Byla B2-1826-254/2014

Dėl bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio banko 2014-03-18 pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų Adreta Limited, Araminta T. C.., Avalon Overseas Services Copr., Castellum Ltd., Dalston Invest & Co, S.A., Evanshire Ltd., Goldmax projects Llp., Innovative industrines S. A., Largomark Enterprises Corp., A. N., Outsource management Corp., Profitrade Olc., Unicredit S.P.A., A. Z. skundą dėl bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio banko 2014-03-18 pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

Nustatė

2pareiškėjai skundu (b. l. 3–14) prašo panaikinti 2014-03-18 BAB Ūkio banko pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimus dėl kreditorių komiteto išrinkimo; įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo sušaukti pakartotinį visuotinį BAB Ūkio banko kreditorių susirinkimą, kuriame būtų iš naujo sprendžiamas kreditorių komiteto išrinkimo klausimas. Pareiškėjai nurodo šias aplinkybes, lėmusias jų nesutikimą su ginčijamu nutarimu: - 56 proc. visų kreditorių balsų ir dominuojančio balso teisę turinti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas" (toliau IID) lėmė balsavimo visais klausimais rezultatus, įskaitant 100 proc. kreditorių komiteto narių išrinkimą; - 5 iš 7 kreditorių komiteto nariai buvo išrinkti IID atstovai, todėl ji turės absoliučią daugumą balsuojant dėl sprendimų; - 56 proc. visų kreditorių balsų turintis kreditorius (IID) kreditorių komitete atstovauja 72 procentui narių; - ketvirtosios eilės kreditorius, turinčius 36 proc. visų kreditorių balsų, kreditorių komitete atstovauja tik viena Lietuvos įmonė, turinti vieną balsą; - kreditoriams buvo suteikta galimybė balsuoti tik už visą kreditorių komiteto sudėtį, o ne už pavienius jo kandidatus.

3Pareiškėjai nurodo, kad nei Bankų įstatymas (toliau BĮ), nei Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ) nereglamentuoja kreditorių komiteto narių delegavimo ir rinkimo tvarkos, todėl egzistuojant tam tikrai teisinio reguliavimo spragai, mutatis mutandis turėtų būti taikomos kolegialaus akcinės bendrovės valdymo organo rinkimo tvarką reglamentuojančios teisės normos, t.y. Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus balsų skaičiaus, kurį suteikia jam priklausančios akcijos, ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Taikant tokį balsavimo principą būtų užtikrintas individualus kiekvieno kreditorių komiteto nario išrinkimas, o kreditoriams būtų užtikrinta galimybė balsuoti už atskirą kandidatą, o ne už pateiktą kandidatų sąrašą, kas leistų užtikrinti, kad kiekvienas atskiras kreditorių komiteto narys turėtų kreditorių susirinkimo daugumos pasitikėjimą. Nagrinėjamu atveju teismas turėtų taikyti pagal analogiją CK 2.82 straipsnio 4 dalį ir panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, kaip prieštaraujantį protingumo ir sąžiningumo principams.

4Pareiškėjai taip pat nurodė teisminę praktiką, kuri jų manymu formuoja kreditorių atstovavimą kreditorių komitete, sąlyginai, proporcingai jų reikalavimų dydžiui. Pareiškėjai sprendžia, kad renkant kreditorių komitetą, siekiant teisingo ir proporcingo kreditorių atstovavimo, nebuvo atsižvelgta į kreditorių reikalavimų patenkinimo eiles, nes IID reikalavimas bus tenkinamas antrąja eile, todėl 4 eilės kreditorius atstovaus tik 1 komiteto narys, Lietuvos įmonė, o užsienio investuotojai savo atstovo visai neturės, nors išrinkus jų atstovą būtų užtikrintas bankroto proceso skaidrumas, šios grupės kreditorių bendradarbiavimas bankroto procese, savalaikės ir neiškreiptos informacijos gavimas.

5Be to, pareiškėjai sprendžia, kad IID yra valstybės įmonė, todėl turėjo būti laikomasi specialių valstybės institucijų atstovavimo bankroto bylose veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, nes pagal 2001-07-03 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 831, 4 ir 5 punkto nuostatas privalu buvo pranešti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos IID įgaliotų atstovų pavardes ir kitus duomenis. Taikant 2014-03-18 BAB Ūkio banko kreditorių susirinkimo metu nustatytą balsavimo tvarką, kiekvieno atskiro IID deleguoto kreditoriaus komiteto nario atitikimo aukščiau nurodyto teisės akto reikalavimams nustatyti nebuvo galimybės.

