Byla 2A-174-653/2019
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės,

2sekretoriaujant A. N.,

3dalyvaujant ieškovo atstovui adv. T. J., atsakovo atstovui D. B.,

4teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Postverta“ ir atsakovo „Swedbank“, AB, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Postverta“ ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB, dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

5I. Ginčo esmė

1.

6ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriame prašė nustatyti servitutą pagal UAB „Geokada“ parengtą 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planą, suteikiantį teisę viešpataujančiojo daikto – Pastato – savininkui naudotis tarnaujančiuoju daiktu – Sklypu, turint tikslą užbaigti viešpataujančiojo daikto statybą ir vykdyti viešpataujančiojo daikto eksploatavimą: prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančiojo daikto, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti viešpataujančiojo daikto statybos, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su viešpataujančiojo daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį; už servituto nustatymą nustatyti periodinę kasmetinę 1287 Eur kompensaciją.

72.

8Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, nurodant projektą ir statybos leidimą, pagal kuriuos turėtų būti statomas Pastatas, kuriam statyti ir eksploatuoti prašoma nustatyti servitutą; ieškovės ieškinį atmesti; atmetus ieškinį, palikti atsakovo priešieškinį nenagrinėtą; tenkinus ieškinio dalį dėl servituto nustatymo, atmesti kitą dalį dėl reikalavimo nustatyti kompensaciją, patenkinti atsakovo priešieškinį ir nustatyti 29 525,95 Eur kasmetinę periodinę kompensaciją už servituto nustatymą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priešieškinį atmetė. Nustatė atlygintinį 1431 kv. m. servitutą pagal UAB „Geokada“ parengtą 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planą, plane pažymėtą žymėjimu ( - ), taškais ( - ), suteikiantį teisę viešpataujančio daikto – administracinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), savininkui UAB „Green Hotel“ naudotis tarnaujančiuoju daiktu – žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), adresas – ( - ), priklausančiu atsakovui „Swedbank“ AB, tikslu užbaigti viešpataujančio daikto statybą ir vykdyti viešpataujančio daikto eksploatavimą: prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančio daikto, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti viešpataujančio daikto statybos, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su viešpataujančio daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį. Priteisė iš ieškovo UAB „Green Hotel“ atsakovo „Swedbank“, AB naudai 151 783,42 EUR vienkartinę piniginę kompensaciją kaip atlyginimą už atsakovo teisių suvaržymą dėl servituto nustatymo. Priteisė iš atsakovo „Swedbank“ AB ieškovo UAB „Green Hotel“ naudai 20,75 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Green Hotel“ atsakovo „Swedbank“, AB naudai 1481,10 EUR bylinėjimosi išlaidų.

124.

13Atkreipė dėmesį, kad situacija, jog žemės sklypo ir ant jo esančio nekilnojamojo daikto savininkai, yra skirtingi asmenys, susiklostė su atsakovo žinia ir leidimu, ginčo pastatas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, jam buvo suteiktas unikalus numeris, todėl aplinkybė dėl jo baigtumo negali eliminuoti ieškovo teisės naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, įsigydamas žemės sklypą, atsakovas žinojo, jog žemės sklypas užstatytas ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis ginčo patalpomis ir dėl to atsakovas negalės visa apimtimi įgyvendinti savo kaip žemės sklypo savininko teisių.

145.

15Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tenkinus ieškovo reikalavimą dėl žemės servituto nustatymo, atsakovui palikta nevaržomai naudotis tik 596 kv. m sklypo dalimi, servitutas neterminuotas, jo turinys platus, suvaržo atsakovo nuosavybės teisę naudotis didžiąja sklypo dalimi pagal paskirtį, sprendė, kad ieškovo nurodomas periodinės kasmetinės kompensacijos dydis

161287 EUR yra nepagrįstas neatitinka teisingo atlyginimo bei neužtikrina šio ir viešpataujančiojo daikto savininko teisių pusiausvyros. Be to, tokio dydžio atlyginimas galėtų būti nustatomas tik tokiu atveju, jeigu ginčo servitutas būtų nustatomas administraciniu aktu. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dalyje dėl 1287 EUR kasmetinės kompensacijos dydžio.

176.

18Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas priteisti 29525,95 EUR dydžio kompensaciją, konstatavo, kad atsakovo finansiniai veiklos rezultatai neatspindi jo gaunamų pajamų iš žemės sklypų valdymo, neįrodo, kad bankas iš nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto valdymo kasmet uždirba vidutiniškai po 13,733 procentų pelno. Atsakovo pateikto elektroninio S. V. laiško, teismas nevertino kaip patikimo įrodymo, patvirtinančio atsakovo nurodomus patirsiamus nuostolius, nes tai yra vieno asmens abstraktaus pobūdžio nuomonė, pateikta neatsižvelgus į konkrečią šios bylos situaciją ir konkretaus objekto – ginčo žemės sklypo panaudojimo galimybes. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl 29252,95 EUR kompensacijos, kaip neįrodytą.

197.

20Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į servituto nustatymo aplinkybes ir pasekmes, tarnaujančio daikto rinkos vertę, tarnaujančio daikto savininkui tenkančius netenkinus ir suvaržymus, viešpataujančio daikto savininko gaunamą naudą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ekspertizės metu nustatytą 2027 kv. m. žemės sklypo rinkos vertę (215 000 EUR) bei tai, kad servitutas nustatomas 1431 kv. m. aritmetiškai atitinkamai 1431 kv. m. žemės sklypo rinkos vertei priteisė 151 783,42 EUR kompensaciją. Ieškovo nurodoma aplinkybė, jog atsakovas ir toliau liks šio žemės sklypo savininku, nepaneigia, kad atsakovas dėl tokio pobūdžio servituto patirs suvaržymus ir apribojimus, nes neginčijamai nustatyta, kad nustačius ieškovo prašomą servitutą, atsakovas negalės savo 1431 kv. m. nuosavybės dalies naudoti pagal paskirtį, nes ji bus užstatyta ieškovo statiniais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsakovui kompensuoti už visą žemės sklypą, nes atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad likusios neužstatytos 596 kv. m. dalies jis negalės panaudoti pagal paskirtį.

21III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

228.

23Apeliaciniu skundu ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą dalyje dėl vienkartinės piniginės kompensacijos kaip atlyginimo už atsakovo teisių suvaržymą dėl servituto nustatymo priteisimo ir nustatyti ieškovo atsakovui AB „Swedbank“ dėl servituto nustatymo mokamą periodinę kasmetinę 1287 EUR dydžio kompensaciją.

249.

25Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl

261287 EUR periodinės kompensacijos priteisimo. Teismo ekspertizės akte Nr.2-32417-871/2014 Ekspertui T. M. pateiktas klausimas buvo visiškai paprastas ir aiškus - nustatyti periodinę kompensaciją už servitutą ir buvo pateiktas atsakymas į šį klausimą. Ekspertas turėjo visas galimybes į jį atsakyti, taikydamas tiek vyriausybės patvirtintą metodiką, tiek ir kitas metodikas ar metodus. Todėl ekspertizės akte nustatytas periodinės kompensacijos dydis turėjo būti taikomas. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad šiuo atveju negalėjo būti taikoma vyriausybės patvirtinta metodika. Jei metodika neapėmė visų atsakovo nuostolių, šie nuostoliai turėjo būti papildomai nustatyti ir įvertinti, taip pat įtraukti į periodinės kompensacijos skaičiavimą. Jokio pagrindo skirti papildomą ekspertizę nebuvo. Eksperto T. M. teismo posėdyje pateiktas paaiškinimas, kad buvo blogai suformuluotas klausimas dėl kompensacijos už servitutą, vertintinas kaip neobjektyvus ir niekuo nepagrįstas. Nuostolių dydžio klausimas nėra aktualus šioje byloje - nėra pareikštas joks reikalavimas, susijęs su nuostoliais, jų dydžiu.

2710.

28Nustačius servitutą, visi šie nuostoliai neatsiranda iš karto, o kiekvieną naują servituto buvimo laikotarpį patiriami tam tikri nuostoliai. Todėl išmokėjus vienkartinę kompensaciją, tarnaujančiojo daikto savininkui gali būti kompensuoti ir tie nuostoliai, kurių nebus.

2911.

30Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu kompensacijos dydžiu ir nustatymo būdu. Pažymėjo, kad papildomos ekspertizės tikslas buvo nustatyti žemės savininko dėl servituto nustatymo patiriamus nuostolius, kurie nėra įvertinti Metodikoje ir juos įtraukti į kompensacijos dydį, tačiau tokių ekspertas T. M. nenustatė. Teismo ekspertas padarė išvadą, kad neva dėl servituto nustatymo atsakovas iš karto patirs nuostolius, lygius žemės sklypo rinkos vertei. Tokia išvada yra visiškai neobjektyvi ir niekuo nepagrįsta ir jokios reikšmės šioje byloje negalėjo turėti. Teismas servituto nustatymą prilygino žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams, tačiau tokiu atveju, paėmus žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės sklypo savininkas netenka jo nuosavybės teisės. Šiuo atveju žemės sklypo savininkas dėl servituto nustatymo nuosavybės teisės nepraranda. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės žemės sklypo dalis buvo „parduota“ ieškovui, tačiau neperduodant nuosavybės teisės, be ko joks pardavimas yra negalimas.

3112.

32Dviejų skirtingų kvalifikuotų nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta žemės sklypo rinkos vertė ženkliai skiriasi nuo eksperto T. M. nustatytos. Apelianto nuomone, kilus pagrįstų abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo (CPK 219 straipsnio 2 dalis), turėtų būti skiriama pakartotinė ekspertizė.

3313.

34Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Swedbank AB prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apelianto prašomas nustatyti periodinės kompensacijos atsakovui už servituto nustatymą dydis, pagrįstai nebuvo nustatytas, nes apelianto prašyto dydžio periodinė kompensacija galėtų būti nustatoma tik tokiu atveju, jeigu ginčo servitutas būtų nustatomas administraciniu aktu. Kadangi ginčo situacija neatitinka LR Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 4 punkte ir

355 punkte nurodytų atvejų, ginčo situacijoje servitutas administraciniu aktu negali būti nustatytas. Teismo ekspertas T. M. 2015 m. vasario 6 d. nurodė, kad atliekant ekspertizę nebuvo vertinti kiti žemės sklypo savininko nuostoliai dėl servituto nustatymo ir jie nebuvo įskaičiuoti į ekspertizėje nustatytos periodinės kompensacijos dydį, bei nurodė, kad ginčo žemės sklypo savininkas patirtų kitus nuostolius dėl servituto nustatymo, kurie galėtų būti nustatyti atlikus ekspertizę. Kaip matyti iš pakartotinės ekspertizės akto, atsakovo nuostoliai dėl ginčo servituto nustatymo yra lygūs viso ginčo žemės sklypo apskaičiuotai rinkos vertei ir yra 215 000 EUR.

3614.

37Apelianto argumentai, kad nustačius servitutą atsakovas ir toliau liks žemės sklypo savininku ir todėl vienkartine kompensacija jam bus kompensuoti dar nepatirti nuostoliai, nepaneigia to, kad vien tik dėl servituto nustatymo atsakovas patirs tokius suvaržymus ir apribojimus, kokius patirtų ginčo žemės sklypą paėmus visuomenės poreikiams ar kitokiu būdu praradus jo nuosavybės teisę, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad nustačius servitutą atsakovas negalės naudotis pagal paskirtį žemės sklypu, nes jis bus užstatytas apeliantui nuosavybės teise priklausančiu statiniu, o likusios neužstatyto žemės sklypo dalies panaudojimo paskirtis bus tik apeliantui priklausančio administracinio pastato priežiūrai.

3815.

39Apeliaciniu skundu atsakovas Swedbank AB prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir netenkinti UAB „Green Hotel“ ieškinio, o atsakovo priešieškinį palikti nenagrinėtu.

40Tuo atveju, jeigu bus pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti servitutą yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su servituto nustatymu ir ją išdėstyti taip: „Nustatyti atlygintinį 1431 kv.m. servitutą pagal UAB „Geokada“ parengtą 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planą, plane pažymėtą žymėjimu ( - ), taškais ( - ), suteikiantį teisę viešpataujančio daikto - administracinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) savininkui UAB „Green Hotel“ naudotis tarnaujančiuoju daiktu - žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), adresas - ( - ), priklausančiu „Swedbank“, AB.“ Tuo atveju, jeigu bus pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti servitutą yra teisėtas ir pagrįstas, padidinti atsakovui priteistą kompensaciją iki 215 000 EUR bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4116.

42Pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą vienkartinę kompensaciją kaip atlyginimą dėl servituto nustatymo. Šioje byloje buvo atlikta ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad apelianto nuostoliai dėl servituto žemės sklypui nustatymo pagal UAB „Geokada“ 2014 m. rugsėjo 29 d. servituto nustatymo planą yra 215 000 EUR. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačiusi servitutą 1431 kv.m. ploto žemės sklypo daliai, apeliantas turės galimybę realiai pagal žemės sklypo paskirtį naudotis 596 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi. Ekspertas nustatė, kad žemės sklype nustačius ieškovo prašomą servitutą, likusi 596 kv.m. ploto žemės sklypo dalis pagal paskirtį negali būti panaudota. Pirmosios instancijos teismas remdamasis ekspertizės akte nustatyta turto verte, tačiau neatsižvelgdamas į minėtas išvadas pažeidė procesines teisės normas, todėl sprendimas turi būti keičiamas skųstoje apimtyje.

4317.

44Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą dalyje dėl servituto nustatymo palikti nepakeistu. Nepagrįstais laikė atsakovo argumentus dėl ieškovo nesąžiningumo, kadangi reali ginčo žemės sklypo rinkos vertė yra beveik 2 kartus mažesnė už buvusią pradinę pirmųjų varžytynių kainą. Apeliantas AB „Swedbank“ tiesiogiai savo veiksmais suponavo servituto nustatymo būtinybę ir jam iki tampant šio žemės sklypo savininku buvo žinoma, kad servitutą yra prašoma nustatyti ir yra pradėtas šis teismo procesas. Atsakovas AB „Swedbank“ turėjo ir privalėjo žinoti, kad asmuo, varžytynėse įgijęs šį nekilnojamąjį daiktą, vadovaujantis LR CK 6.395 straipsnio 3 dalimi, turės teisę į servituto nustatymą siekiant užtikrinti šio nekilnojamojo daikto naudojimą.

4518.

46Apeliantas AB „Swedbank“ apeliaciniame skunde kaip vieną iš reikalavimų nurodo vienkartinės 215000 eurų kompensacijos priteisimą. Tokio reikalavimo atsakovas AB „Swedbank“ nebuvo pateikęs pirmojoje instancijoje - atsakovas AB „Swedbank“ savo priešieškiniu buvo pareiškęs reikalavimą dėl periodinės 29525,95 EUR dydžio kasmetinės kompensacijos priteisimo. LR CPK

47312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

4819.

49Ieškovo įsitikinimu, atsakovas nurodydamas, kad kompensacijos dydis turėtų būti viso žemės sklypo rinkos vertės nori likti ir žemės sklypo savininku, ir kartu iš karto gauti visą žemės sklypo rinkos vertę. Atsakovas AB „Swedbank“ ir šiuo metu neturi galimybių statyti žemės sklype komercinės paskirties objektus, nes žemės sklypas yra užstatytas ir būtent tokį žemės sklypą atsakovas įsigijo. Ieškovui pradiniu reikalavimu prašant nustatyti servitutą visam žemės sklypui, atsakovas AB „Swedbank“ teigė priešingai nei apeliaciniame skunde – kad toks nustatymas nepagrįstas kaip neproporcingas žemės sklypo užstatymui ir atima iš atsakovo galimybę pasinaudoti neužstatyta žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į šiuos atsakovo argumentus, ieškovas patikslino savo reikalavimus ir prašė servitutą nustatyti ne visam žemės sklypo, o tik jo daliai. Tokie apelianto AB „Swedbank“ veiksmai - pozicijos kaitaliojimas, tik dar kartą patvirtina jo nesąžiningumą. Apeliantas AB „Swedbank“ servituto nustatymą prilygina žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams. Tačiau tokiu atveju, paėmus žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės sklypo savininkas netenka jo nuosavybės teisės.

5020.

51Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė spręsti bylą teismo nuožiūra.

5221.

53Teismo posėdyje šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei procesinę poziciją.

5422.

55Ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovas žinojo, jog žemės sklypas užstatytas ir leido, kad statiniai ir žemės sklypas priklausytų skirtingiems asmenims. Kompensacija turi būti nustatyta tik proporcingai servituto daliai žemės sklype. Ekspertas nenustatė, kad atsakovas negali naudotis likusia žemės sklypo dalimi. Dėl nuostolių atlyginimo šioje byloje reikalavimas nepareikštas.

5623.

57Atsakovas papildomai paaiškino, kad ir ekspertas konstatavo, jog atsakovas negali racionaliai naudotis likusia sklypo dalimi. Jeigu teismas pripažintų, kad eksperto nustatytas periodinės kompensacijos dydis yra protingas, tokiu atveju jis pripažintų, kad 132,58 metų terminas, per kurį turi būti atlyginti 404 000 Eur dydžio nuostoliai yra protingas. Teismo ekspertas periodinės kompensacijos dydį grindė Metodika bei masinio žemės vertinimo rezultatais, gaunamais taikant masinio turto vertinimo sistemą, o ne individualiu atsakovo dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių vertinimu, todėl eksperto išvada prieštarauja LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 str. ir LR Finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos metodikos 16 p., 46, 47, 54, 55 p.p., taip pat nebuvo atsižvelgta į pinigų kainą, infliaciją, diskonto normą, atsakovo mokamą nekilnojamojo turto mokestį už ginčo turtą bei kitas svarbias aplinkybes.

5824.

59Vilniaus apygardos teismas 2016-11-29 nutartimi dalyje pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl priteistos kompensacijos dydžio ir priteistą kompensacijos dydį padidino 63216,58 EUR suma. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra tiesioginių duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad atsakovas galės panaudoti likusią žemės sklypo ploto dalį pagal paskirtį, t.y. komercinės paskirties objektų teritorijos. Ekspertizės išvadoje konstatuota, jog šiuo atveju ginčo žemės sklypo savininko nuostoliai yra lygūs viso žemės sklypo apskaičiuotai rinkos vertei, t.y. 215000 EUR.

6025.

61Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017-05-04 nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimas ir nutarta ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės 215 000 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją kaip atlyginimą už atsakovo teisių suvaržymą dėl servituto nustatymo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą ieškovės ieškinio dalį atmesti, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad teismai, nagrinėjamu atveju nustatydami kompensacijos atsakovui dydį, galėjo, be kitų kriterijų, remtis Sklypo rinkos verte. Tačiau tiek žemės sklypo vertė, tiek suvaržymų naudotis likusia sklypo dalimi būtent dėl servituto nustatymo faktas teismų turi būti nustatyti remiantis bylos duomenų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas pirmiau nurodytą išvadą, nevertino, kokia apimtimi atsakovo negalėjimą tinkamai naudoti pagal paskirtį likusios Sklypo dalies, kuris buvo teismo konstatuotas, lėmė būtent servituto nustatymas.

6226.

63Taigi, šiuo atveju apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl kompensacijos už teismo sprendimu nustatytą servitutą dydis ir forma (vienkartinė kompensacija ar periodinė metinė kompensacija).

6427.

65Atsižvelgus į tai, kad kasacinės instancijos teismas išdėstė abejones dėl byloje pateiktų teismo ekspertų išvadų teisingumo, taip pat nurodė, kad nustatant sklypo vertę turi būti atsižvelgta į jame esančius statinius, todėl bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme

662018-08-21 nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė.

67IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6828.

69Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7029.

71Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7230.

73Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, pažymėtina, kad šalys neginčijo ekspertizės išvadų dėl paskirtos teismo ekspertės I. K. šališkumo, tačiau iš dalies nesutiko su eksperto išvadomis – ieškovas nesutiko su atsakymu į trečią klausimą apie turto rinkos vertę, dėl atsakymo į antrą klausimą dėl žemės sklypo rinkos vertės nesutiko tiek, kiek tai susiję su ieškovo prieštaravimais dėl kompensacijos formos; atsakovas nesutiko su atsakymu į pirmą klausimą dėl periodinės kompensacijos dydžio, pažymėjo, jog atsakymai į antrą ir trečią klausimus skiriasi tik vertinamo sklypo apimtimi ir, atsakovo nuomone, turi būti priteista kompensacijos suma už visą žemės sklypo ploto vertę apeliacinio skundo apimtyje (215 000 Eur). Taigi, iš esmės ginčo tarp šalių dėl eksperto nustatytos turto rinkos vertės nėra – ginčas liko dėl kompensacijos formos ir dydžio nustatymo, atsižvelgus į servituto užimtą žemės sklypo plotą. Taigi, esant tokiai šalių pozicijai, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiasis teismo išaiškinimus, dėl kurių buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas objektyviai nustatyti faktines bylos aplinkybes, nesivadovauja kitomis byloje esančiomis ekspertų išvadomis.

