Byla A-525-374-13
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas UAB „Omnitel“ skundu (b. l. 1?5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Ryšių reguliavimo tarnyba, Tarnyba) 2012 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. 1V-375 (toliau – ir Skundžiamas įsakymas).

6Taip pat pateiktas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Teigė, kad 2011 m. lapkričio 11 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1V-1086 buvo pakeistas Abonento teisės išlaikyti abonentinį numerį keičiant viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją, paslaugų teikimo vietą arba būdą, užtikrinimo sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašas papildytas nauju 121 punktu, kuriuo patikslintos abonentinio numerio, priklausančio išankstinio mokėjimo paslaugos abonentui, perkėlimo į kitą elektroninių ryšių tinklą, sąlygos. Ši teisės norma viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui, teikiančiam išankstinio mokėjimo telefonijos paslaugas, nustato teisę atsisakyti perkelti neidentifikuotą išankstinio mokėjimo paslaugos abonentą su sąlyga, kad yra sudaryta galimybė išankstinio mokėjimo paslaugos abonentui, pageidaujančiam perkelti numerius į kito paslaugos teikėjo tinklą, save nemokamai identifikuoti internetu. Darė išvadą, jog tai reiškia, jog išankstinio mokėjimo paslaugos abonentus išleidžiantis paslaugos teikėjas (toliau – ir Perleidėjas) gali pasirinkti vieną iš išankstinio mokėjimo abonento išleidimo būdų: 1) neidentifikuoti išankstinio abonento arba 2) jį identifikuoti. Pasirinkus antrąjį variantą, Perleidėjas abonentui turi užtikrinti galimybę identifikuotis internetu. Atsižvelgiant į tai, jog pereinamasis laikotarpis minėtai Aprašo nuostatai įgyvendinti nebuvo numatytas, pareiškėjas nedelsdamas pradėjo įgyvendinti nustatytus reikalavimus. Į interneto tinklalapius buvo įdėtos internetinės registracijos formos, kuriose išankstinio mokėjimo paslaugos abonentai galėjo įvesti numerio perkeliamumo įgyvendinimui būtiną informaciją: vardą, pavardę, asmens kodą ir telefono numerį. Iš įvestos informacijos internetinė forma sugeneruodavo techninio pobūdžio elektroninio pašto laišką ir nedelsiant jį išsiųsdavo atsakingam darbuotojui, o šis, per įmanomai trumpiausią laiką, rankiniu būdu informaciją įdėdavo į išankstinio mokėjimo klientų duomenų bazę. Paaiškino, jog 2011 m. gruodžio 13 d. patikrinimo metu Tarnyba užpildė ne tą formą, todėl duomenys nenukeliavo į numerių perkeliamumo duomenų bazę ir numerio perkėlimas neįvyko. Pabrėžė, kad Tarnyba tikrino „Ežio“ ir „Extra“ abonentų interneto savitarnoje esančias abonento duomenų įvedimo ir redagavimo internetines formas, kurios nebuvo skirtos numerio perkėlimo paslaugos naudojimuisi, todėl jose nebuvo prašoma įvesti pagal Aprašo 121 punkto 1 dalį būtino duomens – asmens kodo. Atkreipė dėmesį, kad identifikavimasis vyko aktyviai ir tinkamai, abonentų skundų dėl netinkamai vykdomų numerių perkeliamumo nebuvo gauta. Tarnyba pareiškėjui ekonominę sankciją skyrė už tai, kad 2011 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas atsisakė perkelti išankstinio mokėjimo paslaugos „Ežys“ numerį 629 65201 į UAB „Bitė Lietuva“ tinklą. Pareiškėjas pažymėjo, jog abonentas nebuvo identifikuotas pareiškėjo tinkle, todėl neatlikęs šio veiksmo, negalėjo būti perkeltas į kitą tinklą, taip pat nepasinaudojo nei vienu iš kitų pareiškėjo taikomų registravimosi būdų. Pažymėjo, kad nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad abonentas bandė identifikuotis internetu. Teigė, jog nagrinėjamas atvejis rodo ne netinkamą pareiškėjo veiklą, o vienintelį teisėtą atsisakymą perkelti neidentifikuotą išankstinio mokėjimo paslaugos abonentą. Taip pat pažymėjo, kad tam, jog indentifikavimo internetu sistema realiai veiktų, reikia pakankamai laiko resursų, tačiau Tarnyba skirdama sankciją neatsižvelgė į tai, jog situacija įvyko po 3 kalendorinių dienų (1 darbo dienos) nuo Apraše nurodytų reikalavimų įsigaliojimo dienos, kad nebuvo numatytas joks pereinamasis laikotarpis, kad informacinių sistemų koregavimas sudėtingas procesas, kad įgyvendinti iš esmės naujus teisės aktų reikalavimus pareiškėjas buvo priverstas per neprotingai trumpus terminus. Atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, kad ekonominė sankcija paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Taip pat teigė, jog buvo pažeista ekonominės sankcijos nagrinėjimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir Elektroninių ryšių įstatymas, Įstatymas) 75 straipsnyje bei Tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1V-293 patvirtintose Ekonominių sankcijų skyrimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), nes priimdama Skundžiamą įsakymą Tarnyba rėmėsi įrodymais, kurių žodinio bylos nagrinėjimo metu nebuvo byloje (Tarnybos Elektroninių ryšių departamento 2012 m. vasario 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. LD-301). Taip buvo pažeista pareiškėjo teisė teikti atsikirtimus dėl naujai pateiktų įrodymų. Pažymėjo, kad priimtas Skundžiamas įsakymas yra individualus teisės aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis bei priimtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nurodytais reikalavimais, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta.

8Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 41?48), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 14 d. Tarnyba gavo UAB „Bitė Lietuva“ raštą Nr. 1400-103 „Dėl išankstinio apmokėjimo paslaugos numerių perkeliamumo“ (toliau – ir Raštas), kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas atsisakė perkelti UAB „Omnitel“ išankstinio apmokėjimo paslaugos „Ežys“ abonento telefono numerį 629 65201 į UAB „Bitė Lietuva“ viešąjį judriojo ryšio tinklą. UAB „Bitė Lietuva“ nurodė, kad numerio perkėlimo atmetimo priežastis – neteisingas mokesčio mokėtojo kodas arba jo trūksta. 2011 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (47.4) 1B-4562 Tarnyba paprašė pareiškėjo pateikti išsamius paaiškinimus dėl Rašte nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 2 d. rašte Nr. 2300-2530 nurodė, kad išankstinio apmokėjimo paslaugų abonentai turi galimybę surašyti savo duomenis interneto savitarnos svetainėse www.omnitel.lt ir www.ezys.lt. Išanalizavusi gautą informaciją ir siekdama patikrinti, kaip perkeliami išankstinio mokėjimo telefono ryšio numeriai, t. y. kaip operatoriai, tarp jų ir pareiškėjas, laikosi Aprašo 121 punkto reikalavimų, bei patikrinti UAB „Bitė Lietuva“ Rašte išdėstytų aplinkybių pagrįstumą, Tarnyba 2011 m. gruodžio 13 d. inicijavo patikrinimą. Patikrinimo metu Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas leidžia išankstinio apmokėjimo paslaugos „Extra“ abonentui registruotis savitarnos svetainėje http://www.omnitel.lt/extra, o išankstinio apmokėjimo paslaugos „Ežys“ abonentui ? savitarnos svetainėje http://www.ezys.lt/. Registruodamasis abonentas turi nurodyti telefono numerį, kuriuo atsiunčiamas trumpasis pranešimas su prisijungimo slaptažodžiu. Prisijungus prie „Extra“ savitarnos svetainės leidžiama nurodyti tokius abonento duomenis: vardas, pavardė ir gimimo data. Prisijungus prie „Ežys“ savitarnos svetainės leidžiama nurodyti tokius abonento duomenis: vardas, pavardė, gimimo data, adresas, miestas. Tarnyba pabrėžė, kad nei vienoje šių svetainių abonentui nėra galimybės nurodyti asmens kodo. Atsakovo teigimu, ši aplinkybė rodo, kad pareiškėjas neužtikrina abonentui viešai internete prieinamos galimybės nemokamai identifikuotis pagal Aprašo 121 punkto reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neleido perkelti išankstinio apmokėjimo paslaugos „Extra“ abonento telefono numerio 619 57136 į UAB „Tele2“ viešąjį judriojo ryšio tinklą ir išankstinio apmokėjimo paslaugos „Ežys“ abonento telefono ryšio numerio 621 13770 į UAB „Bitė Lietuva“ viešąjį judriojo ryšio tinklą. Abiem atvejais prašymo atmetimo priežastimi buvo nurodoma – „neteisingas mokesčio mokėtojo kodas arba jo trūksta“. Kadangi patikrinimo rezultatai patvirtino UAB „Bitė Lietuva“ Rašte nurodytas aplinkybes, Tarnyba konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 7 ir 12 punktus. Vadovaudamasi Įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba 2012 m. sausio 2 d. raštu Nr. (17.1) 1B-6 pareikalavo, kad pareiškėjas pareikštų nuomonę dėl šio pažeidimo. 2012 m. sausio 9 d. raštu Nr. 2300-56 pareiškėjas paaiškino, kad telefono ryšio numerius 619 57136 ir 621 13770 naudojantys abonentai, registruodamiesi nepateikė vieno esminio savo duomens – asmens kodo. Pareiškėjas teigė, kad tokia situacija susidarė dėl to, jog abonento registracija numeriui perkelti buvo vykdoma ne per specialias abonento registracijos formas. O dėl UAB „Bitė Lietuva“ Rašte nurodyto telefono ryšio numerio 629 65201 neperkėlimo, 2012 m. vasario 21 d. posėdyje dėl ekonominės sankcijos skyrimo pareiškėjo atstovai nurodė, kad tokio telefono ryšio numerio abonentas pareiškėjo savitarnos svetainėje iš viso nėra identifikavęsis, t. y. nebandė įvesti duomenų internete. Įgaliotas Tarnybos pareigūnas, išnagrinėjęs Tarnybos surinktą medžiagą, teikime nustatė, kad Rašte nurodytu atveju pareiškėjas apribojo abonentinio numerio perkeliamumą ir tuo pažeidė Aprašo 7 ir 12 punktus bei siūlė skirti 10 000 Lt dydžio baudą. Skundžiamu įsakymu Tarnyba konstatavo, kad rašte nurodytu atveju pareiškėjas apribojo šio abonentinio numerio perkeliamumą, pažeidė Aprašo 7 ir 12 punktus, todėl buvo paskirta 10 000 Lt dydžio bauda. Tarnyba rėmėsi 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/136/EB preambulės 47 punktu, 2002 m. kovo 7 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB 30 straipsniu, kuris perkeltas į Įstatymo 34 straipsnio 11 dalį, bei Aprašo 7 ir 12 punktais. Nurodė, kad Aprašo 121 punktas buvo priimtas atsižvelgiant į operatorių prašymus detaliau reglamentuoti išankstinio apmokėjimo paslaugų abonentinių numerių perkėlimą bei siekiant teisinio aiškumo, po viešos konsultacijos. Juo nustatytas naujas reikalavimas abonentui identifikuotis tuo atveju, jeigu viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjas sudaro abonentui viešai internete prieinamą galimybę nemokamai identifikuotis nurodant savo abonentinį numerį, vardą, pavardę ir asmens kodą. Atsakovas nesutiko su skunde išdėstytais argumentais ir pažymėjo, kad Aprašo 121 punktas neįpareigoja viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjų sukurti informacines sistemas, be to, šis Aprašo punktas nedraudžia identifikuoti išankstinio apmokėjimo paslaugų abonentų kitais būdais, įskaitant ir telefonu. Atsakovas rėmėsi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 74 straipsniu ir darė išvadą, jog Įstatymas Tarnybai suteikia administracinę diskreciją, t. y. tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, leidžiančią pasirinkti tą, kuris Tarnybos nuomone yra tinkamiausias. Šios diskrecijos ribas apibrėžia Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti principai ir atitinkamos VAĮ nuostatos. Pažymėjo, jog dar iki 2011 m. gruodžio 13 d. atlikto patikrinimo Tarnyba buvo gavusi ne vieną elektroninių ryšių paslaugų teikėjų raštą, kuriuose teigiama, kad pareiškėjas neužtikrina išankstinio mokėjimo paslaugos abonentų perkėlimo, nors tokią pareigą turėjo dar iki Aprašo 121 punkto įsigaliojimo 2011 m. lapkričio 11 d. Teigė, kad, prieš skirdama ekonominę sankciją pareiškėjui, Tarnyba ėmėsi visų teisės aktuose numatytų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, stengėsi išspręsti susidariusią situaciją, neskirdama ekonominių sankcijų kaip ultima ratio priemonės. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Tarnyba neatsižvelgė į jo teisėtus lūkesčius, nes dar iki Aprašo 121 punkto įsigaliojimo kelis mėnesius vyko intensyvi diskusija tarp Tarnybos ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų (taip pat ir pareiškėjo) ir pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasiruošti tinkamam naujos teisės normos veikimui. Atsakovas pabrėžė, kad Tarnybos atliktas patikrinimas patvirtino UAB „Bitė Lietuva“ Rašte nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas nebuvo sudaręs galimybės abonentui tinkamai identifikuotis pagal Aprašo 121 punkto reikalavimus, todėl jis neįgijo teisės reikalauti abonento, kurio numeris yra perkeliamas, duomenų, kadangi Aprašo 121 punkto nuostatos abonentiniam numeriui perkelti taikomos tik tuo atveju, jeigu Perleidėjas užtikrina abonentui viešai internete prieinamą galimybę nemokamai identifikuotis nurodant savo abonentinį numerį, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu ši galimybė nesuteikiama arba jei tokios galimybės realizavimas nevyksta taip, kad numerio perkėlimas vyktų sklandžiai, Perleidėjas privalo užtikrinti neidentifikuotų abonentų numerių perkėlimą. Atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas pripažįsta, jog neišlaiko Aprašo 121 punkto reikalavimų, t. y. į kitą tinklą išleidžia tik identifikuotus išankstinio mokėjimo paslaugos abonentus. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Tarnybos vykdyto patikrinimo metu buvo užpildyta ne ta forma, atsakovas pažymėjo, jog 2012 m. vasario 21 d. vykusio posėdžio metu pareiškėjo atstovas pripažino, kad Tarnybos patikrinimo metu pareiškėjo interneto svetainėje galbūt nebuvo nuorodos iš pareiškėjo savitarnos svetainės į tą formą. Tai, kad tokia nuoroda neegzistavo, patvirtina Tarnybos Elektroninių ryšių departamento Tinklų ir prieigų skyriaus 2012 m. vasario 21 d. Tarnybinio pranešimo Nr. LD-301 Priedu Nr. 1 užfiksuotas 2011 m. gruodžio 13 d. pareiškėjo interneto svetainės ekrano atvaizdas, iš kurio matyti, kad Tarnybos 2011 m. gruodžio 13 d. inicijuoto patikrinimo metu nuoroda į specialias abonentinių numerių perkėlimo formas pareiškėjo savitarnos svetainėje neegzistavo. Dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento, kad Rašte nurodytas numeris nebuvo perkeltas pagrįstai, nes nebuvo identifikuotas pareiškėjo tinkle, ką neva patvirtina skundo priedas, nurodė, jog pareiškėjo pateikti duomenys šio teiginio neįrodo, be to, pats pareiškėjas nurodė, kad nurodytos registravimosi internete priemonės šiuo metu yra eksperimentinės ir kol kas yra galimi netikslumai ar pavienės klaidos registravimosi procese, pripažino, kad tik rengia duomenų bazę abonentams registruotis. Tai, atsakovo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas patikrinimo metu nebuvo užtikrinęs tinkamo išankstinio mokėjimo abonentų identifikavimo sistemos veikimo, todėl neįgijo teisės pagal Aprašo 121 punktą reikalauti norinčio būti perkeliamam abonento duomenų ir privalėjo užtikrinti neidentifikuotų abonentų numerių perkėlimą. To nepadaręs pareiškėjas pažeidė Aprašo 7 ir 12 punktus. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad ekonominė sankcija jam buvo skirta neteisėtai ir nepagrįstai. Pažymėjo, kad skirdama ekonominę sankciją Tarnyba vadovavosi Įstatymo ir VAĮ nuostatomis, laikėsi visų ekonominės sankcijos skyrimo procedūrų, nustatytų teisės aktuose, baudos dydį parinko įvertinusi visas Įstatymo 75 straipsnio 9 dalyje nurodytas aplinkybes. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą pagrįstai abejoti Skundžiamo įsakymo teisėtumu, ir skunde remiasi tik savo subjektyvia nuomone.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (b. l. 155?162) pareiškėjo skundą atmetė.

