Byla 2S-587-467/2016
Dėl patirtų išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. Š. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei S. J. dėl nuostolių atlyginimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės S. J. priešieškinį ieškovui Z. Š. dėl patirtų išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei S. J. dėl nuostolių atlyginimo ir bendravimo su nepilnamete dukra S. V. Š., gim. 2012 m. kovo 12 d., tvarkos nustatymo bei atsakovės S. J. priešieškinį ieškovui Z. Š. dėl patirtų išlaidų priteisimo. Prieš perduodant bylą nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina Z. Š. bendravimo su dukra tvarka, t.y. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 10 val. iki 14 val. namų valdoje, esančioje ( - ), atsakovei S. J. suteikiant teisę dalyvauti šiuose susitikimuose.

5Atsakovė S. J. pateikė prašymą pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, o tuo atveju, jeigu toks prašymas nebūtų patenkintas, įpareigoti vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą dalyvauti ieškovo ir vaiko susitikimuose, kad būtų užtikrintos vaiko teisės į saugumą. Prašyme nurodė, kad ieškovo apsilankymai yra nepakeliami psichologiškai nei atsakovei, nei šalių dukrai – nuolat tvyro įtampa, psichologinis smurtas tiek prieš vaiką, tiek prieš atsakovę. Ieškovas vaiko akivaizdoje įžeidinėja atsakovę bei kitus asmenis, jei šie būna namuose, baugina juos, tyčiojasi, dukrą nuolat baugina policininkais, kad jie tėvą uždarys į kalėjimą. Bijodama agresyvaus ieškovo elgesio, atsakovė stengiasi, kad namuose susitikimų metu būtų ir kitų asmenų. Ieškovas elgiasi agresyviai, linkęs fiziškai smurtauti, kiekvieno susitikimo metu kelia konfliktines situacijas ir kviečia policiją. Ieškovui išvažiavus, dukters elgesys pasikeičia, ji pradeda bijoti garsų, naktimis verkia, sutriko miegas. Dėl pakitusio vaiko elgesio atsakovė buvo priversta kreiptis į psichiatrus, kurie patarė jai nepalikti dukters vienos su tėvu, stabdyti tokius apsilankymus. Dukros lankymas nėra saugus. Po to, kai atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą – įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos bei įpareigojimas nesiartinti prie S. J., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, ieškovas nustatytą bendravimo su vaiku tvarką naudoja ne tam, kad galėtų matytis ir bendrauti su dukra, o tam, kad nekliudomai keltų konfliktus, baugintų tiek vaiką, tiek ieškovę.

6Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsakovės S. J. prašymas buvo patenkintas iš dalies – palikta jau nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, o bendravimas su vaiku nustatytas dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis buvo panaikinta ir S. J. prašymas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo perduotas nagrinėti iš naujo Trakų rajono apylinkės teismui.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovės S. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino ir panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatytą laikinąją nepilnamečio vaiko S. V. Š. ir ieškovo Z. Š. bendravimo tvarką. Teismas nurodė, jog šalių dukra dėl savo mažo amžiaus dar negali kritiškai vertinti savo tėvų poelgių ir aplinkos, atsispirti kitų asmenų poveikiui. Todėl tėvai, bendraudami su vaiku, privalo užtikrinti vaikui ramią ir saugią aplinką, diegti ir patys savo elgesiu demonstruoti vaikui visuomenėje priimtą elgesio modelį, skiepyti gyvenimo vertybes, rūpintis vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Su vaiku bendraujantis tėvas privalo užtikrinti vaikui ramią bendravimo aplinką, nekonfliktuoti su vaiko motina, nereikšti savo neigiamų emocijų ar priešiško nusistatymo motinos atžvilgiu, nekelti psichologinės įtampos tiek vaikui, tiek motinai, o, kilus tokiai įtampai, privalo stengtis ją panaikinti. Tėvai privalo vykdyti šias pareigas nepriklausomai nuo tarpusavio santykių ar savo santykių su kitais asmenimis. Teismas nustatė, kad šalių tarpusavio santykiai yra priešiški ir itin konfliktiški, ieškovo elgesys jo ir dukros susitikimų metu yra netinkamas (nepagarbūs kreipiniai į vaiko motiną, paniekinančios replikos, grasinimai, manipuliavimas vaiku, vaiko gąsdinimas policininkais, nevartotini žodžiai). Vaikui nustatytas padidintas nerimo lygis, rekomenduota psichologinė pagalba. Ieškovo Z. Š. atžvilgiu yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, iš ko galima spręsti apie ieškovo polinkį į smurtinį elgesį. Šalių dukra dar maža, todėl vaiko buvimas su linkusiu smurtauti ir emocijų nevaldančiu tėvu be kitų asmenų dalyvavimo gali kelti pavojų vaiko saugumui. Be to, nustačius vienokią ar kitokią dukters bendravimo su ieškovu tvarką, šios tvarkos įgyvendinimas be abiejų tėvų susitikimo būtų neįmanomas ir taptų pretekstu tėvų konfliktams vaiko akivaizdoje. Ieškovo teigimu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo dalyvavimas, ieškovui bendraujant su vaiku, ne apsaugo, o pažeidžia vaiko interesus, nes dukra, kaip ir kiti vaikai, bijo svetimų žmonių. Esant tokiai ieškovo pozicijai, teismas padarė išvadą, kad ieškovui bendravimas su vaiku, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui, yra nepriimtinas. Kadangi asmuo negali būti verčiamas įgyvendinti savo teises prieš jo valią ar jam nepriimtinu būdu, teismas nesvarstė Z. Š. bendravimo su vaiku variantų, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistui. Teismas konstatavo, kad tėvų teisė bendrauti su vaikais yra įtvirtinta įstatyme, tačiau nėra absoliuti. Todėl nustačius, kad ieškovas, nesugebėdamas ar nenorėdamas užtikrinti vaikui ramios ir saugios bendravimo aplinkos, demonstruodamas netinkamą elgesį, pažeidžia vaiko interesus, laikinosios apsaugos priemonės naikinamos.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu ieškovas Z. Š. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, reglamentuojantį teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, nesivadovavo prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas pažeidė CPK 149 straipsnį, kuriame įtvirtinta, jog laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Tuo tarpu teismas, panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones, dar nebuvo pradėjęs bylos nagrinėjimo iš esmės. Taip pat teismas apie gautą prašymą neinformavo ieškovo ir nesuteikė jam teisės pareikšti atsiliepimą, taip pažeisdamas šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Teismo nutartyje yra ir eilė procesinių pažeidimų, kurie ją daro ydinga. Nors byla buvo paskirta nagrinėti teisėjui R.Prašmuntui, tačiau atsakovės prašymą išnagrinėjo teisėja R.Valiulytė, kuri negalėjo paaiškinti, dėl ko taip buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišklausęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonės šiuo klausimu, be to neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje skirto įpareigojimo. Teismas rėmėsi ieškovo prieš tris mėnesius išsakyta nuomone, jog jam nėra priimtinas bendravimas su vaiku dalyvaujant specialistui, tačiau neatsižvelgė į vaiko ir tėvo teisę bendrauti, neįvertino, jog Vilniaus apygardos teismo nutartyje išsakyta pozicija dėl bendravimo, dalyvaujant specialistui, ieškovui yra privaloma. Pasisakydamas dėl ieškovo polinkio į smurtą, teismas vadovavosi tik atsakovės pateiktais įrodymais, tačiau neleido pasisakyti ieškovui, todėl pažeidė nekaltumo prezumpciją. Teismas nenurodė, kokius būtent paniekinančius, įžeidžiančius žodžius ieškovas naudojo atsakovės atžvilgiu, todėl nebuvo galima padaryti išvados apie neigiamą tėvo įtaką dukteriai. Pati atsakovė vieno apsilankymo pas nepilnametę dukrą metu sužalojo ieškovą, taip pat pagrobė UAB „Organisations Consulting Group“ priklausantį turtą, saugomą šalims nuosavybės teise priklausančiame name.

11Atsiliepime atsakovė S. J. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovas, bendraudamas su dukra, kelia įtampą ir nuolatinius konfliktus. Teismas klausimą išsprendė pagal byloje esančius įrodymus, teisėja R.Valiulytė išnagrinėjo klausimą, nes teisėjas R.Prašmuntas sirgo.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacine tvarka bylą nagrinėjančios Vilniaus apygardos teismo teisėjos Almos Urbanavičienės elektroninio pašto adresu 2016 m. sausio 9 d., 12 d., 16 d. ir 20 d. buvo gauti apelianto Z. Š. prašymai dėl papildomų įrodymų prijungimo bei papildomos informacijos pateikimo (dokumentai teisme užregistruoti Nr. DOK-2683, DOK-2685, DOK-2687, DOK-4104, DOK-4105). Taip pat 2016 m. sausio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismas persiuntė Vilniaus apygardos teismui apelianto prašymą, analogišką vienam iš apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai pateiktų prašymų.

14CPK 180 straipsnyje reglamentuojama, jog teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15Šioje byloje apeliacine tvarka nagrinėjamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatytų teismo nutartimi, t.y. nustatyto laikino ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra, panaikinimo. Susipažinęs su apelianto pateiktais rašytiniais dokumentais, teismas sprendžia, jog jie iš esmės nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ar pateiktu atskiruoju skundu, nes šiuo atveju nėra sprendžiamas ieškovo ieškinyje iškeltų klausimų pagrįstumas iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako apelianto pateiktus dokumentus priimti ir grąžina juos padavusiam asmeniui. Pažymėtina, jog apeliantas, manydamas, kad teismui teikiami dokumentai gali turėti reikšmės, bylą nagrinėjant iš esmės, turi teisę pateikti juos tiesiogiai Trakų rajono apylinkės teismui.

16Atskirasis skundas iš esmės tenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti ir klausimui perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

18CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat nepagrįstai ir neproporcingai varžomos tėvų teisės. Atsižvelgdamas į tai, bylą iš esmės nagrinėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismas dar 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemonės ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatė laikiną Z. Š. bendravimo su nepilnamete dukra S. V. Š. tvarką - kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 10 val. iki 14 val. namų valdoje, esančioje ( - ), atsakovei S. J. suteikiant teisę dalyvauti šiuose susitikimuose. Atsakovė S. J. paduotu prašymu prašė teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti arba pakeisti, nustatant, jog ieškovas su dukra bendrauja, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui. Trakų rajono apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs ieškovės prašymą, 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi konstatavo, jog atsakovas kategoriškai atsisako bendrauti su dukra, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui, todėl vaiko interesais tikslinga tokį laikiną bendravimą iš viso panaikinti. Ieškovas su tokia teismo nutartimi nesutinka atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais iš dalies sutinka.

19Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. CK 3.165 straipsnyje nustatyta, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat nustato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Laikinoji bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, skirta civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem savo tėvais bei tėvų teisėtus interesus bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

20Iš to seka, jog negalima nepagrįstai varžyti ar apskritai paneigti asmens teisės bendrauti su savo vaiku, taip pat vaiko teisės bendrauti ir augti kartu su abiem tėvais. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės visiškai apribojo ieškovo teisę bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku, nors byloje nėra tokią būtinybę pagrindžiančių neginčijamų įrodymų. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovas atskirajame skunde, pateiktame dėl 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, išsakė savo nuomonę, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo dalyvavimas, ieškovui bendraujant su vaiku, ne apsaugo, o pažeidžia vaiko interesus, nes dukra, kaip ir kiti vaikai, bijo svetimų žmonių. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas nesugeba ar nenori užtikrinti vaikui ramios ir saugios bendravimo aplinkos, demonstruodamas netinkamą elgesį, pažeidžia vaiko interesus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu nustatytą ieškovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarką panaikino apskritai. Tačiau pripažinti tokią teismo išvadą pagrįsta ir teisėta nėra jokio pagrindo, kadangi ji padaryta, neišnagrinėjus sprendžiamo klausimo iš esmės (pats teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jis nesvarsto Z. Š. bendravimo su vaiku variantų, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui), nors šeimos bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 376 str.), neatsižvelgus į įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje duotus išaiškinimus ir rekomendacijas (jų esmė – tėvas su dukra turėtų bendrauti, stebint specialistui), neišklausius paties ieškovo nuomonės šiuo klausimu. Tokia teismo nutartis, kurioje nėra atskleista sprendžiamo klausimo esmė, naikintina, o klausimas perduotinas dar kartą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

21Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą (šiuo atveju – nutartį) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).

22Nagrinėjamu atveju, kaip jau yra pažymėta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje, bendravimui, dalyvaujant specialistui, nėra parinktas nei bendravimo laikas, nei bendravimo vieta, nenuspręsta, kas ir kokiu laiku turėtų pristatyti vaiką į bendravimo su tėvu vietą, kiek laiko specialistas turėtų dalyvauti vaiko ir tėvo bendravime. Be to teismas tiesiog privalo šiuo klausimu išsiaiškinti abiejų nepilnamečio vaiko tėvų nuomonę, ypatingai ieškovo dėl galimybės bendrauti su vaiku ne savaitgalį, o vaiko teisių apsaugos specialistų darbo laiku, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonę dėl realios galimybės užtikrinti vienokio ar kitokio pobūdžio dalyvavimą, ieškovo ir dukros bendravimo metu, ir pan. Teismas taip pat nesvarstė, kokios kvalifikacijos specialistas turėtų ir galėtų dalyvauti vaiko ir tėvo susitikimų metu bei nenustatė kokioje vietoje (esant konfliktinei šalių situacijai, tikėtina, tokie susitikimai turėtų būti rengiami ne atsakovės gyvenamojoje vietoje, bet kitoje vaikui priimtinoje ir patogioje vietoje).

23Taigi nurodytų ir kitų, su jomis susijusių aplinkybių, apeliacinės instancijos teisme nustatyti nėra galimybės. Todėl tokio pobūdžio proceso normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 3 p.). Grąžinant klausimą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl apelianto argumentų, kurie yra susiję su kitais, jo teigimu, proceso teisės normų pažeidimais (dėl nutarties nepakankamo motyvavimo (neišnagrinėjimo iš esmės), nepranešimo ieškovui ir nesudarymo jam galimybės pateikti atsiliepimą nagrinėjamu klausimu, vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonės neišklausymo ir pan.), nes į juos atsižvelgtina, nagrinėjant klausimą iš naujo.

24Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, susijusius su klausimą nagrinėjusio teisėjo pakeitimu procese, kadangi jie nesietini su klausimą išnagrinėjusio teisėjo šališkumu – apeliantas nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių ir įrodymų, kuriuos sudarytų pakankamą pagrindą konstatuoti, kad teisėja, priėmusi apskųstąją nutartį, buvo šališka.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 ir 336 straipsniais, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

26Atsisakyti priimti ieškovo Z. Š. paduotus papildomus įrodymus, pateiktus Vilniaus apygardos teismo teisėjos Almos Urbanavičienės elektroninio pašto adresu 2016 m. sausio 9 d., 12 d., 16 d. ir 20 d. (dokumentai teisme užregistruoti Nr. DOK-2683, DOK-2685, DOK-2687, DOK-4104, DOK-4105) ir 2016 m. sausio 18 d. persiųstus Trakų rajono apylinkės teismo pagal apelianto prašymą. Nurodytus dokumentus grąžinti juos pateikusiam asmeniui – ieškovui Z. Š..

27Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir atsakovės S. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo perduoti Trakų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Z.... 5. Atsakovė S. J. pateikė prašymą pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones... 6. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsakovės... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovės S.... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu ieškovas Z. Š. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, jog... 11. Atsiliepime atsakovė S. J. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti.... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjančios Vilniaus apygardos teismo teisėjos... 14. CPK 180 straipsnyje reglamentuojama, jog teismas priima nagrinėti tik tuos... 15. Šioje byloje apeliacine tvarka nagrinėjamas klausimas tik dėl laikinųjų... 16. Atskirasis skundas iš esmės tenkintinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje... 19. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo... 20. Iš to seka, jog negalima nepagrįstai varžyti ar apskritai paneigti asmens... 21. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui... 22. Nagrinėjamu atveju, kaip jau yra pažymėta įsiteisėjusioje Vilniaus... 23. Taigi nurodytų ir kitų, su jomis susijusių aplinkybių, apeliacinės... 24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 ir 336... 26. Atsisakyti priimti ieškovo Z. Š. paduotus papildomus įrodymus, pateiktus... 27. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir...