Byla A-822-2277-12

Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maciulevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei, pareiškėjai J. L. R., pareiškėjos atstovui I. R.,

4atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atstovei Anai Daugienei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Renatai Romančikienei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – J. L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos – J. L. R. skundą atsakovams – Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėja – J. L. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) 2011 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694 „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ( - ) pilietei J. L. R.“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694); panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir atsakovė, ir Migracijos valdyba) Užsieniečių reikalų skyriaus 2011 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 10-27-S-1245 „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir sprendimas Nr. 10-27-S-1245); įpareigoti atsakovus spręsti klausimą dėl leidimo pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo iš naujo.

9Pareiškėja skunde nurodo, jog: atsakovų veiksmai, atsisakant pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra neteisėti, todėl jų priimti sprendimai naikintini ir atsakovai įpareigotini išduoti prašomą leidimą; atsakovų atsisakymas išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neatitinka administracinio akto reikalavimų, kadangi atsisakymuose nenurodoma, kad priimtas administracinis sprendimas, nenurodomi konkretūs pareiškėjos pateiktų dokumentų trūkumai bei tiksliai neįvardijami teiktini dokumentai, nenurodyta ir apskundimo tvarka; atsakovų nurodyti argumentai dėl leidimo neišdavimo (t. y., pirma, kad atsakovus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinis skyrius 2010 m. sausio 22 d. rašte (toliau – ir SIRENE raštas) informavo, jog pareiškėjai išduotas Europos Sąjungos nuolatinio gyventojo šeimos nario leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje buvo panaikintas 2009 m. gegužės 6 d. ir teisiškai negalioja, pareiškėja šio dokumento negrąžino; antra, kad pareiškėja neva Lietuvoje yra neteisėtai, todėl negali pateikti dokumentų; trečia, kad, esą, daug kartų pareiškėjos pateikti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5, 7, 8–11 punktų) neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo ir yra neteisėti; be to, dėl atsakovų kaltės pareiškėjos statusas Lietuvoje Respublikoje išlieka neapibrėžtas ir ji negali naudotis užsieniečiui suteiktomis teisėmis. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.

10Dėl pirmojo atsakovų nurodyto argumento: leidimas nuolat gyventi Lenkijos Respublikoje nėra panaikintas ir yra teisiškai galiojantis, o atsakovai tiesiog meluoja, teigdami, kad pareiškėja negrąžino Lenkijos Respublikoje išduoto leidimo: pareiškėją neteisėtai sulaikant ir patalpinant į užsieniečių centrą, šis dokumentas iš jos buvo paimtas, perduotas Migracijos departamentui jo prašymu ir jame yra saugomas; SIRENE rašto informacija neatitinka turinio, kurį nurodo atsakovai. Šio dokumento atsakovai nepateikė pareiškėjai, tačiau dėl jame suteiktos informacijos teisėtumo teisme išnagrinėti ir patenkinti kiti pareiškėjos skundai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (administracinės bylos Nr. I-534-244/2010 ir Nr. I-128-580/2011), todėl, pasak pareiškėjos, ji žino, jog SIRENE rašte, kaip pagrindas nesuteikti jai leidimo, yra visiškai kito turinio informacija, o būtent, kad leidimas neišduotinas dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2007 m. kovo 19 d. rašto Nr. 5-S-2364, į kurį atsižvelgdamas Migracijos departamentas 2007 m. kovo 21 d. sprendime nepagrįstai pareiškėją įtraukė į nepageidautinų atvykti į Lietuvos Respubliką asmenų sąrašą. Nurodytus Policijos departamento ir Migracijos departamento sprendimus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino kaip neteisėtus; be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 24 d. (pareiškėja klaidingai nurodo 2011 m. vasario 14 d.) sprendime administracinėje byloje Nr. I-128-580/2011 tenkino kitą pareiškėjos skundą – pripažinti neteisėtu Migracijos departamento atsisakymą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Minėtose administracinėse bylose atsakovai taip pat rėmėsi ir SIRENE raštu, tačiau teismas nustatė, kad minėtas raštas pateiktas informuojant apie 2007 m. kovo 19 d. Policijos departamento sprendimą, bet ne apie leidimo gyventi Lenkijos Respublikoje panaikinimą, o susirašinėjimas ir duomenys, gauti iš Lenkijos Respublikos, neturi teisinio pagrindo, nes neatitinka reikalavimų dokumentams, todėl jais remtis negalima. Be to, atsakovų administracinėje byloje Nr. I-128-580/2011 pateikti dokumentai (prijungta administracinė byla Nr. I-128-580/2011 (b. l. 39, 49, 57, 63, 68, 76, 79)) patvirtino, kad Europos Sąjungos nuolatinio gyventojo šeimos nario leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje 2009 d. gegužės 6 d. nebuvo panaikintas ir teisiškai nuolat galioja iki šiol; iš esmės atsakovai, prisidengdami neva naujais pagrindais, nevykdo teismo sprendimų ir raštais, kurie nėra administraciniai aktai, daro kliūtis pareiškėjai pasinaudoti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2004/38/EB (toliau – ir Direktyva) suteiktomis teisėmis. Pasak pareiškėjos, skundžiamuose sprendimuose atsakovai remiasi tais pačiais įrodymais ir argumentais, kuriuos teismai pripažino netinkamais, o jų pagrindu atsakovų atliktus veiksmus – neteisėtais. Skundžiamuose sprendimuose atsakovai imasi revizuoti teismo sprendimus, siekdami jų nevykdyti.

11Dėl antrojo atsakovų nurodyto argumento: pasak pareiškėjos, ji Lietuvoje yra teisėtai: pirma, pareiškėja turi galiojantį Lenkijos Respublikoje išduotą leidimą būti Šengeno susitarimo valstybių teritorijoje, šis leidimas nepanaikintas; antra, pareiškėja turėjo ir turi visas teises atvykti į Lietuvą ir čia būti, kadangi čia turi jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, Lietuvoje nuolat gyveno jos vyras – E. R. (po vyro mirties pareiškėja atvyko į jo laidotuves bei tvarkyti turtinių reikalų), į Lietuvą yra pakviesta atvykti dėl Vilniaus apylinkės prokuratūroje atliekamo ikiteisminio tyrimo, be to, teismo nutartyje pareiškėjai pavesta saugoti turtą, kuris iki mirties priklausė E. R..

12Dėl trečiojo atsakovų nurodyto argumento: atsakovams pateikti dokumentai leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pilnai atitinka Aprašo nuostatas; jeigu, atsakovų nuomone, pateikti dokumentai neatitinka Aprašo nuostatų, atsakovai, remdamiesi būtent Aprašu, privalo konkrečiai nurodyti trūkumus ir teiktinus dokumentus, tačiau šios pareigos jie nevykdo tyčia, siekdami sutrukdyti pareiškėjai pateikti tinkamus dokumentus bei vilkinti pareiškėjos prašymų nagrinėjimą.

13Atsakovas – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 56–59) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

14Dėl pareiškėjos teiginio, kad Migracijos departamentas 2011 m. sausio 31 d. rašte Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694 atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei prašymo šį raštą (pasak pareiškėjos – sprendimą) panaikinti

15Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 patvirtintų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų 12.42 punktu, Migracijos departamentas pagal kompetenciją rengia migracijos tarnyboms metodines rekomendacijas ir teikia joms praktinę pagalbą. Migracijos departamentas 2011 m. sausio 12 d. gavo Migracijos valdybos prašymą įvertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir pateikti savo nuomonę, ar Migracijos valdyba gali šiuos dokumentus priimti. Migracijos departamentas įvertino pateiktus pareiškėjos dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir 2011 m. sausio 31 d. rašte Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694 pateikė Migracijos valdybai savo nuomonę dėl šių dokumentų priėmimo.

16Pažymėtina, jog pareiškėja klaidingai teigia, kad Migracijos departamentas rašte Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694 nurodė, kad ji neturi teisės gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje: Migracijos departamentas išreiškė nuomonę tik dėl pareiškėjos pateiktų dokumentų priėmimo; klausimas, ar pareiškėja turi teisę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galėtų būtų sprendžiamas tik jeigu būtų priimti jos dokumentai dėl tokio leidimo išdavimo.

17Remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, tačiau Migracijos departamentas rašte Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694 neišreiškė valios, priimdamas sprendimą priimtas pareiškėjos atžvilgiu, o tik pateikė nuomonę Migracijos valdybai dėl pareiškėjos pateiktų dokumentų priėmimo. Klausimą, ar priimti pareiškėjos dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, sprendė Migracijos valdyba. Pabrėžtina, kad rašto Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694 panaikinimas nagrinėjamu atveju nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

18Dėl pareiškėjos teiginio, kad atsisakymas priimti jos dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo yra neteisėtas

19Vadovaujantis Aprašo 5 punktu, užsienietis gali pateikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, būdamas Lietuvos Respublikoje, tik tuo atveju, jeigu joje jis yra teisėtai. Pareiškėja yra ( - ) pilietė, todėl, norėdama atvykti į Lietuvos Respubliką, privalo turėti vizą arba Direktyvoje nurodytą leidimą gyventi (Įstatymo 11 straipsnis). Pasak pareiškėjos, ji Lietuvos Respublikoje yra tesėtai, nes turi Lenkijos Respublikos 2008 m. spalio 7 d. išduotą Europos Sąjungos šeimos nario leidimą gyventi Lenkijos Respublikoje UK0000231.

20Lietuvos Respublika (Migracijos departamentas) 2007 m. gruodžio 20 d. į centrinę Šengeno informacinę sistemą buvo įtraukusi įspėjimą dėl pareiškėjos neįsileidimo į Šengeno erdvę iki 2010 m. gruodžio 19 d. pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį. Pagal Šengeno konvencijos 25 straipsnio 1 dalį tokiu atveju, kai viena iš Susitariančiųjų šalių į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo, Susitariančioji šalis, kuri ketina išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, dėl kurio yra įtrauktas įspėjimas, pirmiausia konsultuojasi su perspėjimą davusia Susitariančiąja šalimi ir atsižvelgia į jos interesus; leidimas gyventi išduodamas tik dėl svarbių priežasčių, paprastai humanitariniu pagrindu arba dėl tarptautinių įsipareigojimų. Dėl Lietuvos Respublikai nežinomų priežasčių Lenkijos Respublika konsultacijų, prieš išduodama leidimą gyventi pareiškėjai, nevykdė, nors tai privalėjo daryti; konsultacijos pradėtos jau išdavus leidimą gyventi.

21Konsultacijos dėl užsieniečių, dėl kurių yra įtrauktas įspėjimas į centrinę Šengeno informacinę sistemą, tarp Susitariančiųjų šalių vykdomos per SIRENE Susitariančiųjų šalių nacionalinius skyrius, Lietuvos Respublikoje – per Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinį skyrių (toliau – ir SIRENE Lietuvos nacionalinis skyrius). SIRENE Lietuvos nacionalinis skyrius 2010 m. sausio 22 d. informavo Migracijos departamentą, kad sprendimas dėl pareiškėjos leidimo gyventi Lenkijoje galutinai panaikintas 2009 m. gegužės 6 d. ir jos turimas Europos Sąjungos šeimos nario leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje UK0000231 teisiškai negalioja. Migracijos departamentas taip pat buvo informuotas, kad pareiškėja minėto leidimo negrąžino. Šią informaciją pateikė SIRENE Lenkijos nacionalinis skyrius. Pažymėtina, kad SIRENE Susitariančiųjų šalių nacionalinių skyrių teikiama informacija yra patikima ir nekvestionuojama. Visiškai neaišku, kuo vadovaudamasi pareiškėja teigia, kad SIRENE rašte nurodoma kitokio turinio informacija.

22Pareiškėja klaidingai teigia, jog Europos Sąjungos šeimos nario leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje UK0000231 yra perduotas Migracijos departamentui ir jame saugomas. Migracijos departamento duomenimis, minėtą leidimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) perdavė Lenkijos Respublikos ambasadai Lietuvos Respublikoje.

23Remiantis Aprašo 7 punktu, užsienietis prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikia asmeniškai, išskyrus Aprašo 8–11 (šiuose punktuose reglamentuojami atvejai, kada prašymą gali pateikti asmens atstovai) punktuose nurodytus atvejus, tuo tarpu pareiškėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pateikė paštu. Be to, prie pareiškėjos prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pridėti dokumentai, įgaliotų Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus darbuotojų vertinimu, taip pat neatitiko Aprašo reikalavimų. Plačiau nurodyti, dėl ko konkrečiai šie dokumentai neatitiko Aprašo reikalavimų šiuo metu neįmanoma, nes dokumentus Migracijos departamentas grąžino Migracijos valdybai, o ši, Migracijos departamento duomenimis, grąžino juos pareiškėjai.

24Dėl pareiškėjos teiginio, kad Migracijos departamentas nevykdo teismų sprendimų

25Pasak pareiškėjos, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendime pripažino neteisėtu Migracijos departamento atsisakymą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas nėra priėmęs tokio sprendimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-128-580/2011 panaikino Migracijos departamento 2010 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (15/5-3)1U-18 „Dėl ( - ) pilietės J. L. (R.) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/5-3)1U-18) ir pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimą grąžino Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo (pareiškėja jį apskundė apeliacine tvarka). Pažymėtina, kad minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas J. L. R. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo klausimas, šis klausimas nebuvo nagrinėjamas ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinė byla Nr. A63-1745/2010).

26Taigi, pareiškėjos teiginys, kad Migracijos departamentas nevykdo teismų sprendimų išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra visiškai nepagrįstas.

27Dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti Migracijos departamentą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje

28Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010), teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, ir, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje kategoriškai įpareigojant išduoti leidimą nuolat gyventi, iš esmės pats priimti sprendimą išduoti leidimą; vadinasi, pareiškėjos prašymas išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti vykdomas.

29Atsakovė – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 63–64) nurodo, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, o iš neteisėtai esančio užsieniečio prašymas dėl leidimo gyventi išdavimo negali būti priimtas, todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus. Remiantis Įstatymu, užsienietis prašymą išduoti leidimą gyventi gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai (28 straipsnis); sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo priima Migracijos departamentas, o išduoda – vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos (51 straipsnio 2 punktas). Tvarka, reglamentuojanti dokumentų leidimui laikinai gyventi gauti pateikimą ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiui išdavimą nustatyta Apraše. Migracijos valdyba 2011 m. sausio 10 d. paštu gavo pareiškėjos prašymą ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, dokumentai 2011 m. sausio 12 d. buvo išsiųsti Migracijos departamentui įvertinti ir informuoti, ar nėra kliūčių priimti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas grąžino dokumentus ir paaiškino, kad: Apraše nenumatyta galimybė užsieniečiui tokį prašymą pateikti paštu; prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsienietis gali pateikti tik būdamas Lietuvos Respublikoje teisėtai, o pareiškėjai išduotas Europos Sąjungos nuolatinio gyventojo šeimos nario leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje yra panaikintas 2009 m. gegužės 6 d. ir teisiškai negalioja, jos buvimas laikomas neteisėtu; pareiškėjos atsiųsti dokumentai neatitinka Apraše tvirtintų reikalavimų, taikomų dokumentams, kurie turi būti pateikiami, užsieniečiui siekiant gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu. Migracijos valdyba paštu pareiškėjai grąžino su prašymu patiektus dokumentus bei pateikė Migracijos departamento atsakymo kopiją.

30II.

31Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu bylą dalyje dėl Migracijos departamento 2011 m. sausio 31 d. rašto Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694 „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ( - ) pilietei J. L. R.“ bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2011 m. vasario 14 d. rašto Nr. 10-27-S-1245 „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ panaikinimo nutraukė. Likusioje dalyje pareiškėjos – J. L. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

32Byloje nustatyta, kad pareiškėja, ( - ) pilietė, nuolat gyvenanti ( - ), į Lietuvos Respubliką atvyko 2000 m., 2000 m. rugsėjo 29 d. susituokė su Lietuvos Respublikos piliečiu E. R., nuo 2000 m. birželio 14 d. iki 2003 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikoje gyveno, turėdama leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje.

33Migracijos departamentas 2003 m. birželio 17 d. sprendime Nr. (15/4-l)-3I-2565 atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės viešajai tvarkai.

342002 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. sausio 15 d. pagal Baudžiamojo kodekso 821 straipsnio 3 dalį nuteisė pareiškėją 10 m. laisvės atėmimo bausme su 6250 Lt bauda, konfiskuojant 1/2 jai priklausančio turto; Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartyje veika perkvalifikuota į Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį ir nustatyta galutinė 4 m. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose; bausmės pradžia – 2003 m. sausio 15 d., pabaiga – 2006 m. rugsėjo 25 d. 2006 m. rugsėjo 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu pareiškėja, kaip neteisėtai esanti Lietuvos Respublikoje bei siekiant užtikrinti valstybės saugumą ir viešąją tvarką, sulaikyta ir apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre.

35Migracijos departamentas 2006 m. spalio 6 d. sprendime Nr. (15/5-12)-14U-8 nusprendė grąžinti pareiškėją į ( - ). Įvertinus tai, kad pareiškėja pareiškė norą būti grąžinta į ( - ), Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis – Lietuvos Respublikos pilietis E. R., pareiškėjai po grąžinimo į ( - ) nebuvo taikomas Įstatymo 133 straipsnyje numatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimas Nr. (15/5-12)-14U-8 buvo įvykdytas 2006 m. spalio 13 d.

36Migracijos departamentas 2007 m. kovo 20 d. gavo Policijos departamento išvadą (raštas Nr. 5-S-2364) apie tai, kad, atsižvelgus į tai, jog pareiškėja padarė apysunkį nusikaltimą, kuris kvalifikuojamas kaip tyčinis nusikaltimas, jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gresia šalies viešajai tvarkai; rašte Nr. 5-S-2364 siūloma uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką.

37Migracijos departamentas 2009 m. liepos 15 d. rašte Nr. (15/5-2)10K-32122 „Dėl atsakymo raštu“ (b. l. 106; prijungta administracinė byla Nr. I-534-244/2010 (b. l. 25, 32); prijungta administracinė byla Nr. I-128-580/2011 (b. l. 11, 23, 124)) pareiškėjos atstovui patvirtino, kad Migracijos departamento valstybės tarnautojas, Migracijos departamentui 2009 m. gegužės 25 d. gavus ( - ) pilietės J. L. (R.), gim. 1963 m. kovo 27 d., 2009 m. gegužės 22 d. prašymą (prašymas (b. l. 108; prijungta administracinė byla Nr. I-128-580/2011 (b. l. 127)); prašymo vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą (b. l. 107; prijungta administracinė byla Nr. I-128-580/2011 (b. l. 126))) leisti atvykti į Lietuvos Respubliką į jos vyro – Lietuvos Respublikos piliečio E. R. – laidotuves, telefonu informavo pareiškėjos atstovą, kad pareiškėja gali atvykti į Lietuvos Respubliką į savo vyro laidotuves.

38Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinis skyrius 2010 m. sausio 22 d. rašte Nr. MI/8223/25/LT/02 „Dėl ( - ) pil. J. L.-R., gim. 1963-03-27“ (b. l. 62, 73; prijungta administracinė byla Nr. I-128-580/2011 (b. l. 34)) informavo Migracijos departamentą, kad: sprendimas dėl pareiškėjos leidimo gyventi Lietuvoje galutinai panaikintas 2009 m. gegužės 6 d.; leidimas gyventi ES šeimos nariui Nr. UK0000231 teisiškai negalioja; pareiškėja dokumento Lenkijos tarnyboms negrąžino; manoma, kad su naujuoju partneriu išvyko į Jungtinę Karalystę; pareiškėjos duktė, žentas ir anūkė buvo įpareigoti išvykti ir paliko Lenkiją. Lenkijos migracijos pareigūnai daugiau duomenų apie pareiškėją neturi.

39Migracijos departamento direktorius A. Gavėnas, vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 4 dalimi ir 133 straipsniu, atsižvelgęs į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti J. L. (R.) į ( - ), 2010 m. kovo 4 d. sprendime Nr. (15/5-3)1U-18 „Dėl ( - ) pilietės J. L. (R.) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/5-3)1U-18) (prijungta administracinė byla Nr. I-128-580/2011 (b. l. 6–7, 29–30)) nusprendė išsiųsti ( - ) pilietę J. L. (R.) iš Lietuvos Respublikos į ( - ). Sprendime Nr. (15/5-3)1U-18, be kita ko, nurodyta:

40Migracijos departamento 2006 m. spalio 6 d. sprendimu Nr.(15/5-12)-14U-8 pareiškėja 2006 m. spalio 13 d. buvo grąžinta į ( - ). Migracijos departamentas 2007 m. kovo 21 d. Policijos departamento teikimu priėmė sprendimą Nr.(15/5-8)4U-17 uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017 m. kovo 21 d. ir įtraukė jos duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. 2007 m. gruodžio 20 d. į centrinę Šengeno informacinę sistemą įtrauktas įspėjimas dėl jos neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį iki 2010 m. gruodžio 19 d.

41Pareiškėja 2010 m. vasario 19 d. sulaikyta Vilniaus mieste, sulaikymo metu ji pateikė 2007 m. gegužės 15 d. išduotą ( - ) pasą ( - ), galiojantį iki 2017 m. gegužės 14 d., ir nuo 2008 m. spalio 7 d. iki 2013 m. sausio 2 d. galiojantį Europos Sąjungos šeimos nario leidimą gyventi Lenkijos Respublikoje UK0000231. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2010 m. sausio 22 d. informavo Migracijos departamentą, kad 2009 m. gegužės 6 d. Lenkijos Respublikos kompetentingos institucijos priėmė sprendimą panaikinti minėtą leidimą gyventi, tačiau pareiškėja dokumento joms negrąžino.

42Pareiškėja 2010 m. vasario 20 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi sulaikyta Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, sulaikymo terminą skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 20 d.

43Teismas nustatė, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko, buvo ir yra joje neteisėtai (Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 punktai, 23 straipsnio 6 ir 8 punktai), kadangi: pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko, nors jos duomenys įrašyti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, dėl jos į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtrauktas įspėjimas dėl neįsileidimo, pareiškėja atvyko į šalį ir buvo joje, neturėdama vizos, suteikiančios teisę atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu.

44Įvertinus tai, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ir yra joje neteisėtai, kad jos šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, pareiškėjai po išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos taikytinas Įstatymo 133 straipsnyje numatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos duomenys įrašyti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir jai jau uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017 m. kovo 21 d. bei Šengeno informacinėje sistemoje dėl jos yra įtrauktas įspėjimas dėl neįsileidimo iki 2010 m. gruodžio 19 d., papildomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nenustatytinas.

45Migracijos valdyba 2010 m. gruodžio 29 d. rašte Nr. 10-27-S-11491 „Dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo“ (toliau – ir raštas Nr. 10-27-S-11491) (b. l. 67; prijungta administracinė byla Nr. I-128-580/2011 (b. l. 114)) nurodė pareiškėjai, kad prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti negali, kadangi jos buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Rašte Nr. 10-27-S-11491, be kita ko, nurodyta, kad: pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje negali būti laikomas teisėtu, kadangi ji neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai; Migracijos departamentas 2007 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017 m. kovo 21 d. ir įtraukė duomenis į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; Migracijos departamentas 2010 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3)1U-18 „Dėl ( - ) pilietės J. L. (R.) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“.

46Migracijos valdyba 2011 m. sausio 12 d. persiuntė Migracijos departamentui paštu gautą pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje su priedais (su dokumentais pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio 2011 m. sausio 3 d. sprendimas) bei prašė įvertinti ir informuoti, ar nėra kliūčių priimti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (2011 m. sausio 12 d. raštas Nr. 10-27-S-278 (b. l. 61, 136; prijungta administracinė byla Nr. I-128-580/2011 (b. l. 117))).

47Migracijos departamentas 2011 m. sausio 31 d. sprendime Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694 „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ( - ) pilietei J. L. R.“ (b. l. 5, 60, 72) informavo Migracijos valdybą, kad: Aprašas nenumato galimybės užsieniečiui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei prie šio prašymo pridedamus dokumentus pateikti paštu; vadovaujantis Aprašo 7 punktu, užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti asmeniškai, išskyrus Aprašo 8–11 punktuose nurodytus atvejus; prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsienietis gali pateikti migracijos tarnybai tik būdamas Lietuvos Respublikoje teisėtai (Aprašo 5 punktas); Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinis skyrius 2010 m. sausio 22 d. informavo Migracijos departamentą, kad J. L. R. išduotas Europos Sąjungos nuolatinio gyventojo šeimos nario leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje (šio dokumento kopija pateikta Migracijos valdybai) yra panaikintas 2009 m. gegužės 6 d. ir teisiškai negalioja, tačiau pareiškėja šio dokumento Lenkijos Respublikos atitinkamoms tarnyboms negrąžino; J. L. R. atsiųsti dokumentai neatitinka Aprašo reikalavimų, taikomų dokumentams, kurie turi būti pateikiami, užsieniečiui siekiant gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu.

