Byla I-7401-38/2007

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Petro Viščinio (pranešėjas) ir Nijolės Šidagienės,

2sekretoriaujant Rasai Rackevičiūtei,

3dalyvaujant pareiškėjų UAB „Lamberta“, UAB „SOBO Sistemos“ ir UAB „Termofora“ atstovei Linai Darulienei, atsakovo Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos atstovei Jūratei Šovinei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Lamberta“, UAB „SOBO Sistemos“ ir UAB „Termofora“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6pareiškėjai prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2007-03-15 nutarimo Nr. 2S-6 dalį, kuria Konkurencijos taryba paskyrė UAB „Sobo sistemos" 62 774 Lt baudą, UAB „Lamberta" - 71 755 Lt baudą ir UAB „Termofora" 7 252 Lt baudą.

7Skundu paaiškino, kad nors tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos pareigūnai pranešime apie atliktą tyrimą nurodė, kad draudžiami susitarimai vyko trumpiau nei metus, tačiau skiriant baudos dydį trumpa pažeidimo trukmė nebuvo įvertinta. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai būtų sudarę draudžiamą susitarimą kituose, ne Klaipėdos savivaldybės teritorijoje vykusiuose konkursuose, ar kad šiuose konkursuose dalyvavo ar ketino dalyvauti bendrovės, kurios vykdo konkurso objektu esančią veiklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pažeidimo geografinė rinka turėtų būti apibrėžta kaip regioninė. Pranešime apie tyrimą ir tyrimo byloje nėra nustatytų jokių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad draudžiamu susitarimu buvo padaryta kokia nors žala. Pareiškėjų konkursuose pasiūlytos kainos tyrimą atlikusių pareigūnų nebuvo įvertintos kaip nepagrįstai aukštos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes mano, kad nepagrįstai buvo apskaičiuotas skiriamos baudos pagrindinis dydis 3 procentai bendrųjų metinių pajamų. Šis dydis turėtų būti sumažintas atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, kuri Konkurencijos tarybos tyrimą atlikusių pareigūnų įvardinta kaip trumpa; lokalinį (regioninį) pažeidimo pobūdį; žalos nebuvimą; aplinkybes, kad 3 proc. baudos dydis praeityje buvo skirtas už daug didesnės apimties, masto ir trukmės susitarimą.

8Nurodė, kad pareiškėjai tyrimo metu bendradarbiavo su Konkurencijos taryba, dar nebaigus atlikti tyrimo nutraukė veiksmus, kuriuos Konkurencijos taryba įvardijo kaip draudžiamą susitarimą ir įsipareigojo ateityje neatlikti jokių veiksmų, pažeidžiančių Konkurencijos teisės reikalavimams ir įsipareigojo imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonėje būtų įdiegta efektyvi konkurencijos teisės laikymosi programa, kad visi įmonės darbuotojai būtų supažindinti su konkurencijos teisės reikalavimais, suvoktų konkurencijos taisykles bei būtų skatinami priimti sprendimus, atitinkančius šių taisyklių reikalavimus. Taigi pareiškėjai geranoriškai ir savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms. Pažymėtina, kad tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos pareigūnai pranešime apie tyrimą Konkurencijos tarybai nurodė, kad ūkio subjektai lygiaverčiai atliko draudžiamus veiksmus. Šių veiksmu iniciatorius nebuvo nustatytas. Atsižvelgiant į tokias tyrimo išvadas, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais yra Konkurencijos tarybos išvada, kad UAB „SOBO sistemos" vaidmuo susitarime buvo svarbiausias.

9Paaiškino, kad Konkurencijos taryba baigė tyrimą iš karto po to, kai pareiškėjai 2006 m. lapkričio mėnesį pateikė pareiškimus dėl tyrimo. Šių pareiškimų pateikimas yra paskutinis tyrimo veiksmas - gavę pareiškimus Konkurencijos tarybos pareigūnai toliau tyrimo netęsė, o pateikė išvadas Konkurencijos tarybai. Pareiškėjai neturėjo informacijos kada Konkurencijos taryba ketina vykdyti tyrimo veiksmus ir nežinojo bei negalėjo žinoti, kada tyrimas bus baigtas. Negavusi Pareiškėjų pareiškimų Konkurencijos taryba būtų tęsusi tyrimą ir toliau apklaususi UAB „Lamberta" ir UAB „Termofora" atsakingus darbuotojus ir visų trijų pareiškėjų direktorius, būtų kitais būdais rinkusi įrodymus, leidžiančius nustatyti kokiu būdu ir kada tyrėjų rasta konkurentų konkursinių pasiūlymų medžiaga pateko į pareiškėjų kompiuterius. Šių tyrimo veiksmų Konkurencijos taryba neatliko, kadangi, pareiškėjams pateikus pareiškimus, tam nebuvo jokios būtinybės.

10Pareiškėjų nuomone, jų pateiktas prisipažinimas byloje turėjo esminės reikšmės Konkurencijos tarybai baigiant tyrimą ir konstatuojant pažeidimą, kadangi leido Konkurencijos tarybai išspręsti įrodymų leistinumo ir įrodymų pakankamumo problemas. Kitaip tariant, Konkurencijos taryba įgijo kokybiškai naujus, praktiškai nenuginčijamus pažeidimo įrodymus, kurių pakanka pažeidimui konstatuoti. Nesant Pareiškėjų prisipažinimo ir konkursų, kuriuose pareiškėjai buvo sudarę draudžiamus susitarimus sąrašo, Konkurencijos tarybos surinktų įrodymų leistinumo ir pakankamumo klausimas būtų labai ginčytinas, kadangi vadovaujantis 2006-02-15 nutarimu Nr. 1S-17 Konkurencijos tarybos pareigūnai buvo įgalioti atlikti tyrimą tik toje apimtyje, kiek tai liečia 2005 m. konkursą. 2006-03-20 Vilniaus apygardos administracinis teismas išdavė sankciją Konkurencijos tarybai kuria sankcionavo tyrimo veiksmus, tiriant pareiškėjų veiksmus minėtame konkurse. Tuo tarpu Konkurencijos tarybos pareigūnai, atvykę į įmones atlikti patikrinimo su teismo sankcija ir Konkurencijos tarybos nutarimu, įgaliojančiu tirti tik vieną konkretų konkursą, susirinko duomenis, nesusijusius su tyrimo objektu, t.y. atliko kratą ir poėmius dėl tų ūkio subjektų veiksmų, kurie nebuvo sankcionuoti. Įvertinę surinktą informaciją Konkurencijos tarybos pareigūnai papildė tyrimą nurodydami, kad tyrimas atliekamas dėl ūkio subjektų, 2005-2006 m. dalyvavusių Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo įstaigų ūkio tarnybos organizuotuose konkursuose. Taigi Konkurencijos tarybos surinktų įrodymų nepakaktų pažeidimui konstatuoti (b.l. 4-16).

11Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė prašė skundą patenkinti skunde nurodytais motyvais. Akcentavo, kad atlikus patikrinimą, pareiškėjai pateikė prisipažinimus, nes manė, kad tai abipusiai naudinga. Atsakovai netaikė Vyriausybės patvirtintų taisyklių dėl baudos paskaičiavimo. Pažeidimo trukmė buvo neilga, o atsakovai neįvardino šios aplinkybės. Pažeidimas buvo padarytas ne visos Lietuvos mastu, pažeidimas buvo regiono mastu. Pareiškėjai patys prisipažino, kad baudos būtų mažesnės, o Konkurencijos taryba į tai neatsižvelgė. Prisipažinimas palengvino LR Konkurencijos tarybos tyrimą. Tad prisipažinimą įvertino kaip neginčijamą įrodymą. Pareiškėjai neturėjo jokios informacijos, kurioje stadijoje tyrimas. Konkurencijos taryba paprastai pažeidimus nagrinėja ne vienerius metus, o šis tyrimas baigėsi labai greitai, nes pareiškėjai prisipažino. Atsakovai teigia, kad nustatytas baudos dydis yra iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų. Europos Komisija baudas skaičiuoja visai kitaip, t.y. bauda skaičiuojama nuo pajamų, kurios gautos iš su pažeidimų susijusios veiklos, o ne iš visų veiklų. Pareiškėjai teikia paslaugas ne vienoje rinkoje, o keliose.

12Atsakovas Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad nustatant pagrindinį baudos dydį, baudos už pažeidimo trukmę dydis buvo prilygintas 0 procentų bei pridėtas prie baudos už pažeidimo pavojingumą dydžio. Nei Konkurencijos įstatymas, nei Taisyklės nenumato galimybės mažinti pagrindinio baudos dydžio atsižvelgiant į trumpą pažeidimo trukmę. Be to, daugiau nei 11 mėnesių vykęs pažeidimas nelaikytinas trumpos trukmės pažeidimu.

13Apibrėždami teikiamos paslaugos atitinkamą rinką, tyrėjai vadovavosi 2000-02-24 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.17 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo". Šių Paaiškinimų 3 punkte nurodyta, jog geografinė rinka (teritorija) suprantama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

14Taigi buvo vertinama, kokioje teritorijoje ūkio subjektai susiduria su panašiomis konkurencijos sąlygomis teikti šilumos įrenginių ir remonto sistemų, renovacijos darbus bei kokie ūkio subjektai galėjo dalyvauti Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybos organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose.

15Nustatyta, jog Lietuvoje šilumos įrenginių eksploatavimo rinkoje veikia 658 ūkio subjektai. Bet kuris atestuotas ūkio subjektas galėjo dalyvauti tirtuose konkursuose. Dėl šios priežasties pažeidimo atitinkama rinka buvo apibrėžta kaip Lietuvos Respublikos teritorija, o ne kaip Klaipėdos miestas.

16Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime niekur nėra nurodžiusi apie pažeidimu padarytą žalą. Skirdama baudas Konkurencijos taryba vadovaujasi Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d. numatytais baudos diferencijavimo kriterijais, tarp kurių nėra padarytos žalos kriterijaus.

17Pareiškėjai nepaaiškino, kokiu būdu jie nutraukė veiksmus, kuriuos Konkurencijos taryba įvardijo kaip draudžiamą susitarimą. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuoti draudžiami susitarimai 15-oje viešųjų konkursų ir tyrimo pradėjimo metu šie draudžiami susitarimai jau nebevyko, todėl pareiškėjų teiginys dėl veiksmų nutraukimo laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjų nurodomas bendradarbiavimas su Konkurencijos taryba laikytinas įtariamų ūkio subjektų pareiga, už kurios nevykdymą gali būti skirta bauda pagal Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, o taip pat gali būti įvertinta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalį. Įmonės neturėjo teisės atsisakyti teikti prašomą informaciją, o jos pateikimas per se nėra lengvinanti aplinkybė. Konkurencijos taryba pareiškėjų prisipažinimus įvertino kaip reikšmingą lengvinančią aplinkybę, kadangi jie patvirtino tyrėjų jau turimus įrodymus. Konkurencijos taryba 2006-04-11 patikrinimo metu rastų įrodymų pagrindu 2006-07-13 tyrimą papildydama ir dėl kitų konkursų, veikė neperžengdama Konkurencijos tarybos nutarime bei teismo sankcijoje nustatytų ribų, o įrodymai buvo surinkti ir panaudoti teisėtai.

18Nutarime nurodyta, jog baudos skiriamos pagal Konkurencijos įstatymą, o ne pagal Europos Tarybos 2002 m. gruodžio 16 d. reglamento (EB) Nr. 4 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (toliau - Reglamentas Nr. 1/2003) 23 straipsnį. Pareiškėjų nurodytos Europos Komisijos 2006 m. birželio 28 d. išleistos „Pagal reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairės" (toliau - Gairės) taikomos, kai Europos Komisija skiria baudas pagal Reglamento 23 straipsnį. Valstybių narių konkurencijos institucijos negali skirti baudų pagal šį Reglamento straipsnį. Lietuvos teisės aktuose nustatytas skaičiavimas remiasi procentų nuo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o viršutinė riba nustatyta tokia pati kaip ir Reglamento Nr. 1/2003 - iki 10 procentų nuo bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais. Šią Konkurencijos tarybos poziciją patvirtina ir 2007-06-07 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. Nr. 1-579-13/07 (b.l. 100-106).

19Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė skundą patenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad įmonės tarėsi ne tik dėl kainų, bet ir dėl pirkėjų grupių, t.y. padarė patį pavojingiausią konkurencijos teisės pažeidimą - kartelį. Toks pažeidimas Europos Sąjungos bei Lietuvos teismų praktikoje yra pripažįstamas per se darančiu žalą ne tik tiesiogiai pirkėjui, bet visai ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius.

20Žalą patyrė subjektas, kuris pirko paslaugas, nes jam jos buvo pasiūlytos ne rinkos kaina, bet nekonkurencinga, nesąžininga kaina. Pažeidimas buvo sistemingas - tai yra buvo sukurta kartelio sistema: viena įmonė laimi konkursuose dėl šildymo sistemos remonto darbų darželiuose, kita - mokyklose. Kartelis yra latentiškas pažeidimas: jį ne visada galima ne tik įtarti, bet ir pastebėti, be to yra labai sudėtinga surinkti įrodymus. Būtent dėl kartelio pavojingumo, t.y. jo daromos žalos ne tik konkretiems subjektams, bet ir visai ekonomikai yra taikoma atleidimo nuo baudų programa prisipažinusiems asmenims. Įmonė pripažino dalyvavusi kartelyje, t.y. sutiko su Konkurencijos tarybos nustatytu pažeidimu. Konkurencijos taryba nustatė, kad ūkio subjektų prisipažinimas netenkina Baudų dydžio nustatymo taisyklių trečios dalies sąlygų, kadangi įrodymų, kurių neturi Konkurencijos taryba nebuvo pateikta jokių, jokių tiesioginių kartelio įrodymų nebuvo pateikta, o buvo išvardintas Konkurencijos tarybai jau žinomas sąrašas konkursų, kuriuose įmonės tarėsi. Konkurencijos tarybos gebėjimui padaryti išvadas dėl įtariamo pažeidimo tas jokios reikšmės neturėjo. Prisipažinimais įmonės nieko papildomo nepasakė. Įmonių pateikti prisipažinimai neatitinka, per apklausas pateiktų įmonių atstovų paaiškinimų.

21Pagal Konkurencijos įstatymą bei baudų dydžio nustatymo taisyklės reikia nustatyti kiekvieno ūkio subjekto vaidmenį: jis nebūtinai turi būti pripažintas iniciatoriumi, užtenka jo aktyvaus ar pasyvaus vaidmens. O jeigu jis dar ir yra iniciatorius, tai ir atsakomybė gali būti griežtinama. Šiuo atveju buvo nustatyta, kas UAB „SOBO sistemos" buvo aktyviausia, parengė daugiausia konkursinių pasiūlymų, daugiausia laimėjo konkursų, gavo daugiausia pajamų iš neteisėtos veiklos.

22

23Skundas tenkintinAS.

24Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2007-03-15 nutarimu pripažino UAB „Lamberta“, UAB „SOBO sistemos“ ir UAB „Termofora“ pažeidus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 ir 2 p. reikalavimus ir paskyrė UAB „Lamberta“ 71 755 Lt, UAB „Sobo sistemos“ – 62 774 Lt ir UAB „Termofora“ – 7 252 Lt pinigines baudas. Pareiškėjai neginčija padaryto pažeidimo fakto, tačiau nesutinka su paskirtomis baudomis. Taigi ginčas šioje byloje kilęs dėl to, kad atsakovas skirdamas baudos dydį netinkamai pritaikė įstatymo normas, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl paskyrė nepagrįstai dideles baudas.

25Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimas padarytas kelių subjektų (Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d.).

26Baudos dydžio nustatymą taip pat reglamentuoja Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591 patvirtintos baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurias Vyriausybė įgaliota patvirtinti Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 5 dalimi.

27Pagal Taisyklių 3 punktą nustatant pažeidimo pavojingumą (kuris Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte priskirtas prie kriterijų, vertinamų skiriant baudą), atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, pažeidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės rinkos plotą. Taisyklių 5 punktas numato galimybę sumažinti arba padidinti baudą 50 procentų, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (Taisyklių 5.1 p.), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (Taisyklių 5.2 p.), ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, t. y. į tai, ar ūkio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūkio subjekto užimamą rinkos dalį (Taisyklių 5.3 p.). Lietuvos Vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A1-686/2006 pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymas baudos dydį sieja su procentine atitinkamo ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais išraiška. Konkurencijos taryba apskaičiuodama pareiškėjams baudos dydį tinkamai kaip pagrindą laikė pareiškėjų bendrųjų metinių pajamų dydį praėjusiais metais, o pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad Konkurencijos taryba turėjo skaičiuoti baudos dydį remiantis su pažeidimu susijusiomis pajamomis yra nepagrįstas.

28Konkurencijos įstatyme nustatytas baudos dydis už draudžiamą susitarimą – iki 10 procentų bendrųjų įmonės pajamų praėjusiais ūkiniais metais (šiuo atveju – 2005 metais).

29Todėl sprendžiant baudų dydžio klausimą kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu, pirmiausiai nustatytina bendra procentinė baudos dydžio išraiška pagal pažeidimo pavojingumą ir trukmę (Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d. 1 ir 2 p.) visiems pareiškėjams, o po to bauda individualizuotina remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytais individualiais kriterijais.

30Minėta, kad pažeidimo pobūdis ir geografinės rinkos plotas pagal Taisyklių 3 punktą yra esminiai kriterijai sprendžiant apie pažeidimo pavojingumą. Draudžiamas susitarimas dėl kainos pagal pobūdį yra vienas pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų (Lietuvos Vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A1-686/2006 pabrėžė, kad toks susitarimas per se yra draudžiamas net nenustatinėjant jo faktinio poveikio rinkai). Apibrėžiant teikiamos paslaugos atitinkamą rinką, būtina vadovautis 2000-02-24 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.17 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo". Šių Paaiškinimų 3 punkte nurodyta, jog geografinė rinka (teritorija) suprantama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Pareiškėjai pažeisdami konkurencijos įstatymo nuostatas susitarė pasidalinti prekės rinką Klaipėdos miesto teritorijoje, todėl kaip pagrįstai nurodė atsakovas, šiuo atveju pažeidimas padarytas lokalioje rinkoje. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pagal pažeidimo pavojingumą baudos dydis turėtų neviršyti vidurkio. Analogiškoje byloje Nr. A1-686/2006 Lietuvos Vyriausias administracinis teismas už draudžiamą susitarimą dėl kainos, nustatęs kad toks pažeidimas yra vienas pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, ir padarytas lokalioje rinkoje, priėjo išvados kad baudos dydis turi sudaryti 4 procentus bendrųjų metinių atitinkamo ūkio subjekto pajamų. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad šiuo atveju, skirtingai nei minėtoje byloje, dalyvavo tik trys ūkio subjektai, todėl situacija nėra identiška, daro išvadą, kad Konkurencijos taryba turėjo pagrindą skirti mažesnį baudos dydį nei 4 procentaibendrųjų metinių pareiškėjų pajamų. Todėl pagrindinis 3 procentų metinių pareiškėjų pajamų dydis paskirtas pagrįstai.

31Taisyklių 4 punktas numato, jeigu pažeidimas truko ilgiau kaip metus, baudos už pažeidimo trukmę dydis sudaro iki 10 procentų baudos už pažeidimo pavojingumą dydžio už kiekvienus pažeidimo metus. Taigi, pagal šį punktą numatyta, kad jei pažeidimas trunka ilgiau nei metus, tai nustatytas pagrindinis baudos dydis turi būti skaičiuojamas už kiekvienus pažeidimo metus, tačiau jei pažeidimas trunka iki vienų metų, diferencijuojant pagrindinį baudos dydį šis taisyklių punktas netaikomas. Todėl pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad pagrindinis baudos dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas truko mažiau nei metus, teisėjų kolegijos nuomone yra nepagrįstas.

