Byla e2S-278-560/2017

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Baltijos plėtra” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Baltijos plėtra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

1. Pareiškėjas BUAB „Baltijos plėtra“ padavė skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2016-10-19 patvarkymą Nr. B2-22799 ir išnagrinėti BUAB „Baltijos plėtra“ 2016-10-19 skundą dėl vykdomosios bylos Nr. 0008/11/022911 sustabdymo. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pageidaudamas, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vieną skundo egzempliorių pateikė teismui. Pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki skundo išnagrinėjimo teisme sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, dalyje dėl ½ dalies įkeisto nekilnojamojo turto – 5,1000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. T. priverstinio pardavimo.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-02 nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio nenustatyta, kad nesiėmus skolininko prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo (nutarties byloje dėl antstolio veiksmų) įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad teismui nėra aišku pagal ką yra vykdomas išieškojimas (teismo sprendimą, nutartį ir pan.). Be to, patenkinus pareiškėjo prašymą, gali susidaryti situacija, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas nebus suinteresuotas greitu ir operatyviu bylos išnagrinėjimu, dėl minėtos priežasties gali būti pažeisti suinteresuoto asmens (išieškotojo) turtiniai interesai.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

3. Pareiškėjas BUAB „Baltijos plėtra“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-02 nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog iš pridėto prie skundo antstolio I. G. 2016-09-30 patvarkymo matosi, kad skundas pateiktas vykdomojoje byloje Nr. 008/11/02291 pagal vykdomąjį dokumentą išdavusį Vilniaus miesto I apylinkės teisme hipotekos skyrių, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (civilinė byla Nr. 2FB-20031-29412015) yra A. T. iškėlęs bankroto bylą, ir kad antstolių kontoroje gautas bankrutuojančio A. T. administratoriaus prašymas dėl bankrutuojančio asmens turto, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies pardavimo iš varžytynių kartu su 1/2 dalimi priklausančia V. G..
4. Pardavus kartu A. T. ir V. G. sklypus varžytynėse bus suteiktas pranašumas V. G. kreditoriams, o ne BUAB „Baltijos plėtra“ kreditoriams, kurie nėra dar išsprendę A. T. parduodamo būsimosiose varžytynėse turto kainos ir jo pardavimo tvarkos.
5. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad su skundu nesutinka, nes asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, toki prašymą turi pagrįsti ir pateikti įrodomus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų yra reikalingas.
6. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, susijusiais su bankrutuojančio asmens A. T. bankroto procedūra, o antstolis I. G. išieškojimo iš bankrutuojančio asmens A. T. nevykdo. Antstolių kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko V. G..
7. Įstatymo nuostatos detaliai reglamentuoja išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto eilę.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmetamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
10. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes tai pažeidžia pareiškėjo kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis ir jį detalizuojantys pareiškėjo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
12. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog remiantis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodinėjimo dalykas yra nurodytų būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimas. Tuo tarpu, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, t. y., išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, apeliacinės instancijos teismas negali peržengti atskirojo skundo ribų.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju peržengti atskirojo skundo ribų pagrindo nėra, o atskirajame skunde pateikti argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamos nutarties nepagrįstumas bei neteisėtumas, nėra susiję su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku – aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų (ne)egzistavimo, buvimu. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo kreditorių teisių pažeidimo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atmeta bei konstatuoja, jog išsamiau apie juos pasisakyti pagrindo nėra.
14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-02 nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

11Pareiškėjo BUAB „Baltijos plėtra“ atskirąjį skundą atmesti.

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.