48Su sprendimu Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694 Migracijos valdybai grąžintas pareiškėjos prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir su juo pateiktus dokumentus, kuriuos Migracijos valdyba yra gavusi paštu.

49Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius 2011 m. vasario 14 d. sprendime Nr. 10-27-S-1245 „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (b. l. 4, 54, 74) informavo pareiškėją, kad pareiškėjos prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje ir su šiuo prašymu pateikti dokumentai buvo išsiųsti į Migracijos departamentą, kuris raštu informavo, jog atsiųsti dokumentai neatitinka reikalavimų, taikomų dokumentams, kurie turi būti pateikiami, užsieniečiui siekiant gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu, o užsienietis prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti tik būdamas Lietuvos Respublikoje teisėtai; pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, nes Europos Sąjungos nuolatinio gyventojo šeimos nario leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje yra panaikintas 2009 m. gegužės 6 d.

50Su sprendimu Nr. 10-27-S-1245 pareiškėjai grąžinti su prašymu pateikti dokumentai bei pateikta Migracijos departamento rašto kopija.

51Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2011 m. birželio 21 d. prašymą, 2011 m. birželio 22 d. rašte Nr. 10-27-S-52 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje“ (b. l. 98) informavo pareiškėją, kad leidimas laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje UK0000231, ( - ) piliečio pasas ( - ) ir asmens byla dėl sulaikymo 2010 m. vasario 20 d. buvo perduoti Užsieniečių registracijos centrui.

52Teismas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A63-1745/2010 (b. l. 37–45; prijungta administracinė byla Nr. I-534-244/2010 (b. l. 118–126)) konstatuota, kad pagal Migracijos departamento 2006 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. (15/5-12)-14U-8, kuriuo pareiškėja buvo grąžinta į ( - ), J. R. po grąžinimo į ( - ) netaikytinas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnyje numatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Tačiau minėtasis Migracijos departamento 2006 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. (15/5-12)-14U-8 nereiškia, jog pareiškėja gali atvykti į Lietuvos Respubliką, nesilaikydama Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytų reikalavimų.

53Taip pat pabrėžtina, kad Migracijos departamentas 2009 m. liepos 15 d. rašte Nr. (15/5-2)10K-32122 „Dėl atsakymo raštu“ (b. l. 106; prijungta administracinė byla Nr. I-534-244/2010 (b. l. 25, 32); prijungta administracinė byla Nr. I-128-580/2011 (b. l. 11, 23, 124)) pareiškėjos atstovui patvirtino, kad Migracijos departamento valstybės tarnautojas, Migracijos departamentui 2009 m. gegužės 25 d. gavus ( - ) pilietės J. L. (R.), gim. 1963 m. kovo 27 d., 2009 m. gegužės 22 d. prašymą (prašymas (b. l. 108; prijungta administracinė byla Nr. I-128-580/2011 (b. l. 127)); prašymo vertimas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą (b. l. 107; prijungta administracinė byla Nr. I-128-580/2011 (b. l. 126))) leisti atvykti į Lietuvos Respubliką į jos vyro – Lietuvos Respublikos piliečio E. R. – laidotuves, telefonu informavo pareiškėjos atstovą, kad pareiškėja gali atvykti į Lietuvos Respubliką į savo vyro laidotuves. Taigi, pareiškėjai buvo leista atvykti tik į vyro laidotuves.

54Vadinasi, pareiškėja į Lietuvą galėjo ir gali atvykti tik pagal Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytus reikalavimus, t. y. turėdama vizą arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimą gyventi. Tokią poziciją nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-3114/2011 (prijungta administracinė byla Nr. I-128-580/2011 (b. l. 179–186

55Teismas laikosi nuostatos, kad ir Migracijos departamento 2011 m. sausio 31 d. sprendime Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2011 m. vasario 14 d. sprendime Nr. 10-27-S-1245 pareiškėjai nebuvo atsisakyta išduoti jos prašomo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (tai net nebuvo nagrinėta), o buvo grąžinti pareiškėjos pateikti dokumentai, kurie, pasak atsakovų, buvo pateikti nesilaikant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo nuostatų.

56Teismo vertinimu, skundžiami raštai tėra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantys materialinių pasekmių pareiškėjai, nes juose yra nurodoma, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neatitinka Aprašo nuostatų, todėl pareiškėjos pateikti dokumentai skundžiamais raštais grąžinami pareiškėjai. Minėti raštai yra vieni iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atkreipiamas pareiškėjos dėmesys į pateiktų dokumentų trūkumus, o tokie dokumentai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas. Nors ir negalima teigti, kad skundžiami raštai pareiškėjai iš viso jokių teisinių pasekmių nesukuria, šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio, nes minėti raštai neužkerta kelio tinkamai laikantis Aprašo nuostatų kreiptis į atsakovus dar kartą.

57Bylą dalyje dėl Migracijos departamento 2011 m. sausio 31 d. rašto Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694 „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ( - ) pilietei J. L. R.“ (b. l. 5, 60, 72) bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2011 m. vasario 14 d. rašto Nr. 10-27-S-1245 „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (b. l. 4, 54, 74) panaikinimo, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, nes administraciniai teismai nesprendžia dėl viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, t. y. ne individualių administracinių aktų, teisėtumo ir pagrįstumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis), Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu teismas nutraukė. Kartu teismas, vertindamas pareiškėjos skunde pateiktus argumentus dėl atsakovų įpareigojimo spręsti klausimą dėl leidimo pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pažymėjo, kad yra duomenys, kad J. L. R. neturi Europos Sąjungos nuolatinio gyventojo šeimos nario leidimo gyventi (prijungta administracinė byla Nr. I-128-580/2011 (b. l. 170–174)). Europos Sąjungos nuolatinio gyventojo šeimos nario leidimo gyventi turėjimą ir tokio leidimo patikimumą (skirtingai negu administracinėje byloje Nr. I-128-580/2011) nagrinėjamoje administracinėje byloje turi įrodyti pati pareiškėja, o ji galiojančio Europos Sąjungos nuolatinio gyventojo šeimos nario leidimo gyventi atsakovams nepateikė. Teismas ypač pabrėžia, kad Europos Sąjungos nuolatinio gyventojo šeimos nario leidimas, kaip asmens dokumentas, bei duomenys apie jo patikimumą gali būti pateikiami tik paties pareiškėjo.