32Individualizuodama baudos dydį remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytais individualiais kriterijais, Konkurencijos taryba įvertino tai, kad pareiškėjai prisipažino sudarę draudžiamus susitarimus tyrimo pabaigoje, o tyrimo metu jokios naudingos informacijos nepateikė, pagrindinį baudos dydį visoms įmonėms sumažino 25 procentais.

33Konkurencijos įstatymo 42 str. 2 d. numato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Pagal taisyklių 8 punktą bauda sumažinama nuo 20 iki 50 procentų, jeigu draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis pateikia draudžiamo susitarimo įrodymus, kurių neturi Konkurencijos taryba ir kurie yra reikšmingi įrodant draudžiamą susitarimą.

34UAB „Lamberta“ , UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ tyrimo metu bendradarbiavo su Konkurencijos taryba, dar nebaigus atlikti tyrimo nutraukė veiksmus, kuriuos Konkurencijos taryba įvardijo kaip draudžiamą susitarimą. Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Lamberta“, UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ prisipažino pažeidusios konkurencijos įstatymo nuostatas po to, kai buvo Konkurencijos tarybos pareigūnai jau buvo nustatę pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konkurencijos įstatymas nenumato, kad prisipažinti ūkio subjektai privalo iki pažeidimo nustatymo, todėl UAB „Lamberta“ ir UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ prisipažinimą vertina kaip aplinkybę lengvinančia atsakomybę. 2006-02-15 nutarimu Nr. 1S-17 Konkurencijos tarybos pareigūnai buvo įgalioti atlikti tyrimą tik toje apimtyje, kiek tai liečia 2005 m. konkursą. 2006-03-20 Vilniaus apygardos administracinis teismas išdavė sankciją Konkurencijos tarybai kuria sankcionavo tyrimo veiksmus, tiriant pareiškėjų veiksmus minėtame konkurse. UAB „Lamberta“, UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ prisipažino sudariusios draudžiamus susitarimus visuose konkursuose ir pateikė išsamų konkursų sąrašą (Konkurencijos tarybos bylos „Dėl ūkio subjektų, dalyvavusių Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo įstaigų ūkio tarnybos 2005-2006 m. organizuotuose viešųjų pirkimų konkursuose, veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ medžiagos 1 t. 45-47 p.). Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad konkurencijos taryba nepagrįstai UAB „Lamberta“ ir UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ pagrindinį baudos dydį esant minėtoms aplinkybėms sumažino tik 25 procentais. Pagal Konkurencijos įstatymo 42 str. 1 d. 5 p. individualizuojant baudą taip pat turi būti atsižvelgta į kiekvieno ūkio subjekto vaidmenį pažeidime, t.y. ar ūkio subjektas buvo pažeidimo iniciatorius, ar darant pažeidimą jis atliko aktyvų ar pasyvų vaidmenį, taip pat į ūkio subjekto užimamą rinkos dalį (Taisyklių 5.3 p.). Pažymėtina, kad tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos pareigūnai pranešime apie tyrimą Konkurencijos tarybai nurodė, kad ūkio subjektai lygiaverčiai atliko draudžiamus veiksmus. Šių veiksmų iniciatorius nebuvo nustatytas (b.l. 40). Todėl Konkurencijos taryba nepagrįstai sumažino UAB „Termofora“ pagrindinį baudos dydį tuo pagrindu, kad ši bendrovė konkursuose dalyvavo mažiausiai, vaidino tik papildomą vaidmenį ir iš draudžiamo susitarimo pajamų negavo. Kadangi Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių UAB „Lamberta“ , UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ veikloje nenustatyta, yra pagrindas taikyti taisyklių 8 punktą ir paskirtą pagrindinį baudos dydį mažinti 50 procentų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į kiekvienos pareiškėjos metines pajamas, skirtinos tokios baudos: UAB „Lamberta“ 47933 Lt., UAB „SOBO sistemos" – 39612 Lt. ir UAB „Termofora“ – 5578 Lt.

35Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88-89 straipsniais,

Nutarė

36UAB „Lamberta“, UAB „Sobo Sistemos“ ir UAB „Termofora“ skundą tenkinti.

37Panaikinti Konkurencijos tarybos 2007-03-15 nutarimo Nr. 2S-6 dalį, kuria Konkurencijos taryba paskyrė UAB „Sobo sistemos" 62 774 Lt baudą, UAB „Lamberta" - 71 755 Lt baudą ir UAB „Termofora" 7 252 Lt baudą ir paskirti UAB „Lamberta“ 47 933 Lt baudą, UAB „SOBO sistemos" – 39 612 Lt baudą ir UAB „Termofora“ – 5 578 Lt baudą.

38Sprendimas apeliaciniu skundu gali būti per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Rasai Rackevičiūtei,... 3. dalyvaujant pareiškėjų UAB „Lamberta“, UAB „SOBO Sistemos“ ir UAB... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. pareiškėjai prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2007-03-15 nutarimo Nr.... 7. Skundu paaiškino, kad nors tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos pareigūnai... 8. Nurodė, kad pareiškėjai tyrimo metu bendradarbiavo su Konkurencijos taryba,... 9. Paaiškino, kad Konkurencijos taryba baigė tyrimą iš karto po to, kai... 10. Pareiškėjų nuomone, jų pateiktas prisipažinimas byloje turėjo esminės... 11. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė prašė skundą patenkinti skunde... 12. Atsakovas Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba su skundu nesutinka ir... 13. Apibrėždami teikiamos paslaugos atitinkamą rinką, tyrėjai vadovavosi... 14. Taigi buvo vertinama, kokioje teritorijoje ūkio subjektai susiduria su... 15. Nustatyta, jog Lietuvoje šilumos įrenginių eksploatavimo rinkoje veikia 658... 16. Konkurencijos taryba skundžiamame nutarime niekur nėra nurodžiusi apie... 17. Pareiškėjai nepaaiškino, kokiu būdu jie nutraukė veiksmus, kuriuos... 18. Nutarime nurodyta, jog baudos skiriamos pagal Konkurencijos įstatymą, o ne... 19. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė skundą patenkinti skunde... 20. Žalą patyrė subjektas, kuris pirko paslaugas, nes jam jos buvo pasiūlytos... 21. Pagal Konkurencijos įstatymą bei baudų dydžio nustatymo taisyklės reikia... 22. ... 23. Skundas tenkintinAS. ... 24. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2007-03-15... 25. Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už draudžiamus... 26. Baudos dydžio nustatymą taip pat reglamentuoja Vyriausybės 2004-12-06... 27. Pagal Taisyklių 3 punktą nustatant pažeidimo pavojingumą (kuris... 28. Konkurencijos įstatyme nustatytas baudos dydis už draudžiamą susitarimą... 29. Todėl sprendžiant baudų dydžio klausimą kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu,... 30. Minėta, kad pažeidimo pobūdis ir geografinės rinkos plotas pagal Taisyklių... 31. Taisyklių 4 punktas numato, jeigu pažeidimas truko ilgiau kaip metus, baudos... 32. Individualizuodama baudos dydį remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio... 33. Konkurencijos įstatymo 42 str. 2 d. numato, kad atsakomybę lengvinančiomis... 34. UAB „Lamberta“ , UAB „SOBO sistemos" ir UAB „Termofora“ tyrimo... 35. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 36. UAB „Lamberta“, UAB „Sobo Sistemos“ ir UAB „Termofora“ skundą... 37. Panaikinti Konkurencijos tarybos 2007-03-15 nutarimo Nr. 2S-6 dalį, kuria... 38. Sprendimas apeliaciniu skundu gali būti per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo...