Byla 2-183/2008
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties, kuria patikslintas uždarosios akcinės bendrovės „Oruva“ ir Ko restruktūrizavimo planas uždarosios akcinės bendrovės „Oruva“ ir Ko bankroto byloje Nr. B2-44-372/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Oruva“ ir Ko dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties, kuria patikslintas uždarosios akcinės bendrovės „Oruva“ ir Ko restruktūrizavimo planas uždarosios akcinės bendrovės „Oruva“ ir Ko bankroto byloje Nr. B2-44-372/2007.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3AB Turto bankas pateikė prašymą pakeisti UAB „Oruva“ ir Ko kreditorių Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau tekste – VMI) naujuoju kreditoriumi AB Turto bankas, įtraukiant naująjį kreditorių į restruktūrizuojamos UAB „Oruva“ ir Ko kreditorių sąrašą, paliekant tą pačią reikalavimo sumą. Turto perleidimas grindžiamas Mokestinės nepriemokos perleidimo sutartimi. Taip pat gautas pradinio kreditoriaus patvirtinimas apie perleistą reikalavimą. AB Turto bankas nurodė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą (toliau tekste - MAĮ) mokestinių nepriemokų išieškojimas gali būti perduotas AB Turto bankas. Šios nuostatos įgyvendinimui Finansų ministras 2002 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 225 patvirtino Mokestinės nepriemokos bei importo ir eksporto mokesčių ir muitų, baudų ir delspinigių išieškojimo perdavimo AB Turto bankui tvarką (toliau tekste – Tvarka). Pagal Tvarkos 3 ir 5 punktus VMI turi teisę perleisti mokestinę nepriemoką AB Turto bankui. Pagal Tvarkos 13 punktą reikalavimo perleidimo sutartį pasirašo VMI ir AB Turto bankas valdybos pirmininkas arba jų įgalioti asmenys. Pagal Tvarkos 17 punktą reikalavimo perdavimo-priėmimo aktą pasirašo apskričių VMI ir AB Turto banko valdybos pirmininkas arba jų įgalioti asmenys. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis reikalavimo perleidimas yra teisėtas, pagrįstas ir pradinis kreditorius keistinas naujuoju kreditoriumi.

4Atsakovo UAB „Oruva“ ir Ko administracijos vadovas prašė netenkinti prašymo ir nekeisti kreditorių. Nurodė, jog kreditoriumi yra Telšių apskrities VMI. Tačiau Mokestinės nepriemokos perleidimo sutartimi mokestinę nepriemoką perleido VMI, t.y. asmuo, nesantis kreditoriumi restruktūrizavimo byloje. Perdavimo-priėmimo aktą pasirašė Telšių apskrities VMI. Šie juridiniai asmenys yra savarankiški ir byloje nėra duomenų, jog jie buvo perdavę įgaliojimus vienas kitam. Tokiu būdu reikalavimo perleidimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir yra niekinis.

5Šiaulių apygardos teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartimi patikslino UAB „Oruva“ ir Ko restruktūrizavimo planą, perleidus 68 120,81 Lt finansinį reikalavimą, kreditorių Telšių apskrities VMI pakeitė nauju kreditoriumi AB Turto bankas su minėto dydžio finansiniu reikalavimu. Teismas nutartyje nurodė, jog reikalavo, kad kreditoriaus pakeitimo klausimą išspręstų kreditorių komitetas, tačiau kreditorių komitetas šį klausimą paliko nenagrinėtu, todėl teismas, remdamasis viršuoju interesu šį klausimą sprendė savo iniciatyva. Teismas nutartį argumentavo tuo, jog atsakovas nepagrįstai ginčija Telšių apskrities VMI ir AB Turto bankas prašymus, nes visi ginčai, susiję su mokesčių administravimu sprendžiami ne CK, o Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Ši tvarka nustatyta Finansų ministro įsakymu patvirtinta Mokestinės nepriemokos bei importo ir eksporto mokesčių ir muitų, baudų ir delspinigių išieškojimo perdavimo AB Turto bankui tvarka. Tvarkos 3.2 papunktyje nustatyta, kad VMI gali perduoti mokestinės nepriemokos išieškojimą AB Turto bankas perleidžiant reikalavimo teisę mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartimi. Minėtos tvarkos 17 punkte numatyta, jog dokumentai perduodami priėmimo – perdavimo aktais. Reikalavimo perleidimas buvo atliktas nepažeidžiant minėtos tvarkos, todėl tikslintinas restruktūrizavimo planas pakeičiant pradinį kreditorių nauju kreditoriumi. Atsakovo argumentus, kad jam gali tekti atsiskaityti su abiem kreditoriais, teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad tik restruktūrizavimo plano pagrindu bus atsiskaitoma su kreditoriais, todėl nereikės atsiskaityti su dviem kreditoriais.

