Byla I-694-342/2012
Dėl 2012 07 20 rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Vidos Stonkuvienės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, pareiškėjui A.U., atsakovo atstovui D.N., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui S.K., 2012 m. spalio 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.U. skundą atsakovei Pajūrio regioninio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Kretingos miškų urėdijai dėl 2012 07 20 rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas A.U. prašo panaikinti Pajūrio regioninio parko 2012-07-20 raštą Nr. 6.3-322 - nepritarimą miško keliuko Karklės kaime paprastojo remonto darbų projekto sprendiniams nurodant, kad miško keliukas, esantis Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos 3 miško kvartalo 20 ir 22 miško sklypuose, yra III v kategorijos vietinės reikšmės vidaus susiekimo miško kelias, su 3,5 metro pločio važiuojamąja dalimi skirtas miško ūkinei veiklai ir viešam naudojimui patenkant į rekreacinės paskirties žemės sklypus, bei įpareigoti Pajūrio regioninio parko direkciją sudaryti sąlygas eksploatuoti ir remontuoti minimą keliuką.

4Nurodo, kad ginčijamas raštas yra neteisėtas, nes vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos", STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai" bei kitais teisės aktais ir VĮ Kretingos miškų urėdijos 2007-06-27 raštu Nr.(6.36)-4A-317 „Dėl keliuko (privažiavimų prie sklypų) Karklės kaime" kuriame nurodyta, kad Kretingos miškų urėdija «neprieštarauja esamo miško keliuko sutvarkymui» bei nurodo, kad <<reikia parengtį techninį projektą>>, parengęs miško keliuko (86 metrų ilgio) esančio Karklės kaime, Kretingos miškų urėdijos, Klaipėdos miškų girininkijos 3 kvartale 20 ir 22 sklypuose, paprastojo remonto sumažintos apimties techninį projektą, 2012-05-29 kreipiausi į Pajūrio regioninio parko direkcija su prašymu derinti esamo miško keliuko paprastojo remontą darbus kurių tikslas atstatyti esamo keliuko sunykusią techninę būklę ir garantuoti bendrą interesą - patekti į rekreacinės paskirties sklypus Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ) esančius Karklės kaime, Girkalių kadastro vietovėje, Kretingalės seniūnijoje Klaipėdos r., taip kaip yra nurodyta Specialiojo teritorijų planavimo dokumente „Klaipėdos rajono Kretingalės seniūnijos Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinto 2000-06-05 įsakymu Nr.1279 2011 m. papildymu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio mėn. 27 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2525. Pajūrio regioninio parko direkcija išnagrinėjusi mano prašymą «pateikto miško keliuko Karklės kaime paprastojo remonto darbų projekto sprendiniams nepritaria». Pajūrio regioninio parko direkcija rašte nurodė, kad vadovavosi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2012-07-19 raštu Nr.(5)-V3-1916 Dėl tarnybinės pagalbos ir grindžia savo nepritarimą neva tuo, kad miško keliai nėra statiniai, o jų «remontui nedaromi nesudėtingų statinių projektai», bei tai, kad «teisės aktai nenumato galimybės vien parengus supaprastintą projektą miško keliukus paversti statiniais». Tačiau LR Miškų įstatymo (1994 m. lapkričio 22 d. Nr. 1-671 Nauja įstatymo redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d: Nr. 1?-240. 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 35-1161 (2001 04 25)) 2 straipsnyje aiškiai atskiriamos „Miško", „Medyno" ir „Miško žemės" sąvokos, įstatyme aiškiai nurodoma, kad << 1.Miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl Žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). >>, << 2. Medynas - miško dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę ir ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių.», o << 3. Miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.». Tuo įstatyme aiškiai pasakyta, kad miško keliai nėra nei miškas nei medynas (gamtinis objektas), tik jų priklausomybė yra (priskyrimas) yra miško žemei, kaip daikto vietos ir priklausomybės vietovei dalykas. Taip pat Miškų įstatymo 12 straipsnio antroje ir trečioje dalyse aiškiai nurodoma, kad << miško kelių, einančių per keleto miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir remontą privalo atlikti tų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka», bei tai, kad << miško keliai tiesiami miško valdytojų, savininkų naudotojų, savivaldybės, Kelių fondo ir kitomis lėšomis. >>. Noriu pabrėžti, kad mano pateiktame miško keliuko paprastojo remonto techniniame projekte nėra sprendinio pakeisti miško žemės paskirties ar kitaip pakeisti keliuko priklausomybės, o kaip tik akcentuojama (projekto 7 psl.), kad «miško keliuko (pravažiuojamojo teko) - pėsčiųjų tako paprastojo remonto projektas parengtas tikslu atstatyti ir palaikyti esančio miško keliuko būklę». Taip pat nurodo, kad miško keliai traktuojami kaip atskiri nekilnojamo turto daiktai su atatinkama jų priklausomybe ir funkcija, o kelias yra Kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti Įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Miško keliukas esantis Kretingos miškų urėdijoje Klaipėdos girininkijos 3 miško kvartalo 20 ir 22 miško sklypuose, kaip kategorija « kiti keliai » yra nurodytas Aplinkos ministro 2007 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. Dl-530 (Valstybės žinios, 2007-11-10, Nr. 115-4722) patvirtintame Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano grafinėje dalyje. Miško keliukas esantis Kretingos miškų urėdijoje Klaipėdos girininkijos 3 miško kvartalo 20 ir 22 miško sklypuose, kaip kategorija « keliai » yra nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio mėn. 27 d.įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2525 patvirtintoje Klaipėdos rajono Kretingalės seniūnijos Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinto 2000-06-05 įsakymu Nr.1279 2011 m. papildymo grafinėje dalyje. Miško keliukas (4 metrų pločio) Kretingos miškų urėdijoje Klaipėdos girininkijos 3 miško kvartalo 20 ir 22 miško sklypuose parodomas Aplinkos ministro 2012 m. gegužės mėn. 29 d. įsakymu Nr.Dl-459 patvirtinto 2006 - 2015 metų Kretingos miškų urėdijos miškotvarkos projekto grafinėje dalyje. Minimas miško keliukas taip pat yra parodytas kaip kelias istoriniuose (1936 m., 1946 m., 1959 m., 1977 m., 1985 m.) žemėlapiuose kaip susisiekimo keliukas vedantis į laukus Karklės (Karklininkų) apylinkėse.

5Pareiškėjas prašo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir nurodo, kad ginčo keliukas priklauso nuosavybės teise valstybei, jo valdytojas yra VĮ Kretingos miškų urėdija, keliukas ribojasi su skunde nurodytais sklypais, kurių savininku pareiškėjas nėra, tačiau jis gina viešąjį interesą, kadangi ruošė 1 grupės nesudėtingo inžinierinio statinio, miško keliuko, paprasto remonto techninį projektą

6Atsakovė Pajūrio regioninio parko direkcija atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal 2005 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Nr. 3d-37/Dl-40 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo" 19.2 punktą visi keliai priskiriami Kitos paskirties žemei, kurių naudojimo būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai. Pagal LR Žemės įstatymo 26 straipsnį išimtis numatyta tik miško keliams, kurie pagal LR Kelių įstatymo 3 straipsnį priskiriami vietinės reikšmės vidaus keliams. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnį „Vietinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas vykdo jų savininkai ir (ar) valdytojai".Pareiškėjo A.U. skunde minimas keliukas patenka į valstybinės reikšmės miškus, kurių valdytojas yra Kretingos miškų urėdija. Tuo tarpu sumažintos apimties projektą parengė ir pateikė privatus asmuo, kuris nėra nei keliuko savininkas, nei valdytojas. Be to, pats pareiškėjas A.U. savo skunde pripažįsta, kad siekiamas remontuoti miško kelias būtų skirtas „...viešam naudojimui patenkant į rekreacinės paskirties žemės sklypus". Taigi, įgyvendinus šiuos sprendinius, būtų pakeista kelio reikšmė iš vietinės reikšmės vidaus kelio į vietinės reikšmės viešąjį kelią, o tam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Nr. 3d-37/Dl-40 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo", reiktų formuoti kitos paskirties žemės sklypą, kurio naudojimo būdas būtų - inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtiems rekreacinės paskirties žemės sklypams yra parengtas ir patvirtintas detalusis planas, kuriame patekimas numatytas visai kitoje vietoje, o sumažintos apimties projekto sprendiniuose nurodytas kelias šiame detaliajame plane nenumatytas.

7Atsakovės atstovas prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais ir nurodo, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą, kadangi jis tik techninio projekto rengėjas.

8Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Kretingos miškų urėdija atsiliepimo nepateikė.

9Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Kretingos miškų urėdijos atstovas palaiko pareiškėjo skundą ir nurodo, kad miško keliuką, kuris yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise valdo VĮ Kretingos miškų urėdija, ji neprieštarauja miško keliuko remontui, nes jis jau atliktas. Taip nurodo, kad palieka spręsti teismui ar pareiškėjas turi teisę kreiptis su tokiu ginču į teismą, institucija pareiškėjais būti ir ginčytis teisme nepageidauja.

10Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

11Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui nedalyvaujant.

12Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Atsakovė Pajūrio regioninio parko direkcija 2012 07 20 raštu Nr. 6.3-322, atsižvelgdama į Valstybės saugomų teritorijų tarnybos 2012 07 19 raštą Nr. (5)V3-1916, kuriame nurodyta, kad teisės aktai nenumato galimybės parengus supaprastintą projektą miško keliuką paversti statiniu (b.l. 10), pareiškėjo A.U. pateiktiems miško keliuko Karklės kaime paprastojo remonto darbų projekto sprendiniams nepritarė (b.l. 9). Valstybės saugomų teritorijų tarnyba 2012 03 13 raštu Nr. (5)V3-616 informavo atsakovę, kad A.U., pažeisdamas teisės aktų reikalavimus yra pradėjęs miško kelio pertvarkymo darbus, siekiant nutiesti privažiavimą į privačią nuosavybe valdomų sklypų teritoriją, ir kad miško keliuko tvarkymui pareiškėjo pateiktas 1 grupės statinio projektas (b.l. 13-31) negali būti rengiamas (b.l. 11).

14Ginčas kilęs dėl atsakovės Pajūrio regioninio parko direkcijos 2012 07 20 rašto Nr. 6.3-322, kuriuo nepritarta pareiškėjo A.U. pateiktiems miško keliuko Karklės kaime paprastojo remonto darbų projekto sprendiniams (b.l. 9).

15Dėl viešojo intereso gynimo.

16Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis subjektinę teisę reikalauti skundžiamo rašto panaikinimo grindžia aplinkybėmis, jog siekia apginti ne savo pažeistas teises ir interesus, bet kitų asmenų ir visuomenės interesus ginant viešąjį interesą. Skunde nurodo, kad atsakovė Pajūrio regioninio parko direkcija nepritarus miško keliuko Karklės kaime paprastojo remonto darbų projekto sprendiniams, kurių tikslas buvo atstatyti esamo keliuko sunykusią techninę būklę, pažeidė bendrą interesą - patekti į rekreacinės paskirties sklypus Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ) esančius Karklės kaime, Girkalių kadastro vietovėje, Kretingalės seniūnijoje Klaipėdos rajone.

17Pareiškėjo nurodyti argumentai ir aplinkybės paliečia ne tik nurodytas, kaip siekiamas apginti, jo subjektines teises, bet ir viešąjį interesą, kuriam apginti ABTĮ nustatyta specialioji (turint omenyje konkrečiai apibrėžtą, turinčių teisę ginti tokį interesą teismine tvarka, subjektų ratą) tvarka. Pareiškėjas nepriklauso turinčių teisę ginti viešąjį interesą subjektų kategorijai (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 56 straipsnio 1 dalis). Todėl darytina išvada, kad šios bylos išsprendimui yra aktualu nustatyti, kiek pareiškėjo pateikti reikalavimai ir argumentai priklauso viešojo intereso gynimo institutui, ir kiek jie tiesiogiai paliečia konkrečias pareiškėjo įstatymo nustatytas teises bei ginamus interesus.

18Viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11-04). Teismas, sistemiškai vertindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir 3 punktą, 56 straipsnio 1 dalį, daro išvadą, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą. Laikytina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas ne viešąjį interesą, o savo subjektines teises.

19Dėl pareiškėjo subjektinės teisės gynimo.

20Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Akivaizdu, jog galima situacija, kad asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas bus akumuliuota tam tikru mastu su tuo, kas reikšminga, reikalinga, vertinga ne tik konkrečiam subjektui, bet ir visuomenei ir jos daliai; o asmuo, teisme apgindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, tuo pačiu tam tikru mastu turėtų įtakos viešojo intereso apsaugai. Šiuo atveju negalima teigti, kad esant tokioms aplinkybėms asmuo praranda teisę kreiptis į teismą gindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, kadangi tai nėra nustatyta įstatymu.

21Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti.

22Pareiškėjo nurodytas atsakovės padarytas pažeidimas (pasireiškęs prieštaravimais aukštesnės galios teisės aktams) ABTĮ taikymo požiūriu yra skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindai (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau vien nuoroda besikreipiančio į administracinį teismą asmens į tokius pažeidimus savaime negali būti pagrindas tenkinti skundo reikalavimus ir panaikinti skundžiamus sprendimus, nes tai teismo gali būti padaryta tik nustačius, kad skundžiami sprendimai (administraciniai aktai) pažeidė būtent šio asmens teises ar įstatymo saugumus interesus (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis.

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad administracinis teismas gali apginti besikreipiančio asmens pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų tik tuo atveju, kai tokių pažeidimų faktai yra nustatyti (šio asmens įrodyti) ir pažeidimo faktas yra siejamas tik (būtent) su šio asmens teisėmis ar įstatymo saugomais interesais.

24Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas nėra miško keliuko savininkas ar valdytojas, taip pat nėra rekreacinės paskirties žemės sklypų, į kuriuos šiuo miško keliuku būtų patenkama, savininkas. Pareiškėjas yra tik miško keliuko techninio projekto rengėjas (b.l. 13), kuris teismui nenurodė jo teisių pažeidimų, todėl laikytina, kad atsakovės priimtu raštu (sprendimu) nepažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Taip pat laikytina, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį pareiškėjas neturi teisės šio sprendimo ginčyti, nes ginčijamas sprendimas jo teisėms neturi įtakos ir nesukelia jokių teisinių pasekmių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A415-1638/2005). Pareiškėjo pateikti reikalavimai ir argumentai nepriklauso viešojo intereso gynimo institutui, todėl pareiškėjas neturi teisės ginti viešąjį interesą.

25Tretysis suinteresuotas amuo VĮ Kretingos miškų urėdija, kaip ginčo keliuko valdytojas, įstatymu nustatyta tvarka nepareiškė valios ginčyti atsakovės priimtą sprendimą.

26Atsižvelgus į bylos teisines bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės priimtas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

27Atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl Pajūrio regioninio parko 2012 07 20 rašto Nr. 6.3-322 panaikinimo, atmestinas ir reikalavimas atsakovei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nes pripažinus, kad atsakovės priimtas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

29pareiškėjo A.U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjas A.U. prašo panaikinti Pajūrio regioninio parko 2012-07-20... 4. Nurodo, kad ginčijamas raštas yra neteisėtas, nes vadovaujantis STR... 5. Pareiškėjas prašo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir nurodo, kad... 6. Atsakovė Pajūrio regioninio parko direkcija atsiliepime nurodo, kad nesutinka... 7. Atsakovės atstovas prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais... 8. Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Kretingos miškų urėdija atsiliepimo... 9. Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Kretingos miškų urėdijos atstovas palaiko... 10. Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM... 11. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3... 12. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių... 13. Atsakovė Pajūrio regioninio parko direkcija 2012 07 20 raštu Nr. 6.3-322,... 14. Ginčas kilęs dėl atsakovės Pajūrio regioninio parko direkcijos 2012 07 20... 15. Dėl viešojo intereso gynimo.... 16. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis subjektinę teisę reikalauti... 17. Pareiškėjo nurodyti argumentai ir aplinkybės paliečia ne tik nurodytas,... 18. Viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą,... 19. Dėl pareiškėjo subjektinės teisės gynimo.... 20. Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma... 21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1... 22. Pareiškėjo nurodytas atsakovės padarytas pažeidimas (pasireiškęs... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad administracinis... 24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta,... 25. Tretysis suinteresuotas amuo VĮ Kretingos miškų urėdija, kaip ginčo... 26. Atsižvelgus į bylos teisines bei faktines aplinkybes, darytina išvada, kad... 27. Atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl Pajūrio regioninio parko 2012 07 20... 28. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi,... 29. pareiškėjo A.U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 30. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...