12Teismas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti Skundžiamo įsakymo, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių Skundžiamas įsakymas turėtų būti panaikintas. Teismas rėmėsi Įstatymo 34 straipsnio 11 dalimi, Aprašo 5?12 ir 121 punktais ir nurodė, kad, teismo vertinimu, teisės aktų nuostatos nustato, jog pareiškėjas privalėjo užtikrinti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų numerių perkeliamumą bei negalėjo riboti abonentinio numerio perkeliamumo, išskyrus atvejus, kai gavėjo pateikti duomenys apie abonentą (abonentinis numeris, vardas, pavardė ir asmens kodas) nesutampa su Perleidėjo turimais duomenimis apie šį abonentą arba abonentas nėra identifikavęsis. Teisės normos nustato paslaugų teikėjui, teikiančiam išankstinio mokėjimo paslaugas, teisę atsisakyti perkelti neidentifikuotą išankstinio mokėjimo paslaugos abonentą su sąlyga, kad yra sudaryta galimybė išankstinio mokėjimo paslaugos abonentui, pageidaujančiam perkelti numerį į kito paslaugos teikėjo tinklą, identifikuoti save nemokamai internetu. Teismas pažymėjo, jog rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Tarnybos inicijuoto patikrinimo metu nuoroda į specialias abonentinių numerių perkėlimo formas UAB „Omnitel“ savitarnos svetainėje neegzistavo. Pareiškėjo argumentai, kad patikrinimo metu abonentų registracija buvo vykdoma ne per specialias abonento registracijos formas, bet per įprastą standartinę savitarnos formą, kurioje nėra galimybės įvesti asmens kodo, atmestini kaip nepagrįsti, nes pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuoroda į specialią abonentinių numerių perkeliamumo formą egzistuoja tik prisiregistravus savitarnoje, kas ir buvo daroma Tarnybos patikrinimo metu. Pareiškėjas leido išankstinio apmokėjimo paslaugos „Extra“ abonentui registruotis savitarnos svetainėje http://www.omnitel.lt/extra, o išankstinio apmokėjimo paslaugos „Ežys“ abonentui registruotis savitarnos svetainėje http://www.ezys.lt/. Registruodamasis abonentas turi nurodyti telefono numerį, kuriuo atsiunčiamas trumpasis pranešimas su prisijungimo slaptažodžiu. Prisijungus leidžiama nurodyti tokius abonento duomenis: vardas, pavardė ir gimimo data, o prisijungus prie „Ežys“ leidžiama nurodyti vardą, pavardę, gimimo datą, adresą bei miestą, tačiau įrašyti asmens kodo nebuvo galimybės. Išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neužtikrino abonentui viešai internete prieinamos galimybės nemokamai identifikuotis pagal Aprašo 121 punkto reikalavimus, todėl neįgijo teisės reikalauti abonento, kurio numeris yra perkeliamas, duomenų, nes Aprašo minėto punkto nuostatos abonentiniam numeriui perkelti taikomos tik tuo atveju, jeigu Perleidėjas užtikrina abonento viešai internete prieinamą galimybę nemokamai identifikuotis nurodant savo abonentinį numerį, vardą, pavardę ir asmens kodą. Teismo vertinimu, jei tokia galimybė nebuvo sudaryta, Perleidėjas privalėjo užtikrinti neidentifikuoto abonento numerio perkėlimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog identifikavimo internetu informacinė sistema buvo paleidžiama nedelsiant, skubotai, kas teismui leido daryti išvadą, kad pareiškėjas pripažįsta, jog sistemoje galėjo būti netikslumų. Teismas pastebėjo, kad tokį vertinimą pagrindžia ir 2012 m. vasario 21 d. Tarnybos posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokole užfiksuotas pareiškėjo UAB „Omnitel“ atstovo paaiškinimas, kad „Tarnybos patikrinimo metu galimai nebuvo nuorodos iš UAB „Omnitel“ savitarnos svetainės į tą formą, kada atsirado pati nuoroda, atsakyti negali“. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad nebuvo laikytasi teisinio tikrumo principo, nes pareiškėjas buvo priverstas įgyvendinti iš esmės naujus teisės aktų reikalavimus per neprotingai trumpus terminus, teismas pabrėžė, kad ištirtas aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad teisės aktas (Aprašo 121 punktas) pareiškėjui buvo žinomas iš anksto. Šių aplinkybių neneigė ir pats pareiškėjas, teigdamas, kad dėl minėto teisės akto teikė pasiūlymus bei komentarus, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo tinkamai pasiruošti naujos teisės normos veikimui. Dėl pareiškėjo argumento, kad buvo pažeista ekonominės sankcijos nagrinėjimo procedūra, nes priimant Skundžiamą įsakymą, Tarnyba rėmėsi įrodymais, kurių žodinio bylos nagrinėjimo metu nebuvo byloje, teismas pastebėjo, kad 2012 m. vasario 21 d. Tarnybos posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokole užfiksuotas Tarnybos atstovo D. M. paaiškinimas, kad byloje nėra pateikto startinio ekrano atvaizdo, registruojantis į UAB „Omnitel“ interneto savitarnos svetainę, tačiau jis buvo padarytas Tarnybai atliekant patikrinimą, todėl teismas darė išvadą, kad šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos, o 2012 m. vasario 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. LD-301 buvo priimtas, atsižvelgiant į pareiškėjo atstovų pateiktus paaiškinimus, vykusio ekonominės sankcijos skyrimo pareiškėjui posėdžio metu. Teismas taip pat rėmėsi Įstatymo 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 74 straipsnio 1 dalimi ir 75 straipsnio 9 dalimi ir, išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus bei išanalizavęs teisinį reguliavimą, darė išvadą, jog skiriant ekonominę sankciją buvo tinkamai atsižvelgta: į pareiškėjo bendrąsias metines pajamas, į tai, kad pažeidimu padarytos žalos dydžio dėl pažeidimo specifikos tiesioginiais metodais nustatyti neįmanoma, į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas savo teiginių pagrįstumo neįrodė, o atsakovo pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo kaltės neigimą bei patvirtina atsakovo išvadų dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo pagrįstumą, t. y. teismas konstatavo, jog Tarnybos priimtas Skundžiamas įsakymas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, yra pakankamai motyvuotas, todėl teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas panaikinti Skundžiamą įsakymą yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo skundo reikalavimas atmestinas, todėl prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

13III.

14Pareiškėjas UAB „Omnitel“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 166?173), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, panaikinti Tarnybos 2011 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. 1V-375.

15Apeliacinis skundas, be skunde išdėstytų argumentų, grindžiamas tuo, kad:

161) Aprašo naujų reikalavimų įsigaliojimo metu pareiškėjo valdomuose interneto tinklalapiuose nebuvo numatyta asmens kodo įvedimo galimybė, todėl pareiškėjas privalėjo nedelsiant surasti laikiną alternatyvią galimybę Aprašo 121 punkto reikalavimui įgyvendinti ir tai padarė įdėdamas numeriui perkelti reikiamą anketą interneto puslapyje „Dažniausiai užduodami klausimai“. Pažymi, kad tai buvo laikinas alternatyvus sprendimas, kuris atitiko Aprašo 121 punkto reikalavimus (Apraše nebuvo nurodyta, kurioje interneto svetainės vietoje talpinti internetinės registracijos formas) ir suteikė pareiškėjui teisę iš savo tinklo išleisti tik identifikuotus abonentus. Nurodytų formų buvimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Pastebi, jog teisės aktai pareiškėjui nenumato pareigos kaupti įrodymus apie tai, kad jis teisės aktų reikalavimus vykdo tinkamai.

172) Teismo išvada, kad nuoroda į specialią abonentinių numerių perkeliamumo formą egzistuoja tik prisiregistravusiems savitarnoje, neteisinga. Ją paneigia byloje esantys įrodymai (tiek pateikti kartu su skundu, tiek prijungti teismo posėdžio metu). Be to, Tarnyba teismui nepateikė įrodymų, kad, siekdama įsitikinti, ar pareiškėjas tinkamai vykdo Aprašo reikalavimus, tyrė visus pareiškėjo internetinės svetainės puslapius. Teigė, jog patikrinimo metu buvo pasirinkta netinkama svetainės vieta. Atsakovui neįrodžius, kad buvo patikrinti visi pareiškėjo interneto puslapiai, akivaizdu, jog 2011 m. gruodžio 13 d. atliktas patikrinimas buvo netinkamas ir ekonominė sankcija pagal tokio patikrinimo rezultatus negalėjo būti skirta.

183) Teismo išvada apie tai, kad pareiškėjas pripažįsta, jog sistemoje galėjo būti netikslumų, neteisinga. Netikslumų sistemoje nebuvo, pareiškėjas apie skubotumą kalbėjo tik todėl, jog vėliau, radus patogesnį būdą identifikuoti numerius, ši galimybė iš „Dažniausiai užduodamų klausimų“ buvo perkelta į „Savitarną“. Be to, klaidų nenustatė nei atsakovas, nei teismas.

194) Skiriant ekonominę sankciją, iškilus bent menkiausiai abejonei, kad atsakovas patikrinimą atlikto netinkamai, pažeidimas negali būti nustatomas. Nei atsakovas, nei teismas nepaneigė pareiškėjo nekaltumo prezumpcijos, sprendimai paremti abejonėmis ir prielaidomis, todėl turi būti vertinami pareiškėjo naudai.

205) Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nėra gavęs išankstinio apmokėjimo paslaugų abonentų skundų dėl pareiškėjo abonentinių numerių perkėlimo. Dėl neva pažeistos teisės kreipėsi UAB „Bitė Lietuva“, taigi abonento teisų pažeidimas buvo tariamas, realiai grėsmė abonento teisėms nebuvo iškilusi.

216) Teismas nevertino atsakovo vykdyto ekonominės sankcijos skyrimo proceso kaip visumos. Klaidinga išvada dėl pareiškėjo neva padarytų pažeidimų padaryta remiantis netinkamai atlikta administracine procedūra. Atsakovas nepakvietė pareiškėjo atstovų tuo metu, kai tikrino faktinius duomenis pareiškėjo svetainėje, apie patikrinimą neinformavo ir neprašė pagalbos pareiškėjo darbuotojų, nesuteikė teisės pateikti paaiškinimų dėl to, jog faktinių duomenų tikrinimas neįvyko, atsakovas pats save suklaidino ir kartu pažeidė asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, teises.

