Byla 2-556-805/2018
Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo atsakovei A. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras, VĮ Nemuno kilpų Regioninio parko direkcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriui,rengdamasi civilinės bylos nagrinėjimui

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

2rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo atsakovei A. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras, VĮ Nemuno kilpų Regioninio parko direkcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriui,rengdamasi civilinės bylos nagrinėjimui.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė I. M. į teismą patikslintu ieškiniu prašydamanustatyti 1,9500 ha žemės sklypo, uniklaus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausančio I. M. ir A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdymo ir naudojimosi tvarką pagal matininko M. A. parengtą šio sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad I. M. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 6906 m2 plotą, pažymėta plane raide A, taškai 3-4-5-6-7-8-9-3, o A. A. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 13813 m2 plotą, pažymėta plane raide B, taškai 1-2-3-9-1;priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas -100,00 Eur žyminio mokesčio, 250,00 Eur advokatui už procesinių dokumentų parengimą, 25,00 Eur už naudojimosi tvarkos plano parengimą (b. l. 28-30).

5A. A. į ieškinį nurodė, kad pagal 2006 m. sausio 10 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. ( - ), kurią patvirtino Prienų rajono 1-asis notarų biuras, perkant žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ),aprašo 2.1. p., žemėtvarkos projekte buvo aiškiai nurodytas atsakovei tenkančios dalies dydis ir išdėstymas. Atsakovės A. A. nupirkta dalis aiškiai pavaizduota plane, atskiriančia riba nuo ieškovės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė asmeniškai dalyvavo atsakovei perkant šį žemės sklypą ir jokių prieštaravimų nepareiškė. Plane aiškiai nurodyta, kad atsakovė nusipirko žemės sklypą, kuris plane pažymėtas 12345 ir jam suteiktas sklypo Nr. ( - ). Ieškovei priskirtas 5 (1) 7 7 ir jos sklypui suteiktas Nr. ( - ). Visi išmatavimai ir ribos yra aiškiai nurodyta plane. Atsakovei perkant sklypą buvo aiškiai numatyta, kuriomis konkrečiomis sklypo dalimis naudosis bendraturčiai. Nurodė, kad, pasirašant miško pirkimo sutartį, planas buvo suderintas su ieškove, Prienų miškų urėdija, Birštono žemėtvarkos skyriumi ir kadastrinio vieneto projekto autoriumi A. K..Esant šioms aplinkybėms, atsakovė prašo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Valstybinę miškų urėdiją, kuri yra Prienų miškų urėdijos teisių perėmėja, taip pat mano, kad trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktina ir Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarė Veronika Butkevičienė. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės pateiktas planas yra nepatogus ir neracionalus atsakovės atžvilgiu. Pagal ieškovės siūlomą padalijimo planą atsakovė negalėtų naudotis jai priskirtu sklypu, nes faktiškai netektų priėjimo (privažiavimo) prie jai skiriamo sklypo. Nurodė, kad nebuvo siekiama iki teismo ne ginčo tvarka suderinti planą. Be to, pateiktas planas neišlaiko turimo sklypo proporcijų. Atsakovei siūlomas sklypas yra pamiškė, tenai auga retesni ir mažesni medžiai, todėl jis negali būti vertinamas kaip lygiavertis. Šį sklypą atsakovė įsigijo dėl patraukios sklypo konfigūracijos, privažiavimo kelių ir pan. Jeigu perkant sklypą būtų pasiūlytas ieškovės planas, nebūtų jo pirkusi. Prašo atmesti ieškinį.

6Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė Prienų rajono apylinkės teismui atsiliepimą į ieškinį(b.l. 55-60), nurodydamas, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovė I. M. ir atsakovė A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 1,9500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (toliau – Ginčo sklypas). Ieškovei I. M. priklauso 65/195 ginčo sklypo dalys (0,6500 ha), o atsakovei A. A. – 130/195 ginčo sklypo dalys (1,3000 ha). Teigia, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ginčo sklypo plotas yra 1,9500 ha, tačiau ieškovė I. M. patikslintu ieškiniu teismo prašo nustatyti valdymo ir naudojimosi tvarką 2,0719 ha ploto žemės sklypu, nustatant, kad ieškovė I. M. naudosis 0,6906 ha žemės sklypo dalimi, o atsakovė A. A. – 1,3813 ha žemės sklypo dalimi. Pastebėtina tai, kad duomenų, patvirtinančių, jog būtų atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir pakeisti šio žemės sklypo kadastro duomenys, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieškovės I. M. patikslintas ieškinys neturėtų būti patenkintas.

7Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras, atsiliepimu į ieškinį (b. l. 42-47) nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,9500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), kurio ribos nekilnojamojo turto kadastre pažymėtos 2003-02-03. Ieškovė siekia, jog teismo sprendimu tarp jos ir atsakovės būtų nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnis numato, kokie nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai. Minėto straipsnio 1 punktas numato, jog nekilnojamojo turto registre gali būti registruojami sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes. Teisiniai pagrindai, kurių pagrindu yra registruojami su nekilnojamaisiais daiktais susiję juridiniai faktai, yra nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Teismo sprendimas, kuriuo būtų nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktu, gali būti pakankamu teisiniu pagrindu keisti duomenis nekilnojamojo turto registre, tačiau toks teismo sprendimas turi atitikti teisės aktų reikalavimus.

8Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu asmens prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje (pvz. dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktų nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrų įrašytais duomenimis apie t, nekilnojamąjį daiktą). Šiuo konkrečiu atveju, jeigu teismas sprendimu visiškai patenkins šioje byloje I. M. reiškiamus ieškinio reikalavimus, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 punktu, atsisakys įregistruoti juridinį faktą apie teismo sprendimu nustatytą ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes nekilnojamojo turto kadastre įrašytas ginčo žemės sklypo plotas yra 1,9500 ha, o teismo sprendime būtų nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypo, kurio plotas būtų 2,0719 ha. Be to, jeigu asmuo teismo prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal konkretų matininko parengtą planą (kurio duomenys privalo sutapti su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis), tai ieškinio reikalavime turėtų būti detalizuojami tokio plano, pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi tvarką, duomenys: plano parengimo data, plano rengėjas. Pažymėtina, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pats neturi teisės daryti savarankiškas išvadas ar aiškintis jam pateikto dokumento turinio. Taip pat svarbu paminėti, jog dokumentas, kurio pagrindu prašoma keisti duomenis nekilnojamojo turto registre, turi atitikti ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus, t.y. jame turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris ir pan. (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalis, 29 straipsnio 2 punktas). Taigi, tam jog teismo sprendimas šioje byloje sukeltų tam tikras teisines pasekmes, akivaizdu, jog ieškovė turi tikslinti ieškinio reikalavimus.

9Ieškovės patikslintas ieškinys paliktinasnenagrinėtu.

10Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, ne kartą išdėstė esmines šių normų nuostatas ir jų reikšmę. Nuosavybės teisės į keliems asmenims priklausantį daiktą įgyvendinimo ribos yra siauresnės nei į daiktą, priklausantį vienam asmeniui. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugėtas – lemia, kad be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016).Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

11Vadovaujantis aukščiau išdėstytu dėl ginčo žemės sklypo, kurio naudojimosi tvarką prašoma nustatyti, ploto neatitikimo, ieškovės pateiktų rašytinių dokumentų ir atsakovės bei trečiųjų asmenų byloje pateiktų atsiliepimų spręstina, kad ieškovė neparengė ginčo sklypo kadastrinių matavimų plano bei su tuo susijusių dokumentų (paženklinimo akto, neatliko matavimų ir skaičiavimų dėl verčių nustatymo ir pan.), ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo parengtos kadastrinių matavimų bylos nepateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui tikrinimui ir suderinimui, taip pat nesikreipė į kadastro tvarkytoją (VĮ Registrų centras) dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre (tai liudijančių duomenų kartu su procesiniais dokumentais nėra pateikta). Taigi, ieškovei neatlikus jokių faktinių veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (nepateikus tinkamai parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos atitinkamiems subjektams; nesikreipus dėl priklausančios žemės sklypo dalies kadastro duomenų patikslinimo nekilnojamojo turto kadastre), darytina išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje nesilaikyta išankstinės tokio pobūdžio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pažymėtina, jog tik kompetentingoms institucijoms (žemėtvarkos skyriui ar kadastro tvarkytojui) peržiūrėjus ginčo šalims priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą (patikrinus, ar ji parengta laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų; patikrinus, ar žemės sklypo ribos tinkamai paženklintos, ar žemės sklypo planas parengtas naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis; ir kt.) ir pateikus dėl jų išvadas apie tam tikrus prieštaravimus ar neatitikimus (arba kadastro tvarkytojui atsisakius įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą), kilusį ginčą dėl ieškovei ir atsakovei priklausančio žemės sklyponaudojimosi tvarkos nustatymo būtų galima spręsti teismo tvarka. Remiantis tuo kas išdėstyta, tokioms aplinkybėms paaiškėjus rengiantis skirti civilinę bylą į parengiamąjį teismo posėdį, ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Ieškovei nurodytina, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo vėl turi kreiptis į teismą bendra tvarka.

12Palikus ieškovės ieškinį nenagrinėtą, jai grąžintinas šioje civilinėje byloje sumokėtas žyminis mokestis – 100,00 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies5 punktas). Nutarties vykdymas pavestinas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 225 straipsniu, 290-291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies1punktu,298 straipsniu,

Nutarė

14Ieškovės I. M. patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą.

15Grąžinti ieškovei I. M., asmens kodas ( - ) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymu.

16Nutarties vykdymą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

17Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skunduKauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai