Byla 2A-843-520/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė, Petras Jaržemskis, sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei, dalyvaujant ieškovui M. P., ieškovo atstovei advokatei Laurai Juozumaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui UAB „Respublikos leidiniai“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja T. B.),

Nustatė

2Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

31) pripažinti paskleistus duomenis - <...> M. P. padarė nusikalstamą veiką, t. y. prisipažino dalyvavęs inkasatorių apiplėšime ir sutiko bendradarbiauti su inkasatorių apiplėšimą tiriančiais teisėsaugininkais, suteikė jiems itin vertingos informacijos – neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo M. P. garbę ir orumą;

42) pripažinti atsakovo UAB „Respublikos leidiniai“ atsisakymą paneigti duomenis neteisėtu ir įpareigoti atsakovą UAB „Respublikos leidiniai“ adekvačiu informacijos paskleidimo būdu, t. y. laikraščio ne paskesniame nei 5 puslapyje su paneigimo anonsu „Paneigimas“ ne mažesniu šriftu nei buvo išspausdintas straipsnio tekstas, o paneigimo anonso tekstas „Paneigimas“ ne mažesniu šriftu nei straipsnio antraštės pavadinimas „Garsioje byloje netikėtas posūkis“, per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS Redakcija paneigia dienraščio „Respublika“ 2008 m. balandžio 22 d. Nr.90 (5441) išspausdintame T. B. straipsnyje „Garsioje byloje – netikėtas posūkis“ paskleistus duomenis, neva M. P. padarė nusikalstamą veiką, t. y. prisipažino dalyvavęs inkasatorių apiplėšime ir sutiko bendradarbiauti su inkasatorių apiplėšimą tiriančiais teisėsaugininkais, suteikė jiems itin vertingos informacijos. Aukščiau nurodyti ir paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir pažeidė M. P. garbę bei orumą“;

53) priteisti iš atsakovo UAB „Respublikos leidiniai“ ieškovui M. P. 30 000 Lt neturtinei žalai dėl garbės ir orumo pažeminimo atlyginti.

6Nurodė, kad 2008-04-22 dienraštis „Respublika“ Nr. 90 (5441) išspausdino T. B. straipsnį „Garsioje byloje – netikėtas posūkis“, kuriame apie jį išdėstyti teiginiai: „<...> vyras sutiko bendradarbiauti su inkasatorių apiplėšimą tiriančiais teisėsaugininkais, suteikė jiems itin vertingos informacijos. <...> nuoširdžiai prisipažinęs ir prabilęs vyras <...>“. Iš šių teiginių darytina išvada, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą, t. y. kiekvienam, net ir žemiausią išsilavinimą turinčiam asmeniui yra aišku, kad atsakovas, paskleisdamas tokią informaciją, iš tikrųjų pranešė visuomenei žinią, kad jis padarė nusikaltimą – inkasatorių apiplėšimą. Straipsnyje pateikti teiginiai neatitinka tikrovės ir pažemino jo garbę ir orumą, nekaltumo prezumpciją, todėl turi būti paneigti. Jis kreipėsi į atsakovą prašydamas paneigti paskleistus duomenis, tačiau atsakovas atsisakė išspausdinti paneigimą. Yra visos sąlygos, būtinos tam, kad būtų apginta ieškovo garbė bei orumas ir atlyginta neturtinė žala: straipsnis buvo išspausdintas dienraštyje, todėl žeminantys duomenys buvo paskleisti neapibrėžto skaičiaus asmenų ratui; atsakovo paskleisti duomenys nėra juos paskleidusio asmens nuomonė, kadangi paskleistiems duomenims galima pritaikyti tiesos kriterijų; straipsnyje buvo nurodyti konkretūs jo asmens duomenys, patalpinta nuotrauka, yra kita informacija, kuri apibūdina būtent ieškovą. Atsakovui – visuomenės informavimo priemonei - viešai išplatinus informaciją, nereikia įrodinėti aplinkybės, kad informacija tapo žinoma tretiesiems asmenims; tai, kad atsakovas paskleidė duomenis, kuriais pasakyta apie visuomenėje nepriimtinu laikomą ieškovo elgesį, patvirtina tai, jog kiekvienas, perskaitęs straipsnį, padarė vienareikšmę išvadą – ieškovas dalyvavo įvykdant nusikaltimą, yra vienas iš nusikaltimą padariusių asmenų; visi atsakovo paskleisti ir ieškinyje nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, o duomenys, dėl kurių paneigimo ieškovas kreipėsi į teismą, žemina jo garbę bei orumą. Atsakovas, apkaltindamas ieškovą nusikaltimo padarymu, padarė įtaką ieškovo savijautai, normalaus bendravimo galimybei visuomenėje bei savęs realizavimui, padarė didelę žalą reputacijai, sumažino bendravimo galimybes, sukėlė nepagrįstas visuomenės abejones dėl ieškovo elgesio ir veiksmų atitikimo įstatymams, dėl jo moralinių nuostatų ir vertybių, sumenkino ieškovo autoritetą, turėjo didelės neigiamos įtakos ieškovo darbui, apsunkino darbo paiešką, sukėlė nepalankią klientų ir kolegų reakciją. Paskleista tiesos neatitinkanti informacija sukėlė labai daug stiprių išgyvenimų ieškovui ir jo šeimai. Pablogėjo ieškovo santykiai su vaikais, nes visos ieškovo pastangos gyventi pagal teisės ir moralės nuostatas vaikų akivaizdoje buvo sunaikintos. Neturtinės žalos dydis nėra per didelis, nes ieškovas buvo apkaltintas nusikaltimo padarymu didelio susidomėjimo sulaukusioje rezonansinės bylos tyrimo eigoje, tikrovės neatitinkančios ir ieškovo garbę bei orumą žeminančios žinios, paskleistos plačiu mastu. Atsakovas tyčia, siekdamas kuo didesnio dienraščio perkamumo, taip pat siekdamas sustiprinti skaitytojo įspūdį, nurodė, kad informacija yra gauta iš policijos.

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2008-04-22 dienraštyje “Respublika” Nr.90 (5441) buvo išspausdintas T. B. straipsnis “Garsioje byloje – netikėtas posūkis”, straipsnyje nebuvo nurodyti tikslūs ieškovo duomenys – vardas ir pavardė, tekste nurodyti tik inicialai M. P. Tuo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS ir ieškovas buvo įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 3 d., padarymu, ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas ir pasižadėjimas neišvykti, ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo nutrauktas ir kardomosios priemonės panaikintos 2008-10-30 nutarimu. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad atsakovo paskleistos žinios viso straipsnio kontekste neprieštarauja gerai moralei, nepažeidžia asmens nekaltumo prezumpcijos, atitinka tikrovę. Teismas konstatavo, kad teiginiai, nurodyti straipsnyje: „vyras sutiko bendradarbiauti su inkasatorių apiplėšimą tiriančiais teisėsaugininkais, suteikė jiems itin vertingos informacijos“, „nuoširdžiai prisipažinęs ir prabilęs vyras“ nežemina ieškovo garbės ir orumo, nes šie teiginiai neįrodo nusikaltimo padarymo, ieškovo neteisėtos veikos, straipsnyje nėra nurodyti konkretūs ieškovo asmeniniai duomenys, iš straipsnio konteksto negalima padaryti išvados, kad ieškovas dalyvavo nusikaltime. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimai pripažinti atsakovo paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, atsakovo atsisakymą paneigti duomenis neteisėtu, įpareigoti atsakovą paskelbti paneigimą, yra nepagrįsti, teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

8Ieškovas M. P. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo UAB „Respublikos leidiniai“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas, kadangi priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, suformuotą teismų praktiką tokios kategorijos bylose. Teismas rėmėsi pažodiniu straipsnio tekstu ir padarė išvadą, kad atsakovo išspausdintame straipsnyje nurodyta informacija nepažeidė ieškovo garbės ir orumo, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos, nes, prisipažinti padarius nusikaltimą, nėra nieko smerktino. Teismas visiškai neįsigilino į tikrąją duomenų prasmę, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas prašė paneigti ne konkrečius žodžius, o duomenis, kurie tais žodžiais paskelbti, t. y. duomenis, apie ieškovo tariamą dalyvavimą nusikaltime. Tai, kad atsakovas paskleidė duomenis, kuriais pasakyta apie visuomenėje nepriimtinu laikomą ieškovo elgesį, patvirtina atsakovo teiginių analizė, t. y. kiekvienas asmuo, perskaitęs straipsnį padarė vienareikšmę išvadą, kad ieškovas dalyvavo įvykdant nusikaltimą. Tokie duomenys pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir yra savaime žeminantys asmens garbę ir orumą. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog duomenys buvo apie ieškovą, nes liudytojai patvirtino, jog iš inicialų jie suprato, kad straipsnyje yra rašoma apie ieškovą – tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 9 p. pateiktam išaiškinimui. Be to, teismas pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi neatsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis, iš kurių matyti, jog ir pats atsakovas suvokė, kad straipsnyje nurodyti duomenys yra būtent apie ieškovą, nevertino 2008-10-30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismas netinkamai taikė CK 2.24 str., nepagrįstai nustatė, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, nežeidžia asmens garbės ir orumo, netyrė ir nevertino pateiktų įrodymų apie tai, jog duomenys yra apie ieškovą, todėl netinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

9Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

10Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nenustatė, jog 2008-04-22 dienraštyje „Respublika“ išspausdintame žurnalisto T. B. straipsnyje „Garsioje byloje – netikėtas posūkis“ buvo paskleisti duomenys, kad ieškovas M. P. padarė nusikalstamą veiką, t. y. prisipažino dalyvavęs inkasatorių apiplėšime ir sutiko bendradarbiauti su inkasatorių apiplėšimą tiriančiais teisėsaugininkais, suteikė jiems itin vertingos informacijos, kad šie duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo M. P. garbę ir orumą, ir dėl to neįpareigojo atsakovo UAB „Respublikos leidiniai” paneigti šių duomenų ir nepriteisė ieškovui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo.

11Byloje nustatyta, kad 2008-04-22 dienraštyje „Respublika“ buvo išspausdintas žurnalisto T. B. straipsnis „Garsioje byloje – netikėtas posūkis“. Straipsnyje buvo rašoma apie tai, kad teismas į laisvę paleido vieną iš keturių inkasatorių apiplėšimu įtariamų vyrų – M. P. Straipsnyje buvo nurodyta, kad M. P. skirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas. Straipsnyje nebuvo nurodyti įtariamojo vardas ir pavardė, o buvo nurodomi inicialai – M. P. Straipsnyje taip pat buvo nurodoma, kad teisėsaugininkų sulaikytas M. P. įtariamas ne tik dalyvavęs ginkluotame apiplėšime, jam taip pat pateikti įtarimai ir nužudymo byloje, kurios ištakos siekia dar 1998 metus. Nurodyta, kad „<...> vyras sutiko bendradarbiauti su inkasatorių apiplėšimą tiriančiais teisėsaugininkais, suteikė jiems itin vertingos informacijos. <...> nuoširdžiai prisipažinęs ir prabilęs vyras <...>“ (b. l. 14). Ieškovas M. P., remdamasis šiomis sakinių dalimis, kreipėsi į UAB “Respublikos leidiniai” prašydamas paneigti tikrovės neatitinkančius bei asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, t. y. inkasatorių apiplėšimą (b. l. 15-16). Atsakovas UAB „Respublikos leidiniai” netenkino ieškovo prašymo, nurodė, kad paneigimo teksto neskelbs, nes asmuo turi teisę reikalauti paneigti tik tokias žinias, kurios neatitinka tikrovės ir žemina garbę bei orumą, o nurodytose straipsnio ištraukose nenurodyta ieškovo pavardė, prisipažinimas dar neįrodo nusikaltimo padarymo, sutikimas bendradarbiauti su teisėsauga yra teigiamas reiškinys, iš straipsnio teksto nėra aišku, kas prisipažino, kuo prisipažino, asmuo turi teisę prisipažinti ir paminėjimas apie tai straipsnyje visiškai nereiškia nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Laisva forma rašyti leidžiama, o jie paskelbė tik tai, apie ką juos informavo policija (b. l. 17). Ieškovas 2008-07-02 registruotu laišku išsiuntė UAB „Respublikos leidiniai” dar vieną reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančius bei asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis (b. l. 18-19). Šis reikalavimas taip pat nebuvo patenkintas. Ieškiniu ieškovas, vadovaudamasis CK 2.24 str., prašė pripažinti paskleistus duomenis, kad jis padarė nusikalstamą veiką, t. y. prisipažino dalyvavęs inkasatorių apiplėšime ir sutiko bendradarbiauti su inkasatorių apiplėšimą tiriančiais teisėsaugininkais, suteikė jiems itin vertingos informacijos, neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą; pripažinti atsakovo UAB „Respublikos leidiniai“ atsisakymą paneigti duomenis neteisėtu ir įpareigoti atsakovą UAB „Respublikos leidiniai“ adekvačiu informacijos paskleidimo būdu paneigti duomenis, priteisti iš atsakovo UAB „Respublikos leidiniai“ 30 000 Lt neturtinei žalai dėl garbės ir orumo pažeminimo atlyginti. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimų, nes nenustatė, kad buvo paskelbti apie ieškovą jo nurodomi duomenys, kad paskelbtos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, prieštarauja gerai moralei, pažeidžia asmens nekaltumo prezumpciją, o straipsnyje nėra tiesiogiai nurodyti ieškovo vardas ir pavardė, nėra konkrečių duomenų apie ieškovo asmenį. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad minėtame straipsnyje nebuvo paskelbti ieškovo nurodomi duomenys, kuriuos prašoma pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą, pripažintinos pagrįstomis, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai CK 2.24 str. pagrindu neginė ieškovo garbės ir orumo.

12Asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. gali būti ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) faktą, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Teismai, nustatydami duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti, kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė; ar duomenys tikrai buvo paskleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-113/2007). Nagrinėjant garbės ir orumo gynimo bylas taip pat svarbu įvertinti dar vieną svarbią aplinkybę – teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą santykį, galimą šių dviejų teisių konfliktą ir prioritetus bei žinias paskleidusios visuomenės informavimo priemonės elgesį – ar ji elgėsi sąžiningai, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-964/2000).

13Pagal bylos duomenis straipsnyje „Garsioje byloje – netikėtas posūkis“ nurodomas asmuo M. P. yra ieškovas M. P., nes M. P. buvo įtariamasis byloje dėl inkasatorių apiplėšimo, jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 3 d., kitiems asmenims, kurių inicialai būtų M. P., įtarimai nebuvo pareikšti. Ieškovui buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Byloje tokių įrodymų nėra, tačiau dėl to byloje nėra ginčo. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, kad kiti asmenys atpažino ieškovą, t. y. byloje buvo apklausti liudytojai V. P., G. S., kurie patvirtino, kad suprato, jog straipsnis yra apie ieškovą. Tačiau straipsnyje tiesiogiai nėra nurodyti duomenys, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, t. y. prisipažino dalyvavęs inkasatorių apiplėšime ir sutiko bendradarbiauti su inkasatorių apiplėšimą tiriančiais teisėsaugininkais, suteikė jiems itin vertingos informacijos. Įvertinus ieškovo ieškinyje nurodomų sakinių dalis, kurių pagrindu jis teigė, kad buvo paskleisti būtent tokie duomenys, įvertinus visame straipsnyje nurodytas aplinkybes, straipsnio kontekstą, darytina išvada, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad buvo paskleisti minėti duomenys.

14Ieškovo ieškinyje nurodytose atskirų sakinių dalyse: „<...> vyras sutiko bendradarbiauti su inkasatorių apiplėšimą tiriančiais teisėsaugininkais, suteikė jiems itin vertingos informacijos. <...> nuoširdžiai prisipažinęs ir prabilęs vyras <...>“, nėra jokių duomenų, kad ieškovas prisipažino, jog padarė nusikaltimą: inkasatorių apiplėšimą. Minėtose sakinių dalyse nėra nurodoma, kad ieškovas prisipažino, jog padarė ieškovo nurodomą nusikaltimą, t. y. šiuose sakiniuose nėra nurodoma, dėl ko konkrečiai prisipažino ir kad konkrečiai prisipažino dėl dalyvavimo inkasatorių apiplėšime, kokią konkrečią informaciją suteikė inkasatorių apiplėšimą tiriantiems pareigūnams. Prieš minėtus sakinius yra nurodoma, kad sulaikytas ieškovas yra įtariamas ne tik dalyvavęs ginkluotame apiplėšime, bet jam pateikti įtarimai ir nužudymo byloje, kurios ištakos siekia dar 1998 metus. Nurodymas, kad sutiko bendradarbiauti su inkasatorių apiplėšimą tiriančiais teisėsaugininkais, suteikė jiems itin vertingos informacijos, neleidžia daryti išvados, kad tokiu būdu buvo paskleista informacija, jog ieškovas prisipažino padaręs nusikaltimą. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad informacija, jog ieškovas sutiko bendradarbiauti su inkasatorių apiplėšimą tiriančiais teisėsaugininkais, yra teisinga, tačiau iš ieškovo suformuluotų ieškinyje reikalavimų matyti, kad ieškovas neprašo vien šios informacijos pripažinti kaip neatitinkančios tikrovės ir žeminančios jo garbę ir orumą. Be to, ši informacija negali būti pripažinta kaip žeminanti garbę ir orumą. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad ši informacija pažeidžia jo garbę ir orumą. Iš 2008-10-30 Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimo „Nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą“ matyti, kad ieškovas buvo apklaustas. Tai, kad ieškovo pateikta informacija policijai buvo vertinga, yra nuomonė, o ne konkretūs duomenys. Dėl to pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas paskleidė duomenis, kuriais pasakyta apie visuomenėje nepriimtinu laikomą ieškovo elgesį, kad straipsnyje nurodyti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas ieškinyje pagrįstai buvo nurodęs, kad duomenys apie nusikaltimo padarymą yra vienareikšmiškai žeminantys asmens garbę ir orumą, tačiau straipsnyje apie tai, kad ieškovas padarė nusikaltimą, nėra nurodoma, o yra aiškiai nurodoma, kad tuo metu buvo tik įtariamas, kad padarė nusikaltimą.

15Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad iš straipsnyje nurodytų teiginių: „<...> Inkasatorių apiplėšimo ir kone dviejų milijonų litų pagrobimo byloje – netikėtas posūkis. Teismas paleido į laisvę vieną iš keturių šiuo nusikaltimu įtariamu asmenų. <...> Praėjusią savaitę teismas pratęsė suėmimą trims iš keturių įtariamųjų. Juos leista laikyti už grotų dar du mėnesius. Tačiau ketvirtasis įtariamasis – M. P. – netikėtai atgavo laisvę. „Respublikai“ pavyko sužinoti, kodėl net keliais sunkiais nusikaltimais įtariamas M. P. sulaukė netikėtos malonės. <...> Vyras sutiko bendradarbiauti su inkasatorių apiplėšimą tiriančiais teisėsaugininkais, suteikė jiems itin vertingos informacijos. Pasak pareigūnų, nuoširdžiai prisipažinęs ir prabilęs vyras tikėjosi, kad tai atvers jam duris į laisvę. Be to, jis gali tikėtis ir švelnesnės teismo bausmės“. <...> Keturi nusikaltėliai apšaudė ir pagrobė jų automobilį <...>. 1,7 mln. litų pagrobę plėšikai įkliuvo netrukus, kai ėmė švaistyti pinigus, darytina išvada, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, nes straipsnyje teigiama, kad jis prisipažino dėl nusikaltimo padarymo. Teiginiuose, kuriuos ieškovas papildomai nurodė apeliaciniame skunde, taip pat nėra duomenų, kad ieškovas prisipažino dėl nusikaltimo padarymo. Ne tik šiuose teiginiuose, bet ir visame straipsnyje yra nurodoma, kad ieškovas yra tik įtariamasis.

16Kadangi byloje nenustatytas ieškovo ieškinyje nurodytų duomenų paskleidimo faktas, todėl apeliacinio skundo reikalavimai netenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

17Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

19

20Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai