3–4 asmenys; nuo 2011-06-02 iki 2011-11-08 kameroje Nr. 190, kurios plotas 7,94 kv. m, buvo 3–4 asmenys; nuo 2011-11-09 iki 2011-11-20 kameroje Nr. 219, kurios plotas 6,90 kv. m, buvo 2 asmenys; 2011-11-21 kameroje Nr. 285, kurios plotas 7,08 kv. m, buvo 3–4 asmenys; 2011-11-25 iki 2011-11-29 kameroje Nr. 310, kurios plotas 7,77 kv. m, buvo 3–4 asmenys; nuo 2011-11-30 iki 2011-12-14 kameroje Nr. 273, kurios plotas 7,79 kv. m, buvo 3–4 asmenys; nuo 2011-12-14 iki 2012-01-26 kameroje Nr. 379, kurios plotas 6,94 kv. m, buvo 2–4 asmenys. Iš to darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui per visą jo kalinimo laikotarpį, t. y. 1141 parą, 245 paras nebuvo užtikrintas vienam asmeniui kameroje tenkantis minimalus gyvenamasis plotas.

15Teismas atsižvelgia į tai, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nuolat kinta, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas visą jo nurodytą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį kalėjo perpildytose kamerose, tačiau yra pagrindo konstatuoti, kad atitinkamais laikotarpiais pareiškėjas kalėjo perpildytose kamerose

16Pabrėžtina ir tai, kad atsakovas pripažino ir neginčija aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu tam tikrais atvejais pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei yra nustatyta teisės aktuose, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad tam tikrais laikotarpiais buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 5 kv. m, o po 2010 m. gegužės 14 d. – 3,6 kv. m ploto, iš esmės nėra.

17Iš pareiškėjo skundo turinio (nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis) matyti, kad jis iš esmės neturtinės žalos atsiradimą sieja su teisės aktų reikalavimu dėl atitinkamo minimalaus kameros ploto nesilaikymo. Šiuo atveju pakankama nustatyti aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų kamerose, įvertinti pažeidimų trukmę ir mastą, kad būtų galima teigti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvę užtikrintas nustatytas tardymo izoliatoriaus kameroje tenkantis minimalus plotas vienam asmeniui.

18Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, apibūdinančius J. Š. kalinimo sąlygas, daro išvadą, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje tektų ne mažiau nei 5 kv. m kameros ploto (pagal iki 2010 m. gegužės 11 d. buvusį reglamentavimą), o nuo 2010 m. gegužės 14 d. – 3,6 kv. m ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija (Lukiškių TI-K) neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija ir jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A502-1774/2010, Nr. A502-1235/2012, Nr. A525-1247/2012), ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą). Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas dėl vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – žalos – nebuvimo laikytinas nepagrįstu.

19Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, jog administracinių teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009, Nr. A525-1163/2012) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

20Teismui nekyla abejonių dėl to, kad buvimas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, sukėlė pareiškėjui esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas.

21Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamo kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m ploto, o nuo 2010 m. gegužės 14 d. – 3,6 kv. m ploto, pažeidimo mastą (tai, kad ginčo laikotarpiu tam tikrais atvejais pareiškėjui teko mažesnis kalinimo kameros plotas, nei nustatyta norma, tačiau iš faktinių aplinkybių matyti, kad didžiąją laiko dalį kalint Lukiškių TI-K ši norma buvo nepažeista (t. y. 896 paras iš 1 141 kalėtos paros), šio pažeidimo trukmę, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl sveikatos sutrikdymo, bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 3 000 Lt.

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,

Nutarė

23Pareiškėjo J. Š. skundą patenkinti iš dalies.

24Priteisti pareiškėjui J. Š. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

25Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,... 2. Pareiškėjas J. Š. skunde (b. l. 1–2) prašo priteisti... 3. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2009-12-11 iki 2012-01-26 jo laisvė... 4. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių... 5. Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad Lietuvos higienos norma... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos... 7. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad... 8. Skundas tenkintinas iš dalies. ... 9. Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės... 10. Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Lietuvos higienos normos HN 76:1999... 11. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas 12. Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios... 13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. Š. atvyko į... 14. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu... 15. Teismas atsižvelgia į tai, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų... 16. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovas pripažino ir neginčija aplinkybės, jog... 17. Iš pareiškėjo skundo turinio (nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis... 18. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis,... 19. Pagal Civilinio kodekso 20. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad buvimas kamerose, neatitinkančiose... 21. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 23. Pareiškėjo J. Š. skundą patenkinti iš dalies.... 24. Priteisti pareiškėjui J. Š. iš atsakovės Lietuvos... 25. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...