58Pareiškėja nepateikė dokumentų asmeniškai (Aprašo 7 punktas), taip pat nepateikė patikimų įrodymų, kad Lietuvoje yra teisėtai (Aprašo 5 punktas). Todėl pareiškėjos argumentai, kad jos pateikti dokumentai atitinka Aprašą, nepagrįsti.

59Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ypač į tai, kad skundžiamuose raštuose atsakovai nė nenagrinėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo klausimo, pareiškėjos prašymas dėl atsakovų įpareigojimo spręsti klausimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo atmestinas kaip nepagrįstas.

60III.

61Pareiškėja apeliaciniu skundu nesutinka su 2012 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir visiškai tenkinti skundą, nurodo šiuos argumentus. Teismo sprendimas neaiškus ir painus, besikartojantis, sunkiai suvokiamas. Neįmanoma suprasti ir atskirti, kurios aplinkybės yra nustatytos šio teismo, o kurios kitų teismų, kuriomis teismas vadovaujasi, taip pat, kurios išvadalos yra padarytos anksčiau nagrinėtose bylose, o kurios šioje byloje. Neaišku, kokiais motyvas teismas atmeta pareiškėjos argumentus. Prašo panaikinti dalį teismo sprendimo dėl sprendimo neatitikimo procesiniams reikalavimams dėl jo aiškumo.

62Dėl teismo atsisakymo nagrinėti skundą. Teismas klaidingai vertino, kad ginčijami sprendimai nėra administraciniai aktai. Taip pat akivaizdžiai neteisingi teismo teiginiai, kad ginčijami sprendimai yra tik informacinio pobūdžio, nes jie sukelia tiesiogines pasekmes ir yra susiję su pareiškėjos teisniu statusu Lietuvoje.

63Dėl teismo išvados dėl atsakovo įpareigojimo spręsti klausimą dėl leidimo pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Nors teismas teigia, kad yra duomenų, kad pareiškėja neturi ES nuolatinio gyventojo šeimos nario leidimo gyventi, yra priešingai. Visuose prijungtuose dokumentuose nustatyta, kad nėra duomenų teigti, kad pareiškėja tokio leidimo neturi. Po to, kai pareiškėja teismui pateikė tinkamai notaro patvirtintą leidimo nuorašą, o leidimo originalas buvo iš pareiškėjos paimtas ją neteisėtai patalpinant į užsieniečių registracijos centrą ir vėliau perduotas Lenkijos ambasadai, teismo teiginys, kad pareiškėja turi pati įrodyti, kad ji tokį leidimą turi, yra nelogiškas. Šiuo požiūriu fakto, kad leidimas negaliojantis, įrodinėjimo našta turėtų tekti atsakovams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 17 d. sprendime yra konstatavęs, kad atsakovai nepateikė įrodymų dėl leidimo negaliojimo.

64Dėl ginčo esmės. Teismas nesprendė ginčo, nesivadovavo ES norminiais aktais, netaikė jų tiesiogiai. Atsakovų atsisakymas išduoti leidimą neatitinka administracinio akto reikalavimų, jame nenurodomi konkretūs dokumentų trūkumai, kokius dokumentus pareiškėja turėtų pateikti, apskundimo tvarka. Leidimas nuolat gyventi Lenkijoje yra nepanaikintas ir yra teisiškai galiojantis. 2010 m. sausio 22 d. gauta informacija iš Lietuvos kriminalinio biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinio skyriaus neatitinka turinio, kurį nurodo atsakovai. Pareiškėja teigia, kad ji nebuvo supažindinta su šia informacija, tačiau iš kitų pareiškėjos naudai išnagrinėtų bylų, kuriose minėtos informacijos pagrindu taip pat buvo priimti ginčijamai sprendimai, mano, kad ten nurodyta, kad leidimas neišduotinas dėl LR VRM Policijos departamento 2007 m. kovo 19 d. rašto Nr. 5-S-2364, kurio pagrindu LR VRM Migracijos departamento 2007 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėja buvo nepagrįstai įtraukta į nepageidaujamų atvykti į Lietuvos Respubliką asmenų sąrašą.

65Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime teigia, kad pareiškėjos teiginys, kad ji Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, visiškai nepagrįstas. Pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijos Respublikoje persiųstą Lenkijos Respublikos ambasados Lenkijos Respublikoje persiųstą Lenkijos Respublikos Užsieniečių reikalų tarnybos Gyvenimo legalizavimo departamento viršininko 2011 m. rugpjūčio 18 d. raštą, kuriame nurodoma, kad šiuo metu pareiškėja neturi ES valstybės narės piliečio šeimos nario leidimo gyventi Lenkijos Respublikoje, kuris panaikintas 2009 m. gegužės 6 d. Pareiškėja nėra jokių šią informaciją paneigiančių dokumentų bei nesikreipė į Lenkijos Respublikos atsakingas institucijas, kad jai būtų gražintas ES valstybės narės piliečio šeimos nario leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje.

66IV.

672012 m. birželio 7 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir jį atidėti bei įpareigojo atsakovus – Migracijos departamentą ir Migracijos valdybą – pateikti dokumentus ir (arba) duomenis, kuriais remiantis, priimant 2011 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694 „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ( - ) pilietei J. L. R.“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2011 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 10-27-S-1245 „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“, buvo nustatyta, kad pareiškėja J. L. R. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.

68Migracijos departamentas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė įrodymus – Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijos Respublikoje 2011 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. 16.1.9-365(K) ir Lenkijos Respublikos užsieniečių reikalų tarnybos 2011 m. rugpjūčio 18 d. raštą – kuriuose nurodyta, jog Lenkijos Respublikos Dolnosląsko vaivada 2009 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą dėl pareiškėjai išduoto Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimą gyventi Lenkijos Respublikoje panaikinimo, taip pat, jog šis sprendimas buvo priimtas remiantis 2006 m. liepos 14 d. Įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių bei jų šeimos narių įvažiavimo į Lenkijos Respublikos teritoriją, gyvenimą bei išvykimą iš šios teritorijos 25 straipsnį. Migracijos departamentas pažymėjo, kad 2010 m. kovo 4 d. sprendimą priėmė atsižvelgdamas į 2010 m. sausio 22 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinio skyriaus pateiktą informaciją apie leidimo J. L. R. gyventi Lenkijos Respublikoje panaikinimą bei pabrėžė, jog SIRENE Susitariančiųjų šalių nacionalinių skyrių teikiama informacija yra patikima ir nekvestionuojama. Nurodė, kad pateikiami dokumentai buvo gauti, siekiant teismui įrodyti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinio skyriaus pateiktos informacijos patikimumą, 2011 m. rugpjūčio 11 d. raštu kreipusis į Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje, prašant informacijos, ar J. L. R. išduotas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje Nr. UK0000231 tikrai yra panaikintas ir jei taip, kada tiksliai. Būtent į šiuos klausimus atsakyta teismui pateiktuose dokumentuose, taigi, matyti, kad J. L. R. turėtas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje oficialiai buvo panaikintas, todėl pareiškėja šiuo metu neturi teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje (b. l. 39-46).

69Migracijos valdyba, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė 2011 m. sausio 12 d. raštą Migracijos departamento direktoriui Almantui Gavėnui, kuriame prašoma įvertinti ir informuoti, ar nėra kliūčių priimti užsienietės prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei Migracijos departamento 2011 m. sausio 31 d. atsakymą, kuriame nurodyta, kad J. L. R. pateikti dokumentai neatitinka Aprašo 5, 7, 8–11 punktų, pareiškėjai išduotas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje yra panaikintas 2009 m. gegužės 6 d., pareiškėja šio dokumento negrąžino.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71V.

72Apeliacinis skundas atmestinas.

73Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos sprendimo Nr. 10-27-S-1245, kuriais, pareiškėjos manymu, atsisakyta išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat pareiškėja prašo įpareigoti atsakovus iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

74Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendime Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694, adresuotame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkui, paaiškinta, kad Aprašas nenumato galimybės užsieniečiui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei prie šio prašymo pridedamus dokumentus pateikti paštu, o vadovaujantis Aprašo 7 punktu, užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti asmeniškai, išskyrus Aprašo 8-11 punktuose nurodytus atvejus, taip pat pažymima, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsienietis gali pateikti migracijos tarnybai tik būdamas Lietuvos Respublikoje teisėtai (Aprašo 5 punktas), be to, pranešta, kad 2010 m. sausio 22 d. gauta informacija iš Lietuvos kriminalinio biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinio skyriaus apie tai, kad pareiškėjai išduotas ES nuolatinio gyventojo šeimos nario leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje yra panaikintas 2009 m. gegužės 6 d., taip pat J. L. R. atsiųsti dokumentai neatitinka Aprašo reikalavimų.

75Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos sprendime Nr. 10-27-S-1245, adresuotame J. L. R., nurodyta, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes ES nuolatinio gyventojo šeimos nario leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje yra panaikintas 2009 m. gegužės 6 d.

76Pirmosios instancijos teismas skundžiamus sprendimus laikė tik informacinio pobūdžio raštais, nesukeliančiais materialinių pasekmių pareiškėjai, nes juose yra nurodoma, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neatitinka Aprašo nuostatų, administracinę bylą dalyje dėl Migracijos departamento 2011 m. sausio 31 d. rašto Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694 bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2011 m. vasario 14 d. rašto Nr. 10-27-S-1245 panaikinimo nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, nes administraciniai teismai nesprendžia dėl viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo.

77Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio nuostatos nustato leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygas, pagal to paties įstatymo 28 straipsnio (leidimo gyventi išdavimas) 3 dalį (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcijos) užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Pagal Aprašo 5 punktą užsienietis, kuris pirmą kartą kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nustatytos formos prašymą išduoti leidimą lietuvių ir anglų (1 priedas) arba lietuvių ir rusų kalbomis (2 priedas) pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje (toliau - konsulinė įstaiga), o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ar Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui arba policijos komisariato Migracijos poskyriui ar grupei (toliau - migracijos tarnyba), kurios aptarnaujamoje teritorijoje jis ketina deklaruoti gyvenamąją vietą ar siekia būti įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas). Pagal Aprašo 23 punktą (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1V-431 redakcijos), kuris reglamentuoja leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje prašymo priėmimą, užsieniečio prašymą išduoti leidimą ir prie jo pridedamus dokumentus priima konsulinės įstaigos pareigūnas arba įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, o užsieniečio (išskyrus nurodytą Aprašo 6-1 punkte) prašymą pakeisti leidimą ir prie jo pridedamus dokumentus - įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas.

78Akivaizdu, kad skundžiamais sprendimais buvo nepriimtas J. L. R. prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad pareiškėja yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir nepateikė dokumentų, reikalaujamų pagal Aprašą. Tuo pačiu teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamais sprendimais buvo atmestas pareiškėjos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašymas, jį išnagrinėjus iš esmės.

79Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 39 straipsnio (neteisėtas gyvenimas Lietuvos Respublikoje) nustato, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui šio Įstatymo nustatyta tvarka suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis (1 punktas); gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi (2 punktas); gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas (3 punktas); turi suklastotą leidimą gyventi (4 punktas); turi suklastotą kelionės dokumentą (5 punktas).

80Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nelaikė skundžiamų sprendimų administraciniais aktais, laikė, kad jie yra tik informacinio pobūdžio.

81Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau minėtą, pažymi, kad skundžiamais sprendimais nebuvo iš esmės išspręstas J. L. R. leidimo gyventi prašymas. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 51 straipsnis ir Aprašo 30 punktas (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1V-431 redakcijos) numato, jog Iš to darytina išvada, kad Migracijos valdyba turi galimybę informuoti pareiškėją apie jos prašymo nagrinėjimo proceso eigą ar priimtus sprendimus, tačiau nepriima sprendimo dėl leidimų išdavimo.

82Tuo tarpu dėl Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694 teisėjų kolegija nurodo, kad šiuo sprendimu Migracijos departamentas atsisakė priimti J. L. R. prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir informavo, kad pareiškėjos atsiųsti dokumentai neatitinka Aprašo reikalavimų, jie pateikti netinkamu būdu ir dėl to, šis pareiškėjos prašymas nebus nagrinėjamas. Tačiau minėtu sprendimu Migracijos departamentas neatmetė ( - ) pilietei J. L. R. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo labiau, nenagrinėjo jo iš esmės ir šis Migracijos departamento sprendimas neužkerta kelio, ištaisius trūkumus ir pasirinkus leistiną dokumentų pateikimo tvarką, pareiškėjai dar kartą kreiptis su tokiu prašymu.

83Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundo prašymą įpareigoti atsakovus iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iš esmės nagrinėjo skundžiamų sprendimų, dėl kurių panaikinimo administracinę bylą dalyje nutraukė, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamų sprendimų turinio nagrinėjimas šioje byloje buvo būtinas, siekiant nustatyti atsakovų neveikimą ir prašymo įpareigoti atsakovus iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįstumą.

84Kaip matyti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. (15/4-9-M8K-R1)10K-2694 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos sprendimo Nr. 10-27-S-1245, pagrindinė priežastis, dėl kurių nebuvo priimtas pareiškėjos prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje yra tai, kad J. L. R. nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jos teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje minėto prašymo pateikimo metu.

85Pareiškėja laikosi nuostatos, kad leidimas nuolat gyventi Lenkijoje pagrindžia jos teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje ir sudaro pagrindą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat teigia, kad šis leidimas nuolat gyventi yra nepanaikintas ir teisiškai galiojantis. Teikia dokumentus (pavyzdžiui, 2012 m. gegužės 9 d. Vroclavo miesto savivaldybės pažymą apie pareiškėjos – J. L. R. registruotą gyvenamąją vietą), kurie, pareiškėjos nuomone, patvirtina šį faktą. Taip pat pareiškėja teigia, kad 2010 m. sausio 22 d. gauta informacija iš Lietuvos kriminalinio biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinio skyriaus apie pareiškėjai išduoto ES nuolatinio gyventojo šeimos nario leidimo gyventi Lenkijos Respublikoje panaikinimą 2009 m. gegužės 6 d. neatitinka turinio, kurį nurodo atsakovai. Pareiškėja nebuvo supažindinta su 2010 m. sausio 22 d. gauta informacija iš Lietuvos kriminalinio biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinio skyriaus, tačiau iš kitų pareiškėjos naudai išnagrinėtų bylų (2011 m. sausio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas 2007 m. kovo 21 d. Migracijos departamento sprendimas, kuriuo ( - ) pilietei J. R. buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta įtraukti ( - ) pilietę J. R. į Šengeno informacinę sistemą (C.SIS)), kuriose minėtos informacijos pagrindu taip pat buvo priimti ginčijamai sprendimai, mano, kad ten nurodyta, kad leidimas panaikintas dėl LR VRM Policijos departamento 2007 m. kovo 19 d. rašto Nr. 5-S-2364, kurio pagrindu LR VRM Migracijos departamento 2007 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėja buvo nepagrįstai įtraukta į nepageidaujamų atvykti į Lietuvos Respubliką asmenų sąrašą. Be to, paėmus iš pareiškėjos leidimo originalą ir perdavus jį Lenkijos Respublikos ambasadai, įrodinėjimo našta turėtų tekti atsakovams.

86Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, taip pat ir papildomai atsakovų pateiktais įrodymais, konstatuoja, kad šis pareiškėjos argumentas yra atmestinas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, 2010 m. sausio 22 d. gauta informacija iš Lietuvos kriminalinio biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinio skyriaus apie tai, kad pareiškėjai išduotas ES nuolatinio gyventojo šeimos nario leidimas gyventi Lenkijos Respublikoje yra panaikintas 2009 m. gegužės 6 d., taip pat į tai, kad tiek iš Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE Lietuvos ir Lenkijos nacionalinių skyrių susirašinėjimo, tiek iš Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijos Respublikoje 2011 m. rugsėjo 14 d. rašto Nr. 16.1.9-365(K) bei Lenkijos Respublikos užsieniečių reikalų tarnybos 2011 m. rugpjūčio 18 d. rašto yra matyti, kad leidimas nuolat gyventi Lenkijos Respublikoje J. L. R. yra panaikintas ne dėl pareiškėjos įtraukimo į nepageidaujamų atvykti į Lietuvos Respubliką asmenų sąrašą, o remiantis 2006 m. liepos 14 d. Įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių bei jų šeimos narių įvažiavimo į Lenkijos Respublikos teritoriją, gyvenimo bei išvykimo iš šios teritorijos 25 straipsniu, kuris reglamentuoja fiktyvios santuokos pasekmes. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Lenkijos Respublikos išduoto leidimo gyventi Lenkijos Respublikoje panaikinimas ir dėl to kilęs pareiškėjos negalėjimas būti Europos Sąjungos valstybėse narėse, neturint kitų reikalingų dokumentų (vizos), sietini su LR VRM Policijos departamento 2007 m. kovo 19 d. raštu Nr. 5-S-2364 bei jo pagrindu priimtu 2007 m. kovo 21 d. Migracijos departamento sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad atsakovų įpareigojimas iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje yra negalimas, nes pareiškėja nepateikė neteisėtą atsakovų neveikimą pagrindžiančių duomenų ir atsakovų neteisėtas neveikimas šioje byloje nėra nustatytas.

87Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai pateikė savo argumentus pagrindžiančių įrodymų ir įvykdė turimas procesines pareigas. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nepateikta duomenų, kurie leistų suabejoti atsakovų pateikta medžiaga.

88Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka procesinių reikalavimų, yra neaiškus ir painus, besikartojantis, sunkiai suvokiamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnyje teismo sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, nenustatė pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumų ir laiko jį aiškiu ir suvokiamu, bei atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas.

89Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančią medžiagą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

90Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

91Pareiškėjos J. L. R. apeliacinį skundą atmesti.

922012 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

93Nutartis neskundžiama.