6Atsakovo UAB „Oruva“ ir Ko administracijos vadovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog skundžiama nutartis nepagrįsta dėl šių argumentų:

71.

8Reikalavimo perleidimo patvirtinimui buvo pateikta Mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartis, pasirašyta AB Turto bankas ir VMI, bei perdavimo-priėmimo aktas, pasirašytas Telšių apskrities VMI ir AB Turto bankas. VMI ir Telšių apskrities VMI yra skirtingi juridiniai asmenys, kurių nesaisto atitinkamai nustatyti teisiniai santykiai. Restruktūrizavimo byloje reikalavimą turėjo Telšių apskrities VMI, todėl VMI negalėjo perleisti reikalavimo, kurio neturėjo. Taigi aktą ir sutartį pasirašė skirtingi juridiniai asmenys, todėl reikalavimo perleidimas yra neteisėtas. Be to, nėra duomenų ar Telšių apskrities VMI vardu aktą pasirašę asmenys turintys teisę atstovauti minėtus juridinius asmenis.

92.

10Teismas nepagrįstai remiasi Finansų ministro nustatyta Tvarka. Mokesčių administravimo įstatymas įpareigojo Finansų ministrą nustatyti reikalavimo perleidimo tvarką, tačiau ministras negalėjo tvirtinti Tvarkos prieštaraujančios CK normoms.

113.

12Teismo argumentai dėl žinybinio pavaldumo neturi nieko bendro su reikalavimo teisės perleidimu, neturi įstatyminio pagrindo ir negali būti naudojami.

134.

14Teismas nepagrįstai nurodo, jog reikalavimo perleidimas yra mokesčių administravimo klausimas, nes nepagrįstas įstatymine norma ir reikalavimo perleidimas yra civilinės teisės klausimas nepriklausomai nuo kilmės. Įstatymai leidžia reikalavimo tiesę perleisti bet kuriam asmeniui, nebūtinai AB Turto bankui, nes AB Turto bankas, disponuodamas šiuo reikalavimu, nesinaudos mokesčių administratoriui suteikiamomis teisėmis.

15Tekšių apskrities VMI ir VMI pateikė atsiliepimus į atskirąjį skundą, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti, nes skundas yra nepagrįstas.

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

18Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

19CK 1.1 straipsnio 2 dalis nustato, jog valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykiams CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai. Mokestinės nepriemokos perleidimą išsamiai reglamentuoja MAĮ ir jame tiesiogiai nustatytu įpareigojimu finansų ministrui nustatyti reikalavimų perleidimo tvarką. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi MAĮ nustatyta tvarka, o ne CK.

20MAĮ 18 straipsnis nustato, kad VMI sudaro: 1) VMI prie Finansų ministerijos – centrinis mokesčių administratorius; 2) teritorinės VMI – vietos mokesčių administratoriai, kurios yra biudžetinės įstaigos, turinčios savo sąskaitų banke, antspaudus ir bendrą simboliką (MAĮ 17 str. 2 d.). MAĮ 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad teritorinė VMI pavaldi ir atskaitinga VMI prie Finansų ministerijos. Pagal MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą vietos mokesčių administratorius priverstinai išieško mokestines nepriemokas savo veiklos teritorijoje (MAĮ 26 str. 1 d. 54 p.). Remiantis šiomis teisės normomis darytina išvada, jog teritorinė VMI yra tiesiogiai pavaldus VMI padalinys priverstinai išieškantis mokestines nepriemokas iš asmenų veikiančių teritorinio mokesčių administratoriaus veiklos zonoje. Todėl Telšių apskrities VMI buvo pagrįstai nurodytas kreditoriumi UAB „Oruva“ ir Ko restruktūrizavimo byloje kaip kreditorius dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo.