227) Nesutiktina su teismo išvada, kad ekonominės sankcijos nagrinėjimo procedūra nebuvo pažeista. Iš pareiškėjo buvo atimta teisė susipažinti su visais surinktais dokumentais, nes pagrindinio posėdžio metu jų tiesiog nebuvo. Papildomi dokumentai buvo prijungti pasibaigus posėdžiui ir pareiškėjo atstovams išsakius savo poziciją bei ištyrus visus surinktus įrodymus. Su papildomais prijungtais dokumentais pareiškėjas neturėjo teisės susipažinti, dėl jų pasisakyti, pateikti savų įrodymų ar nagrinėti bylą iš naujo, dėl to, jog ji papildyta naujais įrodymais.

238) Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi išimtinai vienos šalies pateiktais įrodymais. Sprendimas grindžiamas iš esmės vienu įrodymu – atsakovo atlikto patikrinimo medžiaga, neįvertintas faktas, kad joje sukaupta informacija tik apie dalį pareiškėjo interneto svetainės. Taip pat neatsižvelgta į eilę pareiškėjo pateiktų įrodymų apie internetinių formų buvimą, numerių perkeliamumo proceso veikimą.

24Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 180?184), kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą.

251) Pažymi, jog 2011 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 2300-2388 pareiškėjas pripažino, kad tik rengia duomenų bazę abonentams identifikuotis elektroniniu būdu, 2011 m. gruodžio 2 d. rašte nurodė, kad registravimosi internete priemonės šiuo metu yra eksperimentinės ir kol kas yra galimi netikslumai ar pavienės klaidos registravimosi procese, o 2012 m. vasario 20 d. rašte pripažino, kad identifikavimo internetu informacinė sistema buvo paleista nedelsiant, skubotai. Nurodo, jog apeliaciniame skunde teigiama, kad reikiama anketa numeriui perkelti paskelbta interneto puslapyje „Dažniausiai užduodami klausimai“, nors 2011 m. gruodžio 2 d. rašte teigė, kad išankstinio mokėjimo paslaugos abonentas turi galimybę surašyti savo duomenis internetiniuose tinklalapiuose www.omnitel.lt/extra (skyrelyje „savitarna“) ir https:www.ezys.lt.ondex.php/mano-ezys/14. Nei viename minėtų raštų nebuvo nurodyta, kad formos, reikalingos numeriams perkelti, paskelbtos skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“. Taigi tiek pareiškėjo pateiktos faktinės aplinkybės, tiek atsakovo užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo sudaręs galimybės abonentui tinkamai identifikuotis pagal Aprašo 121 punkto reikalavimus nei tuo metu, kai buvo bandoma atlikti Rašte nurodyto telefono ryšio numerio perkėlimą, nei Tarnybos patikrinimo metu, todėl pareiškėjas neįgijo teisės pagal Aprašo 121 punktą reikalauti abonento, kurio numeris perkeliamas, duomenų ir privalėjo užtikrinti neidentifikuotų abonentų perkėlimą, tačiau to nepadarė. Atkreipė dėmesį, kad naujesni byloje esantys įrodymai prieštarauja ankstesniems, patvirtinantiems faktines aplinkybes, buvusias bandymo perkelti Rašte nurodytą telefono ryšio numerį ir patikrinimo metu. Tai patvirtina, jog Tarnyba turėjo pagrindą imtis Įstatyme nustatytų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas teisės aktų reikalavimų laikymasis, ir paneigia pareiškėjo teiginį, jog Tarnyba nesurinko įrodymų, kurie pagrįstų faktą, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Aprašo 121 punkto reikalavimus.

262) Gavusi informacijos apie ūkio subjekto galbūt nevykdomus teisės aktų reikalavimus, Tarnyba privalo į tai reaguoti, nepaisant to, ar dėl galbūt padaryti pažeidimo kreipėsi abonentas, ar kitas asmuo.

273) Raštas buvo susijęs ne su Tarnybos kaip viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais, o su pareiškėjui teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymu. Taigi šiuo atveju nebuvo VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinės procedūros objekto požymių, todėl VAĮ nuostatos, susijusios su administracinės procedūros vykdymu, šiuo atveju netaikytinos. Dėl šios priežasties, pareiškėjo teiginiai, kad Tarnyba pažeidė VAĮ 20 ir 30 straipsnių nuostatas, yra nepagrįsti ir klaidinantys teismą.

284) Įstatymo 75 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta ūkio subjekto, kuriam ketinama skirti ar jau paskirta ekonominė sankcija, teisė susipažinti su Tarnybos surinkta medžiaga buvo įgyvendinta. Taip pat buvo įgyvendinta pareiškėjo teisė būti išklausytam ? pareiškėjas dalyvavo ekonominės sankcijos skyrimo posėdyje, pasisakė dėl posėdžio metu aptartų aplinkybių. Aplinkybė, jog Tarnyba užfiksavo 2011 m. gruodžio 13 d. pareiškėjo interneto svetainės startinio ekrano atvaizdą, iš kurio matyti, kad nuoroda į specialias registravimosi numeriui perkelti formas neegzistavo, pareiškėjui buvo žinoma. Pareiškėjui taip pat buvo žinoma, kad tokie įrodymai bus pridėti prie bylos, todėl jis turėjo galimybę naudotis Įstatymo 75 straipsnio 6 dalies bei Taisyklių suteikta teise susipažinti su bylos medžiaga, tačiau tokių prašymų nepateikė. Pažymi, kad nurodymas papildyti ekonominės sankcijos skyrimo medžiagą nebuvo duotas. 2012 m. vasario 21 d. tarnybinis pranešimas tik patvirtino žodinio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pastebi, kad pareiškėjui buvo išsiųstas posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolas, su kuriuo susipažinęs, pareiškėjas jokių pastabų nepareiškė, nors turėjo tokią teisę.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Apeliacinis skundas atmestinas.

32Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2012 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 1V-375, kuriuo pareiškėjui UAB „Omnitel“ paskirta 10 000 Lt dydžio bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

33Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos išvada, kad pareiškėjas apribojo abonentinio numerio perkeliamumą ir tokiu būdu pažeidė Aprašo 7 ir 12 punktus, taip pat nesutinka ir su paskirta bauda.

34Abonento teisė išlaikyti abonentinį numerį įtvirtinta Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d.), kurioje nustatyta, jog viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytomis sąlygomis ir terminais savo lėšomis užtikrina abonento teisę išlaikyti abonentinį numerį, kai yra keičiamas telefono ryšio paslaugų teikėjas ar paslaugų teikimo vieta arba būdas. Su šių abonentų teisių įgyvendinimu susijusios prieigos kainos turi būti pagrįstos sąnaudomis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę taikyti šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatytas taisykles visiems pagal šią dalį įpareigotiems ūkio subjektams. Už naudojimąsi tokia teise Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais leistinais atvejais ir sąlygomis abonentams taikomi tarifai negali stabdyti naudojimosi tokiomis galimybėmis. Šiam tikslui Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti aukščiausią kainų ribą.

35Abonentinio numerio keičiant viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją, paslaugų teikimo vietą arba būdą išlaikymo sąlygas ir tvarką, centrinės duomenų bazės administratoriaus išrinkimo tvarką, jo funkcijas bei funkcijų vykdymo pabaigos sąlygas nustato Abonento teisės išlaikyti abonentinį numerį keičiant viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją, paslaugų teikimo vietą arba būdą, užtikrinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas 2011 m. balandžio 29 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1V-460 (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2012 lapkričio 1 d.). Nagrinėjamai bylai iš esmės yra aktualūs šio Aprašo 7, 12, 121 punktai. Šio Aprašo 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad viešojo judriojo telefono ryšio tinklo ir (ar) viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai privalo užtikrinti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų numerių ir paslaugų numerių perkeliamumą, kai keičiamas viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjas. 12 punkte nurodyta, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai negali riboti abonentinio numerio perkeliamumo. Ši nuostata neriboja sutarties šalių laisvės nustatyti sudaromų sutarčių sąlygas, kiek jos tiesiogiai nedraudžia perkelti abonentinio numerio, tačiau abonentinio numerio perkeliamumas turi būti užtikrinamas net jei toks perkėlimas pažeistų sutarties su abonentu sąlygas. Ši nuostata neatleidžia abonento nuo civilinės atsakomybės už sutarties sąlygų pažeidimą.

36Pažymėtina, jog minėtas Aprašas 2011 m. lapkričio 7 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1V-1086 buvo pakeistas, jį papildant 121 punktu, kuriame yra įtvirtinta, kad Perleidėjas privalo užtikrinti abonentinio numerio perkėlimą, išskyrus atvejus, kai gavėjo jam pateikti duomenys apie abonentą (abonentinis numeris, vardas, pavardė ir asmens kodas), norintį perkelti savo abonentinį numerį, nesutampa su perleidėjo turimais duomenimis apie šį abonentą, arba kai perleidėjas šiame punkte nurodytų duomenų apie abonentą neturi (abonentas nėra identifikavęsis), esant sąlygai, kad perleidėjas užtikrina abonentui viešai internete prieinamą galimybę nemokamai identifikuotis nurodant savo abonentinį numerį, vardą, pavardę ir asmens kodą.

37Taigi atsižvelgus į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas privalėjo užtikrinti viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų numerių perkeliamumą bei negalėjo riboti abonentinio numerio perkeliamumo, išskyrus atvejus, numatytus Aprašo 121 punkte, t. y. kai gavėjo pateikti duomenys apie abonentą (abonentinis numeris, vardas, pavardė ir asmens kodas) nesutampa su Perleidėjo turimais duomenimis apie šį abonentą arba abonentas nėra identifikavęsis. Tačiau pabrėžtina, kad siekiant pasinaudoti šiomis išimtimis turi būti tenkinama Aprašo 121 punkte įtvirtinta sąlyga – perleidėjas turi užtikrinti abonentui viešai internete prieinamą galimybę nemokamai identifikuotis nurodant savo abonentinį numerį, vardą, pavardę ir asmens kodą.

38Pareiškėjas mano, jog jis įgyvendino Aprašo 121 punkto reikalavimus.

39Minėtas 2011 m. lapkričio 7 d. Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 1V-1086, kuriuo Aprašas buvo papildytas 121 punktu, įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d., taigi nuo šios dienos asmenims, kurie patenka į šio punkto reguliavimo sritį (įskaitant ir pareiškėją), tapo privaloma Aprašo 121 punkte įtvirtinta nuostata.

40Byloje esančiame Skundžiame įsakyme (b. l. 51-57) bei Tarnybos 2012 m. vasario 27 d. posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokole N. 37.7-3T-1 (b. l. 58-65) nustatyta, jog Tarnyba 2011 m. gruodžio 13 d. inicijavo patikrinimą, kurio metu Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas leidžia išankstinio apmokėjimo paslaugos „Extra“ abonentui registruotis savitarnos svetainėje http://www.omnitel.lt/extra, o išankstinio apmokėjimo paslaugos „Ežys“ abonentui ? savitarnos svetainėje http://www.ezys.lt/. Registruodamasis abonentas turi nurodyti telefono numerį, kuriuo atsiunčiamas trumpasis pranešimas su prisijungimo slaptažodžiu. Prisijungus prie „Extra“ savitarnos svetainės leidžiama nurodyti tokius abonento duomenis: vardas, pavardė ir gimimo data. Prisijungus prie „Ežys“ savitarnos svetainės leidžiama nurodyti tokius abonento duomenis: vardas, pavardė, gimimo data, adresas, miestas. Nei vienoje šių svetainių abonentui nėra galimybės nurodyti asmens kodo. Ši aplinkybė rodo, kad pareiškėjas neužtikrina abonentui viešai internete prieinamos galimybės nemokamai identifikuotis pagal Aprašo 121 punkto reikalavimus. Pareiškėjas neleido perkelti išankstinio apmokėjimo paslaugos „Extra“ abonento telefono numerio 619 57136 į UAB „Tele2“ viešąjį judriojo ryšio tinklą ir išankstinio apmokėjimo paslaugos „Ežys“ abonento telefono ryšio numerio 621 13770 į UAB „Bitė Lietuva“ viešąjį judriojo ryšio tinklą. Abiem atvejais prašymo atmetimo priežastimi buvo nurodoma – „neteisingas mokesčio mokėtojo kodas arba jo trūksta“. Šias nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti Ryšių reguliavimo tarnybos duomenys (b. l. 105-115). Pareiškėjas objektyviais duomenimis šių aplinkybių nepaneigė.

41Pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde patvirtina, kad Aprašo naujų reikalavimų įsigaliojimo metu pareiškėjo valdomuose interneto tinklalapiuose nebuvo numatyta asmens kodo įvedimo galimybė, kuri, kaip jau buvo minėta, yra privaloma pagal Aprašo 121 punktą. Tačiau pareiškėjas nurodo, jog pasirinko laikiną alternatyvią galimybę Aprašo 121 punkto reikalavimui įgyvendinti ir tai padarė įdėdamas numeriui perkelti reikiamą anketą interneto puslapyje „Dažniausiai užduodami klausimai“, o nurodytų formų buvimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Taip pat nurodo, jog teismo išvada, kad nuoroda į specialią abonentinių numerių perkeliamumo formą egzistuoja tik prisiregistravusiems savitarnoje, neteisinga. Ją paneigia byloje esantys įrodymai (tiek pateikti kartu su skundu, tiek prijungti teismo posėdžio metu). Pažymėtina, jog pareiškėjo pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog asmenims yra suteikta viešai internete prieinama galimybė nemokamai identifikuotis nurodant ne tik savo abonentinį numerį, vardą, pavardę, bet ir asmens kodą, pateikti vėliau, t. y. kartu su skundu pirmosios instancijos teismui (2012 m. gegužės 2 d.). Šie pareiškėjo pateikti duomenys neįrodo, jog galiojant Aprašo 121 punkto reikalavimui (nuo 2011 m. lapkričio 11 d.) Tarnybos patikrinimo atlikimo metu buvo laikytasi šio Aprašo 121 punkto nuostatos. Pareiškėjas nepateikė kitų duomenų, objektyviai įrodančių, kad pareiškėjas laikėsi minėto Aprašo 121 punkto reikalavimų.

42Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas pripažįsta, jog sistemoje galėjo būti netikslumų, atmestinas, kadangi šią teismo nustatytą aplinkybę patvirtina bylos duomenys (b. l. 63, 104). Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad priimdamas sprendimą teismas rėmėsi išimtinai atsakovo pateiktais įrodymais, nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš to, kas pirmiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismas vertino ir pareiškėjo pateiktus duomenis, esančius byloje.

43Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pareiškėjas neužtikrino abonentui viešai internete prieinamos galimybės nemokamai identifikuotis pagal Aprašo 121 punkto reikalavimus, nurodant savo abonentinį numerį, vardą, pavardę ir asmens kodą. Pareiškėjas, nesudaręs sąlygos asmenims nemokamai identifikuotis pagal minėtus 121 punkto reikalavimus, ir iš esmės dėl to atsisakydamas tenkinti prašymą perkelti numerį (nenurodžius asmens kodo), ribojo abonentinio numerio perkeliamumą. Tai laikytina Aprašo 7, 12 punktų pažeidimu.

44Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai nurodė, jog negalima daryti išvados, kad pareiškėjui nebuvo laikytasi teisinio tikrumo principo, kadangi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad Aprašo 121 punktas pareiškėjui buvo žinomas iš anksto, o šių aplinkybių neneigė ir pats pareiškėjas, teigdamas, kad dėl minėto teisės akto teikė pasiūlymus bei komentarus. Sutiktina su teismo išvada, kad pareiškėjas galėjo tinkamai pasiruošti naujos teisės normos veikimui.

45Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ekonominės sankcijos nagrinėjimo procedūra buvo pažeista. Teigia, jog atsakovas nepakvietė pareiškėjo atstovų tuo metu, kai tikrino faktinius duomenis pareiškėjo svetainėje, apie patikrinimą neinformavo ir neprašė pagalbos pareiškėjo darbuotojų, nesuteikė teisės pateikti paaiškinimų dėl to, jog faktinių duomenų tikrinimas neįvyko, atsakovas pats save suklaidino ir kartu pažeidė asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, teises. Pažymi, jog iš pareiškėjo buvo atimta teisė susipažinti su visais surinktais dokumentais, nes pagrindinio posėdžio metu jų tiesiog nebuvo. Papildomi dokumentai buvo prijungti pasibaigus posėdžiui ir pareiškėjo atstovams išsakius savo poziciją bei ištyrus visus surinktus įrodymus. Su papildomais prijungtais dokumentais pareiškėjas neturėjo teisės susipažinti, dėl jų pasisakyti, pateikti savų įrodymų. Nurodo, jog buvo pažeista Elektroninių ryšių įstatymo 75 straipsnio 8 dalis, kurioje numatyta, kad Tarnybai papildžius medžiagą, ekonominės sankcijos skyrimo procedūra pradedama iš naujo.

46Elektroninių ryšių įstatymo laikymosi priežiūros bei ekonominių sankcijų skyrimo procedūros nustatytos Elektroninių ryšių įstatymo 72, 74-75 straipsniuose bei Tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1V-293 patvirtintose Ekonominių sankcijų skyrimo taisyklėse.

47Remiantis Elektroninių ryšių įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi, Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų arba nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų, nustatytų pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų atitinkantį terminą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų atitinkantį terminą arba imasi kitų tinkamų ir proporcingų priemonių, užtikrinančių teisės aktų vykdymą, įskaitant šio Įstatymo 74 straipsnyje nustatytų ekonominių sankcijų skyrimą. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę paskirti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias ekonomines sankcijas, net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas buvo nutrauktas.

48Elektroninių ryšių įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ūkio subjektui, kuris nesilaiko vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygas nustatančių teisės aktų ar elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų, įskaitant vartotojų, paslaugų gavėjų teisių arba nevykdo įpareigojimų, nustatytų kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje arba paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, arba nevykdo Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimų, nustatytų pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, arba nesilaiko radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento arba elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę skirti baudą iki 3 procentų bendrųjų metinių pajamų iš veiklos, susijusios su elektroniniais ryšiais, o jei tokios veiklos mastą apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki 300 000 litų. Skiriant ūkio subjektams ekonomines sankcijas atsižvelgiama į: 1) pažeidimu padarytos žalos dydį; 2) pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; 4) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį; 5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai (Įstatymo 75 straipsnio 9 dalis). Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės įtvirtintos Įstatymo 75 straipsnio 10, 11 dalyse. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, čia nenurodytas, aplinkybes (Įstatymo 75 straipsnio 12 dalis).

