Byla Iv-2758-121/2011

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. R., atsakovo atstovui Dariui Giruckui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio ir žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2011 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. PI-68 (toliau – ir Įsakymas) ir grąžinti jį į valstybės tarnybą Tarnyboje; 2) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovės pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Paaiškino, kad Tarnyboje karjeros valstybės tarnautoju jis dirbo nuo 2007 m. kovo 19 d., iki 2009 m. gegužės 31 d. ėjo direktoriaus pavaduotojo licencijavimui pareigas. Nuo 2009 m. birželio 1 d. paskirtas eiti vadovybės atstovo kokybei (direktoriaus pavaduotojo kokybei) pareigas. Tarnybos direktoriaus 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. D3-10-(2.7.) jis buvo įspėtas apie tai, kad nuo 2011 m. kovo 31 d. yra naikinama vadovybės atstovo kokybei (direktoriaus pavaduotojo kokybei) pareigybė ir, esant galimybei, jis bus paskirtas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nebus ir jis sutiks, - į žemesnės kategorijos pareigas (jei tokios bus). Pareiškėjo teigimu, jo neinformavus apie galimybes užimti kitas valstybės tarnautojo pareigas, skundžiamu Įsakymu 2011 m. kovo 30 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pareiškėjo teigimu, etatų skaičius Tarnyboje išliko nepakitęs, nors, naikinant jo užimamą pareigybę, etatų skaičius Tarnyboje turėjo mažėti. Jis mano, kad, panaikinus vadovybės atstovo kokybei (direktoriaus pavaduotojo kokybei) pareigybę, buvo įsteigta kita pareigybė. Tačiau nei apie steigiamą pareigybę, nei apie galimybę ją užimti jis informuotas nebuvo. Vadovaujantis VTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, prieš atleisdamas pareiškėją iš valstybės tarnybos, atsakovas privalėjo jam pasiūlyti užimti naujai įsteigtą pareigybę. Neatlikęs šio veiksmo, atsakovas iš esmės pažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalį ir pareiškėją neteisėtai atleido iš valstybės tarnybos.

6Anot pareiškėjo, skundžiamas Įsakymas taip pat yra neteisėtas dėl to, kad apie vadovybės atstovo kokybei (direktoriaus pavaduotojo kokybei) pareigybės naikinimą buvo įspėtas tik vienas pareiškėjas. Tarnyboje iki 2011 m. kovo 31 d. buvo dvi direktoriaus pavaduotojų pareigybės - direktoriaus pavaduotojas ir vadovybės atstovas kokybei (direktoriaus pavaduotojas kokybei). Taigi, naikinant vieną iš šių dviejų direktoriaus pavaduotojų pareigybių, atsakovė apie tai privalėjo įspėti ne tik jį, bet ir direktoriaus pavaduotojo pareigybę einančią V. L.. Tarnybos direktoriaus kasmetinio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo 2010 m. gruodžio 28 d. išvados pagrįstumas yra ginčijamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT) administracinėje byloje Nr. I-2454/2011. Tarnybos direktorius 2011 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. T1-10 ,,Dėl kokybės vadybos sistemos" įsakė jam perduoti visus darbo dokumentus kitam asmeniui iki 2011 m. sausio 17 d. ir tokiu būdu iš esmės nušalino jį nuo jo tiesioginių funkcijų vykdymo. Be to, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 m. balandžio 5 d. pažyma „Dėl A. R. skundo tyrimo" Nr. (11)-SN-13 buvo nustatyta, kad Tarnyboje pareiškėjui nuo 2009 m. gegužės mėn. „buvo sudarytos nepalankios (prastesnės) sąlygos lyginant su lygiavertes pareigas (direktoriaus pavaduotojas) užimančia V. L.". Pareiškėjo teigimu, tai rodo atsakovo šališkus ilgalaikius veiksmus, siekiant atleisti jį iš valstybės tarnybos, nesuteikti jam galimybės, vadovaujantis objektyviais bei skaidriais kriterijais, lygiomis teisėmis su kitu Tarnybos darbuotoju pretenduoti užimti vieną iš Tarnyboje liekančių direktoriaus pavaduotojo pareigybių. Nurodyti Tarnybos direktoriaus veiksmai rodo jo piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi, žeminantį elgesį atleidžiant darbuotoją iš darbo, nepagarbą, siekį pakenkti darbuotojui. Dėl tokių atsakovės veiksmų pareiškėjui nuo 2010 m. gruodžio 28 d. buvo sukurta nuolatinė emocinė ir psichologinė įtampa, sudaryta neigiama darbo aplinka, nuo 2011 m. sausio 2 d. buvo atimta galimybė atlikti tiesiogines funkcijas, o 2011 m. vasario mėn. tarnybinio pasitarimo metu vadovybė nurodė neteikti jokios informacijos ir nebendrauti su juo, dėl to nuolat nuo 2010 m. gruodžio 28 d. jis jaučia didžiulį psichologinį stresą, pradėjo abejoti savo kvalifikacija ir sugebėjimais, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pažeminimą kitų valstybės tarnautojų akyse. Iki šiol pareiškėją kamuoja nuolatinis nerimas ir baimė dėl savo ateities.

7Pareiškėjas pabrėžė, kad per visą darbo laiką Tarnyboje jis neturėjo tarnybinių nuobaudų. Jo veiklos rezultatai kiekvienais metais būdavo vertinami „labai gerai" arba „gerai". 2008 m. kasmetinio jo tarnybinės veiklos vertinimo metu, jis buvo įvertintas „labai gerai" ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2009 m. gegužės 25 d. savo išvada Nr. 1 pasiūlė jam suteikti antrą kvalifikacinę klasę, bet ji jam nebuvo suteikta motyvuojant lėšų stygiumi. Tad atsakovas su pareiškėju pasielgė negarbingai ir tuo jam padarė moralinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi Darbo kodekso (toliau – ir DK) 250 straipsniu bei atsakovo jam padarytą neturtinę žalą, susijusią su neteisėtu atleidimu iš valstybės tarnybos, vertino 10000 Lt. Prašomos priteisti moralinės žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo už laikotarpį, per kurį patyrė nurodytus išgyvenimus (viso 3 mėnesius nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki atleidimo tarnybos dienos 2011 m. kovo 30 d.), skaičiavimus susiedamas su jo vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (apie 3300 Lt atskaičius mokesčius).

8Atsakovė Tarnyba atsiliepimu prašo skundą atmesti dėl šių motyvų:

91. Pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo tik viena Tarnybos struktūrinių pertvarkymų dalis, įgyvendinant Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. pasitarimo protokolo Nr. 66 nutarimą „Dėl įstaigų prie ministerijų" (Nr. 10-1316-02-N) ir vykdant Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. lapkričio 11 d. pavedimą Nr. 17-1074. Atsakovės teigimu, buvo būtina panaikinti vieną Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybę ir atsižvelgti į rekomendaciją, kad Tarnybos skyriuose būtų ne mažiau kaip po 5 pareigybes. Tam reikėjo pakeisti Tarnybos struktūrą. Tarnybos direktorius Sveikatos apsaugos ministrui 2010 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. D12-697-(3.29.) siūlydamas naujos Tarnybos struktūros projektą, aiškinamajame rašte (toliau – ir Aiškinamasis raštas) nurodė, kad projektu naikinama Vadovybės atstovo kokybei (direktoriaus pavaduotojo kokybei) pareigybė, vietoje Teisės ir Bendrųjų reikalų skyrių steigiamas Teisės ir bendrųjų reikalų skyrius, o vietoje Įstaigų ir Licencijų vertinimo skyrių steigiamas vienas bendras Įstaigų vertinimo skyrius. Tai matyti lyginat tuo metu galiojusią Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-65 patvirtintą Tarnybos struktūrą ir naujos Tarnybos struktūros projektą. Sveikatos apsaugos ministerijos atsakingi darbuotojai nagrinėjo šį projektą ir savo parašais patvirtino jo reikalingumą bei teisėtumą, tuo remdamasis, Sveikatos apsaugos ministras pritarė Tarnybos siūlomai naujai struktūrai ir 2011-01-14 įsakymu Nr. V-36 ją patvirtino (2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-65 pakeista jos įsigaliojimo data). Pagal Tarnybos 2010 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. T1-88 patvirtintą Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą (toliau – ir Sąrašas-1), galiojusį iki 2011 m. kovo 30 d., Tarnyboje buvo 50 pareigybių. Tarnybos direktoriui 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. T1-254 patvirtinus naują, nuo 2011 m. kovo 31 d. įsigaliojusį, Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą (toliau – ir Sąrašas-2), bendras pareigybių skaičius (50 pareigybių) nepasikeitė. Kaip matyti iš Sąrašo-1 (2010 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. P1 -153 redakcija), Tarnyboje nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2011 m. kovo 30 d. buvo 9 galiojančios darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybės. Šis darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių skaičius nepasikeitė ir Tarnybos direktoriui 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P1-66 patvirtinus naują Sąrašą-2. Lyginant su anksčiau galiojusiu Sąrašu-1, pasikeitė tik ūkvedžio ir vairuotojo priklausomybė - iš Bendrųjų reikalų skyriaus į Teisės ir bendrųjų reikalų skyrių. Kaip matyti iš Sąrašo-1 (iš jo nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. galiojusios jo redakcijos (2010 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. P1-167) ir nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. kovo 30 d. galiojusios jo redakcijos (2011 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. P1-45)), Tarnyboje buvo 41 valstybės tarnautojų pareigybė.

102. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009, teigė, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas nėra absoliuti. Jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t.y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. A. R. įspėjus dėl numatomo pareigybės panaikinimo (2011 m. sausio 24 d. raštas Nr. D3-10-(2.7.)), jis nuo 2011 m. sausio 31 d. iki 2011 m. kovo 10 d. sirgo, todėl kitos pareigos jam galėjo būti siūlomos tik 2011 m. sausio 24 d. - 2011 m. sausio 30 d. ir 2011 m. kovo 11 d. - 2011 m. kovo 30 d. laikotarpiais. Šiais laikotarpiais laisvų pareigybių, kurių specialiuosius reikalavimus būtų atitikęs A. R., Tarnyboje nebuvo. Pagal Sąrašą-2, lyginant jį su Sąrašu-1 (nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. kovo 30 d. galiojusia jo redakcija (2011 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. P1-45)), dėl nurodytų priežasčių buvo patvirtintos naujos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus, Įstaigų vertinimo skyriaus pareigybės, taip pat naujai buvo įsteigtos Informacinių technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija) ir Medicinos technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija) valstybės tarnautojų pareigybės. Tai buvo numatyta ir nurodyta Aiškinamajame rašte.

113. Visų naujų nuo 2011 m. kovo 31 d. įsigaliojusių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai buvo patvirtinti Tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. P1-63, iš kurių matyti, kad pareiškėjas atitiko trijų pareigybių aprašymus: Įstaigų vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija), Įstaigų vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija) ir Įstaigų vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 10 kategorija), tačiau šios pareigos jam nebuvo pasiūlytos, nes jos buvo pasiūlytos ir į jas atitinkamai perkeltos reorganizuoto Įstaigų licencijavimo skyriaus vyriausiosios specialistės: D. B., M. U. ir R. V.. Šios valstybės tarnautojos buvo perkeltos į nurodytas pareigas, nes jos pagal ankstesnius pareigybės aprašymus vykdė tas pačias funkcijas, t.y. jos turėjo įgūdžius, gebėjimus šioms funkcijoms vykdyti ir analogišką darbo patirtį, ką patvirtina nurodytų valstybės tarnautojų pasirašyti pareigybių aprašymai (dabartiniai ir ankstesnieji), Tarnybos direktoriaus įsakymai dėl jų perkėlimo į atitinkamas Įstaigų vertinimo skyriaus pareigas bei paskyrimo į ankstesnes Įstaigų licencijavimo skyriaus pareigas. Tuo tarpu, kaip matyti iš Tarnybos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P1-84 patvirtinto Direktoriaus pavaduotojo licencijavimui pareigybės aprašymo, Tarnybos direktoriaus 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. P1-97 patvirtinto Direktoriaus pavaduotojo licencijavimui pareigybės aprašymo, Tarnybos direktoriaus 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. P1-87 patvirtinto Vadovybės atstovo kokybei (direktoriaus pavaduotojo kokybei)) pareigybės aprašymo, pareiškėjas įgūdžių, darbo patirties, reikalingų minėtų Įstaigų vertinimo skyriaus vyriausiųjų specialistų A lygio 12 kategorijos ir A lygio 10 kategorijos pareigoms eiti, neturėjo. Tarnybos direktoriaus veiksmų teisėtumą patvirtina ir LVAT praktika, suformuota 2009 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009, kad, nustatant valstybės tarnautojo atitikimą pareigybės specialiesiems reikalavimams, privalo būti kompleksiškai vertinami įvairūs faktoriai, pagrindžiantys geresnį pasirengimą atitinkamų pareigybei priskirtų funkcijų vykdymui (specialybė ir kvalifikacija, profesinė kompetencija, specialiųjų žinių ir įgūdžių atitinkamoje srityje turėjimas ir pan.). Tokiu būdu, atleidus pareiškėją iš pareigų ir dėl objektyvių priežasčių nepasiūlius jam tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigų, nebuvo pažeisti VTĮ 43 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir pats pareiškėjo atleidimas yra teisėtas.

124. Dėl direktoriaus pavaduotojos V. L. neįspėjimo apie atleidimą paaiškina, jog vadovybės atstovo kokybei (direktoriaus pavaduotojo kokybei) ir direktoriaus pavaduotojo pareigybės iš esmės skyrėsi, ką patvirtina šių pareigybių aprašymai. V. L. funkcijos apėmė kelias Tarnybos veiklos sritis: visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros licencijavimo kontrolė, personalo ir dokumentų valdymo kontrolė, pacientų sauga, strateginio planavimo, Tarnybos metinio veiklos plano rengimo ir ataskaitų (ketvirtinių, pusmetinių, metinių) rengimo organizavimas ir kontrolė, atstovavimas Europos Sąjungos institucijose ir kt., o A. R. funkcijos buvo susijusios tik su kokybės vadybos sistema pagal ISO standartą. Be to, V. L. Tarnybos direktoriaus 2010 m. kovo 3 d. įsakymu N. T1-179 buvo pavesta 5 skyrių veiklos kontrolė: pagal pareigybės aprašymo 19 punktą ji privalėjo organizuoti šių skyrių darbą bei kviesti skyrių vedėjų ir kitų darbuotojų pasitarimus, tuo tarpu A. R. pavaldžių darbuotojų neturėjo. Todėl Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Tarnybos nuostatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. V-1016 (toliau – ir Tarnybos nuostatai), 14.1 punktu, turėjo teisę siūlyti Sveikatos apsaugos ministrui keisti Tarnybos struktūrą. Tarnybos direktorius, Sveikatos apsaugos ministrui 2010 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. D12-697-(3.29.) siūlydamas naujos Tarnybos struktūros projektą, šio aiškinamajame rašte nurodė, kad projektu naikinama būtent vadovybės atstovo kokybei (direktoriaus pavaduotojo kokybei) pareigybė. Sveikatos apsaugos ministras pritarė Tarnybos siūlomai naujai struktūrai ir 2011-01-14 įsakymu Nr. V-36 ją patvirtino. Todėl akivaizdu, kad įspėjimą dėl pareigybės naikinimo turėjo gauti ir gavo tik vienas iš direktoriaus pavaduotojų - pareiškėjas.

135. Tarnybos direktorius 2010 m. gruodžio 28 d. išvada nėra susijusi su pareiškėjo skundžiamo Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. Tarnyba nesutinka su skundo teiginiu dėl Tarnybos direktorius 2011 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. T1-10 bei su Lygių galimybių kontrolieriaus 2011 m. balandžio 5 d. pažymos Nr. (11)-SN-13 išvadomis ir 2011 m. gegužės 10 d. apskundė šią pažymą VAAT. Skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atsirasti. Be to, tam, kad pagal CK 6.271 straipsnį atsirastų turtinė prievolė, būtina nustatyti atsakomybės sąlygų visetą: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė neturtinę žalą. LVAT 2005 m. vasario 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-7-188-05 pažymėjo, jog rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama objektyvi būsena. Pareiškėjo pateikti faktai, anot jo, sukėlę jam dvasinius išgyvenimus ir pan., neatitinka tikrovės. Nei tarnybinio pasitarimo metu, nei kitais būdais Tarnybos vadovybė (pagal pareigas jai priklausė ir pareiškėjas) nebuvo nurodžiusi neteikti informacijos ir nebendrauti su pareiškėju. Dėl 2009 m. nesuteiktos antros kvalifikacinės klasės paaiškino, kad Tarnybos biudžetą dėl ekonominės krizės Sveikatos apsaugos ministerija 2009 metais mažino du kartus ir Tarnybos direktorius dėl darbo užmokesčio fondo trūkumo 2009 m. buvo priverstas atleisti 5 darbuotojus. Tokia Tarnybos finansinė situacija 2009 metais buvo vienintelis pagrindas, dėl ko Tarnybos direktorius nesuteikė A. R. aukštesnės kvalifikacinės klasės.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16Teismas nurodė, jog šios administracinės bylos dalykas yra nustatyti, ar teisėtai, laikantis privalomų procedūrų, atsakovė atleido iš tarnybos A. R. 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pagal kurį valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Išanalizavęs bylos faktines aplinkybes bei ginčo teisinių santykių reguliavimą teismas atkreipė dėmesį į tai, kad naujai įsteigtas Įstaigų vertinimo skyrius, jį sujungus su Įstaigų licencijavimo skyriumi, iš esmės perėmė Įstaigų licencijavimo skyriaus, iš kurio dirbti perėjo Tarnybos darbuotojos M. U., D. B. ir R. V., funkcijas, taip pat kad M. U., D. B. ir R. V. funkcijos iki Tarnybos reorganizacijos ir po jos iš esmės nepasikeitė. Teismo vertinimu, M. U., D. B. ir R. V. pasirengimas dirbti Įstaigų vertinimo skyriaus vyriausiomis specialistėmis, jų praktiniai įgūdžiai, patirtis buvo didesni, nei pareiškėjo, nežiūrint to, kad jis Tarnyboje ėjo aukštesnes pareigas, yra dirbęs vadovo pavaduotoju licencijavimui ir kuravęs licencijavimo funkcijas vykdžiusius tarnybos padalinius. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus, nepasiūlė pareiškėjui užimti kitas žemesnes valstybės tarnautojo pareigas tarnyboje, tad jo skundo reikalavimas - panaikinti Tarnybos direktoriaus 2011 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. PI-68 ir grąžinti jį į valstybės tarnybą Tarnyboje – yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, jog nepatenkinus šio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir kitus, nes jie yra išvestiniai iš pirmojo.

17III.

18Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus, 2011 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. PI-68 teisėtumo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš valstybės tarnybos, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą – kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė.

23Byloje nagrinėjamu atveju sprendžiama teisinė problema dėl pirmumo teisės užimti laisvą pareigybę, kai ją užimti pretenduoja keletas tarnautojų, kurių prieš tai eitos pareigybės yra panaikinamos.

24Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 43 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) yra įtvirtinta valstybės tarnautojo garantija, nustatanti, kad „Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.<...>“.

25Administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas yra konstatuota, kad karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija - būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nėra absoliuti. Jis šią teisę gali įgyvendinti, kai jis atitinka bendruosius reikalavimus, kurie keliami tos pareigybės lygiui ir kategorijai ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybei, kurią pretenduoja užimti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -1743/2009).

26Teismų praktikoje taip pat, sprendžiant klausimą dėl pirmumo teisės užimti laisvą pareigybę, kai ją užimti pretenduoja keletas tarnautojų, kurių prieš tai eitos pareigybės yra panaikinamos, yra konstatuota, kad tokiais atvejais yra taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio nuostatos, suteikiančios prioritetą aukštesnei kvalifikacijai ir tik tada, kai pretendentų kvalifikacija yra vienoda, atsižvelgiama į aplinkybes nurodytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A – 323/ 05; 2005 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A –231/05; Administracinių teismų praktika Nr. 9, 2006 m., p. 422-425).

27Byloje nustatyta, kad atsakovo institucijoje atlikus struktūrinius pertvarkymus pareiškėjas atitiko trijų naujai įsteigtų pareigybių aprašymus - Įstaigų vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija), Įstaigų vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija) ir Įstaigų vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 10 kategorija), į kurias taip pat pretendavo bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies tvarka buvo priimtos D. B., M. U. ir R. V., atsakovui nusprendus, kad jos turi pirmenybę prieš pareiškėją dėl įgytosios darbo patirties, nes iki tarnybos reorganizavimo jos atliko tas pačias funkcijas.

28Iš Įstaigų vertinimo skyriaus vyriausiosios specialisto pareigybės (A lygis 10 kategorija) aprašymo matyti, kad šiai pareigybei užimti nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį (biomedicinos mokslų srities medicinos, slaugos, visuomenės krypties) išsilavinimą (1t., b.l.126-127).

29Tačiau vertinant pareiškėjo ir R. V. kvalifikacijas matyti, kad pareiškėjo kvalifikacija už pastarosios yra aukštesnė išsilavinimo prasme, nes R. V. 1996 metais yra įgijusi medicinos sesers (slaugytojos) specialybę, kuri pagal šiuo metu esantį teisinį reguliavimą yra prilyginama bendrosios praktikos slaugytojo profesinei kvalifikacijai, o pareiškėjui, baigusiam universitetines rezidentūros studijas, 2001m. buvo suteikta sveikatos priežiūros organizavimo ir administravimo gydytojo kvalifikacija (t.2, b. l. 48; 85).

30Minėta, kad pirmenybė užimti laisvą pareigybę yra teikiama tarnautojui, turinčiam aukštesnę kvalifikaciją. Todėl šia prasme, pareiškėjas turėjo pirmumo teisę užimti Įstaigų vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę (A lygis 10 kategorija). Iš šios pareigybės aprašymo taip pat matyti, kad joje nustatytas darbo patirties reikalavimas – ne mažiau 2 m. sveikatos priežiūros srityje. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atsakovo įstaigoje dirba nuo 2007 m., o R. V. - nuo 2008 m.. Tai lemia, kad pareiškėjas ir šia prasme atitiko šios pareigybės specialųjį reikalavimą.

31Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neturi reikiamo išsilavinimo yra nepagrįsta, nes kaip minėta, šiai pareigybei užimti nustatytas reikalavimas - turėti biomedicinos mokslų srities medicinos, slaugos, visuomenės krypties išsilavinimą, o kaip minėta, pareiškėjas turi biomedicinos mokslų srities medicinos išsilavinimą, kas patvirtina, kad jis atitinka šios pareigybės reikalavimus dėl išsilavinimo krypties.

32Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas atleisdamas pareiškėją iš tarnybos, pažeidė pastarojo pirmumo teisę užimti laisvą pareigybę, dėl ko jo skundas tenkintinas, grąžinant jį į ankstesnes pareigas bei priteisiant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ( nuo 2011.03.30. iki 2011. 11. 18. ; už 7 mėn. - 31256,26 Lt; už 14 darbo dienų nuo 2011.11.01 iki 2011.11.21. - 2962,68 Lt.; viso 34218,94 Lt). Likusioje dalyje pareiškėjo skundas dėl moralinės žalos priteisimo atmestinas. Kolegijos nuomone, pareiškėjo pažeistos teisės yra pilnai apginamos minėtu būdu - jį grąžinant į tarnybą bei priteisiant atlygį už priverstinę pravaikštą. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo darbinės teisės buvo akivaizdžiai pažeistos, t. y., kad atsakovas be teisėto pagrindo naikino jo pareigybę ir pan..

33Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

34Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

35pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.

36Panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. PI-68 ir grąžinti A. R. į Vadovybės atstovo kokybei (direktoriaus pavaduotojo) pareigas. Priteisti iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos A. R. už priverstinės pravaikštos laiką (nuo 2011.03.30. iki 2011. 11. 18. - 34218,94 Lt) trisdešimt keturis tūkstančius du šimtus aštuoniolika litų devyniasdešimt keturis centus.

37Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti... 5. Paaiškino, kad Tarnyboje karjeros valstybės tarnautoju jis dirbo nuo 2007 m.... 6. Anot pareiškėjo, skundžiamas Įsakymas taip pat yra neteisėtas dėl to, kad... 7. Pareiškėjas pabrėžė, kad per visą darbo laiką Tarnyboje jis neturėjo... 8. Atsakovė Tarnyba atsiliepimu prašo skundą atmesti dėl šių motyvų:... 9. 1. Pareiškėjo pareigybės panaikinimas buvo tik viena Tarnybos struktūrinių... 10. 2. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 11. 3. Visų naujų nuo 2011 m. kovo 31 d. įsigaliojusių valstybės tarnautojų... 12. 4. Dėl direktoriaus pavaduotojos V. L. neįspėjimo apie atleidimą... 13. 5. Tarnybos direktorius 2010 m. gruodžio 28 d. išvada nėra susijusi su... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 18 d. sprendimu... 16. Teismas nurodė, jog šios administracinės bylos dalykas yra nustatyti, ar... 17. III.... 18. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo, Valstybinės akreditavimo sveikatos... 23. Byloje nagrinėjamu atveju sprendžiama teisinė problema dėl pirmumo teisės... 24. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos 43 straipsnio 1 dalyje (2005 m.... 25. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos valstybės... 26. Teismų praktikoje taip pat, sprendžiant klausimą dėl pirmumo teisės... 27. Byloje nustatyta, kad atsakovo institucijoje atlikus struktūrinius... 28. Iš Įstaigų vertinimo skyriaus vyriausiosios specialisto pareigybės (A lygis... 29. Tačiau vertinant pareiškėjo ir R. V. kvalifikacijas matyti, kad pareiškėjo... 30. Minėta, kad pirmenybė užimti laisvą pareigybę yra teikiama tarnautojui,... 31. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neturi... 32. Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas atleisdamas pareiškėją iš... 33. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 34. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d.... 35. pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.... 36. Panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos... 37. Sprendimas neskundžiamas....