6Atsakovė BAB „Ūkio bankas“ atsiliepimu į skundą (b. l. 43–48) dėl 2014-03-18 pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad visų BAB „Ūkio bankas“ kreditorių interesai atstovaujami teisingai vadovaujantis ĮBĮ normomis. Susirinkimo nutarimas dėl Ūkio banko kreditorių komiteto narių išrinkimo priimtas teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į kreditorių interesų pusiausvyrą, jų visų tinkamo atstovavimo užtikrinimo principą bei vadovaujantis kreditorių valia.

7Dėl kreditorių eilių atstovavimo proporcingumo komitete pareiškėjai netinkamai traktuoja jų skunde nurodomoje teismų praktikoje esančius išaiškinimus, kadangi įstatyme ir/ar teismų praktikoje negali būti reikalavimų dėl proporcinio patvirtintoms sumoms atstovavimo kreditorių komitete, nes tokiu atveju būtų paneigta ĮBĮ nustatytos kreditorių laisvo pasiūlymo ir balsavimo dėl kreditorių komiteto narių galimybės. Jeigu būtų nustatyta proporcingo reikalavimams atstovavimo komitete taisyklė, kiekvieną kartą papildomai patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus ar dalį jų patenkinus ir keičiantis kreditorių ar jų eilių proporcijai, turėtų būti renkamas naujas kreditorių komitetas, kas neatitinka ne tik bankroto procedūrų ekonomiškumo ir operatyvumo principų, bet ir logikos. Be to, kiekvienos bankrutuojančios įmonės, tame tarpe ir AB banko Snoras, atvejis yra individualus, todėl turi būti vertinamas atskirai. Ūkio banko atveju kreditorių komiteto narių skaičius yra mažesnis, ūkio banko komitete nariais taip pat yra išrinkti darbuotojų atstovas bei vienas ketvirtosios eilės kreditorius (Lietuvos juridinis asmuo), taigi laikytina, kad Ūkio banko kreditorių komiteto sudėtis tinkama, be to, ši sudėtis atitinka būtent Ūkio banko kreditorių valią bei jų autonomijos bei kreditorių interesų pusiausvyros principus.

8Atsakovė nesutinka su skundo argumentais dėl to, kad IID, kaip valstybės institucija, spręs atsakovės bankroto proceso klausimus. IID yra ne valstybės institucija, o valstybės įmonė. IID atsakovės bankroto procese veikia ne kaip valstybės institucija, o kaip didžiausias kreditorius. Jokiuose teisės aktuose ar teismų praktikoje IID nėra uždrausta būti kreditorių komitete ar jame turėti daugumą narių (balsų). Ūkio banko bankroto procedūras vykdys jo kreditorių komitetas, jame tiek IID, tiek kiti nariai atstovaus visų kreditorių ir visų eilių kreditorių interesus vienodai.

9Nepagrįstas argumentas, kad neišrinkus kreditorių siūlomos užsienio įmonės į kreditorių komitetą, nebūtų užtikrintas bankroto proceso skaidrumas bei informacijos teikimas. Bankroto proceso skaidrumas ar informacijos teikimas užtikrinamas kitais bankroto teisės instrumentais - administratoriaus ataskaitomis, informacijos teikimo tvarka ir kt. Užsienio rezidentas į kreditorių komitetą pasiūlytas nebuvo siekiant užtikrinti efektyvų Ūkio banko kreditorių komiteto darbą, savalaikį sprendimų priėmimą ir siekiant išvengti nenumatytų problemų dėl užsienio jurisdikcijose įregistruotų asmenų veikimo ir atstovavimo. Pažymėtina, kad klausimai dėl Lietuvos ar užsienio rezidentų juridinių asmenų rinkimo į komitetą faktorių ginčo atveju yra antraeiliai, kadangi nutarimu išrinktas komitetas atspindi Ūkio banko kreditorių susirinkimo tikrąją valią, be to, išrinktasis komitetas vienodai gina visų kreditorių teises. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad prie kreditorių skundo pridėtame 2014 m. kovo 12 d. pasiūlyme nurodoma, kad šiuo pasiūlymu siekiama būtent kreditorių grupės interesų užtikrinimo, o ne visų kreditorių ar visų ketvirtosios eilės kreditorių interesų gynimo, todėl kreditorių pozicija dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo laikytina savanaudiška. Už siūlytą kreditorių komiteto susirinkime iš esmės balsavo tik jie patys, kas parodo, jog jokie kiti Ūkio banko kreditoriai jų nepalaiko. Be to, minėtame kreditorių rašte atliekamos nuorodos, kad jeigu jie nebus išrinkti, bus teikiami skundai dėl kreditorių komiteto sprendimų kaip galimai neatitinkančių jų interesų, parodo išankstinę kreditorių poziciją Ūkio banko, jo kreditorių ir jų komiteto atžvilgiu ir nelaikytina sąžiningu elgesiu. Kreditoriams buvo sudaryta galimybė teikti savo siūlymus dėl kreditorių komiteto sudėties, taip pat balsuoti visais tinkamai pateiktais pasiūlymais, taigi laikytina, kad nutarimu išrinktas kreditorių komitetas, kurio 5 narių vietos priklauso IID, tiek kartu, tiek imant kiekvieną jo narį atskirai, turi kreditorių pasitikėjimą.

10Lietuvos bankas atsiliepimu į skundą (b. l. 33–36) dėl 2014-03-18 pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo tokius nesutikimo motyvus: skunde nepateikiama duomenų, kad priimant skundžiamą BAB Ūkio banko 2014 m. kovo 18 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą būtų pažeista Įmonių bankroto įstatymo 24 str. nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka ar kitos šio įstatymų nuostatos. Kreditorei skunde pripažįsta, kad kreditorių komiteto narių delegavimo ir rinkimo tvarka nėra įstatymų reglamentuota. Skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumą mėginama grįsti teismų praktikos nuostatomis, tačiau ji tik patvirtina, kad ĮBĮ normose nenustatytas nei didžiausias leistinas vieno kreditoriaus atstovavimas, nei draudimas vienam kreditoriui turėti daugiau kaip vieną atstovą, nei kreditorių atstovavimo proporcijos. Argumentas, kad kreditorių siūlyto atstovo išrinkimas padidintų pasitikėjimą Lietuvos bankine sistema, užtikrintų kreditorių teisę į savalaikę ir neiškreiptą informaciją neduoda pagrindo naikinti BAB Ūkio banko kreditorių susirinkimo nutarimą. Vien tai, kad tam tikriems kreditoriams nebus atstovaujama kreditorių komitete nereiškia, kad vykdant bankroto procedūras bus pažeidžiama kreditorių teisė į informaciją apie bankroto bylos eigą ar kitos Įmonių bankroto įstatymo 21 str. nustatytos kreditorių teisės. Nepagrįsti skundo argumentai dėl to, kad kreditorių komitetas laikytinas valdymo organu ir jo narių rinkimui taikytinos kolegialaus akcinės bendrovės organo narių rinkimo tvarką reglamentuojančios Akcinių bendrovių įstatymo normos. Lietuvos bankas nemano, kad skundžiamas nutarimas pažeidžia Lietuvos banko ar kitų BAB Ūkio banko kreditoriaus interesus.

11Skundas atmetamas.

12Kauno apygardos teismas 2013-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1786-254/2013 atsakovui AB Ūkio bankui iškėlė bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2013-06-07). Bankroto administratore paskirta UAB „Valnetas“. Šia nutartimi buvo nustatytas vieno mėnesio nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti, kuris vėliau buvo pratęstas iki 2013-08-07. Kauno apygardos teismo 2013-10-17 nutartimi buvo patvirtinti atsakovės kreditorių finansiniai reikalavimai. 2014-03-18 įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuris antruoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą kreditorių komitetą rinkti iš 7 narių, o trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarė išrinkti šiuos komiteto narius: darbuotojų atstovą Š. K., 5 IDF atstovus ir UAB „Lifodas“ atstovą. Pareiškėjai sprendžia, kad tokios sudėties kreditorių komiteto išrinkimas, kuomet jame IDF turi 5 atstovus pažeidžia kreditorių interesus bei bankroto įstatymų taikymo principus. Teismas neturi teisinio pagrindo su tokia pareiškėjų nuostata sutikti dėl toliau nurodomų motyvų ir argumentų.

13Įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ (1 str. 1 d.). ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalies pagrindu šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis Lietuvos bankų ir užsienio bankų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir pertvarkymo bei priežiūros tvarką, yra Bankų įstatymas (toliau BĮ 1 str. 1 d.). Šio įstatymo 83 straipsnyje nustatyta, kad ĮBĮ nuostatos banko bankroto procedūroms taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja BĮ bei Finansų įstaigų įstatymas. BĮ 86 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu banko, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas. Kreditorių komiteto institutas ĮBĮ įtvirtintas 25 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Taigi, paminėtose įstatymo normose įtvirtintos nuostatos tik dėl kreditorės valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas bei darbuotojų atstovavimo, tačiau juose nėra nuostatų pareiškėjų nurodomu aspektu - dėl užsienio subjektų atstovavimo ar atstovavimo proporcingumo pagal patvirtintą finansinio reikalavimo dydį. Kasacinio teismo praktikoje, kurią pareiškėjai cituoja skunde, kaip tik ir nurodoma, kad kas bus renkami kitais komiteto nariais priklauso nuo pačių kreditorių valios. ĮBĮ nenustatyta nei didžiausio leistino vieno kreditoriaus atstovų skaičiaus kreditorių komitete, nei draudimo vienam kreditoriui turėti daugiau kaip vieną atstovą kreditorių komitete. Tai reiškia, kad jei kreditoriai nusprendžia į komitetą išrinkti kelis vieno kreditoriaus atstovus, tai jų valios reikalas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Todėl negalima sutikti su pareiškėjais, kad teismų praktikoje iš esmės formuojasi kreditorių atstovavimas kreditorių komitete sąlyginai, proporcingai jų reikalavimų dydžiui. Vien tai, kad tam tikriems kreditoriams nebus atstovaujama kreditorių komitete nereiškia, kad vykdant bankroto procedūras bus pažeidžiama kreditorių teisė į informaciją apie bankroto bylos eigą ar kitos ĮBĮ 21 str. nustatytos kreditorių teisės.

14Teismo manymu, pareiškėjai be pagrindo sprendžia, kad dėl kreditorių komiteto rinkimo egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, todėl teismas turėtų taikyti įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogiją). Pirma, dėl jau nurodytų teisės normų, įtvirtinusių kreditorių komiteto rinkimo tvarką, teismas neįžvelgia teisinio reguliavimo spragos, o antra, negalima sutikti, kad kreditorių valia būtų varžoma, kreditorių komiteto rinkimui taikant Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ši norma nereglamentuoja juridinių asmenų bankroto proceso ypatumų, be to, kreditorių komitetas laikytinas bankrutuojančios įmonės kreditorių atstovu, bet ne įmonės valdymo organu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-502/2011).

15Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 2 punktą, bankrutavusios įmonės kreditorių komiteto narių sudarymo (skaičiaus nustatymo), sudėties ir jos pakeitimo, įgaliojimų apimties suteikimo klausimai yra kreditorių susirinkimo prerogatyva. Sutiktina su pareiškėjai, kad bankrutavusios įmonės kreditoriai, išrinkdami kreditorių komitetą, išreiškia pasitikėjimą jo nariais, kurie, pagal įstatymą, privalo ginti visų kreditorių teises ir interesus, juos atstovaudami (ĮBĮ 25 str. 2 d.). Trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl kreditorių komiteto narių sudėties buvo gauti ir buvo balsuojama už 4 alternatyvius pasiūlymus dėl neginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytos visos 7 narių kreditorių komiteto sudėties. Todėl teismui nėra suprantami pareiškėjų argumentai, kad turėjo būti balsuojama kitaip nei už/prieš gautus kreditorių pasiūlymus, kuriuose buvo nurodyta visa kreditorių komiteto sudėtis. Nei BĮ, nei ĮBĮ nėra nuostatų, draudžiančių tokių pasiūlymų pateikimą, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo procedūrinio pažeidimo.

16Pareiškėjai neargumentuotai sprendžia, kad tokios sudėties kreditorių komiteto išrinkimas suponuoja jų teisių pažeidimą ar neskaidrų bankroto procesą. Kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. ĮBĮ numato kreditorių komiteto nutarimų apskundimo galimybę ir taip garantuoja kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Be to, jei kreditorių susirinkimas mano, kad ankstesni nutarimai jo netenkina, pagal ĮBĮ 23 straipsnio 2 punktą šis susirinkimas turi teisę keisti kreditorių komiteto sudėtį. CK 1.5 straipsnyje nurodyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal protingumo reikalavimus. Jei asmuo elgiasi neatidžiai ar neprotingai ir dėl šių veiksmų nenustatyta kitų asmens kaltės, jis turi prisiimti visus su tuo susijusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012).

17Pareiškėjai savo argumentus dėl skundžiamo nutarimo dėl kreditorių komiteto išrinkimo taip pat grindžia Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo, patvirtino 2001-07-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 831, 4 ir 5 punkto nuostatomis dėl valstybės institucijos įgaliotinio bankrutuojančioje įmonėje paskyrimo tvarkos. Pareiškėjai turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad šios tvarkos 2 punkte yra nurodytos valstybės institucijos, galinčios būti bankrutuojančių, bankrutavusių ar restruktūrizuojamų įmonių kreditoriais, kurių įgaliotinių paskyrimui yra taikomi specialūs reikalavimai, o IDF yra valstybės įmonė, todėl teismas dėl pareiškėjų argumentų dėl valstybės institucijų atstovų įgaliojimų ir jų atstovavimo bankroto procesuose tvarkos plačiau nepasisako.

18Apibendrinant daroma išvada, kad pareiškėjų skundo argumentų visuma nesudaro pagrindo 2014-03-18 BAB Ūkio banko pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl kreditorių komiteto išrinkimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei įpareigoti sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą, todėl jo skundas atmetamas.

19Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 24, 25 straipsniais,

Nutarė

20Skundą atmesti.

21Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.