49Šio Įstatymo 75 straipsnyje nustatyta ekonominių sankcijų skyrimo procedūra. Ekonominę sankciją ūkio subjektui skiria Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo (1 dalis). Ekonominės sankcijos skyrimo procedūra, kai yra šio Įstatymo 72 straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodyti pagrindai, inicijuojama Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimu. Teikime išdėstomos šio Įstatymo pažeidimo aplinkybės ir nurodoma siūloma ekonominė sankcija. Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, gavę Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno tarnybinį pranešimą, surengia posėdį dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Apie posėdį informuojamas ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, privalo pateikti visus įrodymus, patvirtinančius, kad nėra šio Įstatymo pažeidimo sudėties, lengvinančių aplinkybių ar kitus tinkamam ekonominės sankcijos skyrimui reikalingus įrodymus iki šio posėdžio pradžios (2 dalis). Posėdyje dėl ekonominės sankcijos skyrimo gali dalyvauti ir savo paaiškinimus pateikti ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys, taip pat asmenys, kurių dalyvavimas reikalingas klausimui dėl ekonominės sankcijos skyrimo tinkamai išnagrinėti (liudytojai, ekspertai, specialistai ar kiti asmenys) (3 dalis). Posėdis pradedamas Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno, surašiusio teikimą, pranešimu. Savo paaiškinimus turi teisę pateikti posėdyje dalyvaujantys ūkio subjektų bei asmenų atstovai. Kiekvienam asmeniui, pateikusiam pranešimą ar paaiškinimą, kiti posėdžio dalyviai turi teisę užduoti klausimų (4 dalis). Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo surašomas posėdžio protokolas. Jį pasirašo Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir posėdžio sekretorius (5 dalis). Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti ar yra paskirta ekonominė sankcija, ir kiti suinteresuoti ūkio subjektai bei asmenys turi teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos surinkta medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ūkio subjektas, kuriam ketinama skirti sankciją, visada turi teisę susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūno teikimo tekstu ir posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu (6 dalis). Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo po posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo pateikia ekonominės sankcijos skyrimo klausimą apsvarstyti Tarybai. Kai Taryba apsvarsto ekonominės sankcijos skyrimo klausimą, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima galutinį sprendimą dėl ekonominės sankcijos (7 dalis). Bet kuriuo ekonominės sankcijos skyrimo procedūros momentu Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę duoti nurodymus Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnams papildyti surinktą medžiagą. Kai Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai įvykdo tokį nurodymą, surašomas papildytas teikimas ir ekonominės sankcijos skyrimo procedūra pradedama iš naujo (8 dalis). Pažymėtina, jog Taisyklėse iš esmės yra detalizuota ekonominių sankcijų skyrimo procedūra.

50Įvertinus bylos duomenis ir pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista minėtose teisės aktų nuostatose įtvirtinta ekonominės sankcijos skyrimo procedūra. Pareiškėjo teisė susipažinti su Tarnybos surinkta medžiaga, teisė būti išklausytam nebuvo apribota, pareiškėjas dalyvavo ekonominės sankcijos skyrimo posėdyje, pasisakė dėl posėdžio metu aptartų aplinkybių. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, jog šios teisės jam buvo apribotos, kad jis neturėjo galimybės pateikti prašymų, paaiškinimų, įrodymų, naudotis kitomis teisės aktais garantuojamomis teisėmis. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, tačiau jam buvo atsisakyta leisti susipažinti su Tarnybos surinkta medžiaga. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, pareiškėjas, susipažinęs su posėdžio dėl ekonominės sankcijos skyrimo protokolu, jokių pastabų nepareiškė. Be to, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui sankcija buvo paskirta, nesurinkus įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę.

51Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nėra gavęs išankstinio apmokėjimo paslaugų abonentų skundų dėl pareiškėjo abonentinių numerių perkėlimo, o dėl neva pažeistos teisės kreipusis UAB „Bitė Lietuva“, abonento teisų pažeidimas buvo tariamas, realiai grėsmė abonento teisėms nebuvo iškilusi. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio apelianto argumento, nurodo, jog pirmiau minėtos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios Elektroninių ryšių įstatymo laikymosi priežiūros bei ekonominių sankcijų skyrimo procedūros, nenustato, kokio konkrečiai subjekto pateiktos informacijos pagrindu yra pradedama minėta procedūra.

52Apeliantas taip pat teigė, jog Tarnyba pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 20 ir 30 straipsnių nuostatas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Tarnybai atliekant ekonominės sankcijos skyrimo procedūrą taikytinos Elektroninių ryšių įstatymo nuostatos, o ne VAĮ.

53Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Tarnybos priimtas Skundžiamas įsakymas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pakankamai motyvuotas, todėl teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas reikšmingas byloje aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas.

54Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

55Pareiškėjo UAB „Omnitel“ apeliacinį skundą atmesti.

56Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

57Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas UAB „Omnitel“ skundu (b. l. 1?5) kreipėsi į Vilniaus... 6. Taip pat pateiktas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 7. Teigė, kad 2011 m. lapkričio 11 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1V-1086... 8. Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 41?48), kuriuo... 9. Paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 14 d. Tarnyba gavo UAB „Bitė Lietuva“... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (b.... 12. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą,... 13. III.... 14. Pareiškėjas UAB „Omnitel“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 166?173),... 15. Apeliacinis skundas, be skunde išdėstytų argumentų, grindžiamas tuo, kad:... 16. 1) Aprašo naujų reikalavimų įsigaliojimo metu pareiškėjo valdomuose... 17. 2) Teismo išvada, kad nuoroda į specialią abonentinių numerių perkeliamumo... 18. 3) Teismo išvada apie tai, kad pareiškėjas pripažįsta, jog sistemoje... 19. 4) Skiriant ekonominę sankciją, iškilus bent menkiausiai abejonei, kad... 20. 5) Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nėra gavęs išankstinio... 21. 6) Teismas nevertino atsakovo vykdyto ekonominės sankcijos skyrimo proceso... 22. 7) Nesutiktina su teismo išvada, kad ekonominės sankcijos nagrinėjimo... 23. 8) Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi išimtinai vienos šalies pateiktais... 24. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 180?184), kuriuo... 25. 1) Pažymi, jog 2011 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 2300-2388 pareiškėjas... 26. 2) Gavusi informacijos apie ūkio subjekto galbūt nevykdomus teisės aktų... 27. 3) Raštas buvo susijęs ne su Tarnybos kaip viešojo administravimo subjekto... 28. 4) Įstatymo 75 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta ūkio subjekto, kuriam ketinama... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ryšių... 33. Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos išvada, kad pareiškėjas apribojo... 34. Abonento teisė išlaikyti abonentinį numerį įtvirtinta Elektroninių... 35. Abonentinio numerio keičiant viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją,... 36. Pažymėtina, jog minėtas Aprašas 2011 m. lapkričio 7 d. Tarnybos... 37. Taigi atsižvelgus į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina... 38. Pareiškėjas mano, jog jis įgyvendino Aprašo 121 punkto reikalavimus.... 39. Minėtas 2011 m. lapkričio 7 d. Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 1V-1086,... 40. Byloje esančiame Skundžiame įsakyme (b. l. 51-57) bei Tarnybos 2012 m.... 41. Pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde patvirtina, kad Aprašo... 42. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai darė... 43. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos... 44. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai nurodė, jog negalima... 45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ekonominės sankcijos... 46. Elektroninių ryšių įstatymo laikymosi priežiūros bei ekonominių... 47. Remiantis Elektroninių ryšių įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi, Ryšių... 48. Elektroninių ryšių įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ūkio... 49. Šio Įstatymo 75 straipsnyje nustatyta ekonominių sankcijų skyrimo... 50. Įvertinus bylos duomenis ir pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada,... 51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos... 52. Apeliantas taip pat teigė, jog Tarnyba pažeidė Viešojo administravimo... 53. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 54. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 55. Pareiškėjo UAB „Omnitel“ apeliacinį skundą atmesti.... 56. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą... 57. Nutartis neskundžiama....