7431.

75CPK 218 str. numatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. 30. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles

76(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

7732.

78Lietuvos Aukščiausiasis teismas šioje byloje priimtoje 2017-05-04 nutartyje patvirtino, jog teismai, nustatydami kompensacijos dydį, galėjo, be kitų kriterijų, remtis Sklypo rinkos verte, taip pat išaiškino, kad teismas gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui; teismo teisė parinkti kompensacijos rūšis įtvirtinta CK 4.129 str. Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją (šiuo atveju – periodinę) negali riboti aptariamos teismo teisės, tačiau teismas turi motyvuoti kodėl parinkta konkreti kompensacijos rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais ir pan.

7933.

80Byloje nustatyta, kad servitutas nustatomas 1431 kv. m sklypo daliai, kas sudaro 70,60 proc. atsakovui priklausančio Sklypo bendro ploto; Sklypas yra komercinės paskirties, strategiškai patogioje vietoje; ieškovė Sklype planuoja statyti 9 aukštų administracinį pastatą, taigi turės ekonominės naudos nustačius servitutą; servitutas nustatomas neterminuotam laikui, jo turinys šiuo atveju yra suteikimas teisės viešpataujančiojo daikto – Pastato savininkui naudotis tarnaujančiuoju daiktu – Sklypu, turint tikslą užbaigti viešpataujančiojo daikto statybą ir vykdyti viešpataujančio daikto eksploatavimą. Ieškovas neneigė fakto, jog servituto, nustatyto ieškovo naudai, turinys yra platus ir iš esmės suvaržo atsakovo nuosavybės teisę naudotis didžiąja sklypo dalimi pagal paskirtį. Atsižvelgdamas į šiais aplinkybes, į servituto naudojimo paskirtį, dėl ko ieškovas siekia gauti ekonominę naudą, priešingai, nei atsakovas, kuris neturės iš jam priklausančio servitutu apsunkinto turto realios naudos, į tai, kad servitutas nustatomas neterminuotai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo atveju periodinė kompensacija neproporcingai iškreiptų viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų pusiausvyrą ir neužtikrintų atsakovo teisės gauti ekvivalentinę naudą už neterminuotai nustatomą servitutą. Akivaizdu, kad nustatant kompensacijos dydį, nėra objektyvios galimybės numatyti visus galimus nuostolius, kaip ir numatyti termino, kuriuo ieškovas naudosis pastatais (tuo labiau, kad servitutas, kaip minėta, nustatytas neterminuotai), todėl šiuo atveju būtent žemės sklypo rinkos vertė yra tas objektyvus ir galimas kriterijus nustatant kompensacijos dydį. Atmestinas apelianto argumentas, kad šiuo atveju toks vienkartinės kompensacijos nustatymo kriterijus reikštų žemės sklypo pardavimą ieškovui, nes, kaip buvo minėta, nagrinėjamu atveju nustatyto servituto apimtis, terminas ir esminiai atsakovo teisių suvaržymai, suponuoja išvadą, jog iš esmės atsakovas lieka tik formaliu viso žemės sklypo savininku. Taigi, vienkartinės kompensacijos nustatymas šiuo atveju laikytinas proporcingu kompensacijos nustatymo būdų, atsižvelgus į abiejų šalių teisių, nustačius servitutą, turinį ir apimtį.

8134.

82Konstatavus faktą dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo, teisėjų kolegija nevertina eksperto išvados ir nepasisako dėl atsakovo nesutikimo su eksperto išvada argumentų dėl nustatyto periodinės kompensacijos dydžio. Šiuo atveju yra aktualūs eksperto atsakymai į antrą ir trečią teismo užduotus klausimus.

8335.

84Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017-05-04 nutartyje konstatavo, kad, nustatant kompensacijos dydį, neaktuali atskira statinių vertė, tačiau nustatant sklypo vertę į jame esančius statinius turi būti atsižvelgta. Būtent šiais išaiškinimais vadovaujantis teismo ekspertas nustatė, jog tiriamo žemės sklypo rinkos vertė 161 000 Eur paskaičiuota atsižvelgiant į sklypo užstatymo statiniais plotą.

85Iš ekspertizės išvadoje nurodytos vertės nustatymo formulės (išvados 34 psl.) matyti, kad paskaičiavimai atlikti įvertinus kaip nustatyto servituto dydį, taip ir neužstatytą plotą. Teismo vertinimu būtent ši žemės sklypo vertė labiausiai atitinka nustatytinos kompensacijos dydį. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad atsakovas žinojo ir turėjo žinoti (to atsakovas neneigia), jog įgyja nuosavybę į žemės sklypą su jame esančiais kitiems asmenims priklausančiais statiniais, todėl turėjo žinoti ir tai, kad užstatyta žemės sklypo dalies rinkos vertė perkeliama statiniui. Dėl nurodytų motyvų nebūtų teisinga vertinti atsakovo suvaržymus pagal turto 1 aro vertę (19949 Eur), neįvertinus aplinkybės, jog tiriamas žemės sklypas yra užstatytas nebaigtu statyti administraciniu pastatu, t.y. kaip nurodyta ekspertizės išvadoje atsakant į trečią klausimą.

8636.

87Byloje susiklostė situacija, kad ieškovui pareiškus reikalavimą dėl servituto nustatymo visam Sklypui, atsakovas teigė, jo tokio servituto nustatymas neproporcingai ribotų atsakovo teises, paneigtų jo teisę naudotis jam priklausančia nuosavybe. Atsižvelgus į šiuos argumentus, ieškovas patikslino reikalavimus ir prašė nustatyti servitutą daliai Sklypo. Tokia atsakovo procesinė pozicija suponuoja išvadą, kad jis turėjo interesą naudotis neapsunkinta servitutu žemes sklypo dalimi.

8837.

89Kita vertus, eksperto pakankamai motyvuotos išvados patvirtina, kad likusi 5,69 arų bendro ploto žemės sklypo dalis patenka į minėto servituto veikimo zoną tokia pat apimtimi (kaip ir servitute nurodytas plotas) ir atskirai optimaliai ir racionaliai (pagal paskirtį) panaudota negali būti.

9038.

91Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad neužstatytas žemė sklypo plotas negali būti atskirai vertinamas (minusuojamas) kaip galimai atsakovo naudojamas, tuo labiau, kad objektyviai duomenų apie realią galimybę naudotis šios sklypo dalimi, nėra. Kita vertus, kaip buvo minėta, atsakovo teisėti lūkesčiai dėl naudojimosi įsigytų žemė sklypu atsispindi nustatant kompensacijos dydį pagal sklypo rinkos vertę, atsižvelgiant į užstatytą žemės sklypo plotą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma leidžia konstatuoti, jog 161 000 kompensacijos suma labiausiai užtikrintų savininkų interesų pusiausvyrą, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiant tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų pusiausvyros bei teisingo atlyginimo už servituto nustatymą, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priteistos kompensacijos dydžio keičiamas, nustatant 161 000 Eur kompensacijos dydį.

9239.

93Atsižvelgus į tai, kad padidinus pirmosios instancijos teismo priteistą kompensacijos sumą visų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis iš esmės nesikeistų, pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos iš naujo neperskirstomos.

9440.

95Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 2000 Eur už ekspertizę (likusią 1000 Eur dalį sumokėjo ieškovas) bei 1196 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsižvelgus į abiejų šalių patirtas ekspertizės išlaidas, į tai, kad dalyje dėl kompensacijos priteisimo apeliacinis skundas patenkintas 15 proc., iš ieškovo atsakovo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str.).

96Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

Nutarė

97Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą dalyje dėl vienkartinės piniginės kompensacijos dydžio pakeisti, padidinant šios kompensacijos, kaip atlyginimo už atsakovo teisių suvaržymą dėl servituto nustatymo, dydį iki 161 000 Eur.

98Kitoje dalyje, kurioje byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

99Ramunė Mikonienė

100Jelena Šiškina

101Liuda Uckienė

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant A. N.,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui adv. T. J., atsakovo atstovui D. B.,... 4. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 5. I. Ginčo esmė

1.... 6. ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriame prašė nustatyti... 7. 2.... 8. Atsakovas priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę pašalinti ieškinio... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį... 12. 4.... 13. Atkreipė dėmesį, kad situacija, jog žemės sklypo ir ant jo esančio... 14. 5.... 15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tenkinus ieškovo... 16. 1287 EUR yra nepagrįstas neatitinka teisingo atlyginimo bei neužtikrina šio... 17. 6.... 18. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais... 19. 7.... 20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į servituto nustatymo... 21. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 22. 8.... 23. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 24. 9.... 25. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė... 26. 1287 EUR periodinės kompensacijos priteisimo. Teismo ekspertizės akte... 27. 10.... 28. Nustačius servitutą, visi šie nuostoliai neatsiranda iš karto, o kiekvieną... 29. 11.... 30. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu kompensacijos dydžiu ir nustatymo... 31. 12.... 32. Dviejų skirtingų kvalifikuotų nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta... 33. 13.... 34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Swedbank AB prašė jį atmesti ir... 35. 5 punkte nurodytų atvejų, ginčo situacijoje servitutas administraciniu aktu... 36. 14.... 37. Apelianto argumentai, kad nustačius servitutą atsakovas ir toliau liks... 38. 15.... 39. Apeliaciniu skundu atsakovas Swedbank AB prašė panaikinti pirmosios... 40. Tuo atveju, jeigu bus pripažinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas... 41. 16.... 42. Pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą vienkartinę kompensaciją... 43. 17.... 44. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovo apeliacinį... 45. 18.... 46. Apeliantas AB „Swedbank“ apeliaciniame skunde kaip vieną iš reikalavimų... 47. 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus kurie nebuvo... 48. 19.... 49. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas nurodydamas, kad kompensacijos dydis turėtų... 50. 20.... 51. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 52. 21.... 53. Teismo posėdyje šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus... 54. 22.... 55. Ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovas žinojo, jog žemės sklypas... 56. 23.... 57. Atsakovas papildomai paaiškino, kad ir ekspertas konstatavo, jog atsakovas... 58. 24.... 59. Vilniaus apygardos teismas 2016-11-29 nutartimi dalyje pakeitė pirmosios... 60. 25.... 61. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017-05-04 nutarė panaikinti Vilniaus... 62. 26.... 63. Taigi, šiuo atveju apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio ir... 64. 27.... 65. Atsižvelgus į tai, kad kasacinės instancijos teismas išdėstė abejones... 66. 2018-08-21 nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė.... 67. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 68. 28.... 69. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas... 70. 29.... 71. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 72. 30.... 73. Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, pažymėtina, kad šalys... 74. 31.... 75. CPK 218 str. numatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama... 76. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 77. 32.... 78. Lietuvos Aukščiausiasis teismas šioje byloje priimtoje 2017-05-04 nutartyje... 79. 33.... 80. Byloje nustatyta, kad servitutas nustatomas 1431 kv. m sklypo daliai, kas... 81. 34.... 82. Konstatavus faktą dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo, teisėjų... 83. 35.... 84. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017-05-04 nutartyje konstatavo, kad,... 85. Iš ekspertizės išvadoje nurodytos vertės nustatymo formulės (išvados 34... 86. 36.... 87. Byloje susiklostė situacija, kad ieškovui pareiškus reikalavimą dėl... 88. 37.... 89. Kita vertus, eksperto pakankamai motyvuotos išvados patvirtina, kad likusi... 90. 38.... 91. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad neužstatytas žemė... 92. 39.... 93. Atsižvelgus į tai, kad padidinus pirmosios instancijos teismo priteistą... 94. 40.... 95. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas... 96. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija... 97. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. sprendimą dalyje dėl... 98. Kitoje dalyje, kurioje byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės... 99. Ramunė Mikonienė... 100. Jelena Šiškina... 101. Liuda Uckienė...