Byla 2S-1850-781/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų Z. R. (Z. R.) ir T. R. bei jų bankroto administratorės M. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties, kuria pareiškėjų Z. R. ir T. R. bankroto byla nutraukta,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi Z. R. ir T. R. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Adminova“; teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjų kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas; 2015 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas.
  2. Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi patikslintas pareiškėjų kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas – papildomai patvirtintas Lenkijos Respublikos 2714,99 Eur (11 750,92 zlotų) kreditorinis reikalavimas. Minėtoje nutartyje, be kita ko, pareiškėjai Z. R. ir T. R. įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti bankroto administratorei patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą; nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 7 d.
  3. Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2017 m. liepos 17 d. nutartimis patikslintas pareiškėjų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (atitinkamai pakeičiant kreditorę Valstybinę mokesčių inspekciją naujuoju kreditoriumi VĮ „Turto bankas“ ir išbraukiant kreditorę BUAB „Baltic Construction Development Group“ iš kreditorių sąrašo).
  4. Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi UAB „Adminova“ atstatydinta iš pareiškėjų Z. R. ir T. R. bankroto administratorės pareigų ir naująja pareiškėjų bankroto administratore paskirta M. V..

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi nutraukė pareiškėjų Z. R. ir T. R. bankroto bylą.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjai per teismo nustatytą terminą būtų pateikę bankroto administratorei patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, t. y. tokių duomenų teismui neteikė nei pareiškėjai, nei jų bankroto administratorė, nors teismas dar 2016 m. spalio 21 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjus pateikti bankroto administratorei minėtą dokumentą.
  3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kuomet teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, be kita ko, kai fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
  4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bankrutuojantis fizinis asmuo bankroto proceso metu turi pareigą atlikti įvairiausius bankroto įstatyme nustatytus veiksmus, taip pat pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi organizuojant bankroto procedūras, įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų; tuo tarpu nevykdant nustatytų pareigų, neigiamos neveikimo pasekmės tenka pačiam bankrutuojančiam asmeniui. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nebuvo aktyvūs, nevykdė įstatymu nustatytų pareigų, t. y. nustatytu terminu nepateikė bankroto administratorei patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto, todėl, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjai neįvykdė FABĮ reikalavimų, t. y. nesilaikė FABĮ nustatytos tvarkos ir terminų dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo, bei remdamasis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nutraukė fizinių asmenų Z. R. ir T. R. bankroto bylą; taip pat išsprendė su bankroto bylos nutraukimu susijusius klausimus (dėl kreditorių ir kompetentingos institucijos informavimo, dokumentų ir lėšų perdavimo pareiškėjams).

6III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

7

  1. Pareiškėjai Z. R. ir T. R. bei jų bankroto administratorė M. V. atskiraisiais skundais (kurie iš esmės yra analogiški) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį ir atnaujinti terminą mokumo atkūrimo plano pakeitimui.
  2. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neatsižvelgė į tai, jog mokumo atkūrimo planas negalėjo būti patikslintas dėl neaiškumų, susijusių su 2016 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtintos kreditorės – Lenkijos Respublikos, asmeniu, t. y. nebuvo žinomi naujos kreditorės rekvizitai, nebuvo aišku kas turėtų realizuoti Lenkijos Respublikos, kaip kreditorės, teises, t. y. kas ją atstovauja, koks kreditorės adresas ir kiti identifikaciniai rekvizitai, su kuo derinti plano pakeitimą, kur ir kam siųsti kreditorių susirinkimo medžiagą dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo. Taigi, anot apeliantų, dėl šių aplinkybių apeliantams buvo neįmanoma parengti mokumo atkūrimo plano, kuris atitiktų FABĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
  3. Be to, apeliantai pažymi, kad naujai įtrauktos kreditorės reikalavimas sudaro tik 0,09 proc. visų byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų, todėl pareiškėjų mokumo atkūrimo planas turėtų būti tikslinamas tik nežymiai – pakeičiant tik kreditorių sąrašą. Apeliantai teigia, kad pareiškėjų bankroto administratorė kreipėsi į Lenkijos Respublikos ambasadą, kuri nurodė priteistas Lenkijos Respublikai lėšas pervesti į Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo (kuris ir priėmė sprendimą dėl lėšų priteisimo iš pareiškėjo Lenkijos Respublikai) atsiskaitomąją sąskaitą. Kita vertus, anot apeliantų, jiems iki šiol nėra žinoma kas yra Lenkijos Respublikos atstovas, turintis balsavimo teisę pareiškėjų bankroto procese.
  4. Apeliantai nurodo, kad teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas pareiškėjų buvo vykdomas sąžiningai, jo nepažeidžiant, realizuotas visas turimas pareiškėjų turtas, dedamos pastangos atkurti pareiškėjų mokumą (kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo iš pareiškėjo debitoriaus), laiku atsiskaitoma su kreditoriais. Be to, anot apeliantų, tenkinant kreditorinius reikalavimus, proporcinga kreditorinio reikalavimo dalimi (0,09 proc.), skaičiuojama nuo depozitinėje sąskaitoje sukauptos sumos, buvo pervesta į Lenkijos Respublikos ambasados nurodytą banko sąskaitą. Taigi, apeliantų teigimu, pats plano nepatikslinimas (dėl kilusių neaiškumų) niekam nesukėlė jokių neigiamų padarinių, tuo labiau, jog minėtos kreditorės reikalavimo įtraukimas į planą neturės jokios esminės reikšmės kitoms plano nuostatoms, todėl, anot apeliantų, šiuo atveju pažeidimas buvo formalaus pobūdžio, mažareikšmis, tuo tarpu pareiškėjų bankroto bylos nutraukimas būtų neadekvatus nurodytam pažeidimui ir sukeltų skaudesnes pasekmes tiek pareiškėjams, tiek jų kreditoriams.
  5. Trečiasis asmuo UAB „Mano sauga LT“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad trečiasis asmuo pareiškėjus Z. R. ir T. R. laiko nesąžiningais bei daro išvadą, jog skolos susidarė dėl pareiškėjo sąmoningų veiksmų, be to, nurodo, jog pareiškėjai nebendradarbiauja ir nesiima veiksmų skolai mažinti.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. Pareiškėjai Z. R. ir T. R. bei jų bankroto administratorė M. V. kartu su atskiraisiais skundais (bankroto administratorė papildomus rašytinius įrodymus pateikė ir 2018 m. gegužės 23 d.) pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jų paaiškinimus – kreditorių sąrašą, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį, elektroninio pašto išrašus, banko sąskaitos išrašą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, taip pat į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, nurodytus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

11Dėl teismo nutarties (ne)pagrįstumo

  1. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas nutraukė pareiškėjų bankroto bylą jiems laiku nepateikus patikslinto mokumo atkūrimo plano.
  2. FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šiuo įstatymu siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių bei padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto tikslų įgyvendinimas.
  3. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinęs, kad viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia, fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
  4. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. FABĮ 8 straipsnyje nurodyta, kad mokumo atkūrimo plano tvirtinimas susideda iš kelių etapų. FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo, pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 dalys). Taigi, kaip minėta, plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui. Pažymėtina, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).
  5. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjams Z. R. ir T. R. bankroto byla iškelta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi; 2015 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas. Nustatyta, kad po minėto plano patvirtinimo – 2016 m. spalio 21 d. nutartimi, patikslintas pareiškėjų kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašas, papildomai patvirtinant Lenkijos Respublikos 2714,99 Eur (11 750,92 zlotų) kreditorinį reikalavimą. FABĮ 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad kai teismas priima nutartį dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimo, planas tikslinamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į nurodytą FABĮ nuostatą, pirmosios instancijos teismas minėta 2016 m. spalio 21 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti bankroto administratorei patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą. Iš bylos duomenų matyti, kad nurodyta nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 7 d., todėl pareiškėjai vėliausiai 2016 m. lapkričio 22 d. turėjo pateikti administratorei patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą.
  6. Byloje nekilo ginčo (nei pareiškėjai, nei bankroto administratorė neginčijo), kad pareiškėjai nei nustatytu terminu, nei vėliau (iki skundžiamos nutarties priėmimo) nurodyto mokumo atkūrimo plano nepatikslino ir neteikė jo projekto bankroto administratorei.
  7. Tiek pareiškėjai, tiek jų bankroto administratorė plano nepatikslinimo aplinkybes grindė iš esmės tuo, kad mokumo atkūrimo planas negalėjo būti patikslintas dėl neaiškumų, susijusių su 2016 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtintos kreditorės – Lenkijos Respublikos, asmeniu, t. y. nebuvo žinomi naujos kreditorės rekvizitai, nebuvo aišku kas turėtų realizuoti Lenkijos Respublikos, kaip kreditorės, teises, t. y. kas ją atstovauja, koks kreditorės adresas ir kiti identifikaciniai rekvizitai, su kuo derinti plano pakeitimą ir pan. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nepateisina pareiškėjų pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo nevykdymo pakankamai ilgą laiką (daugiau nei pusantrų metų). Pažymėtina, kad pareiškėjams kilus neaiškumų dėl teismo nustatyto įpareigojimo įvykdymo, pareiškėjai turėjo teisę kreiptis į minėtą įpareigojimą nustačiusį teismą dėl jo įvykdymo išaiškinimo; be to, pareiškėjai taip pat turėjo dėti maksimalias pastangas įvykdyti nurodytą reikalavimą (pavyzdžiui, kreiptis į Lenkijos Respublikos mokesčių administratorių dėl teisinės pagalbos suteikimo šiuo klausimu, išaiškinant kas atstovauja Lenkijos Respubliką nurodytu atveju ir pan.), o ne jį faktiškai ignoruoti (susidūrus su nurodytais sunkumais).
  8. Pažymėtina, kad asmuo, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti (turėtų būti) pakankamai susipažinęs su šia procedūra ir jai keliamais reikalavimais arba, jei nėra užtikrintas, ar sugebės pats tinkamai vykdyti nustatytus reikalavimus, gali kreiptis teisinės pagalbos bei konsultuotis su šios srities specialistais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjus atstovavo ir bankroto administratorė, todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėjams buvo nežinoma bankroto procedūros tvarka ir jos nustatyti terminai (CPK 185 straipsnis). Pabrėžtina, kad bankrutuojantis asmuo turi pareigą rūpintis savo bankroto byla, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi ir kreditoriais organizuojant bankroto procedūras, įsitikinti, kad yra laikomasi įstatymo numatytų terminų ir pan. (FABĮ 16 straipsnis).
  9. Taigi, viena vertus, formaliai vertinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nutraukti pareiškėjų bankroto bylą remdamasis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriame nustatyta, jog bankroto byla nutraukiama jeigu fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (šiuo atveju FABĮ 23 straipsnio 9 dalyje nustatyto reikalavimo patikslinti mokumo atkūrimo planą, kai po plano patvirtinimo patikslinamas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių sąrašas).
  10. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad bankroto byla pareiškėjams iškelta dar 2015 m. birželio 3 d., mokumo atkūrimo planas (maksimaliam penkerių metų laikotarpiui) patvirtintas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi (byloje ginčų tiek dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams, tiek dėl plano patvirtinimo nekilo). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai patvirtinto mokumo atkūrimo plano nevykdytų ar vykdytų netinkamai; priešingai, bankroto administratorė patvirtino, jog planas yra vykdomas tinkamai (šiuo metu realizuotas iš esmės visas pareiškėjams priklausęs turtas, pareiškėjų lėšos kaupiamos depozitinėje sąskaitoje, iš kurios bankroto administratorė jas paskirsto kreditoriams).
  11. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjų bankroto administratorė, siekdama išsiaiškinti kur mokėti pareiškėjų kreditorei Lenkijos Respublikai tenkančias lėšas, kreipėsi į Lenkijos Respublikos ambasadą Lietuvoje, kuri jai nurodė Lenkijos Respublikos Krokuvos apygardos teismo atsiskaitomosios sąskaitos numerį, į kurią minėtos lėšos turi būti pervestos. Iš bankroto administratorės pateikto kreditorių sąrašo (kuriame nurodyti patenkinti kreditorių reikalavimų dydžiai ir jų likučiai), taip pat iš banko sąskaitos išrašo matyti, jog pareiškėjų bankroto administratorė, administruodama pareiškėjų bankroto procesą, pervedė kreditorei Lenkijos Respublikai (į Lenkijos Respublikos ambasados nurodytą Krokuvos apygardos teismo banko sąskaitą) proporcingai jos reikalavimo dydžiui jai tenkančią sumą – 3,80 Eur (kuri buvo sukaupta pareiškėjų depozitinėje sąskaitoje).
  12. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nors nagrinėjamu atveju minėtas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas ir nebuvo patikslintas (įtraukiant į jį naują kreditorę Lenkijos Respubliką), tačiau faktiškai nurodyta kreditorė buvo įtraukta į pareiškėjų kreditorių sąrašą, jos reikalavimas buvo tenkinamas kartu su kitais kreditoriais (proporcingai reikalavimo dydžiui), todėl darytina išvada, jog nurodytas pareiškėjų neveikimas (teismo įpareigojimo pateikti patikslinto mokumo atkūrimo plano projektą nevykdymas) faktiškai neturėjo įtakos naujos kreditorės Lenkijos Respublikos teisėms ir pareigoms, nepažeidė jos interesų (nes ji gavo savo reikalavimo patenkinimo dalį). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjų pažeidimus (tinkamai nevykdant teismo nustatyto įpareigojimo), pareiškėjų bankroto bylos nutraukimas būtų neproporcingas nurodytam pažeidimui – patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas jau vykdomas virš pusantrų metų (vykdomas tinkamai), minėtas pareiškėjų pažeidimas nepažeidė naujos kreditorės teisių ir interesų, be to, bankroto bylos nutraukimas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu užkirstų kelią pareiškėjams dar bent 10 metų kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas).
  13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė galiojančias teisės normas, tačiau taikė jas formaliai, neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių ir neatsižvelgęs į fizinio asmens bankroto proceso paskirtį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas terminas pareiškėjams patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui, nustatant pareiškėjams 15 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo pateikti bankroto administratorei patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  14. Kiti atskirųjų skundų argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

13Pareiškėjų Z. R. (Z. R.) ir T. R. bei jų bankroto administratorės M. V. atskiruosius skundus tenkinti.

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį, kuria pareiškėjų Z. R. ir T. R. bankroto byla nutraukta, panaikinti ir atnaujinti pareiškėjams terminą patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui, nustatant pareiškėjams 15 (penkiolikos) dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo pateikti bankroto administratorei patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą.

Proceso dalyviai