21Remiantis MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 16 punktu VMI turi teisę finansų ministro nustatyta tvarka perduoti atstovavimo pagrindais arba perleidžiant reikalavimo teisę mokesčių mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimą AB Turto bankui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Tvarkos 3.2 papunktį, VMI gali perduoti mokestinės nepriemokos išieškojimą AB Turto bankui perleidžiant reikalavimo teisę į mokestinę nepriemoką, sudarant mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartį. Pagal Tvarkos 13 punktą VMI ir AB Turto bankas sudaro reikalavimo perleidimo sutartis, kurias pasirašo VMI viršininkas ir AB Turto banko valdybos pirmininkas, arba jų tam įgalioti asmenys. Iš Mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutarties (b.l. 7-5-10) matyti, kad šią sutartį pasirašė VMI viršininkas ir AB Turto bankas valdybos pirmininkas, t.y. reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė subjektai turintys teisės aktų jiems suteiktus įgaliojimus, todėl perleidimas yra atliktas tinkamai.

22Tvarkos 17 punkte nustatyta, kad reikalavimų perleidimo priėmimo–perdavimo aktus, kuriuos pasirašo apskričių VMI viršininkai ir AB Turto banko valdybos pirmininkas arba jų tam įgalioti asmenys. Ši nuostata perkelta ir į Mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutarties 1.6 punktą, kuriame nurodoma, jog minėtą aktą pasirašo apskrities VMI ir AB Turto bankas. Iš Mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo akto (b.l. 11) matyti, kad aktą pasirašė Telšių apskrities VMI viršininkas ir AB Turto bankas įgaliotas asmuo, todėl reikalavimo perleidimo aktas atliktas teisės aktų nustatyta tvarka.

23Mokestinės nepriemokos perleidimas atliktas MAĮ ir jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apelianto atskirasis skundas remiasi teisės aktų netinkamu suvokimu ir aiškinimu, todėl atskirojo skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

24Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu:

Nutarė

25Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. AB Turto bankas pateikė prašymą pakeisti UAB „Oruva“ ir Ko kreditorių... 4. Atsakovo UAB „Oruva“ ir Ko administracijos vadovas prašė netenkinti... 5. Šiaulių apygardos teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartimi patikslino UAB... 6. Atsakovo UAB „Oruva“ ir Ko administracijos vadovas atskiruoju skundu prašo... 7. 1.... 8. Reikalavimo perleidimo patvirtinimui buvo pateikta Mokestinės nepriemokos... 9. 2.... 10. Teismas nepagrįstai remiasi Finansų ministro nustatyta Tvarka. Mokesčių... 11. 3.... 12. Teismo argumentai dėl žinybinio pavaldumo neturi nieko bendro su reikalavimo... 13. 4.... 14. Teismas nepagrįstai nurodo, jog reikalavimo perleidimas yra mokesčių... 15. Tekšių apskrities VMI ir VMI pateikė atsiliepimus į atskirąjį skundą,... 16. Atskirasis skundas atmestinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 19. CK 1.1 straipsnio 2 dalis nustato, jog valstybės mokesčių, kitų privalomų... 20. MAĮ 18 straipsnis nustato, kad VMI sudaro: 1) VMI prie Finansų ministerijos... 21. Remiantis MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 16 punktu VMI turi teisę finansų... 22. Tvarkos 17 punkte nustatyta, kad reikalavimų perleidimo priėmimo–perdavimo... 23. Mokestinės nepriemokos perleidimas atliktas MAĮ ir jo pagrindu priimtų... 24. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu:... 25. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą....